- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-05
- Bylos Nr.
- ATP-1198-211/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-08299-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laureta Ulbienė
- Pažeidėjas
- R. K.-K.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K.-K. (toliau – apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nutarties, kuria Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2014-07-10 nutarimas Nr. 14N-15105427-14 paliktas nepakeistas ir R. K.-K. skundas netenkintas, nustatė :
Aprašomoji dalis
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas R. Č. 2014-05-21 surašė R. K.-K. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 14P-12546522-14 dėl to, kad ji 2014-03-23, 17.15 val., adresu (duomenys neskelbtini), namo gyventojų susirinkimo metu garsiai rėkė, laikydama už striukės atlapo trankė A. O. į krūtinę, tampė už rankos, tuo pažeisdama viešąją tvarką ir žmonių rimtį. R. K.-K. veika kvalifikuota pagal LR ATPK 174 str.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresnioji tyrėja D. Š., išnagrinėjusi R. K.-K. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2014-07-10 nutarimu Nr. 14N-15105427-14 pripažino, kad R. K.-K. padarė protokole nurodytą veiką, numatytą LR ATPK 174 str. ir skyrė 100 Lt baudą.
Nesutikdama su minėtu nutarimu, apeliantė pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2014-10-13 nutartimi pastarosios skundo netenkino, motyvuodamas tuo, kad byla ištirta išsamiai, nutarimas teisėtas ir pagrįstas.
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos teismui paduotame skunde administracinėn atsakomybėn patraukta R. K.-K. prašo panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti, panaikinti administracinę nuobaudą ir nubausti asmenis už tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimą apie kitą žmogų, remiantis LR BK 154 str. Apeliantė nurodo, kad nubausta dėl įvykio, kuriame nedalyvavo. Pateikė paaiškinimą dėl įvykio aplinkybių, t.y. nurodė, kad 2014-03-23 buvo trumpai nusileidusi į daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrijos susirinkimą, kuris turėjo vykti minėto namo kieme. Bendrijos nariai registravosi. A. O. tris kartus paklausė, kas ji tokia. Ji jam tris kartus atsakė, kad yra R. K.-K. Pastebėjusi, jog negirdi jos vardo ir pavardės, ji išėjo, bendrijos susirinkime nedalyvavo ir nežino, koks konfliktas vyko ir su kuo. Apeliantė nurodo, kad į šį jos paaiškinimą nebuvo visiškai atsižvelgta, nebuvo įsigilinta į pažeidimo esmę. Teigia nepadariusi jokio teisės pažeidimo, todėl administracinė nuobauda skirta neteisėtai, be pagrindo, todėl, pasak, apeliantės, naikintina. Apeliantė nurodo esanti valstybės tarnautoja ir puikiai suprantanti, kas yra viešosios tvarkos pažeidimas, todėl teigia tokių veiksmų, kurie nurodyti nutarime, neatlikusi – nerėkė, nelaikė už striukės atlapo, netrenkė A. O. į krūtinę, netampė už rankos, nedrumstė viešosios tvarkos ir žmonių rimties, o pastabėjusi, kad yra užsipuolama, žeminama, išėjo iš susirinkimo jam net neprasidėjus ir jos parašo nėra. Nurodo, kad šie kaltinimai ją apšmeižia.
