Kauno apygardos teismo nutartis

2013-11-07 · Civilinė byla Nr. 2S-2082-436/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-11-07Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-03-20Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-07
Bylos Nr.
2S-2082-436/2013
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-10593-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arūnas Rudzinskas
Atsakovas
UAB „Saunita“
Ieškovas
UAB „Molesta“
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2082-436/2013Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10593-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: 122.2.; 122.3.; 122.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Rudzinskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Saunita“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-14379-638/2013 pagal ieškovės UAB „Molesta“ ieškinį atsakovei UAB „Saunita“ dėl netesybų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės 40.600 Lt netesybų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė ir atsakovė 2011-09-14 sudarė Subrangos sutartį, pagal kurią atsakovė (subrangovas) įsipareigojo atlikti pirčių įrengimo darbus objekte: (duomenys neskelbtini), sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Atsakovė nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, pažeidė sutartyje nustatytus terminus, nes šalys baigiamąjį darbų aktą pasirašė 2012-08-20, todėl ieškovė turi teisę reikalauti 203.000 Lt dydžio netesybų, tačiau sumažino jas iki 40.600 Lt. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. liepos 24 d. nutartimi ieškovės UAB „Molesta“ reikalavimų užtikrinimui nutarė areštuoti 40.600 Lt vertės atsakovės UAB „Saunita“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant juo disponuoti, o šio turto nesant ar esant nepakankamai, likusiai reikalavimų sumai užtikrinti, areštuoti trūkstamo dydžio atsakovės pinigines lėšas, esančias atsakovės banko sąskaitose, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsakovei iš šių piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove, mokėti darbuotojams darbo užmokestį, socialinio draudimo įmokas bei kitus mokesčius valstybei, pavedant turtą surasti ir aprašyti antstoliui.

Teismas sprendė, kad pareikštų reikalavimų suma yra didelė. Be to, patikrinęs teismų informacinės LITEKO duomenis, nustatė, kad atsakovė turi ir daugiau kreditorinių įsiskolinimų. Todėl laikė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė savo turtą gali paslėpti arba perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikytina CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovės nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto ir piniginių lėšų areštas pareikštų reikalavimų 40.600 Lt ribose.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Saunita“ prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 24 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės, ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad :

Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tuo atveju, jeigu preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą nustato realią grėsmę, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Teismas privalėjo atsižvelgti į bylos aplinkybes, bei į ekonomiškumo, proporcingumo kriterijus. Akivaizdu, kad teismas neatsižvelgė į šiuos kriterijus, pažeidė šalių proporcingumo principą, neįvertino atsakovo turtinės padėties, atsakovo elgesio iki ir po bylos iškėlimo, rėmėsi tik abstrakčiais deklaratyviais ir niekuo nepagrįstais ieškovo samprotavimais.Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti ieškinio pagrįstumą patvirtinančius dokumentus. Atsakovui nėra žinoma, kokius įrodymus pateikė ieškovas, tačiau atsakovas kelia abejones, ar teismas tinkamai įvertino pateiktus įrodymus, kurie leistų spręsti, jog atsakovas gali būti nemokus ar tapti nemokus, arba slėpti savo turtą ar perleisti tretiesiems asmenims. Tai. kad atsakovas turi tam tikrų kreditorinių įsiskolinimų, nereiškia, jog atsakovas yra nemokus. Iš atsakovo pateiktų finansinių dokumentų yra akivaizdu, jog esant ieškinio patenkinimo galimybei, atsakovas būtų pajėgus padengti nuostolius.Ieškovo argumentas, kad ieškinio suma yra didelė, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vien tai, kad atsakovas, ieškovo nuomone, nesutinka su netesybomis, nėra pakankamas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nesant objektyvaus pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas patenka į geresnę padėtį, ir nepagrįstai suvaržomos atsakovo teisės ir teisėti interesai.Atsakovas savo gerą ir stabilią finansinę padėtį įrodinėja pateiktais prie atskirojo skundo 2012 m. ir 2013 m. I ketvirčio finansiniais dokumentais, pažyma apie sudarytas rangos sutartis, iš kurių matosi, jog įmonė dirba pelningai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi būti sprendžiamas panešus atsakovui, kaip yra pabrėžęs Lietuvos apeliacinis teismas, išimties taikymas negali būti taisyklė.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Molesta“ prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 24 d. nutartį.

