Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Kolyčienė, sekretoriaujant Editai Petrevičienei, dalyvaujant nukentėjusiajam ir kaltinamajam D. M., jo atstovui advokatui Andriui Kazakevičiui, nukentėjusiajam ir kaltinamajam G. Ž., jo atstovui ir gynėjui advokatui Petrui Labanauskui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą privataus kaltinimo tvarka, kurioje

G. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, neteistas, dirbantis UAB „M.“, gyv. (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 1 d.;

D. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, neteistas, dirbantis UAB „D.“, gyv. (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Ž. kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2012-04-24, 15.30 val. iki 2012-04-24, 15.45 val., UAB „D." parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), viešai žodžiu užgauliai pažemino D. M. išsakydamas jo atžvilgiu žodžius: „žinai, ką užpisai su savo nesąmonėm, eik tu nachui gaidy, blet"; "man pochui, eik tu nachui pydare, bybį dėjau aš ant tavęs"; „pašol tu nachui, kurva, kai pisiu vieną kartą".

D. M. kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2012-04-24, 15:30 val. iki 2012-04-24, 15:45 val., UAB „D." parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), viešai, kitų darbuotojų akivaizdoje, žodžiais - „melagis, psichinis ligonis, nervininkas" - paskleidė apie mane tikrovės neatitinkančią informaciją, niekinančią ir žeminančią G. Ž. bei pakirto kitų darbuotojų pasitikėjimą juo.

Kaltinamasis (nukentėjusysis pagal priešpriešinį skundą) G. Ž. pagal pareikštą kaltinimą dėl padaryto nusikaltimo, numatyto BK 155 str.1d. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis ir G. Ž. yra senai pažįstami, yra įmonės UAB „D." akcininkai. 2012 m. balandžio 24 d., apie pietus buvo konfliktas su D. M., tačiau jis jo kaltinime nurodytais žodžiais nevadino, D. M. jį apkalba, norėdamas perimti visas UAB „D." akcijas ir taip juo atsikratyti iš įmonės. Konfliktas kilo dėl pavedimo, kurį D. M. jam nurodė padaryti. Jis sakė D. M., kad pavedimas bus atliktas, kai bus sąskaitoje pinigų. Anksčiau yra buvę, kad pavėlavo atlikti pavedimą ir jiems buvo pritaikytos sankcijos. Konflikto metu D. M. jį išvadino „melagiu, psichiniu ligoniu, nervininku“, sakė „mink nachui namo, kad tavęs nematyčiau“. Į tai jis pasakė, kad „minsiu nachui namo, tada kai padarysiu darbus“. Jis nėra nei melagis, nei nervininkas nei psichinis ligonis. Tai patvirtina jam išduota medicininė pažyma. Tokie žodžiai jį įžeidė ir pažemino prieš visus darbuotojus. Konfliktą girdėjo E. Ž., D. M. ir paštininkė, ar girdėjo R. S. – nežino. Po konflikto D. M. visiems trims darbuotojams padavė lapus ir liepė parašyti, kad jis iškeikė D. M. ir bandė jį sumušti, kad jį stumdė.

Nukentėjusysis (privatus kaltintojas ir kaltinamasis pagal priešpriešinį skundą) D. M. parodė, kad jis su G. Ž. yra įmonės UAB „D." akcininkai. 2012 m. balandžio 24 d., ryte jis klausė G. Ž. ar bus atlikti pavedimai, ar pakaks sąskaitoje pinigų. Buvo svarbu atlikti pavedimą UAB „A.“, kadangi buvo vėluojama. G. Ž. padarė pavedimus kitiems tiekėjams, o minėtai bendrovei pamiršo. Kai jis norėjo patikrinti ar pavedimas padarytas, G. Ž. labai susierzino, o kai jis priėjo prie G. Ž. darbo stalo, pastarasis pradėjo jį žeminti įvairiais žodžiais, kad „užpisai su savo nesamonėm“, „eik tu nachui“, „gaidy“, „kai pisiu tau vieną kartą“. Jis paprašė apsiraminti G. Ž. Šį jų konfliktą girdėjo darbuotojai D. M., R. S. ir E. Ž. bei užėjusi paštininkė, kurios vardo ir pavardės nežino. Anksčiau taip pat konfliktuodavo su G. Ž., tačiau tai būdavo neutraliose vietose. Tokio pobūdžio konfliktas su juo darbe buvo pirmas. Konflikto metu nesakė G. Ž. „trenk, man trenk“. Darbuotojų paprašė parašyti raštu, apie buvusį konfliktą, tačiau nė vienam nediktavo ką reikia rašyti. Savo kaltės pagal pareikštą priešpriešinį kaltinimą nepripažįsta. G. Ž. konflikto metu paklausė, kodėl jis meluoja apie padarytą pavedimą, tačiau nevadino jo nei melagiu, nei nervininku, nei psichiniu ligoniu.