Skunde apeliantė teigia, kad apylinkės teismas neišnagrinėjo visų reikšmingų faktų, neištyrė visų galimų įvykio versijų, neįvertino kiekvieno įrodymo atskirai ir jų visumos, nepašalino prieštaravimų. Toliau skunde apeliantė cituoja liudytojų: D. R., Z. B., V. S. parodymus ir nurodo, kad iš parodymų negalima teigti, kad jie nenuoseklūs, prieštaraujantys vieni kietiems, nes nurodo tą pačią įvykių eigą – apeliantė traukėsi nuo bendrijos pirmininko A. O. ir išėjo iš susirinkimo, jokio konflikto nebuvo. Prieštaringas bendrijos pirmininko A. O. žodinis parodymas, kad „Z. B. prašė R. apsiraminti“. Apeliantei kyla klausimas, kodėl komisariatas, nagrinėdamas bylą, neapklausė Z. B.. Nurodo, kad nebuvo paneigtas faktas, kad bendrijos pirmininkas A. O. ėjo link apeliantės. Apeliantė teigia, kad nuolat užsipuolama, žeminama ir jai nesudaromos sąlygos dalyvauti bendrijos susirinkimuose. Taip pat nurodo, kad kiti byloje surinkti parodymai yra pateikti šališkų, suinteresuotų liudytojų, kurie pasirašė bendrijos pirmininko pareiškimą ir protokolą, siekdami apkaltinti apeliantę ir patraukti administracinėn atsakomybėn nekaltą asmenį. Apeliantės teigimu, teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, neanalizavo byloje surinktų įrodymų, priėmė nepagrįstą sprendimą. Byloje esančių esminių prieštaravimų teismas taip pat nepašalino, nes pakvietė ir apklausė kitus liudytojus, kurie pasirašė po pareiškimu ir protokolu, taip pat teikė skundą komisariatui, rašytinius parodymus tyrėjui, t.y. bendrijos pirmininką A. O., Z. P., S. A., D. M., Č. N.. Teismas neįžvelgė šių liudytojų suinteresuotumo bylos baigtimi. Apeliantės teigimu, šių liudytojų parodymai yra šališki, nes jie palaiko bendrijos pirmininko organizuojamą veiklą, taip pat ir melagingą pranešimą apie neįvykdytą nusikaltimą. Nurodo, kad A. O., D. M., Č. N. yra bendrijos valdybos nariai, jie yra tiesiogiai suinteresuoti bendrijos veikla ir taip siekia veikti savo kryptimi – neteikdami informacijos bendrijos nariams, supriešindami narius, taip pat atgrasindami nepageidaujamus asmenis, t.y. apeliantę nuo domėjimosi bendrijos veiklos skaidrumu, teisėtumu.
Skunde nurodo ir tai, kad liudytojo Z. P. žodiniuose parodymuose atsiranda kažkoks buteliukas, nors 2014-04-03 jo rašytiniuose parodymuose tokio teiginio nėra. Liudytojos S. A. parodymai nutartyje yra visiškai prieštaringi, nenuoseklūs. Nei pareiškime, nei protokole, nei skundžiamoje nutartyje nenurodoma, ką apeliantė šaukė, rėkė. Nė vienas liudytojas nepateikė konkrečių žodžių ir tai apeliantei kelia abejonę, ar iš tiesų vyko administracinis pažeidimas, ar buvo pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis. Nurodo, kad liudytojai: D. R., V. S., Z. B. nenurodė apskritai to fakto, kad apeliantė būtų šaukusi, rėkusi. Teigia, kad nutartyje nepašalinta abejonė dėl šio fakto. Taip pat nurodo, kad liudytojai: A. O., Z. P., S. A., D. M., Č. N. dėl įvykio teikia prieštaringus parodymus.
Apeliantė teigia, kad byla pradėta ir administracinė nuobauda skirta vadovaujantis tik rašytiniais parodymais. Nurodo teisme kėlusi pagrindinį klausimą liudytojams, kodėl nebuvo iškviesta policija, tačiau įvertinus parodymus, pastebi, kad policijos kaip trečiojo asmens dalyvavimas nebuvo svarbus, jo nebuvo siekiama. Apeliantė nurodo mananti, kad įvykus viešosios tvarkos pažeidimui, policijos dalyvavimas būtinas. Tokiu būdu, teigia, kad byloje priimtas procesinis sprendimas neteisėtas, nepagrįstas, nes nevisapusiškai ir neobjektyviai išaiškintos bei įvertintos visos bylai reikšmingos aplinkybės.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio vyriausiasis tyrėjas (toliau – institucija) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-13 nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmeti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad apylinkės teismas priėmė teisingą bei objektyvų nutarimą, su kuriuo institucija sutinka. Jų nuomone, nubaustosios R. K.-K. teiginius reikėtų vertinti kritiškai, kaip mėginimą išvengti atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Išnagrinėjus teismui pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.
