- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-27
- Bylos Nr.
- e2YT-7922-1138/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00783-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas
- Pareiškėjas
- K. M.
- Suinteresuotas asmuo
- N. N.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys N. N., valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas K. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas K. M. po palikėjos A. M. mirties faktiškai pradėdamas valdyti, priėmė palikimą, kurį sudaro 0,0699 ha ploto mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini).
1.1. Nurodė, kad pareiškėjo mama A. M., gimusi (duomenys neskelbtini), santuokoje su P. M. (mirusiu (duomenys neskelbtini)), susilaukė dviejų vaikų, sūnaus K. M. (pareiškėjas) ir dukters N. M. (pavardė sudarius santuoką – N.). Pareiškėjo mama mirus tėčiui, abiejų vaikų prižiūrima nuolat gyveno su dukterimi N. N., jai tėvų perleistame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Dar iki galimos mirties padalindama turėtą turtą (perleidusi butą dukrai N. N.), pareiškėjo mama A. M. 2015 m. balandžio 15 d. pareiškėjui išdavė įgaliojimą, kuriuo suteikė teisę pareiškėjui savo nuožiūra, savo nustatyta kaina ir sąlygomis parduoti pareiškėjai asmeninės nuosavybės teisėmis priklausantį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įskaitant teisę gauti pinigus už parduodamą turtą grynais arba į pareiškėjo nuožiūra pasirinktą bet kurią atsiskaitomąją sąskaitą. Tokiu būdu nuo 2015 m. pareiškėjas nuolat ir nepertraukiamai aukščiau nurodytu žemės sklypu rūpinosi ir prižiūrėjo, dalyvavo teritorijos planavimo procedūrose, savo nuožiūra priėminėjo sprendimus, savo lėšomis prižiūrėjo ir tvarkė (šienavo) žemės sklypą. 2020 m. gruodžio 15 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimu, A. M. buvo pripažinta neveiksnia tam tikrose turtinių teisių srityse ir asmeninių neturtinių teisių srityse. A. M. buvo nustatyta nuolatinė globa, jos globėja ir turto administratore paskiriant N. N.. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo mama A. M. mirė. Palikėjai A. M. mirus, liko palikimą sudarantis mirusiajai A. M. asmeninės nuosavybės teisėmis priklausantis registruotas turtas: 0,0699 ha ploto mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Palikėjai A. M. mirus, pareiškėjas aukščiau nurodytą turtą ėmė valdyti, tvarkyti ir naudoti kaip savą. Tiek iki palikėjos A. M. mirties, tiek jai mirus, faktiškai valdydamas, tvarkydamas, reguliariai, tiek savo jėgomis, tiek į pagalbą pasitelkiamas pažįstamą, gyvenantį (duomenys neskelbtini), pjaudamas žolę, prižiūrėdamas ir palaikydamas žemės sklype tvarką ir švarą, pareiškėjas faktiniu valdymu priėmė palikėjai A. M. asmeninės nuosavybės teisėmis priklausantį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Iki mamos mirties žemės sklypą tvarkydamas kaip nuosavą mamos A. M. išduoto įgaliojimo pagrindu, vėliau, po mamos mirties pagal nusistovėjusią turto tvarką ir faktiškai egzistavusį turto pasidalinimą tarp A. M. įpėdinių (dukrai N. N. – butas, esantis (duomenys neskelbtini), pareiškėjui – žemės sklypas (duomenys neskelbtini)), ir toliau žemės sklypą tvarkydamas ir prižiūrėdamas kaip nuosavą, ir to sąlygotą sąžiningą suklydimą dėl palikimo paveldėjimo įforminimo būtinumo, pareiškėjas įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl mirusios A. M. palikimo paveldėjimo. Pareiškėjui sąžiningai klystant dėl palikimą sudarančio turto statuso, lygiai taip pat klystant ir palikėjos A. M. dukrai A. N., suvokusiai, kad turto padalijimo tarp mirusios vaikų klausimas yra išspręstas iki jos mirties, ir A. N. nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl mirusios A. M. palikimo paveldėjimo, nors jos naudai dar 2009 m. spalio 27 d. A. M. buvo sudariusi testamentą.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjo K. M. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad VĮ ,,Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamas turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos A. M. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. M. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad K. M. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
