- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-01
- Bylos Nr.
- 2S-333-739/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00531-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, L. A.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-164-732/2021 pagal pareiškėjos antstolės Nijolės Viešchnickienės prašymą dėl baudos paskyrimo, suinteresuoti asmenys – L. A., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolė Nijolė Viešchnickienė (toliau – ir antstolė) kreipėsi į teismą, prašydama skolininkui L. A. skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimo dieną išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Inspekcija) naudai. Nurodė, kad jos kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Inspekcijos privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-90-161230-00022 (toliau – ir privalomasis nurodymas), išduotą 2016 m. gruodžio 30 d., dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, t. y. savo lėšomis iki 2017 m. birželio 30 d. L. A. pašalinti savavališkos statybos padarinius (išardyti neteisėtai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio – pirties dalis ir sutvarkyti statybvietę (duomenys neskelbtini) ežero apsaugos juostoje, žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Antstolė 2020 m. spalio 6 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-20-73-18796, kuriame, be visų kitų aplinkybių, nustatė, kad L. A. Inspekcijos Privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-90-161230-00022 pašalinti savavališkos statybos padarinius (duomenys neskelbtini) ežero apsaugos juostoje, žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neįvykdė.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime prašė antstolės prašymą tenkinti ir skirti skolininkui L. A. iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomojo nurodymo dieną, skaičiuojant nuo 2016 m. gruodžio 30 d. Privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-90-161230-00022 įvykdymo termino pasibaigimo, t. y. nuo 2017 m. liepos 1 d., valstybės naudai. Nurodė, kad statytojui L. A. surašė Privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-90-161230-00022 savo lėšomis iki 2017 m. birželio 30 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti neteisėtai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio – pirties dalis ir sutvarkyti statybvietę (duomenys neskelbtini) ežero apsaugos juostoje, žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). L. A., kuriam buvo surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-90-161230-00022, iki nustatyto termino jo neįvykdė, tai užfiksuota 2020 m. kovo 5 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akte Nr. PNSSA-00-200305-00029. Patikrinus duomenis statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, įrašų apie išduotą galiojantį statybą leidžiantį dokumentą nerasta. Atsižvelgiant į tai, Inspekcija, būdama išieškotoja kreipėsi į antstolę su prašymu privalomąjį nurodymą priimti ir vykdyti jį priverstinai.
3. Suinteresuotas asmuo L. A. (toliau – ir suintereuostas asmuo, ir statytojas, ir skolininkas) atsiliepimo į antstolės prašymą nepateikė, tačiau pirmosios instancijos teismo posėdžio metu prašė antstolės prašymo netenkinti. Paaiškino, kad jis nėra žemės ir pastatų savininkas nuo 2005 m., tad yra niekuo dėtas ir be savininko nurodymo nieko negali daryti, būdamas savininku tik pakeitė stogą, o užstatymo ploto padidėjimas jau buvo, kai jis pirko sklypą ir statinius.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2021 m. kovo 18 d. nutartimi atmetė antstolės prašymą skirti baudą.
5. Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, kad pirties savininkė nuo 2005 m. gruodžio 20 d. yra A. V.. Tai, jog ji yra tikra pirties savininkė, ji patvirtino teismo posėdyje. Teismas sprendė, kad šiuo atveju skolininkas turi būti tikras pirties savininkas, t. y. būtent A. V. dėl savavališkų statybos padarinių šalinimo turėjo būti surašytas privalomas nurodymas. Konstatavo, kad L. A. nuo 2005 m. gruodžio 20 d. nėra šio pastato savininkas ir negali atlikti veiksmų, kurie pažeidžia kito asmens nuosavybės teises, nes tai garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis.
