- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-16
- Bylos Nr.
- 2-19898-155/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13152-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Krušnienė
- Kategorijos
- 2.1.9Laikinosios apsaugos priemonės
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, sekretoriaujant O. F., dalyvaujant ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui D. B., nedalyvaujant UAB (duomenys neskelbtini) atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl skolos priteisimo už suteiktas telekomunikacijų paslaugas, pareikštą atsakovui UAB (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo: 1) 800 EUR skolos pagal 2009-10-06 telekomunikacijų paslaugų teikimo sutartį Nr. 467 2) 250 EUR ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų 3) 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo 4) patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2009-10-06 tarp ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta telekomunikacijų paslaugų teikimo sutartis Nr. 467, pagal kurią ieškovas įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka teikti klientui (atsakovui) sutartyje numatytas paslaugas, o klientas įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsiskaityti sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Ieškovas suteikė atsakovui sutartyje numatytas paslaugas, bet atsakovas tinkamai neatsiskaitė. 2016-02-04 dienai atsakovo skola ieškovui iš viso buvo 929,12 EUR suma – 806,49 EUR už suteiktas paslaugas ir 122,63 EUR paskaičiuoti delspinigiai, kurie buvo numatyti Sutarties 6 str. 2 p. Ieškovas teikė atsakovui pretenzijas padengti įsiskolinimą, atsakovas sutiko su ieškovo skola, tačiau pilnai jos nepadengė, 2013-03-21 atsakovas sumokėjo ieškovui tik 122,63 EUR delspinigius bei 6,49 EUR už suteiktas paslaugas. Skolos likutis už paslaugas ieškinio pateikimo dienai yra 800 EUR. Atsakovas vėliau dar ne kartą buvo ragintas susimokėti, tačiau skolos nepadengė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovas prašo ieškinį tenkinti.
Teisme gautas atsakovo atsiliepimas į ieškinį, kuriame ieškovas nurodė, kad su skolos suma sutinka visiškai, tačiau nesutinka su ieškovo prašomomis priteisti bylinėjimosi išlaidomis. Nurodė, kad atsakovui laiku neatsiskaičius su ieškovu, ieškinio pateikimo dieną atsakovo įsiskolinimas už ieškovo suteiktas paslaugas buvo 800 EUR, tačiau iki atsiliepimo surašymo dienos ieškovui yra padaryti dar du pavedimai bendrai 200 EUR sumai, todėl šiai dienai atsakovo skola yra likusi 600 EUR. Be to atsakovas pažymėjo, jog atsakovas nevengė bendravimo su ieškovu, bandė su juo tartis dėl skolos išdėstymo, tačiau susitarti nepavyko, atsakovo manymu, tik dėl ieškovo advokato, norinčio pasipelnyti iš šios bylos, patarimu. Atsakovas pažymi, kad šiuo metu atsakovo turtinė padėtis yra labai sunki, įmonės direktorius serga sunkia lėtine liga, įmonės pardavimo apimtys sumažėjusios, dėl to atsakovas prašo išdėstyti likusią skolą 6 mėnesių laikotarpiui, mokant kas mėnesį po 100 EUR sumą. Taip pat pažymi, kad ieškovas nepagrįstai daug nori už suteiktas teisines advokato paslaugas, ši suma jau viršija pačios skolos sumą, todėl atsakovo vertinimu, tokio pobūdžio teisinis darbas rinkoje yra vertinamas ne daugiau kaip 200 EUR suma.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį patenkinti dėl likusios nesumokėtos skolos ir ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Papildomai teismui pažymėjo, jog atsakovas skolą pripažįsta, po ieškinio pateikimo dienos atsakovas sumokėjo ieškovui iš viso 280 EUR sumą (2016-04-26 sumokėjo 50 EUR, 2016-06-28 sumokėjo 150 EUR, 2016-08-08 sumokėjo 80 EUR). Be to, ieškovas taip pat patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias prašo atlyginti: 250 EUR už pretenzijų parengimą-ikiteisminio skolos išieškojimo turėtas išlaidos, 32 EUR sumokėto žyminio mokesčio ir 782 EUR už teisinę advokato pagalbą (ieškinio parengimą ir atstovavimą).
Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko. Teisme 2016-08-25 gautas atsakovo atstovo prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo, kadangi atsakovo vadovas ir komercijos direktorė 2016-09-02 išvyksta verslo reikalais į Kiniją, kur vyks itin aktualūs sutikimai su verslo partneriais. Pateikė teismui papildomai 2016-08-18 įsakymą dėl komandiruotės bei atspausdintus kelionės bilietus lėktuvu.
LR CPK 246 str. 2 d. nustatyta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Šiuo nagrinėjamu atveju atsakovo atstovai neatvyko į posėdį būtent dėl 2016-08-18 įsakymu numatytos komandiruotės verslo reikalais į Kiniją, nors apie bylos nagrinėjimą (2016 m. rugsėjo 7 d. 09.30 val.) atsakovo atstovai žinojo, dalyvavo 2016 m. rugpjūčio 9 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje, kuriame galėjo teismui pareikšti tokio pobūdžio prašymą. Be to, atsakovas yra juridinis asmuo, kuris galėjo byloje suteikti įgalinimus atstovauti kitam asmeniui, įskaitant ir advokatą. Todėl teismas, remdamasis LR CPK 246 str. 2 d., atsakovo atstovų 2016-08-24 prašyme nurodytas priežastis nelaiko svarbiomis (nepateisinančiomis) jų neatvykimo į byloje paskirtą teismo posėdį. Toks atsakovų atstovų elgesys dėl neatvykimo į šį posėdį vertintinas kaip viena pasyvumo formų, kai nėra dedamos maksimalios įmanomos pastangos siekiant greitesnio bylos išnagrinėjimo, ypač pripažįstant pagrindinę skolą ir nesutinkant tik su bylinėjimosi išlaidomis. Atvykusi šalis – ieškovo atstovas, prašė bylą nagrinėti iš esmės, todėl teismas bylą nagrinėjo iš esmės nedalyvaujant atsakovo atstovui, kuris neatvyko į teismo posėdį dėl nesvarbios (nepateisinamos) priežasties.
Ieškinys patenkintas iš dalies.
LR CPK 268 str. 5 d. nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Šiuo nagrinėjamu atveju atsakovas savo atsiliepime nurodė, kad ieškinį dalyje dėl skolos pripažįsta, todėl nagrinėjamoje byloje taikoma LR CPK 268 str. 5 d. ir surašomi sutrumpinti motyvai, o iš esmės pasisakoma daugiau tik dėl tų aplinkybių dėl kurių atsakovas nesutinka.
Motyvuojamoji dalis
Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad 2009-10-06 tarp ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta telekomunikacijų paslaugų teikimo sutartis Nr. 467, pagal kurią ieškovas įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka teikti klientui (atsakovui) sutartyje numatytas paslaugas, o klientas įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsiskaityti sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (b.l. 8-13). Ieškovas suteikė atsakovui sutartyje numatytas paslaugas, bet atsakovas tinkamai neatsiskaitė pagal ieškovo pateiktas PVM sąskaitas-faktūras (b.l. 17-42). Ieškinio pateikimo dieną atsakovo įsiskolinimas už ieškovo suteiktas paslaugas buvo 800 EUR. Atsakovas su šia skola sutiko, tačiau bylos nagrinėjimo metu šalys pateikė teismui duomenų, kad jau bylos nagrinėjimo metu atsakovas iš dalies padengė šią skolą, t.y. atsakovas sumokėjo ieškovui 3 pavedimais bendrą 280 EUR sumą (2016-04-26 sumokėjo 50 EUR, 2016-06-28 sumokėjo 150 EUR, 2016-08-08 sumokėjo 80 EUR), todėl ieškovo reikalaujama likusi skola yra 520 EUR su kuria atsakovas sutinka, dėl to ginčo tarp šalių nėra.
