- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-02-10
- Bylos Nr.
- A6.-2-1011/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00047-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Linas Dūdys (pirm.)
- Pažeidėjas
- S. J.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. J., a. k. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 str. 1 d., numatyto nusižengimo padarymą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2022-01-19 kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame nurodoma, kad S. J., būdamas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) direktoriumi, pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių mokėjimo eiliškumo tvarką, nuostatas. Pareiškime, be kita ko, nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mokesčių mokėtojų registre įregistruota 2017-08-17, pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja nuo 2018-11-14. Bendrovės pagrindinė vykdoma veikla – restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikla. Bendrovės vadovu nuo 2017-07-31 paskirtas S. J.. Vadovaujantis Inspekcijos Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (toliau – ir MAIS) 2022-01-19 duomenimis, Bendrovė turi 30 654,27 Eur mokestinę nepriemoką, kurią sudaro 8 808,37 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) už 2020 m. spalio–gruodžio mėn., 2021 m. sausio–gegužės, liepos, rugpjūčio ir gruodžio mėn. ir 5,46 Eur šio mokesčio delspinigių, 6,00 Eur mokesčio už aplinkos teršimą už 2020 m. bei 21 829,64 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) už 2020 m. liepos–lapkričio mėn., 2021 m. sausio–gegužės, liepos, rugpjūčio, spalio mėn. ir 4,80 Eur šio mokesčio delspinigių. Inspekcija 2021-11-30 gavo Bendrovės prašymą išdėstyti 32 797,67 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą iki 2025-06-25. Išnagrinėjus bendrovės prašymą, Inspekcija 2021-12-15 raštu Nr. RNA-45146 pateiktas atsakymas, kad prašymas netenkinamas, remiantis Inspekcijos Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyriaus 2021-12-15 išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Siekiant patikrinti bendrovės finansinę būklę, buvo patikrinta bendrovės piniginių lėšų judėjimas bankų sąskaitose, kasoje, kreditorių sąrašas, duomenys apie atskaitingų asmenų atsiskaitymą per laikotarpį nuo 2021-09-01 iki 2021-11-30. Patikrinimo metu nustatyta, kad 2021-09-01 MAIS duomenimis, bendrovės skola biudžetui sudarė 34 189,12 Eur, iš jų: 8 811,81 Eur GPM ir 84,16 Eur šio mokesčio delspinigių, 2 397,30 Eur pelno mokesčio, 6 Eur mokesčio už aplinkos teršimą, bei 22 516,01 Eur PVM ir 373,84 Eur šio mokesčio delspinigių. Tikrinimo laikotarpiu nuo 2021-09-01 iki 2021-11-30 iš bendrovės priverstinai išieškota 1 326,70 Eur, 5 809,38 Eur sumokėta pačios bendrovės ir 384 Eur užskaityta iš permokų. Patikrinimui buvo pateikti šie bendrovės dokumentai: 2021-09-01 – 2021-11-30 laikotarpio bankų sąskaitų išrašai, kasos ir atskaitingų asmenų dokumentai, kreditorių sąrašas. Atlikus bendrovės piniginių lėšų judėjimo analizę bankų sąskaitose, kasoje, nustatyta, kad piniginių lėšų likučio suma laikotarpio pradžiai buvo 92 949,29 Eur, pabaigai – 93 640,48 Eur. Per laikotarpį nuo 2021-09-01 iki 2021-11-30 bendrovės gautu įplaukų suma (iškaitant ir pavedimus tarp sąskaitų) sudarė 81 151,96 Eur, išlaidų suma – 87 436,77 Eur, tarp kurių išlaidos kitiems kreditoriams: (duomenys neskelbtini) – 3 491,08 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1 700 Eur, (duomenys neskelbtini) – 2 587,09 Eur, (duomenys neskelbtini) – 8 643,76 Eur, (duomenys neskelbtini) – 4 552,73 Eur, išmokėta atskaitingam asmeniui S. J. – 9 500,00 Eur, (duomenys