6. Nurodė, kad tai, jog A. V. sutiko, jog L. A. pašalintų neteisėtos statybos padarinius, neturi jokios reikšmės, nes tai galėtų pabloginti pačios savininkės turtinę padėtį. Teismo vertinimu, A. V. nesuvokia, jog jeigu L. A. pats, arba pasisamdęs kažką, įvykdytų privalomąjį nurodymą, tai jis galėtų reikalauti iš A. V. atlyginti pastato griovimo kaštus.
7. Teismas taip pat nurodė, kad pagal kasacinio teismo suformuluotą praktiką už savavališkos statybos padarinių šalinimą turi atsakyti pastato savininkas, o ne prieš 11 metų buvęs savininkas.
8. Atkreipė dėmesį, kad nors privalomas nurodymas yra įsiteisėjęs, tačiau jis negali būti įvykdytas ir tokia situacija, kai nepašalinti savavališkos statybos padariniai, yra negalima. Teismo vertinimu, šiuo atveju institucija turėtų atšaukti privalomą nurodymą, arba ji panaikinti ir surašyti kitą privalomą nurodymą A. V.. Pažymėjo, jog 2016 m. rugsėjo 14 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte vyr. specialistas V. S. pirties savininke nurodė A. V., tačiau pašalinti neteisėtos statybos padarinius įpareigojo L. A.. Nutartyje nurodoma, kad tokia situacija, kai dėl institucijos aplaidaus darbo per keturis metus nepašalinti neteisėtos statybos padariniai, pakerta institucijos autoritetą ir prieštarauja imperatyviems Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo reikalavimams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu Inspekcija prašo Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. kovo 18 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti antstolės Nijolės Viešchnickienės prašymą ir skirti skolininkui L. A. iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomojo nurodymo dieną, skaičiuojant nuo 2016 m. gruodžio 30 d. Privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-90-161230-00022 įvykdymo termino pasibaigimo (t. y. nuo 2017 m. liepos 1 d.), valstybės naudai.
9.1. Apeliantė nurodo, kad pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą; aktas įteikiamas pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka statytojui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. balandžio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-701/2020, atsižvelgdama į nustatytą įstatymų leidėjo valią, formuluoja išaiškinimą, kad reikalavimai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, nesant nustatyto statytojo, teikiami Priežiūros įstatymo 14 str. 1 d. nurodytu eiliškumu: statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; tik nesant nustatytų šių asmenų, minėti reikalavimai teikiami žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui.
Šalies argumentai
9.2. Pasak apeliantės, savavališkos statybos padarinius šalinti privalo asmuo, kuriam surašytas administracinis aktas, įpareigojantis šalinti savavališką statybą, ir kuris faktiškai pripažintas atlikęs teisės aktų reikalavimus pažeidžiančius veiksmus, t. y. šiuo atveju L. A.. Pažymi, kad pats statytojas L. A. Inspekcijai savo 2016 m. gruodžio 2 d. paaiškinime nurodė, jog dar 2011 metais (nesant jam statinio savininku) tvarkė ginčo statinio stogą, todėl nepagrįstais laikytini pirmosios instancijos teismo argumentai, kad nagrinėjamu atveju faktinis statytojas (L. A.) negali šalinti savavališkos statybos padarinių ir kad už savavališkos statybos padarinių šalinimą turi atsakyti pastato savininkė A. V.
9.3. Teigia, kad ginčo, jog savavališkos statybos darbai nepašalinti iki šiol nėra. L. A. teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neskundė Inspekcijos nei savavališkos statybos akto, nei privalomojo nurodymo, todėl jie yra galiojantys, teisėti ir pagrįsti. Byloje nėra paneigta, kad skolininkas vykdė savavališką statybą. Kita vertus, ši nagrinėjama byla yra dėl Inspekcijos privalomojo nurodymo, surašyto skolininkui L. A., nevykdymo ir baudos skyrimo pagal antstolės Nijolės Viešchnickienės prašymą, kuris apibrėžė bylos ribas, bet ne dėl Inspekcijos privalomojo nurodymo teisėtumo. Inspekcijai pagal Priežiūros įstatymo 8 straipsnyje ir 14 straipsnyje nustatytus reikalavimus kilo pareiga kontroliuoti savavališkos statybos padarinių pašalinimą ir kreiptis į antstolį, jeigu statytojas per nustatytą terminą privalomojo nurodymo neįvykdo.
