Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2023-06-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-351-817/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-06-08
Bylos Nr.
1A-351-817/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35181-2022-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Darius Pranka, Ieva Gavelytė-Kalytienė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Nuteistasis
S. J. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-351-817/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35181-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.7.; 1.1.7.2.5.; 2.4.6.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Ievos Gavelytės-Kalytienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Dariaus Prankos ir Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. J. N. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo S. J. N. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne 3 metų laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę 27 parų arešto bausmę, ir jam paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta 1/3 dalimi, t. y. iki 2 metų laisvės atėmimo bausmės.

S. J. N. šiuo nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatas, t. y. apėmimo būdu, griežtesne 2 metų laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, ir jam paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į S. J. N. paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę įskaitytas jo suėmime (sulaikyme) išbūtas laikas nuo 2022 m. gruodžio 15 d. iki šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 3 d. teismo baudžiamajame įsakyme nurodytas suėmimo laikotarpis nuo 2022 m. spalio 31 d. iki 2022 m. lapkričio 1 d. (1 para), 1 suėmime (laikinajame sulaikyme) išbūtą parą prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo S. J. N. faktinio sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutartimi ištaisytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d. nuosprendyje, paskelbtame išnagrinėjus baudžiamąją bylą Nr. 1-1270-1011/2023, pastebėtas rašymo apsirikimas, nuosprendžio rezoliucinę dalį papildant pastraipa:

„S. J. N. skirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.“

Teisėjų kolegija:

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. S. J. N. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai įgijo ir laikė psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti, ir pardavė, o būtent: jis, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, ikiteisminio tyrimo nenustatytu būdu, įgijo ir laikė psichotropines medžiagas – amfetaminą, kurio masė yra 0,133 g, ir 4-MA (4-metilamfetaminą), kuris, vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 yra fenetilamino darinių ir fenetilamino bioizosterinių darinių grupei (sąrašas Nr. 1 „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams, išskyrus atvejus, kai medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“) priklausanti psichotropinė medžiaga, ir kurios kiekio nėra galimybės nustatyti, ir šias psichotropines medžiagas 2022 m. gruodžio 15 d., apie 14.10 val., (duomenys neskelbtini), už 40 Eur pardavė įtariamajam R. Š..

Be to, S.J. N. nuteistas už tai, kad jis įgijo ir laikė nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų platinti, o būtent: jis, ikiteisminio tyrimo nenustatytu būdu, įgijo ir laikė: 1) rūsyje, esančiame (duomenys neskelbtini), psichotropines medžiagas – amfetaminą, kurio masė yra 0,011 g, ir 4-MA (4-metilamfetaminą), kurio kiekio nėra galimybės nustatyti, iki 2022 m. gruodžio 15 d., 18 val., kai kratos metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnai jas rado ir paėmė; 2) automobilyje BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant galinės sėdynės padėtos striukės užsegamoje kišenėje, psichotropines medžiagas – 0,003 g amfetamino ir 4-MA (4-metilamfetaminą), kurio kiekio nėra galimybės nustatyti, iki 2022 m. gruodžio 15 d., 14.50 val., kai kratos metu, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnai jas rado ir paėmė.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. J. N. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.

3. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Nuteistasis nurodo, kad jis turi (duomenys neskelbtini) mažamečius vaikus, kuriuos reikia išlaikyti. Be to, jo buvusi žmona turi naujagimį, todėl jam tenka vesti vaikus į ugdymo įstaigas. Taip pat nurodo, kad jis padeda finansiškai tėvams išlaikyti butą, kuris yra užstatytas. Akcentuoja tai, kad jo tėtis yra (duomenys neskelbtini), todėl jam vienam tvarkytis bus sunku.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorė Aušra Zakarkienė (toliau – prokurorė) prašo nuteistojo S. J. N. apeliacinio skundo netenkinti.

