- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-28
- Bylos Nr.
- e2A-635-425/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas, Margarita Dzelzienė, Zina Mickevičiūtė
- Atsakovas
- D. K.-S., D. K.
- Ieškovas
- A. V.
- Trečiasis asmuo
- D. S.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-635-425/2016
Teisėja Daina Lisaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-09226-2015-0
2016 m. liepos 28 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Dzelzienės, Zinos Mickevičiūtės, Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. K.-S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-478-812/2016 pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei D. K. – S., trečiajam asmeniui D. S. dėl už automobilį sumokėtų pinigų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. V. prašė iš atsakovės D. K.-S. 16 189,75 Eur, sumokėtus už automobilį, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad jis 2011-06-23 mokėjimo nurodymu UAB „Sovli“ sumokėjo 97 600 Lt už atsakovės automobilį Toyota RAV4. Teigė atsakove pasitikėjo. Paaiškino, jog automobilio pirkimo metu atsakovė sumokėjo 1 400 Lt. Nurodė buvus susitarimui, kad atsakovė už automobilį sumokėtą sumą grąžins per tris metus. Atsakovė, vykdydama susitarimą, iš viso grąžino 41 700 Lt, kurių 3 000 Lt grąžinti atsakovės sutuoktinio D. S. mokėjimo nurodymu, taip pat D. S. per tris kartus yra sumokėjęs po 4 000-5 000 Lt. Paskutinį kartą 1 000 Lt grąžino 2013 m. lapkričio mėn. Teigė, kad nei pirktas automobilis, nei už jį sumokėta pinigų suma nebuvo ieškovo dovana atsakovei, šalys tarėsi, kad atsakovė grąžins ieškovo sumokėtus pinigus
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį patenkino.
3. Darė išvadą, kad šalis siejo bendri verslo santykiai, tačiau tai, jog automobilis Toyota RAV4, kaip ieškovo įnašas į bendrą verslą buvo įgytas ir naudojamas bendros su ieškovu įmonės reikmėms, kad registruotas atsakovės vardu tik formaliai, ar buvo pirktas kaip dovana atsakovei, nepatvirtino bylos įrodymai ir nustatytos aplinkybės. Nustatė nesant rašytinių įrodymų, jog atsakovė su UAB „Nevėžio žirgai“ būtų sudariusi sutartį dėl automobilio Toyota RAV4 perdavimo valdyti bendrovei patikėjimo teise, automobilio nuomos, panaudos ar kitu pagrindu. Konstatavo, kad automobilis nebuvo perduotas į UAB „Nevėžio žirgai“ balansą. Pažymėjo, kad atsakovė automobilį nuosavybės teise valdė nuo pat automobilio įgijimo momento tiek savo veiklai, tiek asmeniniams poreikiams, savo vardu sudarė įprastines transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, iš savo lėšų mokėjo draudimo įmokas, pirko automobilio detales bei remonto paslaugas. Pabrėžė, jog automobilio naudojimas įmonės veiklai vykdyti yra nepakankamas pagrindas pripažinti, kad automobilis buvo ieškovo akcininko A. V. indėlis į UAB „Nevėžio žirgai“ veiklą. Atsakovės teiginius dėl likusios pinigų sumos kaip dovanos atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus, nesant įrodymų ir nustatytų aplinkybių dėl dovanojimo sandorio egzistavimo.
4. Nustatė nesant byloje pateiktų įrodymų, patvirtinančių atsakovės ir trečiojo asmens nurodytas aplinkybes dėl 3 000 Lt sumos atsakovės ir ieškovo bendrai veiklai automobilio kurui pirkti.
5. Konstatavo, kad bylos įrodymai nepatvirtino atsakovės aplinkybių jai perleidus bendrovei nuosavybės teisę į turėtus žirgus. Nurodė, jog nėra byloje duomenų dėl atsakovės nurodyto turto įtraukimo į UAB „Nevėžio žirgai“ balansą, turto perleidimo sandorio, turto perdavimo faktą patvirtinančių dokumentų. Pažymėjo, kad atsakovė nereiškė savarankiško reikalavimo byloje atlyginti jai turėtas jos išlaidas žirgų išlaikymui. Lietuvos trakėnų žirgų augintojų asociacijos išduotas pažymas laikė prieštaringomis, nepatvirtinančiomis fakto, kad bendrovė žirgus perėmė ir tapo jų savininke. Nurodė byloje nesant įrodymų, kurie patvirtintų UAB „Nevėžio žirgai“ turėjus išlaidų dėl žirgų auginimo, priežiūros. Atkreipė dėmesį, jog atsakovė, perduodama ieškovui įmonės dokumentus ir daiktus, neperdavė ieškovui bendrovei priklausančių žirgų nuosavybės dokumentų. Nustatė, kad ieškovas, kaip UAB „Nevėžio žirgai“ direktorius, neturi nuosavybės teisę į bendrovei perduotus žirgus patvirtinančių dokumentų, žirgų pasų.