9.4. Taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog Inspekcijos privalomasis nurodymas neįvykdytas, skundžiama nutartimi skolininkui ne tik neskyrė baudos, tačiau šio klausimo net nesprendė, nepagrįstai motyvuodamas, jog skolininke byloje turėtų būti būtent pirties savininkė A. V., kuriai dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, neva ir turėjo būti surašytas privalomasis nurodymas. Akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju yra skolininkas, kuris yra ginčo statinio statytojas, todėl ne teismui šioje byloje spręsti dėl skolininko parinkimo.
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą
suinteresuotas asmuo L. A. prašo atskirąjį skundą atmesti, ir nurodo, kad jo sveikatos būklė dėl jam mestų kaltinimų vis prastėja, jam išsivystė vėžys, kitos ligos, darbingumas šiuo metu – 40 proc., teigia, kad Inspekcija vykdė prieš jį nuolatinį psichologinį spaudimą ir taip sudarė turtinę bei neturtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
12. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas antstolės prašymas dėl baudos skyrimo už Inspekcijos privalomojo nurodymo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi antstolės pareiškimą skirti skolininkui baudą atmetė, motyvuodamas tuo, kad Inspekcijos privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius surašytas ne statinio savininkui, kadangi L. A. nuo 2005 m. gruodžio 20 d. nėra šio pastato savininkas ir negali atlikti veiksmų, kurie pažeidžia kito asmens nuosavybės teises, nes tai garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis. Teismas vertino, kad šiuo atveju institucija turėtų atšaukti privalomą nurodymą arba jį panaikinti ir surašyti kitą privalomą nurodymą A. V..
17. Apeliantė atskirajame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, ir mano, kad teismas neatskleidė bylos esmės, sprendė klausimą ne dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo pasekmių, o vertino paties privalomojo nurodymo teisėtumą, kai ginčo, kad statyba yra neteisėta, kad nei savavališkos statybos aktas, nei privalomasis nurodymas nėra nuginčyti, nėra. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą teismo nutartį, ginčui taikytinas materialiąsias bei procesines teisės normas, atskirojo skundo argumentus, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais.
18. Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros ir statybos valstybinės priežiūros tvarką, priežiūrą atliekančias institucijas, jų kompetenciją, pareigas ir teises nustato Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (toliau – ir TPSVPĮ) (TPSVPĮ 1 straipsnio 1 dalis). TPSVPĮ 14 straipsnyje reglamentuojamas savavališkos statybos padarinių šalinimas. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. Aktas įteikiamas pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šių asmenų: 1) statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; 2) žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui.
19. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į įstatymų leidėjo valią, išreikštą Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2010 m. balandžio 9 d. išvadoje dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo pakeitimo projekto, kurio nuostatos vėliau perkeltos į Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnį, išaiškino, kad bendru atveju atsakingas už savavališką statybą asmuo yra statytojas, o reikalavimai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, nesant nustatyto statytojo, teikiami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytu eiliškumu: statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; tik nesant nustatytų šių asmenų, minėti reikalavimai teikiami žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-701/2020, 45–50 punktai). Ši kasacinio teismo praktika pagrįstai nurodoma ir atskirajame skunde, nes tik nepavykus nustatyti statinio statytojo, nurodymai dėl savavališkos statybos teikiami statinio savininkui, valdytojui ar naudotojui, o nesant pastarųjų, reikalavimas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo gali būti reiškiamas žemės sklypo, kuriame yra toks statinys, savininkui, valdytojui ar naudotojui.