neskelbtini) – 2 363,45 Eur, 910 Eur išimta grynais. Atskaitingo asmens S. J. avansinėje apyskaitoje likutis 2021-09-01 – 477,91 Eur, pagal avanso apyskaitą laikotarpiu nuo 2021-09-01 iki 2021-11-30 atskaitingas asmuo gavo 9 500,00 Eur iš Luminor Bank AS banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2021-09-01 iki 2021-11-30 atskaitingas asmuo išleido 367,22 Eur. Atskaitingo asmens S. J. avansinėje apyskaitoje likutis 2021-11-30 – 12 610,69 Eur. Laikotarpio, už kurį prašoma taikyti administracinę atsakomybę bendrovės vadovui, pabaigoje, t. y. 2021-11-30, bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 32 821,31 Eur. Nurodoma, kad Bendrovės vadovo S. J. Inspekcijai pateiktame 2021-11-30 paaiškinime nurodyta, kad: „dabartiniu laikotarpiu dėl taikomų apribojimų ženkliai sumažėjo lankytojų skaičius, todėl kiekvieną dieną patiriame nuostolį ir jei esamą skolos biudžetui sumą sumokėtume visą iš karto, tuomet bendrovė susidurtų su dideliais sunkumais, negalėtume tinkamai atsiskaityti su tiekėjais, ko rezultate tektų užsidaryti, nes tokioje pandeminėje situacijoje bendrovė tikrai negalėtų egzistuoti“. Teigiama, kad minėtų Bendrovės veiksmų atlikimas pažeidė Inspekcijos kaip kreditoriaus teises, nes mokesčių administratoriaus tikrintu laikotarpiu 2021-09-01 – 2021-11-30 bendrovė turėjo piniginių lėšų, todėl turėjo galimybę geranoriškai sumokėti įsiskolinimą biudžetui, tačiau, bendrovė, nors ir turėjo nuolatinę mokestinę nepriemoką, vykdė atsiskaitymus su prekių tiekėjais ir / ar paslaugų teikėjais ar kitais, žemesnės eilės nei Inspekcija, kreditoriais. Pareiškimas taip pat grindžiamas ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų analize. Pareiškimu prašoma iškelti S. J. administracinio nusižengimo bylą už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą bei paskirti jam ANK 120 str. 1 d. sankcijoje numatytos baudos vidurkį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-01-23 nutartimi, įvertinus Inspekcijos pareiškime nurodytas aplinkybes, S. J. pagal ANK 120 str. 1 d. numatyto nusižengimo požymius buvo iškelta administracinio nusižengimo byla.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas S. J. nurodė, kad eiliškumo tvarka galimai buvo pažeista. Per karantiną jo įmonei – maitinimo įstaigai, sustabdė mokesčių mokėjimą. Įmonė vykdė veiklą, bet ji buvo apribota, kadangi kavinėje negalėjo priimti žmonių, o galėjo daryti užsakymus tik išsinešimui. Teigė, kad teikė Inspekcijos prašymą išdėlioti dėl karantino susikaupusią virš 30 000 Eur skolą per 5 metus. Metus laiko susirašinėjo su mokesčių inspekcija, bandė pasiekti, kad skola būtų išdėstyta, tačiau Inspekcija priėmė sprendimą neišdėstyti įsiskolinimo ir nuskaitė pinigus. Visą šį laikotarpį įmonė tęsė veiklą ir mokėjo mokesčius taip pat turėjo atsiskaityti su tiekėjais, kadangi vykdė veiklą. Teigė, kad penktus metus vadovauja Bendrovei, nuo įmonės įsteigimo eina vadovo pareigas. Karantinas buvo sudėtingas laikotarpis, Inspekcija traktavo, kad negali išdėstyti susidariusios skolos, kadangi Bendrovė turėjo sąskaitoje piniginių lėšų, kurie savo ruožtu buvo skirti investuoti ir išmokėti atlyginimus, kadangi nebuvo žinoma, kiek laiko užtruks karantinas. Nurodė, kad 2022 m. sausio mėn. Inspekcijos buvo priimtas galutinis sprendimas nurašyti pinigus nuo Bendrovės sąskaitos. Prašė paskirti jam už šį pažeidimą įspėjimą, kadangi pažeidimas nebuvo daromas piktybiškai, įsiskolinimo suma galėjo susidaryti tik dėl šalyje paskelbto karantino. Nurodė, kad anksčiau nežinojo įstatymo, tačiau šiuo metu žino ir antrą kartą pažeidimas nepasikartos. Paskirta bauda nieko nepakeistų, o tik apsunkintų įmonės finansinę padėtį.
