Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei D. K.-S., trečiajam asmeniui D. S. dėl už automobilį sumokėtų pinigų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas nepripažįsta, kad tarėsi su atsakove, jog automobilis bus naudojamas šalių bendrai kuriamos įmonės reikmėms. Dėl automobilio naudojimo įmonėje nebuvo sudaryta panaudos sutartis, perkamas kuras už įmonės lėšas, atliekamas automobilio remontas, sudaromos draudimo sutartys ir mokamos draudimo įmokos. Šalys įregistravo bendrą įmonę – UAB „Nevėžio žirgai“, tačiau ji veiklos nevykdo. Ieškovas teigia, kad su atsakove nesitarė dėl bendrų įnašų į verslą, jam nežinoma apie tai, kad atsakovė pervedė į įmonės balansą savo žirgus, dėl to jokia sutartis nebuvo sudaryta ir perdavimo aktas nepasirašytas. Ieškovas metus laiko vežė pašarus atsakovės žirgams, bet tik todėl, kad buvo sutarę, jog ieškovui liks du naujai atsivesti kumeliukai.

2014-02-06 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu antstolis A. B. konstatavo, kad atsakovė pareiškė, jog automobilis Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirktas už ieškovo pinigus, tačiau ji dėl asmeninių priežasčių neketina atiduoti pinigų ieškovui.

Ieškovas, vykdydamas susitarimą su atsakove, už jos automobilį sumokėjo pardavėjui 97 600 Lt, t.y. įvykdė atsakovės kaip automobilio pirkėjos prievolę, todėl ieškovui pagal CK 6.50 str. 3 d. perėjo kreditoriaus teisės. Jei ginčo santykiai nebūtų kvalifikuoti kaip prievolės, atsiradusios trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę už skolininką, vykdymas, ieškovas mano, kad turėtų būti taikomos nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančios teisės normos, nes atsakovė kaip be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs ieškovo sąskaita asmuo, privalo atlyginti ieškovui nepagrįsto praturtėjimo dydžio nuostolius 16 189,75 Eur (CK 6.242 str. 1d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir pagrindą, taip pat į atsakovo priešieškinio (jei pareikštas) pagrindą ir dalyką bei šiuose procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, kuriomis šalys grindžia savo reikalavimus ((duomenys neskelbtini) str. 2 d. 5,6 p., 135 str. 1 d. 3 p., 3 d., 143 str. 3 d.). Tačiau teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva ir tik tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas ir jį reguliuojančių teisės normų taikymas sudaro pagrindą priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-04-17 nutartis c. b. Nr. 3K-3-255/2013). Nuo sprendžiamo ginčo teisinio kvalifikavimo priklauso ir byloje įrodinėtinų faktinių aplinkybių visuma.

Pagal Civilinio kodekso 6.50 str. 1 d. trečiasis asmuo gali netrukdomas, be papildomo susitarimo su skolininku ir (ar) kreditoriumi sumokėti pastarajam skolą už skolininką, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Kreditorius negali priimti prievolės įvykdymo iš trečiojo asmens, jeigu skolininkas pranešė kreditoriui prieštaraująs tokiam įvykdymui, išskyrus CPK 6.51 str. 1 d. numatytą atvejį (CK 6.50 str. 2 d.). Įvykdžiusiam prievolę asmeniui pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 str. 3 d.). Tai reiškia, kad kai trečiasis asmuo įvykdo prievolę už skolininką, pirminė prievolė, siejusi kreditorių ir skolininką, pasibaigia, o jos pagrindu atsiranda nauja, regresinė prievolė, t. y. skolininko prievolė sumokėti asmeniui tai, ką jis už skolininką sumokėjo pradiniam kreditoriui. Taigi, įstatyme įtvirtinta, kad prievolės įvykdymas už trečiąjį asmenį, nepažeidžiant įstatyme nurodytų apribojimų, yra teisėtas prievolės įvykdymo būdas, be to, kai prievolės įvykdymas už trečiąjį asmenį atitinka tikrąją prievolę įvykdžiusio asmens valią, toks asmuo įgyja teisę susigrąžinti tai, ką sumokėjo, iš skolininko. Trečiasis asmuo už skolininką prievolę gali įvykdyti dėl įvairių priežasčių – tiek skolininko prašymu, tiek savo iniciatyva.

