Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei B. J., ieškovės atstovei advokatei Renatai Narbutienei, nedalyvaujant atsakovui S. J.,

dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Indrei Kryžiūtei,

viešame mišriame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. J. ieškinį atsakovui S. J. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išvada byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovė B. J. (buvusi pavardė J.) (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama: 1) neterminuotai apriboti S. J. (toliau – ir atsakovas), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus N. J. (N. J.), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu; 2) priteisti iš atsakovo valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodoma, jog ieškovė B. J. ir atsakovas S. J. (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuoką. Santuokos metu (duomenys neskelbtini) gimė sūnus N. J.. (duomenys neskelbtini) ieškovė pastebėjo, kad sutuoktinis keistai elgiasi, o po kurio laiko pastebėjo gyvenamajame būste (duomenys neskelbtini). Supratusi, kad S. J. turi (duomenys neskelbtini), ėmėsi priemonių, kad jis būtų gydomas nuo šios (duomenys neskelbtini), tačiau pats atsakovas savo noru gydymo procesą nutraukė ir toliau vartojo (duomenys neskelbtini). Bendras gyvenimas su atsakovu pasidarė neįmanomas. Atsakovas dar santuokos metu vaikui neskyrė jokio dėmesio, juo nesirūpino, neduodavo jokių lėšų vaiko poreikių patenkinimui. Nuo (duomenys neskelbtini) ieškovė su santuokoje gimusiu sūnumi pradėjo gyventi atskirai nuo sutuoktinio.

4. Ieškovė įsiteisėjus teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-862-1102/2020 paprašė išduoti vykdomąjį raštą, tačiau net ir antstoliams, vykdantiems priverstinį teismo sprendimo vykdymą, nepavyko iš atsakovo išieškoti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Tik antstoliui sužinojus, kad atsakovas įsidarbino, 2020 m. gruodžio mėnesį buvo pradėti vykdyti išskaitymai iš atsakovo gaunamų pajamų (darbo užmokesčio). Deja, atsakovas šioje darbovietėje dirbo neilgai, kadangi išskaitymai iš darbo užmokesčio baigėsi 2021 m. balandžio mėnesį. Pažymėtina, kad prasidėjus išskaitoms iš atsakovo pajamų, S. J. susisiekė su ieškove ir domėjosi, ar tikrai ji gavo išskaitytas sumas, tačiau tokių kalbų metu net neužsimindavo apie vaiką, neišreiškė ketinimo su juo susitikti ir pabendrauti. Atsakovas tokių pokalbių metu kalbėjo apie jo turtinę padėtį ir apie antstolius, kurie iš jo nuskaičiuoja pinigines lėšas. Nuo 2021 m. balandžio mėnesio, atsakovas kurį laiką nebuvo susisiekęs su ieškove. Paskutinis jo pokalbis su B. J. įvyko 2021 m. rugsėjį, kai jis pareiškė, kad dėl antstolių kaltės jis negavo pilnos išmokos iš Sodros. Nurodė, jog to paties pokalbio metu ieškovė pati pasiūlė atsakovui susitikti mieste ir kartu nuvykti į darželį, kadangi kaip tik yra laikas, kai mama važiuoja pasiimti vaiko. Atsakovas sutiko. Susitikimo metu vaikas atsakovui nedavė rankos, tėčiu nevadino. Pats atsakovus nerodė jokios iniciatyvos bendrauti su vaiku. Kol vaikas žaidė žaidimų aikštelėje, jis net nebuvo prie vaiko priėjęs, neįsitraukė į vaiko žaidimus. Vienintelė tema, kuria jis kalbėjo šio susitikimo metu su ieškove, buvo apie antstolius ir išskaitas iš jo gaunamos išmokos. Šio susitikimo metu joks vaiko ir tėvo bendravimas nevyko, o atsakovas nesidomėjo pačiu vaiku, jo ugdymo procesu, jo sveikatos būkle. Po šio tėvo ir vaiko susitikimo, atsakovas nebuvo susisiekęs su ieškove, nepareiškė jokio noro bendrauti su sūnumi ar bent galimybe su juo susitikti.

8. Atsakovui S. J. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje atsakovas taip pat nedalyvavo, nors jo buvo ieškoma per policiją (šaukimą įteikė būtent policijos pareigūnai), gautas jo elektroninio pašto adresas, susisiekta bei gautas atsakovo sutikimas gauti dokumentus elektroniniu paštu. Pastebėtina, jog atsakovas į teismo posėdžius neprisijungė (nors atsižvelgiant į tai, kad asmuo gyvena užsienio valstybėje, jis buvo informuotas apie galimybę jungtis į teismo posėdį nuotoliniu būdu).

9. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą dėl ieškinio, kurioje nurodė, kad Tarnybos atstovė apsilankė B. J. ir vaiko N. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad motina su vaiku gyvena nuomojamame 2 kambarių bute su patogumais. Namai švarūs ir tvarkingi, apstatyti reikiamais baldais, yra kiti reikalingi namų apyvokos daiktai. Berniukas šiuo metu vienu kambariu dalinasi su mama, nes, pasak mamos, jis pats taip nori. Kambaryje yra didelė lova, komoda, vaikiškas kilimas, daug žaislų, itin daug vaikiškų dėlionių. Sudarytos tinkamos sąlygos vaiko ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui. Tarnybos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai apsilankė atsakovo S. J. gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad vyras gyvena vienas, savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame socialiniame būste – devynių aukštų bendrabutyje, kuris yra renovuotas, esančiame 1 kambario bute su virtuve, vonia ir tualetu. Apsilankymo metu namuose buvo švaru ir tvarkinga, visi daiktai tvarkingai sudėti savo vietose. Vaiko daiktų tėvo namuose nėra, nes, pasak tėvo, N. pas jį nesilanko, bet, jei sūnus svečiuotųsi, tai galėtų miegoti kambaryje, kuriame yra staliukas, dvi sofos-lovos, televizorius, kiti daiktai, o jis pats miegotų virtuvėje, kurioje taip pat yra sofa-lova. Atsakovas paaiškino, kad N. motina neleidžia jam bendrauti su sūnumi, neleidžia nei paskambinti, nei kitaip bendrauti. S. J. teigimu, tarp jo ir ieškovės šiuo metu yra kilęs konfliktas dėl to, kad ji nori pakeisti vaikui pavardę. Vyras taip pat nurodė, kad jis šiuo metu yra bedarbis, o lėšas sūnaus išlaikymui iš jo išskaičiuoja antstolis, tiek, kiek leidžia teisės aktai. Tarnybos vertinimu, galima daryti pagrįstą išvadą, kad tėvas S. J. savo sūnumi nesirūpina, taigi yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų apriboti jo valdžią sūnaus atžvilgiu. Tarnybos nuomone, nors atsakovas išsako, kad jis norėtų su sūnumi bendrauti, visgi jis jau daug metų nesiima jokių aktyvių, protingų ir atsakingų veiksmų santykiams su vaiku užmegzti ir kurti, nesikreipia tam reikalingos pagalbos ir / ar paslaugų, todėl jo specialistams išreikšta vienkartinė pozicija nėra pakankamas pagrindas galvoti, kad padėtis gali pasikeisti, todėl visumoje vertintina, kad yra pagrindas jo tėvo valdžią apriboti neterminuotai.

10. Tarnyba taip pat pateikė vaiko nuomonės išklausymo aktą, kuriame nurodoma, jog su vaiku buvo bendrauta individualiai rusų kalba. Pokalbio metu vaikas nebuvo sukoncentravęs dėmesio, žaidė telefonu. Kalbinamas Tarnybos atstovės N. pasakojo, kad gyvena su mama B., su ja draugauja, taip pat yra tėtis R., su juo taip pat draugauja. Anot berniuko, su mama jis sutaria gerai, kartu žiūri filmukus, o mama ir tėtis jam perka dėliones, kurias jam patinka dėlioti. Vaikas pasakojo, kad pažįsta S., jis geras, bet matėsi su juo seniai. Ką veikė, kai matėsi – nepamena. S. skambino jam per gimtadienį, pasveikino, sakė „su gimtadieniu“, o ką jis atsakė, N. nepamena. Anot N., su S. jis nelabai norėjo kalbėti, tačiau norėtų, kad S. dažniau jam paskambintų. Susitikti su S., pasak berniuko, jis nenori, norėtų, kad tik skambintų.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

11. Teismo posėdžio metu ieškovė B. J. palaikė ieškinio reikalavimus. Ieškovė paaiškino, jog nori, kad būtų apribota tėvo valdžia iki vaiko pilnametystės, nes jeigu jai kažkas atsitiktų, nenori, kad atsakovui būtų duotas vaikas, kadangi jis turi (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) atsakovas grįžo iš įkalinimo įstaigos ir ieškovė išėjo gyventi pas mamą. Ieškovės atstovė teigė, jog paskutinį kartą atsakovas vaiką matė (duomenys neskelbtini), nuo tada, kai ieškovė išsikraustė pas močiutę, vaiku nesidomėjo. Atstovė teigė, jog yra pagrindas apriboti tėvo valdžią neterminuotai, kadangi situacija nesikeičia ir, tikėtina, nepasikeis.