Iš ANK 120 str. 1 d. dispozicijos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai, Toks teisės aiškinimas ne kartą pateiktas ir teisminėje praktikoje (Kauno apygardos teismo 2017-08-10 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017-07-10 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017-07-03 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017ir kt.).
Civilinio kodekso 6.930¹ str. nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:
1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;
3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. J. nuo 2017-07-31 buvo paskirtas į Bendrovės vadovo pareigas, kurias ėjo ir nagrinėjamu atveju aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2021-09-01 iki 2021-11-30, atliktų mokėjimų metu, taip pat eina jas iki šiol (b. l. 7–15).
Tokiu būdu nustatyta, kad S. J., būdamas Bendrovės vadovas, taip pat atsakingas už jos veiklos organizavimą vykdant mokestines prievoles valstybės biudžetui, aptartu laikotarpiu, t. y. 2021-09-01 iki 2021-11-30, už prekių užpirkimus įvykdytais mokėjimais, pažeidė CK 6.930¹ str. nustatytą atsiskaitymo eiliškumą, nes minėti mokėjimai tretiesiems asmenims buvo vykdomi turint Bendrovei įsiskolinimą valstybės biudžetui. Todėl pripažintina, kad S. J. tokiais veiksmais įvykdė ANK 120 str. 1 d. numatytą nusižengimą
Iš ANK 120 str. 1 d. sankcijos matyti, kad joje nustatyta nuobauda savo dydžiu yra išskirtinai griežta, todėl būtina įvertinti, ar net ir minimalaus dydžio, t. y. 1 400 Eur, paskirta bauda savo griežtumu atitiktų S. J. padaryto pažeidimo pavojingumą ir, atsižvelgus į visas administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes būtų adekvati, proporcinga bei teisinga atsakomybės taikymo prasme.
ANK 34 str. 6 d. nustatytas, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 str. 5 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 str. 5 d. nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.
Teisminio nagrinėjimo metu S. J. iš esmės savo kaltę pripažino, paaiškino mokestinių nepriemokų susidarymo aplinkybes, gailėjosi dėl savo veiksmų taip pat dėl to, jog tinkamai neįvertino Inspekcijos sprendimo neišdėstyti mokestinės nepriemokos; manė, kad su mokesčių administratoriumi bendravimas šiuo klausimu gali būti tęsiamas. Ši aplinkybė – kaltės pripažinimas ir gailėjimasis – pripažintina S. J. atsakomybę lengvinančia (ANK 35 str. 1 d. 1 p.).
Mokesčių administratoriaus atstovė teismui patvirtino, kad Bendrovė valstybės biudžetui jau nėra skolinga, didžioji nepriemokos dalis buvo padengta 2022-01-21, likusi – 2022-02-22. Vėliau įmonė padengė kai kurias likusias skolas. Taigi, Bendrovė mokestinės skolos nevengė, valstybės biudžetui buvusi mokestinė nepriemoka sumokėta (žala atlyginta) iš esmės operatyviai po neigiamo sprendimo neišdėstyti mokestinės nepriemokos priėmimo, ir, teismo vertinimu, tai taipogi lengvina jo atsakomybę (ANK 35 str. 1 d. 1 p., 2 d.).
