Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Stasio Lemežio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ugniaus Trumpulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Nukentėjusiosios D. N. civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka yra siekiama užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Šioje byloje nuteistasis ginčija savo kaltę, tačiau apeliaciniame skunde nenurodo tokį jo skundą pagrindžiančių motyvų. Apygardos teismo teisėjų kolegija įvertina skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl E. V. kaltės.

5. Nuteistojo gynybinė pozicija šioje byloje yra ta, kad jis atsitiktinai, nakties metu sutiko du vyriškius, vienas kurių varėsi su savimi pavogtus dviračius. Tuomet, pasak nuteistojo, jis tuos dviračius, apgaudamas tuodu vyrus, nusipirko ir vėliau planavo vieną jų parduoti, o kitą padovanoti savo vaikui. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis davė parodymus, kad gėrė alkoholį naktį su savo draugais Ukmergėje prie piliakalnio, tuomet ėjo namo, pro kur ėjo negali pasakyti, buvo girtas, sutiko du vienas paskui kitą einančius vyrus, vienas nešė maišus, kitas varėsi du vaikiškus dviračius. Tiksliai apibūdino, kad vyras apie 50 metų, trumpai kirptais plaukais, nesiskutęs, šviesiai pilka striuke, apie 180 cm ūgio, su juo suderėjo, kad pirks dviračius, duos 13 eurų ir dar septynis bei cigarečių pakelį atneš iš namų, bet jį apgavo. Grįžo namo paryčiais, pats vienas varydamasis abu dviratukus, tuomet į namus atėjo E. K., atvažiavo L. L.. 2018 m. liepos 3 d. akistatos su L. L. metu kaltinamasis jam užduoda klausimą, kurioje vietoje jis su E. K. buvo, kai L. L. buvo atvažiavęs jų paimti, ar jie sakė, iš kur dviračiai, ar jis atvažiavo ta gatvele, kuri jungia IKI parduotuvę ir Nuotekų gatvę (t. 1., b. l. 117-119). Teisiamojo posėdžio pradžioje E. V. teigė, kad netiesą sakė ikiteisminio tyrimo metu dėl E. K. ir parodė, kad nors dviračius pirko vienas iš nepažįstamojo, bet po to, kažkuriuo metu, mieste prie jo atsirado E. K. ir L. L., ar jie kartu, nepamena, nes buvo girtas, L. L. dviračius atsisakė vežti, tai parsivarė juos su E. K.. Ikiteisminio tyrimo metu nepasakojo apie E. K., nes šis taip prašęs. 2018 m. gruodžio 11 d. teisiamojo posėdžio metu parodymus vėl pakeitė, teigdamas, kad pirko dviračius vienas, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu detaliai nupasakojo vyrą, iš kurio pirko, tarp jų vykusį sandėrį, bet kaip varėsi dviračius, pro kur ėjo, kelinta buvo valanda, kaip jo kieme atsirado E. K. ir L., teigė, jog negali papasakoti, nes buvo girtas. Iš pat ryto, nemiegojęs pradėjo dviračius tvarkyti, ruošti pardavimui, skambinti ir siūlyti juos visiems pažįstamiems, turintiems vaikų. Tokie nuteistojo parodymų prieštaravimai yra reikšmingi, tačiau ne tik jie patvirtina jo kaltę.