Liudytojas D. M. teisme parodė, kad D. M. yra jo vadovas, G. Ž. yra buvęs bendradarbis. Nei su vienu iš jų nėra piktuoju. Konfliktas buvo darbovietėje, bet tikslaus laiko nepamena. Jis buvo salėje, kurioje yra perregima pertvara, patalpose viskas gerai girdisi. D. M. kalbėjosi su G. Ž. salėje, o jis buvo už lentynų su E. Ž. Po kiek laiko išgirdo triukšmą, keiksmažodžius. Jis su E. Ž. nuėjo pažiūrėti, kas ten vyksta. G. Ž. keikėsi ir sakė D. M. „užpisai, blet, kurva, pidere, užmušiu“. Dėl ko kilo konfliktas, nežino. D. M. visą laiką laikėsi pabrėžtinai ramiai, prašė G. Ž. nusiraminti, tačiau jis nepakluso. Konfliktas vyko apie 20 minučių, gal pusvalandį, tiksliai nežino. Kiek suprato kalba buvo apie bankinius pavedimus. Tuo metu patalpose dar buvo ir R. S., įėjo pašto kurjerė. Kitų žmonių nebuvo. Po konflikto buvo D. M. prašymas raštu užfiksuoti įvykį. G. Ž. nematė, kaip jie rašė paaiškinimus. Tą dieną girdėjo žodį „melagis“, kitų žodžių nepamena.

Liudytojas R. S. teisme parodė, kad D. M. yra jo vadovas, G. Ž. yra buvęs bendradarbis. Nei su vienu iš jų nėra piktuoju. Tikslios įvykio datos nepamena, galėjo būti 2012 m. balandžio mėnesį, darbo metu buvo konfliktas. Buvo darbo laikas. Jis tuo metu sėdėjo prie kasos. G. Ž. sėdėjo prie jo. Prie jo stalo priėjo D. M. ir paklausė, kodėl nepadarė pavedimo. G. Ž. pradėjo gestikuliuoti į monitorių, sakė, kad kažko nėra. G. Ž. pasakė D. M. „tu man nachui neaiškink“. D. M. jam pasakė „kaip tu kalbi“. G. Ž. sakė „nachui, gaidys, pyderas“. Pagrindinis žodis buvo „užpisai“. D. M. G. Ž. necenzūriniais žodžiais nevadino. Jis kelis kartus sakė „nusiramink“. Negirdėjo, kad D. M. būtų sakęs G. Ž. „melagis, psichinis ligonis, nervininkas“. Vėliau jis pasitraukė. Į salę įėjo paštininkė. Konflikto metu buvo D. M., G. Ž., E. Ž., D. M. Po konflikto direktorius visiems darbuotojams įteikė baltus lapus ir pasakė parašyti ką kiekvienas girdėjo. Direktorius nediktavo ką reikia rašyti. Paaiškinimą jis surašė savo kabinete.

