Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-1175-1010/2025

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-09-16
Bylos Nr.: e2-1175-1010/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-17672-2024-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Lina Šakarnienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“
Atsakovas: SKYUP MT Limited
Advokatai: Kamilė Tamošaitytė, Živilė Radavičiūtė

Kategorijos

2.6.1.3.6Piniginės prievolės
2.6.1.4Prievolių vykdymas
2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.4.1.10Ginčų dėl nedidelių sumų priteisimo nagrinėjimo ypatumai

Civilinė byla Nr. e2-1175-1010/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17672-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.4.1.10 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Lina Šakarnienė, veikdama Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu,

sekretoriaujant Linai Dabulskienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“ atstovei advokato padėjėjai Živilei Radavičiūtei,

atsakovės SKYUP MT Limited atstovei advokato padėjėjai Kamilei Tamošaitytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „Skycop.com“ ieškinį atsakovei SKYUP MT Limited dėl kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 800 Eur kompensaciją, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, jog atsakovė, vykdydama oro pervežimo paslaugas, pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 261/2004 nuostatas keleivių A. B. ir B. B. atžvilgiu, nes skrydis Nr. U5 7131, 2024 m. balandžio 24 d. vykęs maršrutu Vilnius (VNO) – Šarm el Šeichas (SSH), vėlavo atvykti 3 val. 12 minučių. Elektroniniu paštu buvo kreiptasi į atsakovę dėl kompensacijos išmokėjimo, tačiau atsakovė kompensacijos pretenzijos pagrindu nesumokėjo. Keleiviai yra perleidę savo reikalavimo teisę dėl kompensacijos pagal minėtą reglamentą ieškovei tam, kad ji teismine tvarka išieškotų kompensaciją iš atsakovės.

Atsiliepimas

3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo netenkinti ieškovės ieškinio ir nurodė, kad nesutinka su ieškinyje išdėstyta pozicija ir reikalavimais. Nurodė, kad pagal tvarkaraštį skrydis turėjo prasidėti 19:30 UTC ir atvykti į Vilnių 00:35 UTC 2024-04-24, tačiau faktinis išvykimo laikas buvo 23:20 UTC, o atvykimo – 04:00 UTC. Taigi, bendras vėlavimo laikas siekė 3 val. ir 25 min. Skrydžio vėlavimą lėmė kelios priežastys, tarp jų – ir objektyviai nuo atsakovės valios nepriklausančios aplinkybės. Pagal vidinį ataskaitinį fiksavimą, net 50 min. vėlavimą sukėlė keleivių sprendimas atsisakyti skristi po įlaipinimo: 12 keleivių su savo registruotu bagažu pareiškė norą neskrisi, ir dėl to buvo būtina atlikti bagažo iškrovimo procedūras. Atsakovės manymu, ši situacija laikytina išimtine aplinkybe, kaip tai suprantama pagal Reglamento (EB) Nr. 261/2004 5 str. 3 d., kadangi: (i) keleiviai jau buvo įlaipinti ir priėmę vežimo sąlygas; (ii) jų sprendimas nesinaudoti paslauga buvo vienašališkas, netikėtas ir atsakovės nekontroliuojamas; (iii) atsakovė ėmėsi visų pagrįstų priemonių įtikinti keleivius likti, tačiau jų sprendimas nesikeitė; (iv) tokie įvykiai, kai keleiviai atsisako skristi po įlaipinimo, nėra būdingi įprastai aviacijos veiklai, todėl negali būti laikomi numatomais ar valdomais. Prašo priteisti atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės. Alternatyviai sumažinti ieškovės UAB Skycop.com naudai prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas įvertinus šabloninį bylos pobūdį ir faktinį darbo mastą byloje. Nurodė, kad ieškovė per pastaruosius 2024-2025 metus Lietuvos teismuose yra inicijavusi daugiau nei 60 identiško pobūdžio civilinių bylų, kuriose reikalavimai grindžiami: (i) tais pačiais teisiniais argumentais pagal Reglamentą (EB) Nr. 261/2004; (ii) tapačios struktūros ir turinio ieškiniais; (iii) tik minimaliai redaguotais duomenimis (keleivių pavardės, užsakymo numeriai, skrydžių datos).

4. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad nesutinka su atsakovės atsiliepime išdėstytais teisiniais argumentais. Ieškovės vertinimu, atsakovės argumentai yra nepagrįsti. Ieškovė laikosi pozicijos, jog atsakovė neįrodė ypatingų aplinkybių egzistavimo fakto. Pagal Reglamento Nr. 261/2004 14 konstatuojamąją dalį, kaip ir pagal Monrealio konvenciją, skrydžius vykdančių oro vežėjų prievolės turėtų būti ribojamos arba jiems turėtų būti taikomos išimtys tais atvejais, kai įvykio priežastis yra ypatingos aplinkybės, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. Tokios aplinkybės gali susidaryti pirmiausia šiais atvejais: dėl politinio nestabilumo, meteorologinių sąlygų, neleidžiančių vykdyti atitinkamo skrydžio, pavojaus saugumui, netikėtai atsiradusių skrydžių saugos trūkumų ir streikų, turinčių įtakos skrydį vykdančio oro vežėjo veiklos vykdymui. Pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį, oro vežėjas atleidžiamas nuo prievolės mokėti kompensaciją, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. Pažymėjo, jog atsakovė neginčija aplinkybės, kad ginčo skrydis buvo sutrikdytas; ginčo skrydžio (t. y. skrydžio Nr. U57131, 2024 m. balandžio 24 d. vykusio maršrutu Vilnius – Šarm el Šeichas) sutrikdymo faktą patvirtinta ir kiti į bylą pateikti įrodymai. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė visiškai jokių įrodymų, jog ginčo skrydis buvo atidėtas dėl ypatingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti atsakovę nuo pareigos mokėti kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004. Pabrėžė, jog atsakovė su atsiliepimu pateikė priedus, iš kurių matyti, jog jos nurodomos aplinkybės – 12 keleivių išlaipinimas, kuris užtruko 50 min., – yra susijusios su kitu skrydžiu, kurio numeris yra U57132 ir kuris 2024 m. balandžio 23 d. vyko kitu maršrutu: Šarm el Šeichas – Vilnius. Taigi atsakovės atsiliepimo teiginiai, jog keleiviai išlaipinti iš ginčo skrydžio Nr. U57131 apskritai nepagrįsti jokiais įrodymais ir laikytini ne tik neįrodytais, bet ir klaidingais. Taip pat atsiliepime klaidingai nurodyti ginčo skrydžio išvykimo ir atvykimo laikai bei vėlavimo trukmė: atsakovė teigia, jog ginčo skrydis Nr. U57131 turėjo išvykti 19 val. 30 min. UTC (išvyko 23 val. 20 min. UTC) ir atvykti 00 val. 35 min. UTC (atvyko 4 val. UTC), bendra vėlavimo trukmė – 3 val. 25 min.; tačiau pagal ieškovės turimus duomenis, ginčo skrydis iš Vilniaus skrydis turėjo išvykti 1 val. 35 min. UTC 3 (4 val. 35 min. mūsų laiku), išvyko 5 val. 3 min. UTC (8 val. 3 min. mūsų laiku) ir vėlavo atvykti į paskirties vietą 3 val. 12 min. Dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio mažinimo nurodė, kad ieškovės prašoma priteisti teisinės pagalbos išlaidų suma yra realiai patirta, laikytina pagrįsta ir racionalia, todėl priteistina visa ieškovės patirta bylinėjimosi išlaidų suma. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis negali būti apskaičiuojamas tik pagal pateikiamo ieškinio turinį, tačiau tai pat turi būti įvertintos laiko sąnaudos, reikalingos ieškinio medžiagai surinkti, išanalizuoti, apibendrinti, parengti tiek patį ieškinį, tiek jo priedus. Ieškovė pažymi, jog visi šie veiksmai (susipažinimas su bylos medžiaga, surinkimas, apibendrinimas, analizė, paties ieškinio, jo priedų parengimas) patenka į Rekomendacijų 8.2 punkto taikymo sritį, todėl akivaizdu, jog tariamas ieškinių šabloniškumas nesudaro pagrindo išvadai dėl priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nepagrįstumo – ieškovei iš atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma atspindi įdėto darbo ir laiko sąnaudų kiekį.

5. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad atsakovės turimais duomenimis, 12 keleivių atsisakė tęsti kelionę išimtinai dėl subjektyvios baimės. Šis sprendimas buvo paremtas individualia keleivių valia, o ne objektyviomis priežastimis. Atsakovės vertinimu, tokio pobūdžio subjektyvios aplinkybės nesuponuoja Reglamente numatytos pareigos mokėti kompensaciją. Pažymėjo, kad vadovaujantis Reglamentu keleiviai, siekdami pagrįsti kompensacijos reikalavimą, privalo įrodyti, jog jų atsisakymas tęsti kelionę buvo pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis. Tačiau byloje nėra pateikta jokių realią keleivių baimę pagrindžiančių dokumentų ar įrodymų, todėl nėra pagrindo manyti, jog keleivių baimė buvo pagrįsta realiomis priežastimis nutraukti kelionę. Dėl bylinėjimosi išlaidų nurodė, kad atsakovės vertinimu, tokia bylinėjimosi išlaidų suma už suteiktas teisines paslaugas išlieka neproporcinga bei neadekvati realioms teisinės pagalbos sąnaudoms konkrečioje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad byla yra tipiška, nesudėtinga, ieškinio turinys yra standartizuotas, o faktinių aplinkybių analizė ir teisinė argumentacija – minimalios apimties, teisinės pagalbos apmokėjimo suma turėtų sumažinta, iki realiai patirtų ir pagrįstų išlaidų. Toks sprendimas atitiktų proceso šalių lygiateisiškumo, protingumo, teisingumo bei ekonomiškumo principus.

Šalies argumentai

6. Ieškovė pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nė vienas iš atsakovės nurodytų argumentų neatitinka Reglamento 261/2004 „ypatingos aplinkybės“ sampratos. Pirmiausia, dalis vėlavimo, kurią atsakovas sieja su keleivių sprendimu nebeskristi (50 min.), kilo dėl keleivių elgesio, o ne dėl objektyvių veiksnių, nurodytų reglamento 14 punkto konstatuojamoje dalyje. Keleivių sprendimas neskristi po įlaipinimo nėra nei politinis įvykis, nei meteorologinės sąlygos, neleidžiančios vykdyti atitinkamo skrydžio, nei saugumo grėsmė, nei kokia nors kita aplinkybė, kurią pagal reglamento 14 punkto reikalavimus būtų galima pripažinti ypatinga aplinkybe. Atsakovė pati nurodė faktines aplinkybes apie tai, kad keleiviai sprendimą neskristi priėmė po to, kai lėktuvas buvo remontuojamas. Tai įrodo, jog skrydį faktiškai trikdė techniniai gedimai – o būtent juos Europos Teisingumo Teismas priskiria įprastinei oro vežėjo veiklos rizikai, o ne ypatingoms aplinkybėms. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad būtent bylinėjimosi išlaidų klausimas ir atbaido keleivius kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo. Keleiviai bijo ir nenori patirti papildomų išlaidų teisinėms paslaugoms, o avialinijos, įskaitant atsakovę, tuo naudojasi, visais būdais apsunkindamos keleiviams galimybę gauti kompensacijas Reglamento Nr. 231/2004 pagrindu, nes žino, kad daugeliu atvejų keleiviai nesiryš ginti savo teisių teisme ir tuo labiau naudotis advokato paslaugomis. Ieškovė nurodo, kad atsakovė galėtų nepatirti absoliučiai jokių bylinėjimosi išlaidų, jeigu dar ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir ekonomiškumo principais, įvykdytų teisėtus teisę į kompensacijas turinčių asmenų reikalavimus, t. y. gavusi ieškovės pretenzijas sumokėtų ieškovei kompensacijas. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į atsakovę su pretenzija siekdama išsiieškoti kompensaciją ikiteisminiu būdu, tačiau, ieškovei pateikus pretenziją, atsakovė kompensacijos ieškovei nesumokėjo, dėl tokio atsakovės nebendradarbiavimo ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą, o proceso metu buvo patirtos teisinės pagalbos išlaidos, kurios ieškovei turi būti visiškai atlygintos.

