- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-02-25
- Bylos Nr.
- 1-617-1033/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46463-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Kaltinamasis
- G. P.
- Nukentėjusysis
- I. J.
- Kategorijos
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, specialaus vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. P. 2019 m. rugpjūčio 23 d., apie 18.00 val., Vilniuje(duomenys neskelbtini), kiemo teritorijoje, vairuodamas automobilį ,,Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas, automobilio galine dalimi partrenkė ir sužalojo už jo automobilio ėjusią pėsčiąją I. J., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais veiksmais G. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimus ir, atsiradus nurodytoms pasekmėms, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis G. P. teismo posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad jis vairavo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atvežęs išleido keleivę, kuri išlipo pro galines dešinės pusės dureles. Įjungė atbulinę pavarą ir žiūrėjo per veidrodėlius, laukė kol keleivė praeis pro automobilį, užlips ant šaligatvio ir jam bus saugu pajudėti. Keleivei užlipus ant šaligatvio dar kartą apsidairė ir, nieko nepamatęs, pradėjo važiuoti atbulas, bet pajuto smūgį. Automobilio parkavimo davikliai neužfiksavo ateinančios nukentėjusios, kampas buvo toks, kur yra akloji zona, nieko nesimatė. Galinės vaizdo kameros automobilyje nebuvo. Užkliudęs nukentėjusiąją sustojo, išlipo iš automobilio. Nukentėjusioji pradėjo rėkti, kad jis specialiai norėjo ją suvažinėti. Įvykio vietoje buvę liudytojai išsilakstė. Kadangi pirmą kartą pateko į tokią situaciją, galvojo susitarti su nukentėjusiąja, iškvietė policiją, atvažiavo greitoji pagalba, abu parašė paaiškinimus. Nukentėjusioji atsisakė važiuoti į ligoninę, ko pasėkoje jis liko kaltas. Tačiau buvo ne jo vieno kaltė, bet ir nukentėjusios, nes ji per gatvę ėjo įstrižai, kai taisyklėse parašyta, kad pėstieji privalo per gatvę eiti statmenai. Kelių eismo taisyklės galioja ne tik vairuotojams, bet ir pėstiesiems, todėl dėl įvykio yra kalti abu, turi būti ir nukentėjusios atsakomybė. Nukentėjusioji atėjo iš vairuotojo pusės, kur yra išmintas pėsčiųjų takas, ten žmonės sąmoningai vaikšto, kaip nori. Pėsčioji akivaizdžiai netaisyklingai perėjo kelią ir neatsargiais veiksmais sukėlė pavojų savo sveikatai, dėl ko dabar jis turi problemų. Jis pripažįsta faktines aplinkybes, kaip įvyko eismo įvykis ir, kad kliudė pėsčiąją, tačiau ginčija kaltę, kad yra vienas kaltas dėl įvykio. Jo kaltė yra tik dėl to, kad nepamatė nukentėjusios, nes ji buvo toje vietoje už automobilio aklojoje zonoje. Tai, kad vairavo automobilį su šlepetėmis nemato nieko blogo, nes niekur neparašyta, kad vairuoti su šlepetėmis draudžiama. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tyrėjai, kad yra nekaltas ir bandė paaiškinti, kad pati nukentėjusioji nežinojo, kaip reikia pereiti gatvę, tačiau tyrėja ir jos kolegė darė jam spaudimą, sakė, kad jis turi geruoju pasirašyti, kad yra kaltas, nes tada nukentėjusioji gaus draudimo išmoką. Dėl tokio tyrėjos ir jos kolegės elgesio norėjo skųstis, nes panašu į reketą. Nukentėjusioji gavo iš draudimo 2000 eurų išmoką ir dar į teismą jį padavė. Jis nuoširdžiai prisipažįsta, kad yra iš dalies kaltas dėl eismo įvykio, atsiprašo nukentėjusios, gailisi dėl savo veiksmų, bet norėtų, kad ne tik jis vienas būtų atsakingas, kad ir nukentėjusiai būtų išaiškintos pareigos.