Nustatyta, kad 2011-06-23 vietinio mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas A. V. sumokėjo 97 600 Lt į UAB „Sovli“ sąskaitą už automobilį Toyota RAV, už D. K.-S. (b.l. 10). 2011-06-23 UAB „Sovli“ pirkėjai D. K.-S. išrašė sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 98 800 Lt sumai už automobilį Toyota RAV4 (b.l. 11,12). 2011-06-25 automobilis Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), D. K.-S. vardu įregistruotas VĮ „Regitra“ (b.l. 61). Iš pateikto 2014-02-06 antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. K.-Sargautienė pareiškė, jog automobilis Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirktas už A. V. pinigus ir paaiškino, kad dėl asmeninių priežasčių neketinanti jam atiduoti pinigų už jos vardu registruotą minėtą automobilį (b.l. 14).

Byloje kilo ginčas, ar automobilis Toyota RAV4 įgytas kaip ieškovo įnašas į bendrą šalių verslą.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014-11-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2080-828/2014 iš dalies tenkino ieškinį ir priteisė A. V. iš D. K.-S. 55 900 Lt skolą, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2014-02-26 (bylos iškėlimo teisme dienos) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 4497 Lt bylinėjimosi išlaidų. Panevėžio apygardos teismas 2015-04-16 sprendimu panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-11-20 sprendimą ir A. V. ieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, sprendė, jog šalis siejo tam tikri iš bendros ūkinės-komercinės veiklos kilę teisiniai bei finansiniai santykiai bei nustatė, kad tarp šalių nesusiklostė paskolos teisiniai santykiai. Nurodė, kad ieškinys buvo pareikštas ir visos faktinės aplinkybės analizuotos tik dėl paskolinių teisinių santykių.

Nustatyta, kad šalys 2011-11-24 pasirašė UAB „Nevėžio žirgai“ steigimo sutartį, kuria A. V. įsipareigojo įmokėti 8000 Lt pradinį įnašą, D. K.-S. – 2000 Lt pradinį įnašą, 2011-11-24 įregistruota UAB „Nevėžio žirgai“ (b.l. 73-76). Iš UAB „Nevėžio žirgai“ sąskaitos matyti, kad šalys įmokėjo steigimo sutartyje nustatytus pradinius įnašus (b.l. 77-80). 2011-11-28 sudarytos panaudos sutarties pagrindu atsakovė perdavė UAB „Nevėžio žirgai“ 253/510 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 81). Nurodytų aplinkybių bei šalių paaiškinimų pagrindu darytina išvada, kad šalis siejo bendro verslo santykiai. Tačiau atsakovės argumentų, kad automobilis Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip ieškovo įnašas į bendrą verslą buvo įgytas ir naudojamas bendros su ieškovu įmonės reikmėms, kad registruotas atsakovės vardu tik formaliai, ar buvo pirktas kaip dovana atsakovei, nepatvirtina bylos įrodymai ir nustatytos aplinkybės. Juridiniai asmenys turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės ar patikėjimo teise (CK 2.48 str. 1 d.). Turtas, kurį juridinis asmuo valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise, priklauso juridinio asmens steigėjui ar dalyviui nuosavybės teise (CK 2.48 str. 2 d.). Įstatymo nuostata reiškia, kad dėl juridinio asmens steigėjo ar dalyvio perduodamo patikėjimo teise juridiniam asmeniui turto turi būti sudarytas atitinkamas sandoris. Į bylą nepateikta rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovė su UAB „Nevėžio žirgai“ būtų sudariusi sutartį dėl automobilio Toyota RAV4 perdavimo valdyti bendrovei patikėjimo teise, automobilio nuomos, panaudos ar kitu pagrindu. Automobilis Toyota RAV4 nebuvo perduotas į UAB „Nevėžio žirgai“ balansą (civilinė byla Nr. 2-2080-828/2014, l.125-132). Atsakovė automobilį nuosavybės teise valdė nuo pat automobilio įgijimo momento, jį valdo ir naudoja tiek savo veiklai, tiek asmeniniams poreikiams ir šiuo metu, savo vardu sudarė įprastines transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, iš savo lėšų mokėjo draudimo įmokas, pirko automobilio Toyota RAV4 detales bei remonto paslaugas (civ.b. Nr. 2080-828/2014 l. 103-118). Atsakovės argumentas, kad automobilis buvo naudojamas įmonės veiklai vykdyti šiuo atveju yra nepakankamas pripažinti nustatyta aplinkybę, kad automobilis buvo ieškovo akcininko A. V. indėlis į UAB „Nevėžio žirgai“ veiklą. Atsakovės argumentai, kad ieškovas, sumokėdamas už automobilį priėmė iš atsakovės tik dalį pinigų, o likusi pinigų suma buvo dovana, taip pat atmestini kaip nepagrįsti jokiais bylos įrodymais. Dovanojimo sandoris rašytine forma nesudarytas (CK 6.469 str. 1d.), byloje nėra įrodymų ir nenustatyta jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą daryti išvadą apie tokio sandorio egzistavimą.