12. Atsakovas S. J. teismo posėdyje nedalyvavo.

13. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė sutiko su ieškinio reikalavimais. Nurodė, jog vaikas biologinį tėvą vadina S., o kitą asmenį – R. – tėčiu, o tai leidžia daryti prielaidą, jog ryšys tarp atsakovo ir vaiko neegzistuoja.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

14. Ieškinys tenkinamas visiškai.

15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti.

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

17. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos vaikams yra lygios ir tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis).

18. Tėvų pareigų ir teisių vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

19. Tėvų valdžios apribojimo (laikinai ar neterminuotai) pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog tėvų valdžia gali būti apribota, kai: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

20. Atsakovas S. J. yra šalių sūnaus N. J. tėvas. Ieškovės teigimu, tėvo valdžia atsakovui turėtų būti apribota neterminuotai, kadangi jis su sūnumi ryšio net nebuvo užmezgęs, gera valia neteikia nutraukiant šalių santuoką priteisto išlaikymo vaikui.

21. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.

22. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

23. Šios bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė paaiškino, kad atsakovas vaiku nesirūpina, su juo nebendrauja, niekada nesidomėjo, paskutinį kartą matė (duomenys neskelbtini). Ieškovė paaiškino, jog iš esmės vaiko ir tėvo bendravimas vyko tiek, kiek ji su vaiku aplankydavo atsakovą kalinimo įstaigoje. Atsakovui išėjus iš įkalinimo įstaigos, atsakovas su ieškove bandė susisiekti tik dėl išieškomų pinigų, o ne dėl vaiko. Netgi 2021 m. rugsėjo ar spalio mėnesiais ieškovei pasiūlius aplankyti vaiką ir jiems susitikus, atsakovas susitikimo metu domėjosi tik finansiniais klausimais, o ne vaiku – nebandė nei su vaiku žaisti, nei bendrauti.

24. Teismas sprendžia, kad atsakovas pareigos auginti sūnų nevykdė ir tinkamai nevykdo dėl savo kaltų veiksmų – savanoriškai nusišalino nuo vaiko priežiūros, jo neauklėjo, neteikė išlaikymo. Be to, iš ieškovės teiktų paaiškinimų matyti, jog atsakovas (duomenys neskelbtini), buvo nuteistas ir atliko laisvės atėmimo bausmę kalinimo įstaigoje. Toks atsakovo elgesys negali būti vertinamas kaip tinkamas pavyzdys mažamečiam šalių sūnui.

25. Teismas sprendžia, kad ilgalaikis atsakovo nusišalinimas nuo tėvo pareigų vaikui daro ypatingą žalą. Paties atsakovo pozicija, visiškai nesidomint teismo procesu, neteikiant jokių paaiškinimų, prieštaravimų, neatvykstant į teismo posėdžius ir pan., neatliekant jokių aktyvių veiksmų, susijusių su jo, kaip tėvo, teisių ir pareigų įgyvendinimu, nesudaro pagrindo spręsti, kad situacija galėtų pasikeisti iš esmės.

26. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus teisinius kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovo elgesys atitinka įstatyme numatytas tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigas auklėti ir išlaikyti sūnų, nesirūpinimą vaiku. Remdamasis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje nėra duomenų, kad artimiausiu metu susiklosčiusi padėtis gali pasikeisti.

27. Atsakovui tėvo valdžia jo sūnaus N. J. atžvilgiu apribotina neterminuotai (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

28. Apribojus tėvo valdžią atsakovui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, tačiau paliekama galimybė bendrauti ir matytis su vaiku, kiek tai neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį; 2) tėvai (tėvas ar motina) gali auklėti vaiką; 3) tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

29. Sprendimas dalys dėl tėvo valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

30. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93–94, 96–96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

31. Nagrinėjamu atveju ieškinys tenkintas visiškai. Ieškovė teikdama ieškinį žyminio mokesčio nemokėjo, kadangi 2021 m. lapkričio 9 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-21-T-2425-10752 buvo 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Be to, už reikalavimą dėl tėvo valdžios apribojimo, šalys yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

32. Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. liepos 8 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.32 Mr)PT-5352, kurioje nurodoma, kad už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina 248,80 Eur suma. Tenkinus ieškovės ieškinį visiškai, teismas priteisia iš atsakovo valstybės naudai minėtas bylinėjimosi išlaidas.

33. Teisme patirta 35,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 263 –265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti tėvo S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valdžią sūnaus N. J. (N. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovo S. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 35,84 Eur (trisdešimt penki eurai 84 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).

Priteisti iš atsakovo S. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 248,80 Eur (du šimtai keturiasdešimt aštuoni eurai 80 ct) bylinėjimosi išlaidų už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS, LT05 7040 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank AS Lietuvos skyriuje, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5630. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).

Sprendimą dėl tėvo valdžios ribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.