Pažymėtina, kad R. K.-K. nubausta už tai, kad 2014-03-23, 17.15 val., adresu (duomenys neskelbtini), namo gyventojų susirinkimo metu garsiai rėkė, laikydama už striukės atlapo trankė A. O. į krūtinę, tampė už rankos, tuo pažeisdama viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Tiek iš apeliacinio skundo, tiek iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad apeliantė kalta neprisipažino, nurodė, kad į 2014-03-23 vykusį namo gyventojų susirinkimą ji buvo nusileidusi trumpam, dalyviai registravosi, tačiau ji nemano, kad registravimasis į susirinkimą, tai jau yra dalyvavimas jame. Veiksmų, kurie nurodyti protokole, ji nedarė, nes yra valstybės tarnautoja ir puikiai žino, kas yra viešosios tvarkos pažeidimas. Ji nerėkė, netrenkė A. O., nelaikė jo už atlapų, netampė už rankos, nedrumstė viešosios tvarkos ir žmonių rimties, o pastebėjusi, kad yra puolama ir žeminama, iš susirinkimo tiesiog išėjo jam net neprasidėjus.
LR ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Įvertinus byloje esančią medžiagą, nutarimą, kuriuo apeliantė nubausta už administracinį teisės pažeidimą bei skundžiamą nutartį, daroma išvada, kad byla ištirta išsamiai, 2014-07-10 nutarimas Nr. 14N-15105427-14, priimtas administracinio teisės pažeidimo byloje teisėtas ir pagrįstas, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-13 nutartis taipogi apeliantės skundas atmestas pagrįstai. Priešingai, nei skunde teigia apeliantė, apylinkės teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog apeliantė 2014-03-23, 17.15 val., adresu (duomenys neskelbtini), namo gyventojų susirinkimo metu garsiai rėkė, laikydama už striukės atlapo trankė A. O. į krūtinę, tampė už rankos, tuo pažeisdama viešąją tvarką ir žmonių rimtį, o jos keliama versija, kad ji susirinkime nedalyvavo ir nežino, koks konfliktas vyko ir su kuo, skundą nagrinėjančio teismo nuomone vertintina kritiškai kaip pažeidėjos gynybinė pozicija.
Teisme liudytoju apklaustas A. O. paaiškino, kad 2014-03-23 vyko bendrijos narių susirinkimas ir to susirinkimo metu R. buvo agresyviai nusiteikusi, tampė jį susirinkimo metu ir trukdė susirinkimo eigai. Ji šaukė, rėkė, užstojo jam kelią, stūmė jį paėmusi už krūtinės, daužė jam į krūtinę. Nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas. Liudytojui nuo jos nusisukus, R. sugriebė jį už rankos, vėl jėga jį atsuko į save (b.l. 92-93).
Apklaustas teismo posėdyje liudytojas Z. P. paaiškino, kad jis buvo 2014-03-23 bendrijos narių susirinkime. Matė, kaip R. pradėjo pirmininką stumdyti, dar truputį patriukšmavo ir išėjo iš susirinkimo (b.l. 93-94).
Liudytoja S. A. apklaustas teisme paaiškino, kad ji dalyvavo 2014 m. kovo 23 d. vykusiame susirinkime. R. K. pažįsta, ji pasielgė labai negražiai ir neetiškai. Susirinkimo pradžioje jie rinko pirmininką, įbėgo R. su buteliu ir trenkė pirmininkui į krūtinę. Šį jos poelgį matė daug žmonių ir liudytojai nežinoma, kodėl R. taip pasielgė. Po to R. išėjo iš susirinkimo (b.l. 97).
Liudytojas D. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis dalyvavo 2014 m. kovo 23 d. vykusiame susirinkime. Šio susirinkimo metu R. K. elgėsi tikrai agresyviai ir neadekvačiai, pradėjo tempti pirmininką už atlapų, A. O. bandė atsitraukti. Tuomet buvo paprašyta R. K. tai baigti ir išeiti, ji išėjo iš susirinkimo ir daugiau tą dieną nesirodė (b.l. 97).