Atmestina kaip neįrodyta atsakovės nurodyta aplinkybė, jog atsakovės sutuoktinis D. S. skolino ieškovui 3000 Lt kurui pirkti. Šios aplinkybės ieškovas nepripažįsta, teigdamas, kad D. S. 3000 Lt sumą pervedė į ieškovo banko sąskaitą už atsakovės automobilį Toyota RAV4. Iš byloje esančio sąskaitos išrašo matyti, kad 2013-09-09 D. S. pervedė A. V. 3000 Lt, kaip mokėjimo paskirtį nurodant sąskaitos papildymą (b.l. 13). Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad 3000 Lt pervedė sutuoktinės prašymu jos ir A. V. bendrai veiklai automobilio kurui įgyti, kas taip pat paneigia atsakovės argumentus apie D. S. ir A. V. galimus paskolinius santykius. Byloje nepateikti jokie tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens nurodytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai, kad būtų galima spręsti apie piniginių lėšų pervedimo paskirtį. Be to, tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens nurodytos aplinkybės net ir pagrindus jų egzistavimą, nei patvirtina, nei paneigia atsakovės argumentus apie A. V. indėlį automobilio dalies verte į UAB „Nevėžio žirgai“ veiklą.

Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ji perleido bendrovei nuosavybės teisę į turėtus žirgus bylos įrodymai nepatvirtina. Byloje nėra duomenų, pavirtinančių, kad į UAB „Nevėžio žirgai“ balansą buvo pervestas minėtas ieškovės turtas, nėra turto perleidimo sandorio, turto perdavimo faktą patvirtinančių dokumentų. Ieškovas A. V. neigia, kad UAB „Nevėžio žirgai“ turi nuosavybės teise atsakovės perleistus žirgus. Bendrovės balanse nėra duomenų apie žirgų apskaitymą (civ.b.Nr.2-2080-828/14 l. 125-132). Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad bendrovė neturėjo ir neturi sąlygų laikyti žirgus, atsakovės nurodyti žirgai faktiškai visą laiką buvo atsakovės žinioje, jos prižiūrimi ir išlaikomi jos naudojamose patalpose. Nors atsakovė nurodė, kad patyrė išlaidas teikdama paslaugas ieškovui – rūpindamasi ir prižiūrėdama jo žirgus, savarankiškų reikalavimų byloje ieškovui nereiškė. Vien aplinkybė, kad ieškovė žirgus perregistravo UAB „Nevėžio žirgai“ vardu Lietuvos trakėnų žirgų augintojų asociacijoje, nepatvirtina fakto, kad bendrovė minėtus žirgus perėmė ir tapo jų savininke. Kaip minėta, sandorio sudarymo faktą patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Be to, bylos duomenys apie teisinį žirgų statusą byloje yra prieštaringi – 2014-03-12 Lietuvos trakėnų žirgų augintojų asociacijos pažymoje ir Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis UAB „Nevėžio žirgai“ nurodoma kaip žirgų laikytoja (civ.b.Nr.2-2080-828/14, l. 37, 38). 2014-06-19 Lietuvos trakėnų žirgų augintojų asociacijos pažymoje UAB „Nevėžio žirgai“ nurodoma kaip keturių žirgų savininkė ir keturių žirgų laikytoja (civ.b.Nr.2-2080-828/14, l. 90). Pažyma yra išvestinis rašytinis įrodymas. Lietuvos trakėnų žirgų augintojų asociacijos pažymų parengimo pagrindas (žirgo perleidimo sandoris) pažymose nenurodytas. Byloje taip pat nepateikti jokie duomenys, patvirtinantys, kad UAB „Nevėžio žirgai“ patyrė kokias nors gyvulių išlaikymo išlaidas ar yra skolinga atsakovei ar kitiems asmenims už gyvulių šėrimui, veterinarinei priežiūrai patirtas išlaidas, kitas suteiktas paslaugas, nepateikti duomenys, kad bendrovė žirgus eksploatuoja, juos veisia, treniruoja, gauna iš jų kokias nors objektyviai įvertintinas pajamas, kitokio pobūdžio naudą. Iš byloje esančio 2014-02-06 perdavimo-priėmimo akto (civ.b.Nr.2-2080-828/14, l.12) nustatyta, kad atsakovė perdavė ieškovui įmonės dokumentus ir daiktus, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų perdavusi ieškovui bendrovei priklausančių žirgų nuosavybės dokumentus. Iš ieškovo, atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas, kaip UAB „Nevėžio žirgai“ direktorius, neturi nuosavybės teisę į bendrovei perduotus žirgus patvirtinančių dokumentų, žirgų pasų, kitų dokumentų.