6. Pripažino, jog ieškovas A. V., sumokėdamas 97 600 Lt už atsakovės D. K.-S. nuosavybės teise įgyjamą automobilį Toyota RAV iš UAB „Sovli“ ir atsakovei nepareiškus prieštaravimų dėl pinigų sumokėjimo už atsakovę, įvykdė atsakovės prievolę trečiajam asmeniui ir įgijo pirminio kreditoriaus teises, susijusias su skolininku.
7. Nenustatė ieškovo nesąžiningumo pareiškiant ieškinį, todėl atsakovės prašymą skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovė D. K.-Sargautienė prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimą ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, sumažinti ieškovui priteistų išlaidų dydį.
9. Nurodo, kad teismas sprendime nustatė kitokias faktines aplinkybes nei anksčiau tą patį ginčą sprendęs Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-195-252-2015. Teigia, jog 2015-12-02 pateiktame ieškinyje yra nurodytos neteisingos, išgalvotos aplinkybės. Teismo padarytos išvados ir nurodytos abejonės, prieštarauja jau nustatytoms aplinkybėms. Pažymi, kad Panevėžio apygardos teismui išnagrinėjus ieškovo 2014 m. ieškinį, pastarasis nauju ieškiniu nebegali įrodinėti priešingai nei nustatė teismas ir negali prieštarauti pats sau (savo teiginiams nurodytiems 2014 m.).
10. Teigia, jog automobilis Toyota RAV4 buvo pirktas ieškovo ir atsakovės verslui vystyti, žirgams vežioti ir kitoms su verslu susijusiems veiksmams atlikti, t. y., buvo įsigytas su tikslu jį naudoti įmonės veikloje kaip ieškovo įnašas į bendrą verslą. Atsakovė į ieškovo valdomą įmonę UAB „Nevėžio žirgai“ pervedė nuosavybėn ieškovo išsirinktus 4 žirgus, kurie buvo įvertinti ieškovo pasirašytame projekte, teiktame Nacionalinei mokėjimų agentūrai, ir dar 4 žirgai priskirti įmonei, kaip laikytojui su panaudos galimybe, įrodo atsakovės įnašą. Atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovas, būdamas įmonės direktoriumi, neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų viešajam registrui ir tokiu būdu suklaidino teismą, nes duomenys apie įmonei perduotus žirgus nurodyti pirmiau paminėtame projekte. Tvirtina, kad žirgų priklausomybę UAB „Nevėžio žirgai“ patvirtina Lietuvos trakėnų žirgų augintojų asociacijos pažyma, Ūkinių gyvūnų registravimo ir identifikavimo informacinės sistemos išrašas.
11. Nurodo nebuvus susitarimo per tris metus grąžinti ieškovui kiekvienais metais po 32 533,33 Lt už automobilį, toks brangus automobilis jai nereikalingas ir mano, kad 2011-06-23 ieškovo atliktas mokėjimas UAB „Solvi“ bei automobilio registravimas kito asmens vardu buvo apsimestinis sandoris, t. y., ieškovas, žinodamas apie atsakovės turimus žirgus, žemės sklypą, sąmoningai suklaidino atsakovę apie automobilio įsigijimo aplinkybes. Daro išvadą, jog ieškinys pareikštas dėl kilusių nesutarimų dėl įmonės valdymo ir dėl negauto Europos Sąjungos finansavimo.
12. Teigia, kad ieškovas žinojo, kad automobilis yra įgyjamas bendram verslui ir tik formaliai yra registruojamas atsakovės vardu, dėl ko pastaroji perleido įmonei žirgus, suteikė savo turtą panaudos pagrindais, prižiūrėjo rūpinosi ieškovo ir įmonės žirgais, turtu. Tvirtina buvus šalių susitarimui automobilį naudoti bendram verslui vystyti ir jį laikyti A. V. įnašu į bendrą verslą, o ne įgyti atsakovės nuosavybe, todėl ieškovas turėtų būti sąžiningas ir dėti pastangas, kad automobilis būtų perregistruotas UAB „Nevėžio žirgai“ vardu, o ne siekti nepagrįstai praturtėti atsakovės atžvilgiu.