7. Ieškovės UAB „Skycop.com“ atstovė advokato padėjėja Živilė Radavičiūtė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais ir argumentais. Nurodė, kad nebandė susitarti taikiai. Papildomai pažymėjo, kad iš pateiktų duomenų matyti, jog 12 keleivių su registruotu bagažu atsisakė skristi, tačiau nustatyta, jog minėti keleiviai buvo išlaipinti iš kito skrydžio, vykusio 2024 m. balandžio 23 d., skrydžio Nr. U5 7132. Išlaipinimas užtruko 50 min. Bendra ne ankstesnio skrydžio vėlavimo atvykti į Vilnių trukmė buvo 3 val. 25 min. Realus atvykimo laikas buvo 7 val. Vilniaus laiku. Net pripažinus, jog ankstesnis skrydis vėlavo 50 min. dėl tariamai ypatingų aplinkybių ir šias minutes išskaičiavus iš atvykimo laiko, skrydis būtų atvykęs į Vilnių 6 val. 10 min., tai yra vis tiek pavėlavęs. Tai kelia abejonių dėl priežastinio ryšio. Todėl keleivių išlaipinimas iš kito skrydžio neturi reikšmės sprendžiant kompensacijos priteisimo klausimą šioje byloje. Atsakovė neįrodė, kad keleivių atsisakymas skristi yra laikytina ypatinga aplinkybe. Reglamente yra nurodyti pavyzdiniai ypatingų aplinkybių atsiradimą galintys nulemti įvykiai – politinis nestabilumas, blogos oro sąlygos, grėsmė saugumui. Iš atsakovės pateiktų įrodymų matyti, kad vėlavimas ankstesnio skrydžio buvo susijęs su orlaivio gedimu ir jo pašalinimu, o kita dalis su keleivių išlaipinimu. Tai leidžia tikėtinai teigti, kad keleiviai sprendimą neskristi priėmė po to, kai lėktuvas remontuojamas. Tai rodo, kad ankstesnį skrydį sutrikdė techniniai gedimai, o būtent juos Europos Sąjungos Teisingumo teismas priskiria įprastinei oro vežėjo rizikai, o ne ypatingoms aplinkybėms. Atsakovė neįrodė, kad ėmėsi visų pagrįstų priemonių ginčo skrydžio atidėjimui išvengti.

8. Atsakovės SKYUP MT Limited atstovė advokato padėjėja Kamilė Tamošaitytė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašo jį atmesti. Paaiškino, kad pačios aplinkybės, jog ginčo skrydis vėlavo atsakovė neginčija, vėlavimas iš tiesų buvo, tačiau atsakovės įsitikinimu egzistuoja ypatingos aplinkybės, kurios iš esmės šalina atsakovės pareigą. Didžiąją dalį vėlavimo laiko sąlygojo ankstesnio skrydžio orlaivio techninės priežiūros darbai. Ginčo skrydis yra iš Lietuvos į Egiptą, ankstesnis skrydis tuo pačiu orlaiviu buvo iš Egipto į Lietuvą. Ankstesnio skrydžio metu 12 keleivių, jau įsėdę į lėktuvą priėmė sprendimą vienašališkai nutraukti vežimo sutartį ir jų pačių pageidavimu buvo išlaipinti iš orlaivio. Keleivių išlaipinimas ir registruoto bagažo grąžinimas truko 50 min. ir atsakovė laikosi tokios pozicijos, kad toks vienašalis keleivių apsisprendimas būti išlaipintiems iš lėktuvo jau po to, kai buvo įlaipinti ir priėmė vežimo sąlygas, nuo atsakovės valios nepriklauso. Keleivių noras išsilaipinti turėtų būti vertinamas kaip išimtinė, ypatinga aplinkybė, kokią numato Reglamentas. Reglamente nurodytas tik pavyzdinis sąrašas. Prašo mažinti bylinėjimosi išlaidas, jeigu ieškinys būtų tenkintas. Nurodo, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos nėra proporcingos, nes šiai dienai Lietuvos teismuose tarp tų pačių ginčo šalių yra maždaug 500 bylų, juose ieškiniai, atsakovės vertinimu, yra tapatūs, juose skiriasi tik techninė informacija, pakeisti keleivių rekvizitai, visas ieškinio turinys, ieškinio priedų, vertimų turinys yra identiškas ir tokių bylinėjimosi išlaidų nesudaro.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl kompensacijos priteisimo.

9. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė teikia oro pervežimo paslaugas. Keleiviai įsigijo lėktuvo skrydžio bilietus kelionei, kuri buvo suplanuota 2024 m. balandžio 24 d. iš Vilniaus (VNO) į Šarm el Šeichą (SSH), skrydžio Nr. U5 7131, išvykimo laikas 19.30 val., atvykimo laikas 00.35 val., kelionės atstumas 3 065,72 km. Skrydis Nr. U5 7131 buvo atidėtas, dėl ko keleiviai kelionės tikslą pasiekė daugiau kaip 3 valandomis vėliau – pagal byloje pateiktus duomenis skrydis vėlavo 3 valandas 25 minutes. Keleiviai A. B. ir B. B. 2024 m. gegužės 1 ir 7 d. Reikalavimo perleidimo sutartimis reikalavimo teisę į oro vėžėją dėl piniginės kompensacijos perleido ieškovei. Ieškovė kreipėsi į atsakovę su pretenzija, reikalaudama išmokėti 800 Eur kompensaciją dėl atidėto skrydžio nuo 2025 m. gegužės 10 d. per 21 dieną. Atsakovė per pretenzijoje nustatytą terminą kompensacijos ieškovei neišmokėjo.

10. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Be to, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Ieškovė laikytina turinčia teisę reikalauti iš atsakovės įvykdyti pastarosios pagal Reglamento Nr. 261/2004 neįvykdytas prievoles.

11. Keleivio teisė gauti kompensaciją iš oro vežėjo reglamentuojama 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (toliau – ir Reglamentas Nr. 261/2004, ir Reglamentas), 5, 7 ir 12 straipsnių. Pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punktą, atšaukus skrydį, atitinkami keleiviai turi teisę į kompensaciją, kurią skrydį vykdantis vežėjas išmoka pagal 7 straipsnį, išskyrus i-iii punktuose nurodytus atvejus. Pagal Reglamentą Nr. 261/2004 atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais, kai dėl atidėto skrydžio praranda 3 val. ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą 3 ar daugiau valandų vėliau. Oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių (politinis nestabilumas, meteorologinės sąlygos, pavojus saugumui, netikėtai atsiradę skrydžių saugos trūkumai ir streikai ir kt.), kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014). Pagal Reglamento 7 straipsnį, keleiviai gauna tokio dydžio kompensacijas: a) 250 Eur visų 1500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju; b) 400 Eur visų didesnio kaip 1500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1500-3500 kilometrų atstumo skrydžių atveju; c) 600 Eur visų skrydžių, kuriems netaikomas a arba b punktas, atveju. Nustatant kompensacijos apskaičiavimui reikšmingą atstumą, pagrindu laikoma paskutinė paskirties vieta, į kurią keleivis dėl atsisakymo vežti arba skrydžio atšaukimo atvyksta vėliau už tvarkaraštyje numatytą laiką. Sąvoka „galutinė paskirties vieta“ apibrėžta Reglamento 2 straipsnio h punkte kaip paskirties vieta, nurodyta biliete, pateikiamame registravimo vietoje, o jungiant skrydžius – paskutinio skrydžio paskirties vieta.

12. Šiuo atveju ištyrus ir įvertinus byloje esančius duomenis nustatyta, kad skrydis Nr. U5 7131, turėjęs vykti 2024 m. balandžio 24 d. maršrutu Vilnius (VNO) – Šarm El Šeichas (SSH), buvo atidėtas ir dėl to keleiviai skrydžio tikslą pasiekė daugiau kaip 3 valandomis vėliau nustatyto laiko. Sutrikdyto skrydžio atstumas, pagal kurį skaičiuojamas kompensacijos keleiviui dydis, sudaro 3 065,72 km. Atsakovė atsiliepime nurodė, bendras skrydžio vėlavimas buvo 3 val. 25 min., o 50 min. iš jų lėmė išimtinės aplinkybės. Atėmus šį laiką, likęs vėlavimas sudaro 2 val. 35 min., o tai neperžengia Reglamento 7 str. įtvirtintos 3 val. ribos. Dėl to nėra pagrindo atsakovę įpareigoti mokėti kompensaciją, nes vėlavimo trukmė, atėmus išimtinių aplinkybių poveikį, nesiekia teisės aktuose numatytos ribos. Kitų ieškinyje nurodytų aplinkybių, reikšmingų nustatant atidėto skrydžio keleiviams mokėtinos kompensacijos dydį, neginčijo.