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju G. P. parodė, kad 2019-08-23 apie 18 val. jis, dirbdamas pavėžėju išsinuomotu automobiliu „Toyota“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atvežė keleivę į (duomenys neskelbtini) gatvę, prie namo Nr. 14, įvažiavo į kiemą ir sustojo prie galimai antros laiptinės. Keleivė išlipo pro dešinės pusės galines dureles. Išlipusi keleivė ėjo link antros laiptinės šalia šaligatvio važiuojamąja dalimi. Paėjo kokius 5 metrus. Jis pro galinio vaizdo veidrodėlį stebėjo, kaip ji ėjo ir žengė ant šaligatvio. Įsitikinęs, kad keleivė ant šaligatvio dar pažiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlius ir įsitikinęs, kad nieko prie galinės dalies nėra, pradėjo judėti atbulas. Tik pradėjus judėti kažką kliudė, išgirdo, kad rėkia moteris. Sustojo ir išlipo iš automobilio. Moteris sėdėjo ant šaligatvio ir laikė rankomis kairės kojos kelį. Moteris pasakė, kad dešiniu galiniu ratu jis pervažiavo jos kairės kojos pėdą. Jis iškart paskambino automobilio savininkui ir jį iškvietė, tada paskambino 112, išsikvietė policiją ir medikus. Atvykus medikams ir apžiūrėjus moterį, ji atsisakė važiuoti į ligoninę. Abu parašė pareigūnams paaiškinimus ir išsiskirstė, pasikeitė telefonų numeriais. Jis tą pačią dieną bandė I. prisiskambinti, tačiau ji neatsiliepė. Kitą rytą parašė žinutę, pasidomėjo kaip jos sveikata. Ji neatrašė. Rugpjūčio 25 d. jam paskambino I. sūnus iš jos telefono ir pranešė, kad sekmadienį mama kreipėsi į ligoninę, jai trūko raištis ir uždėjo gipsą bei pranešė į policiją (b. l. 45-47).
Nukentėjusioji I. J. teismo posėdyje parodė, kad rugpjūčio 23 d. buvo jos šeimos šventė, todėl ji nutarė nueiti į netoli namų esantį grožio saloną. Ėjo per kiemus, šaligatviais. Per žolę ir išmintais takais nėjo, nes buvo su baltais sportiniais batais, nenorėjo jų išpurvinti. Jai einant, prieš ją gatve pravažiavo taksi automobilis ir užsuko į kairę. Iš automobilio išlipo mergina trumpais juodais šortukais, juodai apsirengusi, kuri paėjo gatve ir užlipo ant šaligatvio. Ji prasilenkė su ta mergina ir jau buvo bepereinanti gatvę, viena koja buvo ant šaligatvio, kai gavo smūgį į krūtinę. Nuo smūgio nugara nukrito ant šaligatvio, o koja nusvyro ant važiuojamosios dalies. Tuomet pamatė, kad automobilio ratas pervažiuoja dešinę koją per pėdos pirštus. Taip pat nuo smūgio bamperiu trūko jos kairės kojos raištis. Pervažiavęs koją automobilio vairuotojas sustojo, išlipo ir pasakė, kad „nieko nematė“. Jai iš pradžių atrodė, kad vairuotojas ketina išvažiuoti, todėl nufotografavo automobilio numerį ir nušlubavo iki suoliuko. Vairuotojas jos nepakėlė, nepadėjo, nepasiūlė vaistinėlės, nors jos alkūnė buvo kruvina. Ji paskambino savo sūnui, kuris netrukus atvažiavo, taip pat atvyko policija ir greitoji. Greitojoje jai nuavė batus, matėsi mėlyni pirštai. Tik vėliau ji suprato, kad buvo šoko būsenos. Kadangi tuo metu ji buvo įsidarbinusi į naują darbo vietą, todėl apie jokį nedarbingumą nebuvo net kalbos, dėl to atsisakė su greitąja važiuoti ir grįžo namo. Ryte nuvyko į ligoninę ir