Apklaustas teismo posėdyje liudytojas Č. N. paaiškino, kad tą dieną jis dalyvavo vykusiame susirinkime, tačiau jis nepasibaigė dėl įvykusio incidento. R. K. pradėjo reikšti pretenzijas, o A. O. paprašė jos apsiraminti. Tada ji pribėgo prie pirmininko, puolė jam į atlapus, pradėjo visais žodžiais plūsti. Po to susirinkimas jau nebevyko. Policija būtų iškviesta, tačiau R. K. išėjo ir nebuvo pagrindo kviesti policiją (b.l. 98).
Analogiškos aplinkybės nurodytos ir šių asmenų patikslinimuose, kuriuos nagrinėdamas medžiagą priėmė tyrėjas R. Č. (b.l. 7-9) bei A. O. skunde policijos įstaigai (b.l. 6).
Atkreiptinas dėmesys, kad minėtų liudytojų parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo tinkamai įvertinti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 5), 2014-03-23 daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų ir (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos susirinkimo protokolas (b.l. 10-11), kuriame užfiksuota 2014-03-23 vykusio bendrijos susirinkimo eiga. Iš šio protokolo matyti, kad jį pasirašė 13 jame dalyvavusių asmenų, taip pat, kad jame užfiksuotas netinkamas R. K.-K. elgesys susirinkimo metu.
Nors apeliantė nurodo, kad teismo posėdžio metu apklausti liudytojai D. R., Z. B. nurodė, kad susirinkimas neįvyko, jokio konflikto tarp A. O. ir R. nebuvo, o liudytojas V. S. nurodė, kad tai bendrijos pirmininkas užsipuolė R., atkreiptinas dėmesys, kad minėti liudytojai teisme buvo apklausti apeliantės iniciatyva, todėl galėjo siekti pastarajai palankaus sprendimo. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad šių liudytojų parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, yra nenuoseklūs. Byloje nebuvo nustatyta, kad liudytojai Z. P., S. A., D. M. ir Č. N. būtų siekę apkalbėti apeliantę ar būtų suinteresuoti, kad ji būtų nubausta už pažeidimą, kurio nepadarė, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai vadovavosi šių asmenų parodymais.
Skunde apeliantė nurodo nedalyvavusi susirinkime, jos parašo protokole nėra, ir nors byloje apklausti liudytojai taip pat patvirtino šį faktą, kad 2014-03-23 turėjęs vykti susirinkimas taip ir neįvyko dėl incidento, tačiau tai nešalina apeliantės atsakomybės. Apklausiama teisme R. K.-K. nurodė, kad buvo trumpam nusileidusi į 2014-03-23 vykusį namo gyventojų susirinkimą, bet kai nebuvo išgirsta, išėjo. Nors apeliantė nurodo, kad šie kaltinimai ją šmeižia, teismo nuomone jos kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais, kurie apylinkės teisme buvo tinkamai ištirti ir įvertinti.
LR ATPK 174 str. nustatyta administracinė atsakomybė už nedidelį chuliganizmą, tai yra necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Iš LR ATPK 174 str. įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešosiose vietose ir juo turi būti pažeidžiama viešoji tvarka bei žmonių rimtis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje teisės pažeidimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar teisės pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo (LAT 2002 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-670/2002). Nagrinėjamu atveju pažeidimo padarymo vieta (ligoninė) neabejotinai yra viešoji vieta, kadangi šioje vietoje įprasta lankytis žmonėms. Daroma išvada, kad apeliantės padarytas pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal LR ATPK 174 str., kadangi ji savo veiksmais (garsiai rėkė, laikydama už striukės atlapo trankė A. O. į krūtinę, tampė už rankos) pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Iš byloje esančio 2014-03-23 susirinkimo protokolo matyti, kad dauguma žmonių, dalyvavusių susirinkime, po šio konflikto pasišalino, susirinkimas neįvyko dėl dalyvių mažumos. Tokiu būdu, dėl apeliantės veiksmų buvo sutrikdyta žmonių rimtis, dėl to vėliau buvo kreiptasi į policiją.
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad R. K.-K. administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 174 str., yra visiškai įrodytas, priešingai nei savo apeliaciniame skunde teigia apeliantė, byla ištirta išsamiai (LR ATPK 284 str. 1 d.), apylinkės teismas tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (LR ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p., nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. K.-K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.