Liudytoja E. Ž. teisme parodė, kad D. M. ir G. Ž. yra buvę jos bendradarbiai. Buvo konfliktas, kuomet D. M. susiginčijo su G. Ž. dėl pavedimo. Iš pradžių ji buvo prie savo darbo stalo, vėliau ėjo prie kopijavimo aparato atsišviesti dokumentų. Girdėjo keiksmažodžius. D. M. sakė „eik tu nachui“. G. Ž. atsakė „eisiu nachui, kai padirbsiu darbus“. Žodžių „pyderas, gaidys“ nesakė. Savo rašytame paaiškinime nurodė tai, ką pasufleravo direktorius, nes ji nenorėjo prarasti darbo. Direktorius jai pirmai padavė popieriaus lapą ir pasakė ką reikia rašyti. Jis jai sakė, kad parašytų kad „liepė trenkti“. Direktorius jai nediktavo ką reikia rašyti, bet pasakė. D. M. negrasino, kad atleis iš darbo, jei ji nerašys paaiškinimo. Gal ji tada buvo klaidingai susidariusi nuomonę apie konfliktą. Jos paaiškinimas skiriasi nuo jos parodymų teisme dėl to, kad tuomet ji bijojo prarasti darbą. Iš darbo ji išėjo, nes susirgo jos vaikas, darbe atsirado trintis su administracijos vadovu. Konflikto metu D. M. sakė „melagis, psichinis ligonis“. Kitą dieną po konflikto G. Ž. jai pasigyrė, kad jis turi medicininę pažymą, kuri patvirtina, jog jis yra sveikas.

Liudytoja E. Ž. teisme parodė, kad G. Ž. yra jos sūnus. Įmonėje UAB „D." ji dirbo buhaltere nuo 2011.10.03 iki 2012.05.31. Apie 2012.04.24 konfliktą nieko negali pasakyti, nes tuo metu darbe nebuvo. Grįžęs sūnus pasakė, kad direktorius D. M. jį išvarė iš darbo dėl to, kad nepadarė kažkokių pavedimų. Sekančią dieną nuėjusi į darbą, ji paklausė D. M. kas atsitiko. Jis jai pasakė, kad tai ne jos reikalas. Grįžęs sūnus jai sakė, kad D. M. jam sakė „eik nafik iš akių namo“. Apie kitus necenzūrinius žodžius sūnus nieko nekalbėjo. Ji girdėjo, kaip 2012.04.25 D. M. sakė, kad G. Ž. yra psichinis ligonis. Tai girdėjo ji, G. Ž. ir E. Ž. Jai sūnus nieko nesakė, jog 2012-04-24 jis D. M. atžvilgiu būtų sakęs necenzūrinius žodžius. Po to konflikto G. Ž. ir toliau dirbo savo darbą. Jis labai pergyveno, be vaistų neužmigdavo. Išsireiškimas „psichinis ligonis“ yra įžeidimas. Ji girdėjo tai sakant D. M. 2012.04.25 ir kitomis dienomis.

Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC psichikos centro pažymėjimo Nr. 3.30-424 matyti, jis buvo išduotas paties G. Ž. prašymu 2012 m. balandžio 30 d. (42 b.l.).

Iš 2012-04-26 E. Ž. paaiškinimo matyti, jog jame ji nurodė, kad 2012-04-24 ji girdėjo tarp įmonės darbuotojų D. M. ir G. Ž. konfliktą, kad iš G. Ž. sklido necenzūriniai žodžiai, G. Ž. jį įžeidinėjo darbuotojų akivaizdoje (80 b.l.)

Iš AB banko (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašo matyti, jog iš UAB „D." sąskaitos 2012-04-24 UAB „A.“ buvo padarytas pavedimas 3568,29 Lt sumai, tačiau tikslaus laiko sąskaitos išraše nėra (97 b.l.).

Iš 2012-04-25 Reikalavimo pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo UAB „D." direktorius D. M. pareikalavo raštu G. Ž. pateikti pasiaiškinimą dėl 2012-04-24 padaryto pažeidimo, susijusio su necenzūrinių žodžių vartojimu bei pareigų neatlikimu (98 b.l.).

Iš 2012-04-26 G. Ž. paaiškinimo matyti, jog G. Ž. jame nurodė, kad necenzūrinių žodžių nevartojo, pareigas atliko tinkamai (99 b.l.).

Iš 2012 m. spalio 16 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.2-4070-97/2012 matyti, jog teismas iš dalies patenkino G. Ž. ieškinį ir pripažino G. Ž. atleidimą iš UAB „D.“ neteisėtu (103-107 b.l.).