20. 2016 m. gruodžio 30 d. Privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-90-161230-00022 skolininkui L. A. buvo surašytas būtent kaip statytojui, jis šio privalomojo nurodymo neskundė, nurodymas yra nenuginčytas, todėl galiojantis ir turi vykdomojo dokumento galią, kurį šiuo konkrečiu atveju vykdo antstolė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad, esant nustatytam savavališkos statybos statytojui, t. y. šiuo atveju skolininkui L. A., privalomasis nurodymas statinio savininkei, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, neprivalėjo būti surašomas, kadangi tik nesant statytojo privalomasis nurodymas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo galėtų būti rašomas atitinkamai eiliškumo tvarka statinio ar žemės sklypo savininkui, valdytojui ar naudotojui.
21. Svarbu ir tai, kad pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 3 dalį statytojui keliami reikalavimai būti statinio ar žemės sklypo savininku, naudotoju ar valdytoju netaikomi tuo atveju, kai statinio griovimą priverstinai vykdant, be kita ko, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą organizuoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ar statinį vykdant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą griauna (atstato), jo dalis išardo (atstato) ne Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Todėl bet kokiam kitam asmeniui vykdant Inspekcijos privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, t. y. siekiant nugriauti visą ar išardyti dalį savavališkai pastatytų statinių, nėra keliami reikalavimai statinį ar žemės sklypą, kuriame pastatytas savavališkas statinys, valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo išvada, kad skolininkas šioje byloje negali įvykdyti privalomojo nurodymo, nes nėra statinio savininkas, nepagrįsta ir prieštaraujanti aukščiau paminėtoms teisės normoms, kadangi skolininkui, kaip statytojui, apribojimai griauti statinį netaikytini, nepaisant to, kad jis nėra statinio savininkas.
22. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniu, teigdamas, kad skolininkas šiuo atveju negali atlikti veiksmų, kurie pažeidžia kito asmens nuosavybės teises, tokios teismo išvados taip pat negali būti laikomos pagrįstomis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, tačiau nuosavybės teisė, kad ir kokią plačią diskreciją savininkas turi šios teisės įgyvendinimo kontekste, nėra absoliuti. Savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės, kurių taikymas reiškia savininko nuosavybės teisės ribojimą, yra įtvirtintos teisės aktais – Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymu, Statybos įstatymu, kaip kraštutinės priemonės ir yra laikomos teisėtu nuosavybės teisės ribojimo pagrindu. Konstitucinėje doktrinoje taip pat pripažįstama, jog aptariamų kraštutinių priemonių taikymas, paremtas įstatymu, tam tikrais atvejais būtinas demokratinėje visuomenėje ir yra konstituciškai pagrįstas (žr. Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimą).
23. Kasacinis teismas yra nurodęs, kada kadangi CPK 771 straipsnyje reglamentuojamos ne tik privalomųjų nurodymų, bet taip pat ir sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo pasekmės, tokiu atveju reikšmingi kasacinio teismo išaiškinimai, pateikti taikant nurodytą teisės normą civilinėje byloje dėl baudos už sprendimo įpareigoti skolininką atlikti tam tikrus veiksmus nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 24 punktas). Pasisakydamas dėl CPK 771 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka priimamos teismo nutarties taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, kasacinis teismas yra nurodęs, kad priimant tokią nutartį išnagrinėjamos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrinama, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas).
24. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimus, CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).