pamatė, kad trūkę raiščiai. Tada ir prasidėjo visa ši istorija. Kitą dieną ji paskambino vairuotojui, pasakė, kad pasikeitė situacija. Jeigu būtų tik sumušusi koją, būtų ėjusi į darbą, tačiau dabar daug mėnesių yra nedarbinga, negali dirbti, nes dirba stovimą darbą. Atsimena, kad ėjo nuo stadiono palei šaligatvį ir kažkiek gal pasuko skersiau per gatvę, nes automobiliai buvo užstatyti (nurodo savo judėjimo kryptį eismo įvykio vietos plane, b. l. 8). Ji buvo šviesiai apsirengusi, gal dėl to vairuotojas jos nepastebėjo. Įvykio vietoje buvo liudytojų, jaunimas sėdėjo prie penkiaaukščio namo, tačiau nežino ar jie matė įvykį, tų liudytojų ji nepažįsta. Mano, kad ji įrodė, jog ne specialiai viskas buvo, tikrai nenorėjo pasipelnyti, atsisakė pretenzijų vairuotojui.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. J. parodė, kad 2019-08-23 d. apie 17.45 val. ji ėjo iš namų (duomenys neskelbtini) kiemais link grožio salono (duomenys neskelbtini). Buvo šviesu, giedra. Ji matė, kaip į kiemo automobilių stovėjimo aikštelę prie (duomenys neskelbtini) namo Nr.14 atvažiavo taksi automobilis „Toyota Prius“ sidabrinės spalvos. Ji ėjo šaligatviu, kai matė atvažiuojantį taksi automobilį. Jis užsuko į kairę ir sustojo tarp pirmos ir antros (duomenys neskelbtini) namo laiptinių. Matė, kaip iš automobilio išlipo mergina juodai apsirengusi, su šortais, kuri ėjo link antros laiptinės (nuo arkos). Mergina ėjo link laiptinės važiuojamąja dalimi, o ne šaligatviu. Kairėje pusėje aikštelėje stovėjo automobiliai. Mergina priėjusi prie antros laiptinės užlipo ant šaligatvio. Tuo metu ji ėjo per važiuojamąją dalį link šaligatvio skersai kiemo, o ne stačiu kampu. Taksi automobilis stovėjo gal 3 metrų atstumu nuo jos. Kaip automobilis pradėjo važiuoti atbuline eiga, ji nepastebėjo ir likus jai iki šaligatvio vienam žingsniui taksi automobilis ją partrenkė. Smūgis buvo į pilvą, ji nukrito ant šaligatvio ant nugaros, o dešinė koja liko ant važiuojamosios dalies. Automobilis pervažiavo jai per pėdą ir sustojo. Vairuotojas išlipo, pasakė, kad nieko nematė ir nieko nebuvo. Ji pati atsistojo ir pasipiktino, kad vairuotojas jos nematė. Jai pasirodė, kad taksi vairuotojas gali pasišalinti, todėl išsitraukė mobilaus ryšio telefoną ir nufotografavo automobilį. Tada atsisėdo ant suoliuko ir pradėjo apžiūrinėti savo koją, paskambino sūnui. Taksi vairuotojas taip pat išsikvietė savo kolegą, kuris jos klausinėjo, kaip ji jaučiasi ir patarė vairuotojui iškviesti policiją. Į įvykio vietą atvažiavo GMP medikai ir policija. Jai skaudėjo koją, tačiau ji buvo šoke ir nusprendė nevažiuoti į ligoninę, nes tikėjosi, kad tai tik sumušimas. Be to atsisakė važiuoti į ligoninę, nes buvo įsidarbinusi naujoje darbovietėje tik 10 dienų ir nenorėjo imti nedarbingumo pažymėjimo. GMP medikai jai išaiškino, kad ji dėl šoko gali nejausti rimtesnių pasekmių, todėl jeigu pablogės gali kreiptis į ligoninę. Ji įvykio vietoje parašė, kad pretenzijų vairuotojui neturi. Sūnus ją parvežė namo. Namuose išgėrė nuskausminamųjų ir nuėjo miegoti. Naktį prabudusi pajudino koją ir pajuto didelį skausmą, todėl vėl išgėrė nuskausminamųjų. Ryte sūnus nuvežė į ligoninę (RVUL), kur jai nustatė kairės kojos raiščių plyšimą, koją sugipsavo. Ji turėjo nedarbingumą nuo 2019-08-24 iki šiol (2019-11-06) (b. l. 32-34).
