Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. P. (V. P.), transporto priemonės savininkui M. P. (M. P.),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, studijuojančiam, nevedusiam, baustam administracine tvarka, neteistam, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 5 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. (V. P.) 2016-02-13 apie 3.44 val., ties Rumpiškės g. 29, Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę – automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri neapdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, neturėdamas teisės jos vairuoti, darydamas posūkio manevrą neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, nepasirinkęs saugaus šoninio tarpo kliudė kelio stulpelį, o važiuodamas toliau tarp transporto priemonių kliudė šalia stovėjusią transporto priemonę ir iš įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Minėtais veiksmais V. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 126, 222, 226 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

V. P. į teismo posėdį atvyko, teismo posėdžio metu su jam surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu sutiko, savo kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino, dėl savo tokio poelgio gailisi, savo elgesį vertina blogai. Sutiko, kad transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Taip pat sutiko, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, nes jos nėra įgijęs. Pripažino, kad visus ankstesnius pažeidimus kelių eismo srityje padarė neturėdamas teisės vairuoti. Šiuo metu mokosi ir ketina įgyti teisę vairuoti. Paaiškino, kad stulpelį kliudė, o kito automobilio teigia nekliudęs, nors galimai kliudyti vis dėlto galėjo. Automobilį perstatė į kitą vietą, apie eismo įvykį nepranešė policijai. Nurodė, kad kartu važiavo draugas, kuris jį įspėjo, kad jis kliudė stulpelį. Nurodė, kad jo automobiliui jokių apgadinimų nėra, o tariamai apgadinto automobilio savininkai nurodė, kad apgadinimai nežymūs, pretenzijų dėl žalos atlyginimo dar nepareiškė. Vairuota transporto priemonė nuosavybės teise priklauso broliui M. P.. Prašo skirti mažesnę baudą, nes neseniai neteko mamos, o paskirtą baudą išdėstyti vienerių arba dviejų metų laikotarpiui.

Liudytojas M. P. parodė, kad automobilis VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jam. Automobilio vairuoti broliui teigia nedavęs, brolis jo leidimo neprašė. Automobilio raktelius ir dokumentus laiko savo rūbų kišenėse, stalčiuose. Žino, kad V. P. neturi teisės vairuoti.

Motyvuojamoji dalis

(duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą ATPK straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (Kelių eismo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą)) bei priežastinį ryšį tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir turto sugadinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N575-2179/2009; N444-1996/2010). Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje numatyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Kelių eismo taisyklių 222 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog kaltė dėl (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t.y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Vadinasi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015; 2AT-57-139/2015).

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas V. P., vairuodamas transporto priemonę VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri neapdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, neturėdamas teisės jos vairuoti, darydamas posūkio manevrą neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, nepasirinkęs saugaus šoninio tarpo kliudė kelio stulpelį, o važiuodamas toliau tarp transporto priemonių kliudė šalia stovėjusią transporto priemonę HYUNDAI TUCSON, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės: automobiliai HYUNDAI TUCSON, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis pripažįstama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė KET 9, 14, 126, 222, 226 punktų reikalavimus. Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. P. neneigė padaręs pažeidimus, byloje nustatyta, kad jis suprato ir žinojo, kad sukėlė eismo įvykį – dalyje dėl kontakto su stulpeliu, pripažino galėjęs kliudyti ir automobilį HYUNDAI TUCSON, tačiau iš įvykio vietos pasišalino, išsigandęs dėl galinčių kilti pasekmių, tačiau vėliau grįžęs į įvykio vietą. Pažymėtina tai, kad grįžęs į įvykio vietą jis paliko automobilį VW PASSAT, o pats pasišalino. Taigi, V. P. veiksmai pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį kvalifikuotini tinkamai.

V. P. padaryti administraciniai teisės pažeidimai įrodyti: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 3-4), jo paties parodymais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b.l. 5), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 6), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b.l. 7), eismo įvykio schemomis (b.l. 8-9), duomenimis apie eismo įvykį (b.l. 10), fotonuotraukomis (b.l. 11-12), VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis (b.l. 13-15), BIRT ataskaita, liudytojo A. K. paaiškinimu (b.l. 16-18, 21), iš kurių matyti, kad pranešimas gautas iš telefono Nr., kuris priklauso tiesioginiam eismo įvykio liudytojui A. K., V. P., J. Š. paaiškinimais (b.l. 19-20), vaizdo medžiaga (b.l. 37), kita bylos medžiaga.

Byloje nustatyta, kad visą eismo įvykį stebėjo A. K. (b.l. 21), kuris iškvietė specialiąsias tarnybas ir nurodė, kad buvo kliudytas ne tik stulpelis, tačiau ir kitas automobilis. Teismas pažymi, kad automobilių apgadinimai yra tokio pobūdžio, kad nebūtą stipraus smūgio, dėl šios priežasties jokie judesiai nėra stebimi vaizdo kamerų įrašuose, tačiau nepaisant to, matyti, kad automobilių apgadinimai, tiesioginio eismo įvykio liudytojo parodymai, paties V. P. paaiškinimai leidžia daryti logika grįstą išvadą, kad V. P. juto pirmąjį kontaktą su stulpeliu, kaip jis pats nurodo – išsigando, suvokdamas galinčias kilti pasekmes ir nutarė pasišalinti,– dėl ko kontakto su kitu automobiliu galimai nepajuto, nors galėjo ir turėjo jį pajusti. Pabrėžtina, kad yra nustatyta V. P. tyčia dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos.

Administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad V. P. prisipažino padaręs pažeidimus (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), tačiau jo atsakomybę sunkina tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-10-2014, 2AT-57-139/2015). Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus. Individualizuodamas pažeidėjui skiriamą nuobaudą, teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus, užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, jų pavojingumą, į tai, kad padaryta žala yra nedidelė, kaip matyti tiek stulpelio, tiek automobilio HYUNDAI TUCSON apgadinimai nėra žymūs, į aplinkybę, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prieš beveik tris mėnesius neteko motinos, kai jis yra devyniolikos metų amžiaus, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – jauno amžiaus, studentas, baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti V. P. paskyrus (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalies, 127 straipsnio 2 dalies, sankcijose numatytas administracines nuobaudas – minimalias baudas. Dėl pažeidimo, numatyto (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas taikyti (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas. Kaip minėta, reali žala stulpeliui nebuvo padaryta, kitas automobilis apgadintas nežymiai, pažeidėjas jauno, darbingo amžiaus, studijuojantis, prieš savo devynioliktą gimtadienį netekęs mamos, dėl ko šeimoje liko trys asmenys – jis, tėvas ir brolis, be to, pripažino padaręs pažeidimus. Įvertintina ir tai, kad V. P. finansinė padėtis nėra gera, nes buvo teiktas prašymas dėl paskirtos baudos išdėstymo dalimis, todėl, teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog sankcijoje numatytos nuobaudos – minimalios baudos,– taikymas V. P. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas taikant mažesnę nei sankcijoje numatyta baudą (ATPK 20 str., 30 str., 30¹ str.), kurios mokėjimas išdėstytinas dalimis dvylikos mėnesių laikotarpiui ((duomenys neskelbtini) str. 3 d.).

Pasisakydamas dėl automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo, teismas pažymi, jog ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad konfiskuotas gali būti tik pažeidėjo nuosavybe esantis daiktas, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus, tarp kurių paminėtos bylos dėl (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų. ATPK 26 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta galimybė konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantį daiktą, jeigu perleisdamas daiktą pažeidėjui, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti. Konstitucinio teismo praktikoje ne kartą paminėta, kad vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra teisinis tikrumas ir aiškumas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių; teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna (Konstitucinio Teismo 2003-05-30, 2004-12-13, 2005-09-29, 2014-07-11 nutarimai). Šios nuostatos atspindėtos ir Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose, numatančiuose, kad teisėkūroje vadovaujamasi aiškumo ir sistemiškumo principais. Sistemiškai vertinant nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusius ATPK 26 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktus darytina išvada, kad šiuo atveju imperatyviai numatoma būtinybė nustatyti, kad asmuo žinojo apie aplinkybę, kad daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti, t.y. jeigu nustatoma, kad asmuo tik turėjo ir galėjo žinoti apie šią aplinkybę, ATPK 26 straipsnio 2 dalies 1 punktas negalėtų būti taikomas.

Pažymėtina, jog (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje sankcijoje papildoma nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas,– nustatyta kaip alternatyvi. Nagrinėjamu atveju pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad automobilis VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso M. P., jis buvo paimtas pastarajam nežinant, leidimo juo naudotis broliui jis nebuvo davęs. Be to, iš liudytojo parodymų matyti, kad jis nežinojo, jog automobilis bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad ATPK 26 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimai nėra išpildyti, dėl šios priežasties automobilis VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nekonfiskuotinas. Minėta transporto priemonė grąžintina teisėtam jos savininkui.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, nuobaudos subendrintinos apėmimo būdu, t.y. administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui galutinai skirtina administracinė nuobauda sankcijos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų ribose.

Daiktinis įrodymas – CD laikmena su vaizdo įrašu, nutarimui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str., 30 str., 30¹ str., 33 str. 2 d., 123 str. 5 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str. 1, 2 d., 313 str. 3 d., teismas

nutaria:

V. P. (V. P.) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 23 Eur (dvidešimt trijų eurų) baudą.

V. P. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą.

V. P. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, skirti jam administracinę nuobaudą – 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti V. P. galutinę nuobaudą – 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą automobilių saugojimo aikštelėje, adresu Minijos g. 152, Klaipėda, nutarimui įsiteisėjus, grąžinti jo teisėtam savininkui.

Išdėstyti V. P. paskirtos 600 Eur baudos mokėjimą per dvylikos mėnesių laikotarpį, baudą mokant lygiomis dalimis po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) iki mėnesio paskutinės dienos.

Išaiškinti, kad bauda dalimis turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą, nurodant pavedime administracinio teisės pažeidimo ROIK Nr. 16055700401 ir įmokos kodą 1001.

Daiktinį įrodymą – CD laikmeną su vaizdo įrašu, nutarimui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.