25. Taigi savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra ir veiksmai, kurie atliktini šalinant savavališkos statybos padarinius, yra nukreipti į asmenį, kuriam surašyti savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas, t. y. šiuo konkrečiu atveju į statytoją ir skolininką šioje byloje L. A.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį ginčo santykių reglamentavimą, suinteresuotas asmuo L. A. Inspekcijos 2016 m. gruodžio 30 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP‑90‑161230‑00022 neįvykdė ir per nustatytą terminą nepašalino savavališkos statybos padarinių ir nenurodė savo neveikimą pateisinančių objektyvių priežasčių. Aplinkybė, kad skolininkas nėra statinio savininkas, pagal aukščiau nutartyje išdėstytus argumentus nelaikytina objektyvia priežastimi, dėl kurios nebuvo įvykdytas privalomasis nurodymas. Savavališko statybos akto ir privalomojo nurodymo, kuriame L. A. nurodytas kaip statytojas, skolininkas teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo. Svarbu ir tai, kad statinio savininkė A. V. neprieštarauja, kad skolininkas įvykdytų privalomąjį nurodymą, t. y. išardytų neteisėtai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio – pirties dalis ir sutvarkytų statybvietę (duomenys neskelbtini) ežero apsaugos juostoje, todėl šiuo atveju nėra ir priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko valios, dėl kurių jam būtų apsunkinta galimybė įvykdyti Inspekcijos privalomąjį nurodymą. Atsižvelgus į visas šias nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininkui turi būti skiriama piniginė sankcija – bauda.
26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad privalomuoju nurodymu L. A. nustatyti įpareigojimai yra nevykdomi jau ilgą laikotarpį, t. y. privalomasis nurodymas turėjo būti įvykdytas iki 2017 m. birželio 30 d., o savavališkos statybos faktas suinteresuotam asmeniui yra žinomas nuo 2017 m. sausio 13 d., kai statytojui įteiktas Inspekcijos surašytas savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas. Skolininkas L. A. nepateikė teismui jokių įrodymų, kad būtų ėmęsis aktyvių veiksmų privalomajam nurodymui įvykdyti ir, kaip jau minėta, nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių privalomojo nurodymo įvykdymas nėra galimas. Teismo vertinimu, parenkant baudos dydį, atsižvelgiama tiek į nurodytas aplinkybes, tiek į pažeidimo pobūdį ir trukmę – savavališka statyba (duomenys neskelbtini) ežero apsaugos juostoje, kuri nepašalinama jau nuo 2017 m. liepos 1 d., t. y. privalomasis nurodymas nevykdomas beveik keturis metus. Tuo pačiu teismas atsižvelgia ir į suinteresuoto asmens L. A. teismui pateiktus duomenis apie jo sveikatos būklę bei nustatytą darbingumo lygį, taip pat į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, į tai kad, skiriama bauda turi atlikti ne tik kompensavimo funkciją, bet ir skatinti skolininką privalomąjį nurodymą įvykdyti, ir sprendžia, jog teisinga ir protinga skolininkui L. A. skirti 5 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti 2016 m. gruodžio 30 d. privalomąjį nurodymą dieną valstybės naudai, paskirtą baudą skaičiuojant nuo 2017 m. liepos 1 d. iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo dienos.
27. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias savavališkos statybos šalinimą ir jos subjektus, taip pat procesinės teisės normas, reglamentuojančias sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo teisinius padarinius, todėl atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjos antstolės Nijolės Viešchnickienės prašymas dėl baudos už privalomojo nurodymo nevykdymą paskyrimo suinteresuotam asmeniui (skolininkui) L. A. tenkinamas, suinteresuotam asmeniui L. A. skiriama 5 Eur bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti 2016 m. gruodžio 30 d. privalomąjį nurodymą dieną valstybės naudai, paskirtą baudą skaičiuojant nuo 2017 m. liepos 1 d. iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo dienos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. kovo 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos antstolės Nijolės Viešchnickienės prašymą dėl baudos už privalomojo nurodymo nevykdymą paskyrimo suinteresuotam asmeniui (skolininkui) L. A. tenkinti ir suinteresuotam asmeniui L. A.(a. k. (duomenys neskelbtini) skirti 5 Eur (penkių eurų) baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2016 m. gruodžio 30 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP‑90‑161230‑00022 dieną valstybės naudai, paskirtą baudą skaičiuojant nuo 2017 m. liepos 1 d. iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo dienos. Bauda mokama į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 6804.