6. Apklausiamas teisiamajame posėdyje liudytojas L. L. parodė, jog naktį pavėžėjo nuteistąjį ir E. K., nes dirba taksistu. Iš nuteistojo kalbų suprato, kad jis rengiasi daryti nusikaltimą. Policijos pareigūnė, kuri ikiteisminio tyrimo metu apklausė L. L. parodė, kad šis liudytojas visos apklausos metu teigė, kad tie dviračiai, su kuriais vėliau matė nuteistąjį, buvo vogti, todėl jų nevežė. Liudytoja B. N. (nukentėjusiosios D. N. marti) teismo posėdyje parodė, kad kelias dienas prieš įvykį buvo sutikusi E. V. ir jam minėjo, kad nebegyvena name, kuris vėliau buvo apvogtas. Tame name, pasak D. N., gyveno keli asmenys, tačiau daugiau nebegyvena, sūnus yra miręs. Bylos medžiagoje yra duomenys, kad vėliau iš nuteistojo naudojamo telefono E. K. paskambinęs nenustatytam asmeniui sakė, jog „dirbu naktim ir reikia vėliau įrankius išnešiot <...> išparduoti, supranti <...> dabar mes lendam į tokią kaptiorkę <...> ten buvo palikti visokie įrankiai <...> va lentą reikia atplėšt <...> vidury centro mes čia randamės <...> žmogus numirė <...>. Iš bendro bylos konteksto akivaizdu, jog kalbama būtent apie tą namą, į kurį vėliau buvo įsilaužta, lenta, kurią reikia atplėšti yra durų apdailos lenta, o miręs žmogus – minėtas sūnus. Dėl mobiliojo telefono numerio naudojimo ir priklausomybės išsamiai pasisakė apylinkės teismas, todėl apygardos teisėjų kolegija tų pačių argumentų nekartoja. Paminėtina tik tai, kad paties nuteistojo motina buvo parodžiusi, kad nebuvo taip, kad skambintų sūnui, o atsilieptų kitas asmuo. Byloje taip pat fiksuojami nuteistojo ir E. K. pokalbiai telefonu apie tai, kad „jokie galai neišlys“ ir reikia parduoti dviračius. Be kita ko, byloje taip pat yra duomenų, kad nuteistasis siūlė įsigyti dviračius ir kitiems asmenims, kurie žinojo, kad turi mažų vaikų. Tai iš dalies paneigia ir jo gynybinę versiją, jog viena iš dviračių jis norėjo padovanoti savo vaikui, nes, kaip matyti, parduoti jis norėjo juos abu, o ne vieną.

7. Liudytojas L. L. ir ikiteisminio tyrimo, ir teisiamojo posėdžio metu nuosekliai parodė, kad kovo pabaigoje, galėjo būti 30-31 d. jam į telefoną paskambino E. V. arba E. K., paprašė juos pavežti iš E. V. namų į miestą, buvo prietema. L. L. atvežė juos į Lelijų gatvę. Iš viešai prieinamų žemėlapių matyti, kad Lelijų gatvė Ukmergėje yra visai šalia Gružų gatvės, kurioje ir padaryta nusikalstama veika. Nuotekų gatvė, iš kurios vėliau nuteistasis su E. K. prašė juos paimti liudytojo (taksi vairuotojo) taip pat yra visai šalia įvykio vietos. Aplink šią teritoją artimu atstumu nėra jokio piliakalnio, šalia kurio, kaip teigė pats nuteistasis, jis neva vartojo alkoholį. Taigi, ir iš to darytina išvada, kad minėtoje miesto dalyje nuteistasis atsidūrė sąmoningai tam, kad padarytų nusikaltimą.

8. Apygardos teismas nesutinka su apeliacinio skundo pozicija, kad nuteistojo pripažinimas kaltu gali būti susijęs su jo ankstesniais teistumais. Spręsdamas dėl nuteistojo kaltės apylinkės teismas nesirėmė ankstesne jo kriminaline praeitimi, todėl panašaus pobūdžio apeliacinio skundo argumentai vertinti kaip deklaratyvūs ir prieštaraujantys bylos medžiagai. Į ankstesnius E. V. teistumus ir jo asmenybę apylinkės teismas atsižvelgė skirdamas jam bausmę, kas neprieštarauja įstatymo nuostatoms. Paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė šiuo konkrečiu atveju nelaikytina per griežta, nes ji atitinka tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek nuteistojo asmenybę.

9. Įvertinus visumą aukščiau išdėstytų aplinkybių matyti, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą šioje byloje. Nuteistojo kaltė yra įrodyta visumos byloje esančių įrodymų ir tik pats nuteistasis pateikia kitokias, ne visai nuosekliais to vakaro įvykių versijas. Kadangi apeliaciniame skunde iš esmės nenurodomi jokie argumentai dėl skundžiamo nuosprendžio panaikinimo, apygardos teismas dėl byloje esančių įrodymų pasisakė tiek, kiek tai tikslinga šios bylos kontekste.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. V. apeliacinį skundą atmesti.