Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovui M. D., dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 17272,97 Eur turtinės žalos, 14481 Eur neturtinės žalos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas procesiniuose dokumentuose (popierinės bylos kopijos 1 t., b. l. 50–54; 140–143) ir ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog: Kauno apylinkės teismas 2012 m. gegužės 3 d. baudžiamuoju įsakymu pripažino atsakovą kaltu už tai, kad jis 2011 m. gruodžio 25 d. apie 2.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nevykdydamas teisėtų Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) (ieškovo) nurodymų nutraukti neteisėtus veiksmus, panaudodamas fizinį smurtą, t. y. spirdamas patruliui į pilvą, dešinės pusės petį, dešinę ranką bei užlaužiant dešinės rankos pirštus, pasipriešino savo pareigas einančiam ieškovui. Po šių atsakovo veiksmų ieškovui skaudėjo ranką, patyrė dešinės plaštakos sužalojimus, kurie pasireiškė atviru kaulo lūžiu, matėsi iššokęs kaulas ir bėgo kraujas. Tai patvirtina 2011 m. gruodžio 27 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Ikiteisminiame tyrime ieškovas pripažintas nukentėjusiuoju, tačiau civilinio ieškinio nepareiškė, nes tuo metu dar nebuvo baigtas gydymas, nebuvo aiškus žalos dydis, kuris priklausė nuo sveikatos sužalojimo mąsto ir pasekmių. Nors atsakovui buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri jį išvežė į klinikų priimamąjį, tačiau iš atsakovo pateiktos specialisto išvados matyti, kad jam buvo nustatyti tik veido sužalojimai, kurie patirti dėl pasipriešinimo policijos pareigūnui. Greitosios medicinos pagalbos ekipažas atsisakė ieškovą kartu vežti į priimamąjį, nes jis iškviestas dėl atsakovo, todėl pasibaigus tarnybos laikui ieškovas pats nuvyko į ligoninės priimamąjį. Ikiteisminio tyrimo metu atsakovas pripažino, kad pasipriešino policijos pareigūnui ir nurodė, kad pareigūnui (ieškovui) galėjo suduoti ar jam įspirti, nes dėl girtumo negalėjo blaiviai įvertinti situacijos ir negali paaiškinti kodėl taip elgėsi. Gydymo įstaigoje ieškovui nustatytas dešinės plaštakos antro delnakaulio skeveldrinis lūžis su dislokacija. Buvo atlikta operacija, kurios metu dešiniajame rieše atliktas pjūvis, antro delnakaulio projekcijoje prieita prie skeveldrų, reponuota, atlikta ostesintezė užrakinama plokštele ir sraigtais. Ieškovui liko sveikatos pakitimai – II delnakaulio ir pirštakaulio pamatinės falangos deformacija, uždegimas, išreikšta sąnario kontraktūra, nepašalintos metalo konstrukcijos, todėl LR VRM Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisija ieškovą pripažino netinkamu tolesnei vidaus tarnybai ir remiantis šia išvada 2012 m. (duomenys neskelbtini) ieškovas buvo atleistas iš vidaus tarnybos LR Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kai negalima tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai. 2015 m. sausio 12 d. atlikta operacija metalo konstrukcijoms pašalinti, taikyta pilna narkozė, atliktos žaizdos siūlės, kurios po 10 dienų pašalintos. Operacija ieškovo sveikatos būklės nepagerino – sąnarys ir toliau nesilanksto. Ieškovui pradėta mokėti pensija du kartus mažesnė nei buvusios pajamos. Ieškovas ieškojo kito darbo, tačiau galimybes įsidarbinti apsunkino patirta dešinės rankos trauma. Iki tol ieškovas sveikatos problemų, dėl kurių būtų negalėjęs eiti pareigų, neturėjo, konfliktų su bendradarbiais ir vadovais neturėjo, dirbo gerai, joks klausimas dėl atleidimo iš darbo iki sužalojimo momento nebuvo keliamas, todėl mano, kad dėl atsakovo veiksmų ieškovas neteko galimybės gauti pajamas iki 2022 m. (duomenys neskelbtini) t. y. iki tol, kol sueis 50 metų. Iki traumos ieškovo vidutinis darbo užmokestis buvo 455,07 Eur, o pensija ieškinio pateikimo dieną sudaro 228,80 Eur, tai sudaro 226,27 Eur negautų pajamų per mėnesį. Per laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2022 m. (duomenys neskelbtini). negautos pajamos sudaro 20692,89 Eur. Nedarbingumo laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gegužės 9 d. negautos pajamos – 270,71 Eur, už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 8 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. – negautos pajamos 7061,67 Eur. Iš viso negautų pajamų susidaro 28025,27 Eur. LR Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies 6 punkto pagrindu ieškovui buvo išmokėta 18 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija – 10752,30 Eur, kuria mažinama negautų pajamų suma iki 17272,97 Eur, kurią, kaip turtinę žalą, prašo priteisti iš atsakovo. Atsakovas savo nusikalstamais veiksmais taip pat padarė neturtinės žalos, kurią sudaro ne tik patirtas fizinis skausmas, susijęs su trauma (operacija, pooperacinis laikotarpis), tačiau ir emocinis išgyvenimas, susijusiąs su tuo, kad ieškovas tapo netinkamu vidaus tarnybai ir turėjo palikti mėgiamą darbą, teikusį emocinį pasitenkinimą, leidusį oriai pragyventi ir išlaikyti šeimą, taip pat kitas socialines garantijas, numatytas LR Vidaus tarnybos statute. Ieškovas prašo priteisti 14481,00 Eur neturtinės žalos. Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas nebuvo byloje dalyvaujančiu asmeniu, procesiniai dokumentai jam nebuvo įteikti, bylos nagrinėjime nedalyvavo. Iš viešai skelbiamų nuasmenintų sprendimų matyti, kad atsakovui buvo pareikštas regresinis ieškinys dėl ieškovo darbdavio išmokėtų išmokų susijusių su sužalojimu. Minėta byla nėra susijusi su šios bylos reikalavimais. Baudžiamoji byla nėra atnaujinta, o tik pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, dėl veikos kuri ieškovo atžvilgiu padaryta, tačiau tyrimas nebuvo atliktas. Ieškovas (nukentėjęs asmuo) pasirinko civilinį ieškinį reikšti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka. Atsakovas procesiniuose dokumentuose (popierinės bylos kopijos 1 t., b. l. 134–135; 152) ir teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad: Ieškovo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Ieškovui kaulas nebuvo iššokęs ir kraujas nebėgo. Ieškovas Dainavos policijos komisariate surašė tarnybinį pranešimą ir jam greitosios medicinos pagalbos nereikėjo. Ieškovas ranką susižalojo pats tyčia suduodamas atsakovui į galvą. Greitosios medicinos pagalbos ekipažu į Kauno klinikas buvo išvežtas atsakovas. Atsakovui buvo nustatytos poodinė kraujosruva dešinės apatinės pusės apatiniame voke, odos nubrozdinimai dešinės akies voke ir nepatikslinto pobūdžio sumušimo žymė kaktoje. Ieškovas būdamas pareigūnų atsakovą sumušė ir be antrankių įsodino į tarnybinį automobilį. Ieškovas dėl netinkamo elgesio darbe ir neigiamų charakterio bruožų nebūtų išdirbęs policijos pareigūnu iki 50 metų, buvo sprendžiamas klausimas dėl jo atleidimo iš darbo. Neturtinės žalos atlyginimo klausimas jau išspręstas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas sprendime pasisakė, kad priteisiama pinigų sumą yra ir už žalą padarytą policijos pareigūnui. Ieškovo reikalavimu atnaujinta baudžiamoji byla, ieškovas turi teisę baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) reikšti civilinį ieškinį. Ieškovas savo tikrąsias pajamas slepia, jis dirba Vokietijoje, o ten minimalus atlyginimas yra didesnis nei Lietuvoje. Taip pat policijos pareigūnai, kaip dirbantys padidinto pavojaus sąlygomis, yra apdrausti ir ieškovui buvo išmokėtas draudiminis žalos atlyginimas. Ieškovas V. M., kurio dalyvavimą posėdyje teismas buvo pripažinęs būtinu, ne kartą be pateisinamų priežasčių neatvyko į teismo posėdį ir nepateikė jokių savo neatvykimo priežastis pagrindžiančių dokumentų (popierinės bylos kopijos II t. 132, 162 l ir kt.). Netgi teismui 2017-09-29 protokoline nutartimi nutarus laikyti, kad ieškovas vengia atvykti į teismo posėdį ir davęs priesaiką vengia patvirtinti aplinkybę, kad jis ginčo laikotarpiu neturėjo pajamų ne Lietuvoje (popierinės bylos kopijos II t. 132 l.), ieškovas į kitą teismo posėdį (2018-03-14) vėl neatvyko, jokių savo neatvykimo į posėdį priežastis patvirtinančių