Įvykio registracijos kortelės duomenys patvirtina, kad 2019-08-23 18.08 val. privatus asmuo pranešė, jog Vilniuje, (duomenys neskelbtini) kieme taksi automobilis „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), partrenkė moterį. Informuota GPM ir VPK, visi laukia vietoje. Papildomoje informacijoje apie patikrinimą nurodyta, kad pėsčiąją I. J. apžiūrėjo GMP 0871 (moteris važiuoti į ligoninę atsisakė), nustatyti kojos sumušimai. Pėsčioji vairuotojui G. P. pretenzijų neturi (b. l. 2).
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausios patrulės A. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019-08-23 jai dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu N. P., apie 18.11 val. gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) automobilis partrenkė moterį. Atvykus į įvykio vietą, automobilio „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas G. P. paaiškino, kad važiavo kieme atbulas, nepastebėjo einančios pėsčiosios ir ją kliudė. Pėsčioji I. J. paaiškino, kad ėjo kieme link įėjimo į laiptinę ir pajuto smūgį, nukrito ant žemės, o minėtas automobilis jai pervažiavo koją. Į įvykio vietą buvo atvykusi GMP, apžiūrėjo moterį ir nustatė sumušimus, tačiau I. J. važiuoti į gydymo įstaigą atsisakė. Abu eismo dalyviai buvo blaivūs (b. l. 3).
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos tarnybos organizavimo poskyrio specialisto K. G. 2019-08-24 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019-08-23 apie 18.11 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjo žmonės, t. y., kad G. P., vairuodamas automobilį „Toyota“, važiuodamas atbulas partrenkė per važiuojamąją kelio dalį ėjusią pėsčiąją I. J.. GMP 0871 įvykio vietoje apžiūrėjo pėsčiąją, pastaroji vykti į gydymo įstaigą atsisakė, pretenzijų vairuotojui neturėjo. Eismo įvykis įformintas nebuvo. 2019-08-24 apie 12.15 val. telefonu RVUL slaugytoja pranešė, kad 2019-08-24 apie 10.06 val. į juos kreipėsi I. J., kuriai nustatytas kairio kelio raiščių plyšimas, išleista gydytis ambulatoriškai. Prašo pavesti pradėti tyrimą (b. l. 4).
Iš VĮ „Regitra“ informacijos ir papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas-valdytojas J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), vairuotojas G. P.. Automobilio valdytojų civilinė atsakomybė apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ (b. l. 5, 6).
Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad palei 14-tą namą yra pravažiavimas (kuriame statomi automobiliai). Pravažiavime nuo 16-to namo į kairę stovi kelio ženklai: 806 (galiojimo zona į priekį 10 m), 846 (Neįgalieji), 528 (stovėjimo vieta). Pravažiavimo plotis 5,7 m. Nuo 16-to namo link 14-to namo palei 6-tą namą yra žolėje išmintas pėsčiųjų takelis, kuris baigiasi ties šaligatviu (pravažiavimų susikirtime). Apžiūros metu padarytos fotonuotraukos ir nubraižytas eismo įvykio vietos planas (b. l. 7-13).
Šalies argumentai
G. P. 2019-08-23 rašytiniame paaiškinime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) namo kieme jis išvažiuodamas atbuline eiga kliudė gale gatvę pereinančią moterį. Į įvykio vietą iškvietė greitąją pagalbą, kuri atvykusi moterį apžiūrėjo, sužalojimų nenustatė, ji į ligoninę atsisakė važiuoti. Pretenzijų jam dėl sveikatos sutrikdymo neturi (b. l. 15).