Dėl įžeidimo

Nustatyta, kad 2012 m. balandžio 24 d. laikotarpiu nuo 15.30 val. iki 15.45 val., UAB „D." parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tarp šios bendrovės direktoriaus D. M. ir darbuotojo projektų vadovo G. Ž. buvo žodinis konfliktas dėl mokėjimo pavedimo UAB „A.“. Šias aplinkybes patvirtino tiek nukentėjusysis D. M., tiek G. Ž., tai patvirtina pateikta AB (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašas, kuriame užfiksuota, jog iš „D." sąskaitos 2012-04-24 buvo padarytas pavedimas UAB „A.“, tai patvirtina sekančią dieną, t.y. 2012-04-25 po konflikto dėl necenzūrinių žodžių vartojimo D. M. pareikalautas pasiaiškinimas, bei 2012-04-26 pateiktas G. Ž. paaiškinimas. Nors liudytojai D. M. ir R. S. teismo posėdžio metu patvirtino nukentėjusiojo D. M. nurodytas aplinkybes, kad 2012-04-24 kilusio konflikto metu kaltinamasis G. Ž. D. M. atžvilgiu vartojo įvairius necenzūrinius žodžius, teismas šiuos liudytojų parodymus vertina kritiškai, kadangi minėti liudytojai ir D. M. dirba toje pačioje bendrovėje UAB „D.", D. M. ir R. S. yra pavaldūs D. M., todėl jų duodami parodymai gali būti neobjektyvūs. Teisme apklausta liudytoja E. Ž., kuri šiuo metu nebedirba UAB „D.", nepatvirtino to, jog konflikto metu G. Ž. būtų vartojęs necenzūrinius žodžius D. M. atžvilgiu. Nors byloje yra pateiktas šios liudytojos 2012-04-26 rašytinis paaiškinimas direktoriui dėl G. Ž. neva vartotų necenzūrinių žodžių, tačiau šį paaiškinimą liudytoja rašė būdama neįspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, teisme liudytoja paaiškino, kad tokį paaiškinimą rašė bijodama netekti darbo, todėl teismas šiuo jos paaiškinimu nesiremia. Šiuo konkrečiu atveju išskyrus D. M. parodymus, kitų objektyvių įrodymų dėl G. Ž. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, byloje nėra. Remiantis D. M. parodymais, kuris yra priešiškuose santykiuose su G. Ž., galima daryti tik prielaidą, jog konflikto metu G. Ž. galimai išsakė kaltinime nurodytus necenzūrinius žodžius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ nurodyta, kad teismo išvados nuosprendyje negali būti grindžiamos prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Tad remdamasis byloje ištirtais įrodymais teismas daro išvadą, jog objektyvių ir neabejotinų įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, jog G. Ž. išsakė D. M. atžvilgiu kaltinime nurodytus necenzūrinius žodžius, byloje nėra, todėl G. Ž. išteisintinas neįrodžius, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 155 str. 1d.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad G. Ž. išteisintinas neįrodžius, jog padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 155 str. 1d., D. M. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas (BPK 115 str. 3d., 1p.). Taip pat atmestinas reikalavimas dėl advokato išlaidų priteisimo, nes proceso išlaidos gali būti priteistos iš nuteistojo (BPK 104 str. 2d.).