Nurodo, kad ieškovas savo ieškinio reikalavimus pagrindė, be to ieškinio suma yra didelė, todėl didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Įstatymai nereikalauja teikiant ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pateikti ir atsakovo turinę padėtį įrodančius dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Vadovaudamasis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu turi būti pakankamai pagrįstos prielaidos, įgalinančios manyti, kad teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas arba pasidaryti nebeįmanomas.

Teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra užtikrinti, kad neatsirastų priežasčių dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Teismas sutinka su atskirojo skundo motyvais, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas privalo patikrinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis šalių lygiateisiškumo principo bei vadovautis ekonomiškumo, proporcingumo ir teisingumo principais (CPK 145 str. 2 d.). Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtina vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.

Ieškovė ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės netesybas 40.600,00 Lt kildino iš 2011-09-14 Subrangos sutarties, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti sutarties prieduose numatytus pirčių įrengimo darbus objekte (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, jog atsakovė pavėlavo atlikti darbus, todėl ji privalo mokėti netesybas pagal sutartį. Atsakovė nesutiko su šia ieškovės pretenzija, ir nurodė, jog neprivalo mokėti netesybų. Taigi, akivaizdu, kad tarp šalių yra iškilęs ginčas dėl rangos sutarties įvykdymo termino, todėl preliminariai įvertinti ieškinio pagrįstumą teismui nėra galimybės, neištyrus visų byloje surinktų rašytinių įrodymų. Teismas skundžiamoje nutartyje akcentavo, jog ieškinio suma yra didelė, be to iš teismų informacinės LITEKO duomenų nustatė, kad atsakovė turi ir daugiau kreditorinių įsiskolinimų, todėl laikė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė savo turtą gali paslėpti arba perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtina atsižvelgti į šį kriterijų tuomet, kai teismas turi objektyvių duomenų, jog pareikštas reikalavimas konkrečiam atsakovui realiai yra didelis, kad jo valdomo nuosavybės teise turto dydis ar turimų lėšų dydis realiai gali neužtikrinti ieškinio reikalavimo įvykdymo. Prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009). Atsakovas atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) atskirajame skunde gali paneigti šią prezumpciją, pateikdamas duomenis, įrodančius jo gerą turtinę padėtį (CPK 12, 178 str.). Tai gali būti duomenys iš viešų registrų, kredito įstaigų duomenys apie turimas lėšas, duomenys apie gaunamas pajamas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 2-2590/2011).

Atsakovė prie atskirojo skundo pateikė rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad atsakovės turtinė padėtis yra pakankamai gera. Iš 2012 m. balanso duomenų matyti, jog atsakovė tais metais turto iš viso turėjo už 4.131.429 Lt, tame tarpe įmonės ilgalaikis turtas sudarė 1.543.549 Lt, trumpalaikis –2.587.880 Lt. Tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1.485.649 Lt. 2012 metais atsakovės įmonės grynasis pelnas siekė 150.211 Lt. Iš 2013 metų I ketvirčio balanso duomenų matyti, jog įmonė per pirmąjį ketvirtį jau gavo 35.599 Lt grynojo pelno. Iš pateiktos pažymos apie sudarytas ir vykdomas rangos (subrangos) sutartis matyti, jog šiuo metu atsakovės įmonė yra sudariusi ir vykdo 11 rangos sutarčių, tai reiškia, kad įmonės veikla stabili, ji gauna pastovias pajamas. Tiek iš įmonės balanso duomenų, tiek iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, jog atsakovė turi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, gamybinių patalpų, kurių vertė registro duomenimis yra didelė. Iš VĮ Regitra duomenų nustatyta, kad atsakovės vardu yra registruota nemažai transporto priemonių. VSDFV pateikiamoje informacijoje apie atsakovės viešus duomenis nurodoma, kad atsakovė skolų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui neturi.

Įvertinęs atsakovės pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad pateikti duomenys paneigia prielaidą, jog ieškinio suma atsakovei yra didelė, kuri keltų grėsmę galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui, todėl esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, atskirasis skundas tenkinamas, Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 24 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo naikinama, ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas (LR CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 24 d. nutartį, kuria ieškovės UAB „Molesta“ reikalavimų užtikrinimui nutarta areštuoti 40.600 Lt vertės atsakovės UAB „Saunita“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant juo disponuoti, o šio turto nesant ar esant nepakankamai, likusiai reikalavimų sumai užtikrinti, areštuoti trūkstamo dydžio atsakovės pinigines lėšas, esančias atsakovės banko sąskaitose, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsakovei iš šių piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove, mokėti darbuotojams darbo užmokestį, socialinio draudimo įmokas bei kitus mokesčius valstybei, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „Molesta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Arūnas Rudzinskas