13. Nurodo, jog teismo priteistos išlaidos, susijusios su teisine pagalba, akivaizdžiai per didelės ir turėtų būti sumažintos arba atmetus ieškinį, visiškai nepriteistinos.
14. Prašo išsireikalauti ir prijungti Panevėžio apygardos teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2A-195-252-2015 medžiagą, kurioje yra pirminis ieškovo ieškinys bei kiti įrodymai, pagrindžiantys skundžiamu sprendimu tenkinto ieškinio nepagrįstumą.
Atsiliepimas
15. Ieškovas A. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą
16. Nurodo, kad ieškinį šioje civilinėje byloje pareiškė visai kitais pagrindais - dėl prievolės, atsiradusios trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę už skolininką, vykdymo bei dėl nepagrįsto praturtėjimo, todėl šis ieškinys nėra ir negali būti laikomas tapačiu, nes ieškinio reikalavimo pagrindas yra visiškai kitas.
17. Tvirtina, jog niekada neteigė ir nepripažino, kad automobilis buvo pirktas UAB „Nevėžio žirgai“ reikmėms ir visada teigė, jog atsakovė automobilį įsigijo savo šeimos ar savo šeimos verslo reikmėms, ką patvirtina 2014-02-24 ieškinio pirmas sakinys. Pripažįsta, kad suklydo, teisiškai netinkamai kvalifikuodamas susiklosčiusius teisinius santykius kaip paskolos, tačiau niekada nekeitė savo paaiškinimų dėl faktiškai susiklosčiusių santykių turinio ir esmės.
18. Pažymi, kad apeliantė niekada neperdavė ir net nebandė, vėliau įsteigus UAB „Nevėžio žirgai“, bet kokiu būdu perduoti šiai įmonei automobilį, netgi niekada jokiu būdu nėra išreiškusi tokios savo valios. Sutinka su teismo išvada atsakovei automobilį valdžius nuosavybės teise nuo pat automobilio įgijimo momento.
19. Atkreipia dėmesį, jog iškelia naują versiją, kad automobilio pirkimo sandoris buvo apsimestinis, kas nebuvo pareikšta pirmojoje instancijoje metu, todėl ši aplinkybė negali būti nagrinėjama. Be to, ieškovas su atsakove nėra sudaręs jokio automobilio pirkimo sandorio.
20. Tvirtina, kad jei automobilis būtų reikalingas įmonei, tai įmonė būtų ir sudarius automobilio pirkimo sandorį, o sandorį sudaryti atsakovės vardu įmonei būtų nenaudinga. Atkreipia dėmesį, jog atsakovė yra grąžinusi dalį už automobilį sumokėtų pinigų, tačiau nepaaiškina kodėl taip padarė, jei automobilis, jos teigimu, turėjo būti perregistruotas įmonės vardu. Nurodo nesant byloje jokių įrodymų, patvirtinančių sunkią atsakovės finansinę būklę.
21. Paaiškina, kad įstatymai nenumato galimybės skolininkui įvykdyti prievolę perduodant turtą juridiniam asmeniui, kurio vienu iš dalyvių yra kreditorius, todėl atsakovė negalėjo grąžinti skolos ieškovui perduodama turtą UAB „Nevėžio žirgai“.
22. Nurodo, jog jam nėra žinoma apie apeliantės perduotą bendrovei automobilio priekabą, o nurodyta žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), panaudos sutartis neturi nieko bendro su apeliantės prievolės ieškovui įvykdymu. Pažymi, kad jokie žirgai UAB „Nevėžio žirgai“ nuosavybėn nebuvo perduoti, nėra byloje pateiktų tai patvirtinančių įrodymų, bendrovė neturėjo ir neturi sąlygų laikyti žirgus. Atkreipia dėmesį, jog 2011-2014 metų balansuose nėra duomenų apie žirgų apskaitymą, tai, kad balansai nebuvo laiku perduoti juridinių asmenų registrui, nedaro jų negaliojančiais, o apeliantės nurodytas balansas neaišku, kada buvo sudarytas, kieno pasirašytas. Daro išvadą, kad apeliantės pateiktos Lietuvos trakėnų žirgų augintojų asociacijos pažymos atsirado tik dėl apeliantės įtakos šioje asociacijoje, pažymas pasirašė asmuo, kurios įgaliojimai veikti asociacijos vardu ir išduoti tokias pažymas nepagrįsti jokiais dokumentais.