įrodymų nepateikė. Ieškovo atstovė į 2018-03-14 posėdį neatvyko. Atsižvelgdamas į tai, kad civilinės bylos nagrinėjimas yra užsitęsęs, 2018-03-14 teismo posėdžio data buvo paskirta patikrinus LITEKO duomenis ir įsitikinus ieškovo atstovės neužimtumu posėdžio datos paskyrimo metu (popierinės bylos kopijos II t. 154 l.), o domėtis civilinės bylos eiga yra ieškovo atstovės pareiga (CPK 42 straipsnio 5 dalis), taip pat į tai, kad ieškovo atstovė paaiškinimą dėl ginčo esmės jau buvo davusi 2017-09-29 teismo posėdžio metu, o ieškovas, kurio dalyvavimą posėdyje teismas buvo pripažinęs būtinu, būdamas tinkamai informuotas neatvyko į ne pirmą teismo posėdį (2017-09-29 pažyma apie teismo posėdį, 2017-09-29 protokolinė teismo nutartis ir kt.), taip pat atsižvelgdamas į Kauno apygardos teismo 2017-06-21 nutarties išaiškinimus, teismas 2018-03-14 protokoline nutartimi nutarė civilinę bylą nagrinėti iš esmės ieškovui ir jo atstovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Ieškovas V. M. prašo priteisti iš atsakovo M. D. 14481 Eur ieškovo patirtos neturtinės žalos atlyginimą. Civilinės bylos medžiaga ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2012-05-03 baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) M. D. nubaustas už tai, kad jis 2011-12-25, apie 02.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), nevykdydamas teisėtų Kauno apskrities VPK (duomenys neskelbtini) patrulio V. M. nurodymų nutraukti neteisėtus veiksmus, panaudodamas fizinį smurtą, t.y. spirdamas patruliui į pilvą, ranką bei jam užlauždamas dešinės rankos pirštus, pasipriešino savo pareigas einančiam valstybės tarnautojui, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje. Kauno apylinkės teismo 2017-10-25 nuosprendžiu baudžiamojo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kauno apygardos teismo 2018-01-19 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad M. D. 2011-12-25, apie 02.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), nevykdydamas teisėtų Kauno apskrities VPK (duomenys neskelbtini) patrulio V. M. nurodymų nutraukti neteisėtus veiksmus, panaudojo V. M. atžvilgiu fizinį smurtą, tai yra, spyrė koja vieną kartą į dešinės rankos plaštaką, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. M. dešinės plaštakos antro delnakaulio distalinės dalies skeveldrinį intrasąnarinį lūžimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.Tokių būdu įsiteisėjusiais aukščiau nurodytais teismų įsakymu ir nuosprendžiais baudžiamosiose bylose nustatyta, kad atsakovas M. D. 2011-12-25 padarė ieškovui V. M. dešinės plaštakos antro delnakaulio distalinės dalies skeveldrinį intrasąnarinį lūžimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šių aplinkybių šalims civilinėje byloje įrodyti iš naujo nebereikėjo (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Pagal Civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalį tuo atveju, jeigu yra padaryta žala fizinio asmens sveikatai, šis asmuo turi teisę taip pat ir į neturtinės žalos atlyginimą. Įvertinus civilinėje byloje nustatytas aplinkybes, kad dėl atsakovo padaryto nesunkaus ieškovo sveikatos sutrikdymo ieškovas buvo priverstas atsisakyti darbo policijoje ir pakeisti darbovietę, ieškovui dėl patirto sužalojimo taip pat buvo atlikta operacija darant narkozę, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei atsižvelgiant į teismų praktiką bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo tiesiogiai nukentėjusiems asmenims priteisti dydžiai nuo 2016-01-01 iki 2017-03-01 Lietuvoje buvo nuo 1000 Eur iki 1200 Eur), ieškovui iš atsakovo priteistinas 3000 Eur dydžio neturtinės žalos, padarytos nesunkiu sveikatos sutrikdymu, atlyginimas (Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalis).Ieškovas patikslintu ieškiniu taip pat prašo iš atsakovo priteisti 17272,97 Eur turtinės žalos atlyginimą. Šį ieškinio reikalavimą ieškovas grindžia tuo faktiniu pagrindu, kad ieškinio pareiškimo metu (2014-12-29) jo darbinės pajamos ir pareigūno pensija buvo mažesnės už jo policijoje gautą darbo užmokestį, policijoje ieškovas galėjo dirbti iki 50 metų amžiaus, todėl iš atsakovo prašo priteisti nurodytų sumų skirtumą. Toks ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas. Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (Civilinio kodekso 6.245 straipsnis). Pagal Civilinio kodekso 6.246- 6.249 straipsnius, civilinei atsakomybei atsirasti yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai; 2) priežastinis ryšys; 3) kaltė; 4) žala. Ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą, civilinėje byloje privalo įrodyti esant visas keturias sąlygas būtinas civilinei atsakomybei atsirasti (CPK 178 straipsnis). Todėl pareiškęs ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo, ieškovas byloje privalėjo įrodinėti ir įrodyti ne tiktai neteisėtus atsakovo veiksmus, bet ir patirtos žalos faktą, dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir ieškovo teigimu patirtos žalos. Žalos fakto ir dydžio bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir ieškovo teigimu patirtos žalos ieškovas nagrinėjamoje civilinėje byloje neįrodė. Nuo darbo policijoje pabaigos ieškovas galėjo ir turėjo teisę dirbti, gali ir turi teisė dirbti šiuo metu ir galės bei turės teisę dirbti ateityje. Todėl aukščiau nurodytą ieškinio reikalavimą būtų galima tenkinti tiktai tuo atveju, jeigu ieškovas civilinėje byloje būtų įrodęs, kad būtent dėl atsakovo jam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo jis negalėjo ir negali įsidarbinti darbovietėse, kuriose darbo užmokestis yra toks pats arba didesnis, negu buvo mokamas ieškovui dirbant policijoje, iš jo išskaičiavus ieškovo šiuo metu gaunamą pareigūno pensiją. Tačiau ieškovas byloje nenurodė, nepateikė ir teismo neprašė išreikalauti (CPK 178 straipsnis) visiškai jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių tokias aplinkybes (pavyzdžiui, kad ieškovas buvo susitaręs dėl darbo kokioje nors konkrečioje darbovietėje, tačiau sužinojus apie ieškovo anksčiau patirtą nesunkų sveikatos sutrikdymą – traumą – darbo sutartį su ieškovu sudaryti buvo atsisakyta). Esant sprendime aukščiau nurodytoms aplinkybėms ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo netenkintinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).Be to, ieškovas aukščiau nurodytą ieškinio reikalavimą grindžia savo paties prielaida, kad jis policijos pareigūnu būtų dirbęs iki 50 metų amžiaus. Tačiau tokios aplinkybės ateityje galėjo tiek atsirasti, tiek neatsirasti. Pavyzdžiui, ieškovą atleidus iš darbo policijoje dėl vykdomos policijos reformos ir policijos funkcijų vidinio perskirstymo. Teismas negali priteisti turtinės žalos atlyginimo pagal prielaidomis grindžiamą reikalavimą. Nurodyta aplinkybė taip pat yra atskiru ir savarankišku pagrindu netenkinti ieškovo reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.Be to, netgi ieškovui įrodžius visas aukščiau nurodytas aplinkybes, ko ieškovas nagrinėjamoje civilinėje byloje nepadarė, ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal tą faktinį pagrindą, kuriuo jis buvo pareikštas patikslintame ieškinyje, galėtų būti tenkinamas tiktai tuo atveju, jeigu ieškovas įrodytų, kad tokios aplinkybės tęsis iki ieškovui sueis 50 metų amžiaus ir bendra ieškovo darbinių pajamų iki 50 metų amžiaus suma, prie jos pridėjus pareigūno pensiją, bus mažesnė už tą darbinių pajamų sumą, kurią ieškovas būtų gavęs dirbdamas policininku. Šių aplinkybių ieškovas civilinėje byloje taip pat neįrodė. Ieškovas savo reikalavimą grindė jo 2014 metais gautu darbo užmokesčiu ir pareigūno pensijos dydžiu. Civilinės bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ieškovas po to įsidarbino ir dirba Vokietijoje. Šių aplinkybių byloje neneigė ir ieškovo atstovė. Ieškovas, netgi teismo įpareigotas, į civilinę bylą pateikė tiktai duomenis apie jo Lietuvoje gaunamas pajamas, bet ne duomenis apie Vokietijoje gaunamas pajamas. Visuotinai žinoma, kad