I. J. 2019-08-23 rašytiniame paaiškinime nurodė, kad ji ėjo ties kelio sankirta kieme ir kertant važiuojamąją dalį taksi vairuotojas važiuodamas atbulas ją partrenkė. Dėl sužalojimų pretenzijų ji neturi. Kitame rašytiniame paaiškinime I. J. nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes, kaip ir duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 16, 29-30).
Kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad 2019-11-07 teismo medicinos specialistė J. M.-Č., apžiūrėjusi nukentėjusiosios I. J. medicinos dokumentus, konstatavo, kad nukentėjusiajai nustatyta kairio kelio vidinio kryžminio raiščio plyšimas ir kairės alkūnės nubrozdinimas. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkaus masto sveikatos sutrikdymu, nes kryžminio raiščio plyšimo gijimas užtrunka ir sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 27).
AB „Lietuvos draudimas“ pranešimas patvirtina, kad dėl 2019-08-23 eismo įvykio, kurio metu nukentėjo I. J., jai kompensuojamos gydymo išlaidos 97,08 Eur ir, atsižvelgiant į patirtų sužalojimų sunkumą ir nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą, išmokama 2000 Eur draudimo išmoka neturtinei (moralinei) žalai atlyginti, iš viso 2097,08 eurų (b. l. 58).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas ir teismo išvados.
Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pagrindinis šio nusikaltimo objektas yra kelių transporto eismo saugumas. Jis pažeidžiamas, kai yra nesilaikoma kelių transporto eismo saugumo taisyklių, įtvirtintų teisės aktais. Papildomu objektu laikoma žmogaus gyvybė, sveikata ir nuosavybė.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamasis G. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2019-08-23, apie 18.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kiemo teritorijoje, vairuodamas automobilį ,,Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas, pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimus, automobilio galine dalimi partrenkė ir sužalojo už jo automobilio ėjusią pėsčiąją I. J., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Kaltinamojo kaltę patvirtina nukentėjusios I. J. parodymai ir rašytiniai paaiškinimai, kad ji buvo partrenkta G. P. vairuojamo automobilio, įvykio registracijos kortelės duomenys apie registruotą eismo įvykį, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai apie nustatytas įvykio aplinkybes, įvykio vietos apžiūros protokolas ir eismo įvykio vietos planas, specialisto išvada apie nukentėjusiajai I. J. padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat paties kaltinamojo G. P. parodymai, kuriais jis savo kaltę pripažino iš dalies.
Kaltinamasis G. P. nurodė, kad dėl eismo įvykio yra kaltas ne tik jis, bet ir nukentėjusioji I. J. bei tvirtina, kad prieš pradėdamas važiuoti atbulas jis įsitikino, jog tai daryti saugu, apsidairė ir ateinančios nukentėjusios nematė, prieš jam pradedant važiuoti atbuline eiga pėsčiosios nebuvo. Nukentėjusioji perėjo gatvę ne pagal taisykles, kirto važiuojamąją dalį įstrižai, kai turėjo eiti per gatvę statmenai, todėl jis negalėjo numatyti, kad pėsčioji atsidurs už jo automobilio.
Važiavimo atbuline eiga taisyklės įtvirtintos Kelių eismo taisyklių (KET) 27, 101 ir 114 punktuose. KET 27 punktas imperatyviai nustato, kad vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas, o KET 101 punkte numatyta vairuotojo pareiga prieš pradedant važiuoti įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams (taip pat ir pėstiesiems). Pagal KET 114 punkto reikalavimus vairuotojas važiuodamas atbulas, privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams.