5. Prokurorė atsiliepime akcentuoja, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018). Prokurorės vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą S. J. N. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

6. Prokurorė atsiliepime pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę S. J. N. atsižvelgė į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes: teisiamas antrą kartą (anksčiau teistas už narkotinių medžiagų laikymą (BK 259 straipsnio 2 dalis)), per 2022 metus ne kartą buvo trauktas administracinėn atsakomybėn už šiurkštaus pobūdžio nusižengimų padarymą, paskirtų baudų nemoka, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, šeimos nesukūręs. Prokurorės vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė už nusikalstamas veikas ar galutinė subendrinta bausmė yra per griežta ir neteisinga. Be to, S. J. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, už kurios padarymą šio straipsnio sankcijoje numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė. Tokio pobūdžio veikos sukelia ypatingai didelę žalą visuomenei. Prokurorė atsiliepime taip pat pažymi, kad nors S. J. N. yra pakankamai jauno amžiaus, tačiau jis nusikalsta neatsitiktinai, jo nusikalstamos veikos yra nuoseklus jo netinkamo gyvenimo būdo ir netinkamo elgesio padarinys, kas neleidžia daryti išvados, kad S. J. N. elgesyje įžvelgtinas siekis resocializuotis ir nebenusikalsti. Taigi, prokurorės nuomone, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, teismų praktiką laikytina, jog nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos pobūdis, nuteistojo asmenybę apibūdinantys duomenys nesuteikia pagrindo spręsti, kad S. J. N. paskirta bausmė yra per griežta ir tenkinti nuteistojo skundą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo S. J. N. apeliacinis skundas atmestinas.

7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

8. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis S. J. N. iš esmės neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių, veikų kvalifikavimo, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra per griežta ir prašo ją sušvelninti. Apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių BPK pažeidimų, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

9. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį, svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą bei teisingą bausmę (BK 1 straipsnis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

10. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

11. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-156-487/2020, 1A-73-851/2023). Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu S.J. N. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų. BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos kelios alternatyvios bausmių rūšys – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas.

13. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam, atsižvelgė į tai, jog S. J. N. tiesiogine tyčia padarė dvi baigtas nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams (veika, numatyta BK 259 straipsnio 2 dalyje), o kita – sunkių nusikaltimų kategorijai (veika, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje). Pirmosios instancijos teismas įvertino, jog nustatyta viena S. J. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tai, kad nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė ir į nuteistojo S. J. N. asmenybę charakterizuojančius duomenis: teisiamas antrą kartą (anksčiau jis buvo teistas už narkotinių medžiagų laikymą (BK 259 straipsnio 2 dalis)), per 2022 metus ne kartą baustas administracine tvarka už šiurkštaus pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą, paskirtų baudų nemoka, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, šeimos nesukūręs. Atsižvelgdamas į nurodytas nuteistąjį bei padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nuteistajam už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skyrė laisvės atėmimo bausmę mažesnę už šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės vidurkį – 3 metų laisvės atėmimo bausmę, o už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skyrė arešto bausmę artimą šio straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui – 27 parų arešto bausmę. Pirmosios instancijos teismas S. J. N. paskirtas bausmes, kurios labai skiriasi pagal pavojingumą (sunkus nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas), subendrino taikydamas apėmimą, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, ir S. J. N. paskyrė subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažino 1/3 ir S.J. N. paskyrė 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Po ko, pirmosios instancijos teismas šiuo nuosprendžiu paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, taikydamas apėmimą, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, griežtesne 2 metų laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, ir S. J. N. paskyrė subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai parinko nuteistajam S. J. N. skirtinas bausmių rūšis už padarytas nusikalstamas veikas, tačiau neteisingai pripažino S. J. N. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, kad nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

14. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenų nustatyta, kad S. J. N. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Duomenų, kad jis iki skundžiamame nuosprendyje nurodytų nusikalstamų veikų padarymo būtų buvęs teistas už tyčinį nusikaltimą, byloje nėra (2 b. t, b. l. 163 – 165). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, Vilniaus miesto apylinės teismas nepagrįstai pripažino S. J. N. atsakomybę sunkinančia aplinkybe – tai, kad jis nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), todėl ši aplinkybė iš skundžiamo nuosprendžio šalintina, pakeičiant skundžiamą nuosprendį BPK 328 straipsnio 1 punkto pagrindu. Tačiau, net ir pašalinus S. J. N. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai nesudaro pagrindo švelninti jam skirtą bausmę.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra teisinio pagrindo išvadai, jog nuteistajam S. J. N. už jo padarytas nusikalstamas veikas yra paskirta per griežta subendrinta galutinė laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis už nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis yra teisiamas ne pirmą kartą, jis sistemingai daro administracinius nusižengimus, tačiau paskirtų administracinių baudų nemoka. S. J. N., būdamas jauno ir darbingo amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų) niekur nedirba, taip pat nėra registruotas Užimtumo tarnyboje. Išdėstytų aplinkybių kontekste, taip pat įvertinus tai, kad konstatuota viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pirmosios instancijos teismo sprendimas parinkti nuteistajam S. J. N. už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą laisvės atėmimo bausmės rūšį, o už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą arešto bausmės rūšį nekelia abejonių, o paskirtų bausmių dydžiai nevertintini kaip per griežti. Nesutikti su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais bausmės individualizavimo motyvais, daryti išvadą, kad bausmės tikslai nuteistajam galėtų būti pasiekti paskyrus švelnesnes bausmes, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Taip pat pirmosios instancijos teismas, pasirinkdamas bausmių bendrinimo būdą, pagrįstai taikė BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatas, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam paskirta subendrinta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė yra teisinga, ne per griežta, visiškai atitinkanti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, todėl ją švelninti nėra jokio teisinio pagrindo.

16. Apeliaciniu skundu nuteistasis S.J. N., prašydamas paskirti švelnesnę bausmę, akcentuoja, kad jis turi (duomenys neskelbtini) mažamečius vaikus, kuriuos reikia išlaikyti, jo buvusi žmona turi naujagimį, todėl jam tenka vesti vaikus į ugdymo įstaigas, taip pat jis padeda finansiškai tėvams išlaikyti butą, jo tėtis yra (duomenys neskelbtini), jam vienam tvarkytis bus sunku. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmenys apie jiems gresiančias pasekmes už neteisėtus veiksmus yra informuoti, kadangi baudžiamajame įstatyme yra aiškiai apibrėžtos nusikalstamos veikos ir už jų atlikimą numatytos bausmės. S. J. N. suprato, kad neteisėtas elgesys gali sukelti neigiamas pasekmes jam pačiam ir jo artimiesiems, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų padarymo, todėl dabar jis turi prisiimti įstatymo numatytą atsakomybę, net, jei tai ir nulemtų atitinkamus asmeninio pobūdžio nepatogumus.

17. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, paskirdamas S. J. N. galutinę subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę, sprendė klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam S. J. N.. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad S. J. N. padarė sunkų nusikaltimą, kuris numatytas BK XXXVII skyriuje, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai konstatavo, jog taikant BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas S. J. N. bausmės (jos dalies) vykdymas negali būti atidėtas.

18. Apibendrindama aptartas teisines ir faktines baudžiamosios bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto skundo argumentai nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtos bausmės. Individualizuojant bausmę buvo įvertintos visos, tiek su apelianto asmenybe, jo elgesiu, tiek su padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ir pavojingumu susijusios aplinkybės, tiek ir tai, kad apeliantas S. J. N. nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme kaltę pripažino ir byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Nuteistajam paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės dydis atitinka BK 54 straipsnyje įtvirtintus bausmės skyrimo pagrindus bei neprieštarauja nei teisingumo, nei proporcingumo principams ir nelaikytina per griežta. Atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas aplinkybes, nuteistojo S. J. N. apeliacinis skundas yra atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo S. J. N. apeliacinį skundą atmesti.

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d. nuosprendį.

Pašalinti S. J. N. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, jog nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Ieva Gavelytė-KalytienėDarius PrankaSonata Raupėnaitė-Lekarauskienė