23. Nurodo, kad teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos nėra per didelės, jos neviršija maksimalaus priteistino užmokesčio. Teigia nesant žinomai realiai apeliantės finansinei būklei, nežinant jos sutuoktinio finansinės padėties, ji užsiima brangiu žirgų veisimo, auginimo, treniravimo verslu, turi nekilnojamojo turto, todėl teiginiai apie sunkią finansinę padėtį niekuo nepagrįsti.
25. Trečiasis asmuo D. S. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
26. Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
27. Pripažintinas nepagrįstu apeliacinio skundo motyvas, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamame sprendime nustatė kitokias faktines aplinkybes nei anksčiau tą patį ginčą sprendęs Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-195-252-2015. Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2080-828/2016 buvo nagrinėjamas ieškovo A. V. ieškinys atsakovei D. K. – S. ir D. S. dėl 55 900,00 LT skolos priteisimo iš atsakovės, o pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas ieškovui neįrodžius paskolinių santykių su atsakove D. K. – S. buvimo fakto. Nagrinėjamoje apeliacine tvarka civilinėje byloje ieškovas A. V. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės D. K. – S. ieškovo sumokėtų už atsakovę už jos nusipirktą automobilį Toyota RAV4 trečiajam asmeniui automobilio pardavėjui UAB „Sovli“ dalį sumos (41 700 Lt atsakovės grąžinti), kas leidžia daryti išvadą, kad aptariamose bylose yra visiškai skirtingi ieškinio dalykai, nors ieškinio pagrindas yra tos pačios automobilio Toyota RAV4 įsigijimo aplinkybės, tačiau dėl ieškinio pagrindo pakeitimo tam tikra prasme pasikeičia įrodinėjimo aplinkybės, rašytinių įrodymų ir šalių atliktų veiksmų faktinis vertinimas, jų interpretavimas, šalių tarpusavio santykiams taikomos visai kitos materialinės teisės normos, todėl apeliantė be pagrindo teigia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje jau yra nustatyti faktai ir teisiniai santykiai tarp bylos šalių. Patikslintina, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2080-828/2016 nebuvo pareikštas, o tuo pačiu ir nenagrinėtas ieškovo A. V. ieškinio reikalavimas (dalykas) CK 6. 50 straipsnio pagrindu (trečiojo asmens teisė įvykdyti prievolę), todėl šiuo pagrindu nėra priimtas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas tarp bylos šalių.
28. Pripažintinas nepagrįstu apeliacinio skundo motyvas jog ieškovas A. V. automobilį Toyota RAV4 įsigijo bendram su atsakove žirgų auginimo verslui vystyti (žirgams vežioti ir kitoms su verslu susijusiems veiksmams atlikti), ir kad tai yra ieškovo turtinis įnašas į bendrą su atsakove D. K. – S. verslą, kadangi automobilis buvo įsigytas ne UAB „Nevėžio žirgai“ vardu, o atsakovės D. K. – S. vardu. Byloje esančia UAB „Sovli“ 2011-06-23 PVM sąskaita faktūra nustatyta, kad automobilio Toyota RAV4 pirkėja D. K. – S., kuri pasirašė gavusi PVM sąskaitą faktūrą (t.1, b.l.12), todėl nuo pat automobilio įsigijimo dienos ji turėjo suprasti, kad automobilio pirkėja, o tuo pačiu ir savininkė bus ji pati, nes UAB „Nevėžio žirgai“ įregistruota 2011-11-24 (civ. bylos Nr. 2-2080-828/14 34 lapas), t.y. praėjus 6 mėnesiams po aptariamo pirkimo sandorio, todėl be pagrindo atsakovė apeliantė teigė, kad automobilis buvo pirktas bendrai veiklai, nes ji nepateikė jokių įrodymų apie tuo metu apeliantės ir ieškovo vykdytą bendrą veiklą. Ieškovas A. V. 2011-06-23 apmokėjo 97 600 Lt D. K. – S. vardu išankstinį apmokėjimą už automobilį Toyota RAV4 automobilio pardavėjui UAB „Sovli“ (b.l. 10), kas patvirtina ieškovą sumokėjus trečiajam asmeniui už atsakovei parduodamą automobilį, todėl ieškovas įgijo sumokėtos sumos regresinio reikalavimo teisę į atsakovę skolininkę (CK 6. 50 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė apeliantė atliko kokius nors veiksmus, kurie patvirtintų jos siekius perregistruoti jos turimas nuosavybės teises į Toyota RAV4 UAB „Nevėžio žirgai“ vardu.