Dėl šmeižimo

G. Ž. kaltina D. M., jog jis 2012-04-24 vykusio konflikto metu pavadino jį „melagiu“, „nervininku“, „psichiniu ligoniu“ ir tokiu būdu jį įžeidė bei apšmeižė, nes jis nėra nei psichinis ligonis, nei nervininkas, nei melagis. Teismas laiko neįrodytomis aplinkybėmis, jog D. M. 2012-04-24 vykusio konflikto metu išvadino G. Ž. „psichiniu ligoniu“, „nervininku“, to nepatvirtina byloje ištirti įrodymai. Tai yra, nors G. Ž. nurodo, kad būtent konflikto dieną jį taip pavadino D. M., tačiau to nepatvirtina kiti įrodymai – kaltinamasis D. M. neigia taip vadinęs G. Ž. konflikto dieną. G. Ž. tokių aplinkybių nenurodė iš karto po konflikto grįžęs namo savo mamai E. Ž., kuri patvirtino, kad grįžęs namo G. Ž. pasakė, jog D. M. jį išvarė iš darbo sakydamas „mink nafik iš akių namo“. Pastaroji liudytoja konflikto dieną darbe nebuvo ir konflikto nematė, tačiau patvirtino jog kitomis dienomis girdėjo, kad taip D. M. vadino jos sūnų, tačiau ne 2012-04-24. Liudytoja E. Ž. parodė, kad girdėjo, jog konflikto metu D. M. išvadino G. Ž. „melagiu“, „nervininku“, „psichiniu ligoniu“, kad G. Ž. sekančią dieną po konflikto sakė, jai, kad išsiėmė pažymą, jog yra sveikas. Šiomis E. Ž. nurodytomis aplinkybėmis verčia abejoti tai, jog medicininę pažymą G. Ž. gavo 2012-04-30, t.y. praėjus 5 dienoms po konflikto. Galimos prielaidos, jog D. M. žodžius „psichinis ligonis“, „nervininkas“ išsakė, kitą dieną ir kitu laiku, tačiau ne 2012-04-24 vykusio konflikto metu. Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, daro išvadą, jog byloje išskyrus G. Ž. parodymus, kurių nepatvirtina kiti įrodymai, kitų objektyvių įrodymų, jog D. M. 2012 m. balandžio 24 d., išvadino G. Ž. „psichiniu ligoniu“, „nervininku“, nėra. G. Ž. pateiktas 2012 m. spalio 16 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr.2-4070-97/2012 neturi prejudicinės galios šioje baudžiamojoje byloje, nes minėtoje civilinėje byloje įrodymų vertinimas susijęs su darbo santykiais, o ne su baudžiamosios bylos aspektais, todėl teismas minėtu sprendimu nesiremia. Atsižvelgdamas į tai, kad neįrodyta, jog D. M. G. Ž. 2012-04-24 išvadino „psichiniu ligoniu“, „nervininku“, teismas nevertina šių žodžių reikšmės ir dėl jų nepasisako.

Kaip matyti iš D. M. parodymų, jog jis paklausė G. Ž., kodėl pastarasis jam meluoja, iš D. M. parodymų, kad girdėjo tą dieną žodį „melagis“ galimai D. M. pavadino G. Ž. melagiu, tačiau įvertinant buvusią konfliktinę situaciją dėl mokėjimo pavedimo nepadarymo, toks D. M. išsakytas žodis laikytinas jo nuomone, paremta tikrovėje įvykusių faktų – laiku nepadaryto pavedimo, susiformavusi dėl jo asmeninių savybių ir įsitikinimo. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-1/2009, Nr. 2K-7-437/2008). Savo nuomonės išsakymas tokio pobūdžio žodžiu „melagis“ šiuo konkrečiu atveju tiesiogiai G. Ž., nors ir girdint pašaliniams asmenims, nelaikytinas šmeižtu. Tokio žodžio išsakymas G. Ž. taip pat nelaikytinas ir įžeidimu, kadangi žodis „melagis“ lietuvių kalboje, nors ir formuoja neigiamą nuomonę apie asmenį, tačiau tai nėra necenzūrinis ar užgaulus žodis, išsakytas šioje konfliktinėje situacijoje nelaikytinas peržengiantis kritikos ribų, todėl jo veiką perkvalifikuoti pagal BK 155 straipsnį nėra pagrindo.

Įvertinus išnagrinėtus byloje įrodymus, teismas daro išvadą, kad D. M. išsakydamas konflikto metu žodį „melagis“ nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 154 str. 1 d., todėl jis išteisintinas.

Atsižvelgiant į tai, kad D. M. išteisintinas nes, nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. 1d., G. Ž. reikalavimas dėl žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3d., 2 p.). Taip pat atmestinas G. Ž. reikalavimas dėl advokato išlaidų priteisimo, nes proceso išlaidos gali būti priteistos iš nuteistojo (BPK 104 str. 2d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais,

nusprendžia:

G. Ž. išteisinti, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalyje.

D. M. išteisinti, nepadarius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje, požymių.

G. Ž. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

D. M. ir G. Ž. reikalavimus dėl advokatų išlaidų priteisimo atmesti.

G. Ž. ir D. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.