3. Suinteresuotas asmuo N. N. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjo pareiškimu sutinka ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad daugiau nei prieš 10 metų jos mama buvo sudariusi testamentą, kuriuo visą jai priklausiusį turtą po mirties paliko N. N.. Tačiau vėliau mama savo valią pakeitė, nors pareiškimo apie sudaryto testamento pakeitimą arba panaikinimą nebepadarė. Dėl to, kad mama leido jai privatizuoti jos su tėčiu gautą ir naudotą butą, esantį (duomenys neskelbtini), ji broliui savo nuožiūra valdyti ir tvarkyti atidavė jos paveldėtą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Mama broliui K. M. buvo išdavusi ir įgaliojimą, suteikiantį teisę žemės sklypą naudoti savo nuožiūra, tame tarpe ir savo nuožiūra parduoti ir tvarkyti pinigus, gautus už sklypo pardavimą. Nuo to laiko, kai sklypą tvarkyti ir naudoti mama perdavė broliui K. M., jis tuo sklypu ir rūpinosi. Brolis K. M. savo nuožiūra tvarkė visas procedūras, kai buvo rengiamas teritorijos, kurioje yra sklypas, detalus planas. Kiekvienu šiltuoju metų periodu brolis K. M. pats, ar pasitelkdamas savo draugą, gyvenantį (duomenys neskelbtini), prižiūri ir tvarko žemės sklypą, šienauja, surenka šiukšles. Tokios sklypo priežiūros ir tvarkymo K. M. neapleido ir po mamos mirties (duomenys neskelbtini) Žinodama, kad sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), mama buvo paskyrusi broliui K. M., N. N. po mamos mirties nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes jokio kito paveldimo turto po mamos mirties nebuvo. Buvo tikra, kad visus sklypo paveldėjimo reikalus K. M. yra susitvarkęs, nes pokalbiuose su juo ne kartą tekdavo išgirsti pasvarstymų apie tai, ką toliau su sklypu jis ketinantis daryti. Mano, kad sklypo paveldėjimo reikalų nesutvarkymą galėjo lemti tam tikrų brolio K. M. specifinių žinių trūkumas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, rūpintis juo kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
5. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Esminiai palikimo priėmimo pradedant faktiškai turtą valdyti momentai ir CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009).
6. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo teismui pateikti rašytiniai įrodymai bei suinteresuoto asmens N. N. pateikti paaiškinimai patvirtina, kad palikėja A. M., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas K. M., gimęs (duomenys neskelbtini), yra palikėjos sūnus. Pagal Gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis, A. M. mirė būdama našle, jos sutuoktinis P. M. mirė (duomenys neskelbtini). A. M. vaikai – pareiškėjas K. M. bei N. N., kuri byloje įtraukta suinteresuotu asmeniu, bei kuri sutiko su pareiškimo tenkinimu. 2023 m. gegužės 5 d. Testamentų registro išraše užfiksuota, jog A. M. 2009 m. spalio 27 d. sudarė testamentą, tačiau nėra įregistruotų palikimo priėmimo faktų. 2009 m. spalio 27 d. testamente užfiksuota, jog A. M. visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, kur jis bebus ir iš ko besusidės, palieka dukrai N. N.. Klaipėdos m. pirmojo notarų biuro 2023 m. gegužės 3 d. rašte nurodyta, kad po A. M. mirties (duomenys neskelbtini), į Klaipėdos m. pirmąjį notarų biurą dėl turto niekas nesikreipė. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, jog A. M. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2001 m. rugpjūčio 30 d. Paveldėjimo teisės liudijimas Nr. K1AK-11891. 2015 m. balandžio 15 d. įgaliojime nurodyta, kad A. M. įgaliojo K. M. savo nuožiūra, savo nustatyta kaina ir sąlygomis parduoti minėtą žemės sklypą bei atlikti su tuo susijusius veiksmus.
7. Pareiškėjas nurodo, kad po palikėjos mirties perėmė ir valdo A. M. priklausiusį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), po mamos mirties prižiūri ir savo lėšomis tvarko minėtą sklypą, šienauja žolę, surenka šiukšles, tai yra palikimą priėmė pradėdamas faktiškai valdyti likusį turtą. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad A. M. palikimo priėmimas pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitinka įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 straipsnis).
8. Byloje nėra ginčo dėl faktinių palikimo priėmimo aplinkybių, suinteresuoti asmenys pareiškimo tenkinimui neprieštaravo, pretenzijų neišreiškė, pareiškėjo sesuo N. N. sutiko su pareiškimo tenkinimu.
9. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog K. M., mirusios A. M. sūnus, palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjęs faktiškai žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), valdyti. Kita vertus, įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis), kas sudaro pagrindą konstatuoti tik patį palikimo priėmimo faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas), o kitoje dalyje reikalavimo netenkinti. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisei įgyvendinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.13 straipsniu, 5.50 straipsniu, 5.51 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti iš dalies.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo mamos A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Kitoje dalyje pareiškimą atmesti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.