29. Pripažintina pagrįsta ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytą aplinkybė, kad automobilį įregistruoti UAB „Nevežio žirgai“ vardu būtų buvę ekonomiškai naudingiau, nes automobilio eksploatacinės išlaidos (kuras, detalės, kasko draudimas, garantinio remonto darbų kaštai) būtų įtraukiami į bendrovės sąnaudas, o automobilį įgijus atsakovės D. K. – S. vardu, tokios galimybės nebeliko. Jeigu automobilis iš tikro būtų pirktas UAB „Nevėžio žirgai“ nuosavybėn, o ne atsakovės, neįtikėtina, kad atsakovė D. K. – S. iš savo asmeninių lėšų būtų mokėjusi tikrai dideles automobilio eksploatacines išlaidas (civ. bylos Nr. 2-2080-828/14 103-118 lapai), žinodama, kad automobilis iš tikro yra A. V. turtinis įnašas į UAB „Nevėžio žirgai“, tuo labiau, kad atsakovė D. K. – S. net nebuvo sudariusi automobilio panaudos sutarties su UAB „Nevėžio žirgai“, kas taip pat leidžia daryti išvadą, kad automobilį Toyota RAV4 atsakovė D. K.-S. pripažino kaip savo asmeninę nuosavybę, automobilio eksploatavimui, techninei priežiūrai, kasko ir privalomiems draudimams skyrė dideles pinigų sumas, kas leido pirmosios instancijos teismui jos veiksmus pagrįstai pripažinti ir vertinti kaip būtinus ir pakankamus automobilio savininkės veiksmus.
30. Antstolio A. B. 2014-02-06 Faktinių aplinkybių protokole užfiksuota, kad „vėliau D. K. – S. A. V. pasiteiravo, kada ji ketinanti grąžinti jam likusius pinigus (skolą 55 900 Lt) už automobilį Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už kurį jis 2011 metais sumokėjo (pervedė pinigus). D. K. – S. pareiškė, kad automobilis Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirktas už A. V. pinigus ir paaiškino, kad dėl asmeninių priežasčių neketinanti jam atiduoti pinigų už jos vardu registruotą automobilį Toyota RAV4 (civ. bylos Nr. 2-2080-828/14 11 lapas). Nurodyti faktai paneigia atsakovės apeliantės apeliacinio skundo motyvus, kad ieškovas automobilį Toyota RAV4 nupirko kaip savo turtinį įnašą į UAB „Nevėžio žirgai“, nes tokius teiginius ieškovė apeliantė būtų nurodžiusi antstoliui bei grąžinusi automobilį A. V., tačiau to nepadarė, kas leidžia teismui pagrįstai padaryti išvadą, kad atsakovė D. K. – S. 2014-02-06 Faktinių aplinkybių protokole teisingai nurodė faktines aplinkybes, kad už automobilį sumokėjo ieškovas A. V., o ji dėl asmeninių priežasčių neketinanti gražinti pinigus už jos vardu registruotą automobilį Toyota RAV4.