netgi minimalus darbo užmokestis Vokietijoje yra ženkliai didesnis už darbo užmokestį Lietuvoje. Teismas, siekdamas visapusiškai ištirti nurodytas aplinkybes, buvo pripažinęs ieškovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Tačiau ieškovas ne kartą be pateisinamų priežasčių neatvyko į teismo posėdį, nepateikė jokių savo neatvykimo priežastis pagrindžiančių dokumentų ir nedavė teismui paaiškinimų, prieš tai davęs priesaiką (popierinės bylos kopijos II t. 132, 162 l ir kt.). Netgi teismui 2017-09-29 protokoline nutartimi nutarus, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas, kurio dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, neatvyko į teismo posėdį, nepateikdamas jokių savo neatvykimo į teismo posėdį priežastis patvirtinančių dokumentų, laikyti, kad ieškovas vengia atvykti į teismo posėdį ir davęs priesaiką vengia patvirtinti aplinkybę, kad jis ginčo laikotarpiu neturėjo pajamų ne Lietuvoje (popierinės bylos kopijos II t. 132 l.), ieškovas į kitą teismo posėdį neatvyko, jokių savo neatvykimo į posėdį priežastis patvirtinančių įrodymų nepateikė. Todėl tai, kad ieškovas neįrodė šiame sprendimo punkte nurodytų aplinkybių taip pat yra dar vienu atskiru ir savarankišku pagrindu netenkinti ieškovo reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcija apskaičiuotina taip: byloje buvo pareikšti reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo; reikalavimas atlyginti turtinę žalą netenkintas visiškai, t. y. ½ ieškinio dalis netenkinta visiškai. Reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą patenkintas iš dalies – ieškovo prašyta priteisti 14481,00 Eur, teismas priteisia 3000 Eur, t. y. patenkinta 20,72 proc. šio reikalavimo. Taigi iš viso patenkinta 10,36 proc. ieškovo reikalavimų, atitinkamai atmesta 89,64 proc. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Ieškovas byloje patyrė 700,00 Eur išlaidas už advokatės teisinę pagalbą (popierinės bylos kopijos 2 t., b. l. ). Patenkinus 10,36 proc. ieškinio reikalavimų ieškovui iš atsakovo priteisiama 72,52 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis). Atsakovas savo patirtų bylinėjimosi išlaidų nepateikė, todėl jos nepriteisiamos (CPK 178 straipsnis).Atsižvelgiant į tai, jog byloje ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas, todėl mokėtina žyminio mokesčio dalis už reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo apima žyminį mokestį nuo 14481,00 Eur, todėl mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 326 Eur. Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės pajamas atleista pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš atsakovo valstybei priteisiamas žyminis mokestis proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi patenkinta ieškovo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo dalis sudaro 20,72 proc., todėl valstybei iš atsakovo priteisiamas 67,55 Eur dydžio žyminis mokestis (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-313-798/2017). Teismas patyrė 8,22 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Iš ieškovo valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteisiamos, nes nuo jų ieškovas atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Iš atsakovo valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidos taip pat nepriteisiamos, nes pagal patenkintų ieškinio reikalavimų procentą, atsakovui tenkanti dalis mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259 straipsniu, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3000,00 Eur (trijų tūkstančių eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (3000,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. balandžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 72,52 Eur (septyniasdešimt dviejų eurų 52 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovo M. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 67,55 Eur (šešiasdešimt septynis eurus 55 ct) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.