Įvertinus visumą byloje nustatytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų pripažintina įrodytu, kad ieškovas A. V. sumokėdamas 97 600 Lt už atsakovės D. K.-S. nuosavybės teise įgyjamą automobilį Toyota RAV iš UAB „Sovli“ ir atsakovei nepareiškus prieštaravimų dėl pinigų sumokėjimo už atsakovę, įvykdė atsakovės prievolę trečiajam asmeniui ir įgijo pirminio kreditoriaus teises, susijusias su skolininku (CK 6.50 str. 3 d.). Abi šalys pripažįsta aplinkybę, kad ieškovui yra grąžinta 12 077,15 Eur (41 700 Lt) suma, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina likusi nesumokėta 16 189,75 Eur suma.

Atsakovės prievolė yra piniginio pobūdžio, prievolė neįvykdyta, todėl ieškovo reikalavimu iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-12-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Atsakovė prašo ieškovui skirti 3000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir 50 procentų šios sumos skirti atsakovės nuostoliams bei išgyvenimams kompensuoti. Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo bei kito procesinio dokumento nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje yra pripažįstama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (pvz. 2005-04-04 nutartis Nr. 3K-3-224/2005). Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Ieškovas pateikė ieškinį teismui grįsdamas jį turima reikalavimo teise ir ją pagrindžiančiais dokumentais, kurių pagrindu teismas konstatavo, kad ieškinys yra pagrįstas bei tenkintinas. Nors atsakovė nurodo, kad ieškovas prašė taikyti visiškai nepagrįstas laikinąsias apsaugos priemones, teismas 2015-12-03 nutartimi ieškovo prašymą pripažino pagrįstu ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovės turtui. Ieškovas naudojosi turima teise, reikalavimą motyvavo ir grindė, todėl teigti, kad ieškovas savo procesinėmis teisėmis naudojosi akivaizdžiai nepagrįstai, nėra pagrindo. Nenustačius ieškovo nesąžiningumo pareiškiant ieškinį nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir atsakovės prašymu skirti ieškovui baudą.

Bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro 6,14 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, ieškovo sumokėtas žyminis mokestis 364 Eur (b.l. 8), ieškovo patirtos advokato pagalbos išlaidos 1500 Eur (b.l. 92, 93).

Ieškinys tenkinamas visiškai, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovui ir valstybei priteisiamos iš atsakovės (CPK 79, 80, 88, 93, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės D. K.-S., a.k. (duomenys neskelbtini) 16 189,75 Eur (šešiolika tūkstančių vieną šimtą aštuoniasdešimt devynis eurus 75 centus), sumokėtus už automobilį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo (2015-12-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 364 Eur (tris šimtus šešiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio, 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) advokato pagalbos teikimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovės D. K.-S., a.k. (duomenys neskelbtini) 6,14 Eur (šešis eurus 14 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžeto pajamas, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.