Šioje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad kaltinamasis G. P., prieš važiuodamas atbuline eiga, įsitikino, jog tai daryti saugu, važiuodamas atbulas nedavė kelio ir partrenkė pro jo vairuojamo automobilio galinę dalį per važiuojamąją dalį link šaligatvio ėjusią nukentėjusiąją I. J.. Nors kaltinamasis teigia, kad pati pėsčioji pažeidė KET taisykles, nes važiuojamąją dalį kirto įstrižai, kas apsunkino jos pastebėjimą, tačiau pažymėtina, kad eismo įvykis įvyko ne judrioje gatvėje, o daugiabučių gyvenamųjų namų kiemo teritorijoje, todėl šiuo atveju turi būti taikomos KET XXI skyriaus nuostatos, reglamentuojančios eismą gyvenamojoje zonoje. KET 175 punktas nustato, kad pėstiesiems leidžiama vaikščioti važiuojamąja dalimi visoje gyvenamojoje zonoje, tačiau jie neturi trukdyti transporto priemonių eismui. Gyvenamojoje zonoje pėstieji turi pirmumo teisę prieš transporto priemones. KET 178 punkte įtvirtinta, kad šio skyriaus reikalavimai taip pat taikomi daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose. Byloje nėra duomenų, kad gyvenamojoje zonoje - daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme būtų intensyvus eismas, kad būtų įrengtos pėsčiųjų perėjos, pastatyti kelio ženklai dėl pėsčiųjų judėjimo ir pan., todėl kaltinamojo teiginiai, kad nukentėjusioji turėjo laikytis KET 42 punkto reikalavimų, nustatančių, jog į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų perėjomis, o kur jų nėra, – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją; kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms – šiuo atveju netaikytini, nes, kaip minėta, eismo įvykis įvyko ne kelyje (gatvėje), o gyvenamojoje zonoje - daugiabučio namo kieme, kur pėsčioji turėjo pirmumą prieš kaltinamojo G. P. vairuojamą transporto priemonę. G. P. vairuodamas automobilį, t. y. valdydamas didesnio pavojaus šaltinį, važiuodamas atbuline eiga turėjo pareigą visais atvejais praleisti pėsčiąja I. J. (KET 27, 114 punktai), todėl nepagrįsti kaltinamojo teiginiai, kad pati nukentėjusioji iš dalies kalta dėl eismo įvykio, nes neteisingai ėjo per važiuojamąją dalį. Kaip ir paminėta, KET 27 punktas imperatyviai reikalauja vairuotojo važiuojant atbuline eiga visais atvejais duoti kelią pėsčiajam, o ne atvirkščiai – pėsčiajam praleisti atbuline eiga judantį automobilį. Todėl akivaizdu, kad būtent kaltinamasis nesilaikė KET 27 ir 114 punktuose įtvirtintos vairuotojo pareigos važiuojant atbuline eiga praleisti pėsčiuosius, nebuvo pakankamai atsargus ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu nesunkiai sužalojo nukentėjusiąją I. J.. Nukentėjusioji I. J. KET reikalavimų nepažeidė, todėl nėra pagrindo konstatuoti abipusės kaltės dėl buvusio eismo įvykio (pvz., Kauno apygardos teismo 2019-05-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-353-813/2019).
G. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nes jis vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Kaltinamojo G. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį, pasekmes (padarytas neatsargus nesunkus nusikaltimas, nesunkiai sutrikdyta nukentėjusios sveikata, padaryta žala, kurią nukentėjusiai atlygino draudimo bendrovė), į kaltinamojo asmenybę (neteistas, dirba, kaltę pripažino iš dalies, turi 11 metų vairavimo stažą, baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, ne visas baudas sumokėjęs, turi galiojančią nuobaudą (b. l. 49-52), į tai, kad teismo posėdžio metu nukentėjusiosios atsiprašė, nėra jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą švelniausią bausmę – baudą, kurios dydis artimas tokios bausmės minimumui (BK 47 straipsnis). Atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, baudos sumokėjimui teismas nustato ilgesnį terminą, nei numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje.
G. P. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo paskirta, iki nuosprendžio įsiteisėjimo nauja kardomoji priemonė neskirtina.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 303-307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
G. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.
Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 10 (dešimt) mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama keliais mokėjimais) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka.
Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo G. P. neskirti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.