Pagal CK 6.716 str. paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. CK 6.38 str. 1 d. numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Duomenų, jog atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) būtų pareiškęs ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) pretenzijas dėl atliktų paslaugų kokybės, byloje nėra. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) nėra sumokėjęs susidariusio įsiskolinimo už suteiktas telekomunikacijos paslaugas (CPK 178 str.), todėl ieškovo iš atsakovo prašoma priteisti 520 Eur suma yra pagrįsta ir ji priteisiama.
Taip pat ieškovas ieškiniu prašo priteisti patirtas ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, kurias sudaro 250 EUR už siųstas pretenzijas atsakovui iki teismo bei advokato suteiktos paslaugos. CK 6.63 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad nuo to momento, kai skolininkas yra laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas yra atleidžiamas nuo prievolės vykdymo. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimo ne teismo tvarka. Ieškovas nurodė, kad turėjo 250 EUR šių išlaidų, kadangi ieškovas naudojosi iki teismo advokato pagalba, buvo siunčiamos atsakovui rašytinės pretenzijos. Teismo vertinimu šios ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos yra pagrįstos. Teismas pažymi, kad atsakovo skola yra susidariusi nuo 2013 metų, t.y. daugiau kaip 3 metus, ieškovas siekė skolą išsiieškoti ikiteisminiu būdu, tačiau atsakovas iki teismo (iki ieškinio padavimo dienos) šios skolos nesistengė padengti, toks ilgas atsakovo delsimas atsiskaityti yra nepateisintinas, nors atsakovas ir siūlė mokėjimo grafikus (skolos išdėstymui) (b.l. 48), tačiau ieškovas su jais nesutiko ir pateikė teismui ieškinį dėl skolos priteisimo. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų įrodymų, šias ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas ieškovas realiai patyrė, kreipėsi į profesionalų advokatą, kuris teikė rašytines pretenzijas iki nurodytų terminų padengti skolą (b.l. 43-47). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas dėl 250 EUR ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų yra pagrįstas ir patenkinamas.
CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-04-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas iš antrosios šalies priteisia proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 d., 2 d.). Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas pilnai, todėl yra pagrindas priteisti atsakovui pagrįstas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Šiuo atveju ieškovo atstovas teismo posėdyje teismui nurodė, kad ieškovas turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 32 EUR sumokėtas žyminis mokestis bei 782 EUR už teisinę advokato pagalbą (ieškinio parengimą ir atstovavimą), t.y. iš viso 814 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovo nurodytos 32 EUR bylinėjimosi išlaidos už sumokėtą žyminį mokestį yra vertinamos kaip pagrįstos, kadangi ieškovas realiai, teikdamas teismui šį ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovo, sumokėjo tokio dydžio žyminį mokestį. Tuo tarpu ieškovo atstovo nurodytos 782 EUR bylinėjimosi išlaidos už teisinę advokato pagalbą nėra visiškai pagrįstos. Ieškovo atstovas pateikė teismui sąskaitą-faktūrą (b.l. 62), kurioje detalizuota kas sudaro ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą, t.y. 750 EUR už ieškinio parengimą ir atstovavimą, o tuo tarpu 32 EUR kompensacija už žyminio mokesčio sumokėjimą. Todėl šiuo atveju, jau priteisus ieškovui bylinėjimosi išlaidas už žyminio mokesčio sumokėjimą, pakartotinai šią 32 EUR bylinėjimosi išlaidų sumą priteisti nėra pagrindo. Sprendžiant dėl likusių 750 EUR (782-32=750) bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą priteisimo.
Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Pagal 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr.1R-85 patvirtintos rekomendacijų „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nuostatos priteisiant užmokestį už advokato suteiktas teisines paslaugas turi būti atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, reikalavimo sumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (rekomendacijų 2 p.). Todėl konkrečiu atveju, atsižvelgiant į ieškovo atstovo (advokato) darbo ir laiko sąnaudas, sprendžiant byloje kilusį ginčą, rengiant ieškinį, jo teiktų ieškovui paslaugų kompleksiškumą, į bylos sudėtingumą, teismas sprendžia, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (tiksliau jų dydis) už advokato teisinę pagalbą nėra visiškai pagrįstas, kadangi šiuo atveju kaip ir pats ieškovo atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad civilinė byla nėra sudėtinga, yra elementari (t.y. paprasta) - nereikalaujanti ieškovo atstovui - advokatui labai daug laiko, papildomų žinių. Atsakovas iš esmės skolą pripažįsta, todėl ieškinio surašymas ir parengimas profesionaliam advokatui tokio pobūdžio byloje (dėl skolos už suteiktas paslaugos priteisimo) nereikalavo ypatingų žinių, ieškovo atstovui nereikėjo byloje remtis užsienio teise ar užsienio praktika, ieškinys nėra didelės apimties, bylos nagrinėjimo procesas nebuvo sudėtingas, atsakovo atstovas procese nedalyvavo. Todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą bei apimtį, taip pat į Rekomendacijų nustatytus maksimalius dydžius, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą mažinamos iki bendros 500 EUR sumos ir atitinkamai iš atsakovo ieškovo naudai iš viso priteisiama 532 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas atsiliepime į ieškinį taip pat pareiškė prašymą dėl susidariusios skolos išdėstymo 6 mėnesių laikotarpiui dėl sunkios atsakovo turtinės padėties.
LR CPK 284 str. 1 d. numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti teismo sprendimo vykdymą vertintina kaip teismo teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų dėl savo sunkios finansinės padėties ar kitų dokumentų, kurie būtų pagrindas teismui atsakovo skolą išdėstyti. Be to pažymėtina, kad teismo sprendimu priteistos skolos išdėstymas yra nukrypimas nuo bendrosios teismo sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo vykdymą išdėstyti galima tik išimtiniais atvejais, t.y. konstatavus, jog skolininko-atsakovo turtinė padėtis ypač bloga arba yra kitokių ypatingai svarbių aplinkybių, dėl kurių teismo sprendimą įvykdyti labai sunku. Sprendžiant tokio pobūdžio klausimą, taip pat turi būti atsižvelgta, ar tokio prašymo tenkinimo atveju nebus pažeisti teisėti ieškovo interesai. Taip pat turi būti atsižvelgta į tai, kiek laiko skolininkas negrąžina skolos kreditoriui. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kad bylos duomenimis, atsakovas pakankamai nedidelės skolos negrąžina ilgą laiką (3 metus), dalimis skolą pradėjo mokėti iš esmės tik bylos nagrinėjimo metu, ieškovui pateiktus ieškinį teismui. Ieškovas yra netenkinęs atsakovo prašymo dėl skolos mokėjimo dalimis. Atidėjus skolininkui-atsakovui skolos sumokėjimo terminus kai nėra pateikti įrodymai apie sunkią turtinę padėtį būtų pažeisti ieškovo interesai, skolos išdėstymas sumenkintų patį teismo sprendimą, pažeistų kreditoriaus (ieškovo) ir skolininko interesų pusiausvyrą, nebūtų įgyvendintas šalių lygiateisiškumo principas, būtų nepaisoma teisėtų ieškovo interesų kuo greičiau atgauti skolą, būtų nukrypta nuo formuojamos teismų praktikos, nustatančios kad pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį sprendimo vykdymo išdėstymas galimas tik išimtiniais atvejais. Todėl atsakovo prašymas dėl skolos išdėstymo yra atmetamas.
Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.
Taip pat iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 5,36 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui UAB (duomenys neskelbtini), j.a.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini), j.a.k. (duomenys neskelbtini), 520 EUR skolos, 250 EUR ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo 2016-04-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 532 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini), j.a.k. (duomenys neskelbtini), 5,36 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.