31. Pripažintinas nepagrįstu apeliacinio skundo motyvas jog atsakovė į ieškovo valdomą įmonę UAB „Nevėžio žirgai“ perdavė nuosavybėn ieškovo išsirinktus 4 žirgus, kurie buvo įvertinti ieškovo pasirašytame projekte, teiktame Nacionalinei mokėjimų agentūrai, ir dar 4 žirgai priskirti įmonei, kaip laikytojui su panaudos galimybe, o tai patvirtina atsakovės įnašą į bendrovę, kadangi byloje nėra pateiktas UAB „Nevėžio žirgai“ akcininkų nutarimas didinti įstatinį kapitalą papildomais turtiniais įnašais, tuo pačiu pagal byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą išvadai, kad UAB „Nevėžio žirgai“ neturi bendrovei perduotų 8 arklių nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, žirgų pasų, byloje nėra arklių priėmimo-perdavimo akto, patvirtinančio D. K. – S. žirgų perdavimo faktą UAB „Nevėžio žirgai“. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai prieštaringais pripažino Lietuvos trakėnų žirgų augintojų asociacijos 2014-03-12 pažymą (civ. bylos Nr. 2-2080-828/14 37 lapas) bei Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ūkinių gyvūnų registravimo ir identifikavimo informacinės sistemos duomenis apie UAB „Nevėžio žirgai“ deklaruotus 8 arklius (civ. bylos Nr. 2-2080-828/14 38 lapas), kadangi šios pažymos nepatvirtina UAB „Nevėžio žirgai“ nuosavybės teisių į arklius, nes šiuo dokumentuose UAB „Nevėžio žirgai“ įvardinama kaip arklių laikytoja, bet ne savininkė. Ieškovas A. V. neigia atsakovę perdavus 8 arklius UAB „Nevėžio žirgai“, todėl pagal byloje surinktus duomenis nėra jokio pagrindo išvadai, patvirtinančiai D. K. – S. žirgų perdavimą faktą UAB „Nevėžio žirgai“. Atsakovės D. K. – S. iniciatyva vienašališkai surašytų ir pateiktų jos teigimu nuosavybės teisės perleidimą pagrindžiančių raštinių įrodymų nėra pagrindo pripažinti patikimais ir jų pagrindu konstatuoti nuosavybės teisės subjektų pasikeitimą.
32. Pripažintini nepagrįstais apeliacinio skundo motyvai, kad ieškovas A. V. žinojo, kad automobilis yra jo turtinis įnašas į bendrą verslą ir tik formaliai yra registruojamas atsakovės D. K. – S. vardu, dėl ko pastaroji perleido įmonei žirgus, suteikė savo turtą panaudos pagrindais, prižiūrėjo rūpinosi ieškovo ir įmonės žirgais, turtu, kad ieškovas turėtų būti sąžiningas ir dėti pastangas, kad automobilis būtų perregistruotas UAB „Nevėžio žirgai“ vardu, o ne siekti nepagrįstai praturtėti atsakovės atžvilgiu, nes tokius apeliacinio skundo teiginius patvirtinančių įrodymų byloje ieškovė apeliantė nepateikė, dėl šių motyvų kolegija jau yra pasisakiusi ankstesniuose 27 – 31 šios nutarties punktuose, todėl papildomai nebepasisako. Atsakovės D. K. – S. panaudos sutarties pagrindu perleisto UAB „Nevėžio žirgai“ žemės sklypo, atsakovės veiklos, prižiūrint jai priklausančius nuosavybės teise arklius, atlyginimo ar atsiėmimo atgal klausimai nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Ieškovas A. V. nepripažįsta fakto, kad automobilis įgytas UAB „Nevėžio žirgai“ vardu, o pati atsakovė D. K. – S., kurios vardu registruotos nuosavybės teisės į automobilį Toyota RAV4, niekuomet nesiekė pakeisti automobilio teisinį statusą UAB „Nevėžio žirgai“ naudai.
33. Ir kiti apeliacinio skundo motyvai pripažintini nepagrįstais, teisiškai nereikšmingais, jų pagrindu naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pakankamo pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
34. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016-04-13 nutartimi atidėjo atsakovei D. K. –S. sumokėjimą 314 Eur žyminio mokesčio už paduodamą apeliacinį skundą iki teismo sprendimo ( nutarties) priėmimo (T.1, b.l. 130). Kadangi atsakovės apeliacinis skundas netenkintinas, vadovaujantis CPK 84 straipsniu iš atsakovės priteistina 314 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš atsakovės apeliantės 750 Eur jo turėtų išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, atstovavimą ieškovo A. V. apeliacinės instancijos teisme civilinėje byloje (T.2, b.l. 14).
35. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Teismas, spręsdamas dėl jų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas.
36. Nagrinėjamos apeliacine tvarka civilinės bylos atveju iš Sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 330 nustatyta, kad prašomos priteisti 750 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir atstovavimą ieškovo A. V. apeliacinės instancijos teisme civilinėje byloje. Advokatui nereikėjo atstovauti ieškovo A. V. apeliacinės instancijos teisme, kadangi byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, be to, advokatas dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundą buvo keliami tie patys faktai, jų vertinimas, todėl prašomos priteisti išlaidos mažintinos iki 400 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies pirmu punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš D. K. –S. a k (duomenys neskelbtini) 314 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą į valstybės biudžetą bei 400,00 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme A. V. a k (duomenys neskelbtini)