Be to, S. J. teismo posėdžio metu patvirtino, kad nors Bendrovė turėjo apyvartinių lėšų, jos finansinė padėtis dėl susikaupusių mokestinių nepriemokų bei kitų skolinių įsipareigojimų buvo sudėtinga. Šias aplinkybes patvirtina ir Inspekcijos 2021-12-15 išvadoje dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo (b. l. 109–113) nurodyti duomenys, iš kurių matyti, kad Bendrovės – vidutinės mėnesinės pajamos 2021-09-30, palyginus su 2020-12-31, yra sumažėjusios apie 1,80 karto; nuostolis minėtu laikotarpiu išaugo nuo 6 569 Eur iki 24 345 Eur. Taigi, akivaizdu, kad Lietuvoje su COVID-19 susiję ribojimai turėjo ženklią įtaką Bendrovės veikos ribojimams ir su tuo susijusių pajamų sumažėjimui. Tuo tarpu, Bendrovė turėjo vykdyti paskolines prievoles ir pagal 25 000 Eur suteiktą paskolos sutartį. Tai, jog šiuo metu Bendrovė patiria finansinius sunkumus, pažymėta ir pačioje 2021-12-15 išvadoje, tačiau vis tik nutarta prašymo dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo netenkinti (b. l. 112). Ši aplinkybė, t. y. sunki Bendrovės finansinė padėtis, pripažintina atsakomybę lengvinančia (ANK 35 str. 1 d. 3 p.).
Pažymėtina ir tai, kad S. J. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino, atsakomybės nevengė, kviečiamas visąlaik atvykdavo į teismo posėdžius. Kita vertus, iš bylos medžiagos numatyti 2022-04-20, 2022-05-19 teismo posėdis buvo atidėtas teismui pripažinus, kad mokesčių administratoriaus dalyvavimas yra būtinas, byla išnagrinėta 2022-06-07 įvykusiame teismo posėdyje, procesinio sprendimo paskelbimas atidėtas 2022-08-12. Pasikeitus teismo sudėčiai, administracinio nusižengimo byla buvo pradėta nagrinėti iš pradžių. Taigi, byla ne dėl S. J. kaltės buvo nagrinėjama ilgiau negu metus nuo Inspekcijos pareiškimo gavimo. Todėl, teismo vertinimu, ANK 631 str. nuostatų prasme nepateisinamai ilgas administracinės bylos, kurioje faktinės aplinkybės yra aiškios ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsakomybės nevengė, nagrinėjimas, taipogi pripažintinas atsakomybe lengvinančia aplinkybe (ANK 35 str. 2 d.). Tai, jog atsižvelgus į bylos specifiką pernelyg ilga proceso trukmė gali būti pripažįstama lengvinančia aplinkybe, ne kartą pažymėta ir teisminėje praktikoje (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-648/2022, 2K-274-788/2019 ir kt.). Nors cituojama teisminė praktika yra suformuota baudžiamosiose bylose, joje pateiktos teisės aiškinimo taisyklės reikšmingos ir nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos atveju.
Byloje esančiais įrodymais administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas įvertinęs padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir konkrečias padarymo aplinkybes, tai, kad Bendrovės finansinė padėtis buvo sunki, tačiau S. J. siekė užtikrinti Bendrovės veiklos nenutrūkstamumą, mokėjimais, pažeidžiančiais eiliškumo tvarką nebuvo siekiama jokių savanaudiškų tikslų, nustatytas jo atsakomybę 4 lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti taikant ANK 34 str. 6 d. nuostatas ir paskiriant švelnesnę nuobaudą, negu numatyta ANK 120 str. 1 d. sankcijoje, t. y. įspėjimą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pripažinti S. J., a. k. (duomenys neskelbtini), kaltu padarius Administracinių nusižengimų kodekso 120 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą ir, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 34 str. 6 d., paskirti jam už tai administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.