13. Nagrinėjamu atveju atsakovė įrodinėjo, kad skrydžio vėlavimą lėmė kelios priežastys, tarp jų – ir objektyviai nuo atsakovės valios nepriklausančios aplinkybės. Pagal vidinį ataskaitinį fiksavimą, net 50 min. vėlavimą sukėlė keleivių sprendimas atsisakyti skristi po įlaipinimo: 12 keleivių su savo registruotu bagažu pareiškė norą neskrisi, ir dėl to buvo būtina atlikti bagažo iškrovimo procedūras. Atsakovė pateikė 2024 m. gruodžio 27 d. SKYUP laišką Lietuvos transporto saugos administracijai, kuriame nurodytos skrydžio U5 7132 vėlavimo priežastys ir jų kvalifikavimas, taip pat pateikta skrydžio įvykio suvestinė, kurioje nurodyti techniniai duomenys apie vėlavimą ir priežastis bei sąskaita iš TIGER AVIATION, kurioje numatytas oro uosto paslaugų kainoraštis (bagažas, autobusai, darbuotojai ir pan.).

14. Svarbu pažymėti tai, kad atsakovė pateikė dokumentus, kurie yra susiję su 2024 m. balandžio 23 d. vykusiu skrydžiu U5 7132 maršrutu Šarm el Šeichas – Vilnius. Nors skrydžio numeris skiriasi nuo ginčo skrydžio (U5 7131 Vilnius – Šarm el Šeichas), tačiau byloje nustatyta, kad abu skrydžiai buvo vykdomi tuo pačiu orlaiviu. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, teismas pripažįsta, kad tam tikri su skrydžiu U5 7132 susiję įvykiai galėjo turėti įtakos ginčo skrydžio U5 7131 vėlavimui, ypač jei orlaivis dėl ankstesnio vėlavimo negalėjo laiku grįžti ir išvykti iš Vilniaus. Vis dėlto pažymėtina tai, kad atsakovė nepateikė aiškių, objektyviais įrodymais pagrįstų duomenų, kurie leistų nustatyti, jog ginčo skrydžio vėlavimas kilo būtent dėl U5 7132 skrydžio metu susiklosčiusių „išimtinių aplinkybių“, ir kad šių pasekmių buvo neįmanoma išvengti, net ir taikant visas pagrįstas organizacines ar technines priemones.

15. Atsakovė nurodė, kad skrydžio vėlavimą lėmė kelios priežastys, tarp jų – ir objektyviai nuo atsakovės valios nepriklausančios aplinkybės. Pagal vidinį ataskaitinį fiksavimą, net 50 min. vėlavimą sukėlė keleivių sprendimas atsisakyti skristi po įlaipinimo: 12 keleivių su savo registruotu bagažu pareiškė norą neskrisi, ir dėl to buvo būtina atlikti bagažo iškrovimo procedūras. Tačiau kaip minėta, Reglamente Nr. 261/2004 yra nurodyti tokie pavyzdiniai ypatingų aplinkybių atsiradimą galintys nulemti įvykiai: politinis nestabilumas, meteorologinės sąlygos, neleidžiančios vykdyti atitinkamo skrydžio, pavojus saugumui, netikėtai atsiradę skrydžių saugos trūkumai ir streikai, turintys įtakos skrydį vykdančio oro vežėjo veiklos vykdymui (14 punkto konstatuojamoji dalis). Taigi visos vėlavimo priežastys kilo dėl vežėjo kontroliuojamų arba prognozuojamų aplinkybių, kurios nepatenka į Reglamento (EB) Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalies sąvoką. Net ir pripažinus, kad 12 keleivių savavališkas sprendimas neskristi lėmė 50 min. vėlavimą, šis įvykis nepriskiriamas Reglamento 261/2004 „ypatingų aplinkybių“ sampratai.

16. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, atsižvelgiant į tai, kad galutinis skrydžio atvykimo vėlavimas viršija 3 val. ribą, pripažintina, jog ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir iš atsakovės ieškovei priteistina 800 Eur kompensacija (Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punktas, 3 dalis, 7 straipsnio 1 dalies a punktas, CPK 140 straipsnio 2 dalis, 185 straipsnis, 268 straipsnio 5 dalis).

17. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei prašant, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. spalio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

18. Ieškovė prašo priteisti 798 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 22 Eur žyminis mokestis, 726 Eur teisinės pagalbos (advokato) išlaidos, 50 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą atsakovei.

19. Atsakovė pateikė byloje prašymą sumažinti prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodžiusi, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokato teisinėmis paslaugomis, yra nepagrįstos, nes ieškovė per pastaruosius 2024-2025 metus Lietuvos teismuose yra inicijavusi daugiau nei 60 identiško pobūdžio civilinių bylų, kuriose reikalavimai grindžiami tais pačiais teisiniais argumentais pagal Reglamentą (EB) Nr. 261/2004, tapačios struktūros ir turinio ieškiniais, tik minimaliai redaguotais duomenimis (keleivių pavardės, užsakymo numeriai, skrydžių datos).

20. Ieškovė, nesutikimą su aukščiau nurodytais atsakovės argumentais grindžia tuo, kad atsakovė galėjo visai nepatirti bylinėjimosi išlaidų, jeigu, gavusi ieškovės pretenzijas, būtų sumokėjusi kompensacijas, visa prašoma priteisti realiai patirtų teisinės pagalbos išlaidų suma (už susipažinimą su bylos dokumentais, teisinę analizę, apibendrinimą, komunikaciją su klientu, ieškinio ir jo priedų parengimą, įskaitant priedų ir paties ieškinio vertimų parengimą, ieškinio pateikimą teismui, bylos administravimą, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą, dubliko parengimą ir pateikimą teismui) atitinka ieškinių parengimui ir bylos vedimui reikalingas darbo ir laiko sąnaudas. Ieškovė taip pat parengė dubliką.

21. Susipažinus su Lietuvos informacinės sistemos Liteko duomenimis, matyti, kad ieškovė UAB Skycop.com dėl kompensacijos pagal Reglamentą priteisimo yra inicijavusi daug tos pačios atsakovės ir kitų skrydžių bendrovių atžvilgiu bylų, teikdama iš esmės panašius ieškinius, tik pakeisdama keleivių vardus, pavardes, atsakovės pavadinimą, kelionės atstumus, vėlavimo laiką, kompensacijos dydžius. Taigi, tai leidžia spręsti, kad ieškovė naudojasi parengta ieškinio šablonine forma, kurią koreguoja, atsižvelgdama į faktines aplinkybes, o tai suponuoja mažesnes ieškinio rengimo konkrečiai bylai laiko sąnaudas. Teismo vertinimu, ši aplinkybė, taipogi tai, kad byla yra nesudėtinga, nereikalaujanti sudėtingos teisinės analizės, pažymint tai, kad atsakovė pripažįsta reikalavimą, ieškovė yra verslininkė, užsiimanti kompensacijų už skrydžių vėlavimą išieškojimu, sudaro pagrindą mažinti ieškovės reikalaujamas priteisti atstovavimo išlaidas. Vertinant kokia apimtimi turėtų būti sumažintos šios išlaidos, atsižvelgtina ir į tai, kad jos atsirado iš esmės dėl pačios atsakovės kaltų veiksmų, jai neatsiskaičius su ieškove iki kreipimosi į teismą. Dėl to pritartina ieškovei, kad tokiu nerūpestingu ir nesąžiningu elgesiu ikiteisminėje stadijoje atsakovė prisiėmė atsakomybę už neigiamas bylinėjimosi proceso pasekmes – t. y. kad dėl to gali atsirasti bylinėjimosi išlaidos, už kurias bus atsakinga būtent ji. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė byloje parengė dubliką. Atsižvelgtina ir į tai, kad rengdamas šioje konkrečioje byloje ieškinį ieškovės atstovas privalėjo teikti priedų vertimo paslaugas. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju protingomis atstovavimo išlaidomis laikomos išlaidos 600 Eur sumos apimtyje.

22. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovei iš atsakovės priteistina 672,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (22,00 Eur žyminis mokestis, 50,00 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą atsakovei ir 600,00 Eur teisinei pagalbai apmokėti) (93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270, 441 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės SKYUP MT Limited 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) kompensaciją, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (800 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. spalio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 672,00 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“ naudai.

Kito prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Lina Šakarnienė