Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nerengdama teismo posėdžio, apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. V. nuteistas Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį 8 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2017 m. lapkričio 24 d., bausmės pabaiga – 2025 m. lapkričio 22 d.

2. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam V. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Toks sprendimas priimtas įvertinus tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, jis laikosi nustatytos tvarkos, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, yra skatintas, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, nuteistojo elgesys nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal šios teisės normos konstrukciją, teismas gali lygtinai paleisti nuteistuosius, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema. Taip pat lygtinai gali būti paleisti nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra žema, tačiau jie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką. Abiem atvejais, t. y. tiek esant žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, tiek rizikai esant vidutinei ar aukštai, tačiau nuteistajam padarius akivaizdžią pažangą ją mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, įstatymų leidėjas teismui paliko diskrecijos teisę nuspręsti, ar nuteistasis gali būti paleistas lygtinai. Teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju, jeigu yra nagrinėjamas skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo, teismas priima vieną iš šių sprendimų: skundą atmesti; patenkinti skundą ir taikyti lygtinį paleidimą; patenkinti skundą ir pakeisti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą (BPK 360 straipsnio 4 dalies 1–3 punktai).

6. Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų (įstatyme nustatytos bausmės dalies atlikimas, žema rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant) nustatymas sudaro tik teisinį pagrindą svarstyti lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimą, tačiau neįpareigoja teismo besąlygiškai priimti sprendimą taikyti lygtinį paleidimą, kadangi, kaip nurodyta pirmiau, galiojantis teisinis reguliavimas įtvirtina teismo teisę, bet ne pareigą patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą ar tenkinti skundą, kai Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu taikyti lygtinį paleidimą atsisakyta. Šios išvados kontekste būtina pažymėti ir tai, kad net ir tuo atveju, kai nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, daryti išvadas dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų poveikio pozityviems nuteistojo elgesio, mąstymo, nuostatų pokyčiams, jų stabilumui, galima tik įvertinus visumą duomenų, susijusių su nuteistojo pataisos procesu, jo elgesiu bausmės atlikimo metu, požiūriu į taikomą priežiūrą ir ribojimus, pastangomis bei noru keisti savo elgesį.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas teisines ir faktines aplinkybes, Komisijos priimto nutarimo patvirtinimo klausimą išnagrinėjo laikydamasis BPK įtvirtintų reikalavimų, priėmė motyvuotą, bylos duomenimis pagrįstą procesinį sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra pagrindo.

8. Nekyla abejonių dėl to, kad nuteistasis V. V. Komisijos nutarimo priėmimo dieną jau buvo atlikęs didesnę bausmės dalį, nei nustatytą BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte (1/2 bausmės, kai paskirta bausmė viršija 4 metus laisvės atėmimo, bet neviršija 10 metų laisvės atėmimo) – neatlikta bausmės dalis buvo 3 metai 5 mėnesiai 13 dienų iš nuosprendžiu paskirtos 8 metų laisvės atėmimo bausmės. Teismui pateiktos medžiagos duomenimis nustatyta ir tai, kad atliekant pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, buvo nustatyta žema rizika, kuri, nors nuo 2021 m. lapkričio 19 d. vertinimo išliko nepakitusi, vis tik teigiami pokyčiai buvo fiksuoti išsilavinimo, mokymosi, galimybės įsidarbinti bei mąstymo ir elgesio srityse. Be to, atvykęs į pataisos įstaigą, nuteistasis sutiko dirbti administracijos pasiūlytą darbą, šiuo metu taip pat dirba, iš gaunamo atlyginimo yra daromos išskaitos finansiniams įsipareigojimams mažinti, palaiko socialinius ryšius su motina, broliu, dukra, lygtinio paleidimo atveju turės gyvenamąją vietą, kriminalinės subkultūros nuostatų nepalaiko (tolių duomenų nėra), už gerą, pavyzdingą elgesį bei sąžiningą darbą, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje skatintas 11 kartų. Aptarti duomenys neabejotinai yra palankūs nuteistajam ir jų visuma teikia pagrindą išvadai, kad nuteistasis jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę stengiasi vykdyti tinkamai. Tokią išvadą leidžia daryti ne tik tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis užsiima prasminga veikla, bet ir tai, kad nors ir buvo du kartus baustas drausmine tvarka (2020 m. spalio 26 d. ir 2021 m. rugpjūčio 23 d.), šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi, paskutinė nuobauda panaikinta prieš terminą 2021 m. lapkričio 9 d., po to nuteistasis dar kartą buvo paskatintas (2022 m. kovo 29 d. už gerą elgesį, sąžiningą drabą). Vis tik būtina pažymėti, kad tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu, galiojančių drausminių nuobaudų neturėjimas bei kitos pirmiau aptartos aplinkybės, savaime nėra pakankamos išvadai, kad jau šiuo metu nuteistasis gali būti paleistas lygtinai.

9. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas nuteistąjį paleisti lygtinai, įvertina tiek teisines, tiek faktines lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmės turinčias aplinkybes, tarp jų ir susijusias nu nuteistojo individualia socialine reabilitacija. Socialinė reabilitacija yra viena iš pagrindinių laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pataisos priemonių (BVK 111 straipsnio 2 dalis), kurios tikslai yra: mažinti nusikalstamo elgesio riziką; motyvuoti nuteistuosius ugdyti jų gebėjimus socialiai reabilituotis, savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis; užtikrinti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, nukentėjusiojo asmens ir nuteistojo sutaikinimą. Siekiant šių tikslų, atliekamas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, kriminogeninių veiksnių nustatymas, priemonių, kuriomis šalinami kintami kriminogeniniai veiksniai, nustatymas ir įgyvendinimas (BVK 137 straipsnio 2 dalies 1–3 punktai, 3 dalies 1–3 punktai). Taigi, nustatyti, ar nuteistajam taikomos pataisos priemonės, jam neatlikus visos bausmės, jau pasiekė savo tikslus, galima tik įvertinus šių priemonių poveikį nuteistajam, jo elgesio pokyčiams, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui ir ją lemiančių kriminogeninių veiksnių valdymo efektyvumui.

10. Nuteistojo V. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kaip jau minėta, pagal OASys metodiką yra žema. Tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam vis dar išlieka nustatyti ne tik statiniai (smurtinio elgesio istorija), bet ir kintantys (dinaminiai) kriminogeniniai veiksniai: turi nestabilią darbo patirtį, turi skolų, ieškinių ir (ar) piniginių baudų bei menkas jų apmokėjimo galimybes; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas agresyvus, kontroliuojantis elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; priežiūros, apribojimų pažeidimai. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. V. V. atveju ne tik statinių, bet ir dinaminių kriminogeninių veiksnių nustatymas, nuteistajam atlikus daugiau, nei puse, paskirtos laisvės atėmimo bausmės, taip pat jam vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, suponuoja išvadą, kad socialinės reabilitacijos tikslai šiuo metu dar nėra pasiekti ir nuteistajam nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, dėl nuteistajam taikomų individualių pataisos priemonių, dar nėra efektyviai valdomi. Nors socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad stebimos akivaizdžios pastangos valdyti su nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius, vis tik pažymėta ir tai, kad išliekančiose aktualiose probleminės srityse, susijusiose su sunkia finansine padėtimi dėl turimų skolų, su negebėjimu tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmes, tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka, smurtiniu elgesiu, susijusiu su alkoholio vartojimu, yra reikalingi nuteistojo tęstiniai tikslingi veiksmai, o agresyvus elgesys, konfliktų sprendimo įgūdžiai bei probleminių sričių identifikavimas reikalauja papildomos intervencijos.

11. Esant aptartoms aplinkybėms darytina išvada, kad nuteistojo taisymosi procesas dar turi būti tęsiamas pataisos namuose, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus, riziką nusikalsti pakartotinai didinančius, kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam integruotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Šią išvadą patvirtina ir jau pirmiau aptarti duomenys, susiję su nuteistojo elgesiu per bausmės atlikimo laiką. Kaip minėta, galiojančių drausminių nuobaudų V. V. neturi, tačiau įvertinus, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka nuo 2017 m. lapkričio 24 d., o paskutinė drausminė nuobauda skirta 2021 m. rugpjūčio 23 d. ir panaikinta prieš terminą 2021 m. lapkričio 9 d., po to nuteistasis dar vieną kartą – 2022 m. kovo 29 d. buvo skatintas, spręstina, kad išimtinai teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai stebimi dar neilgą laiką (mažiau, nei metus), kuris dar nėra pakankamas spręsti dėl pozityvių nuteistojo elgesio pokyčių stabilumo ir ilgalaikiškumo. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų ribojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam, jo kontrole, todėl nuteistojo, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, kuomet yra taikomi griežti ribojimai, padaryti pažeidimai, jų padarymo laikas, šiuo metu dar kelia abejones dėl nuteistojo pasiruošimo tinkamai vykdyti probacijos sąlygas.

12. Socialinio tyrimo išvadoje, be kita ko, yra išskirti ir apsauginiai veiksniai: užtikrinta gyvenamoji vieta; teigiamos nuostatos į darbą. Vis tik šių veiksnių nustatymas, teisėjų kolegijos vertinimu, išvados dėl pagrindo taikyti lygtinį paleidimą nebuvimo, savaime nepaneigia. Nuteistasis gyvenamąją vietą turėjo ir iki įkalinimo ir, kaip pats nurodė vertinimo metu, jo darbinė patirtis yra apie 20 metų, turi mūrininko, tinkuotojo darbo patirties. Taigi, šie socialinio tyrimo išvadoje išskirti apsauginiai veiksniai buvo ir iki nuteistajam padarant labai sunkų tyčinį nusikaltimą, tačiau jų buvimas rinktis tik teisėtą elgesį nuteistojo neskatino, nuo nusikaltimo padarymo jo nesulaikė. Todėl šią aplinkybę vertinti kaip įrodančią, kad nuteistojo resocializacija savo tikslus jau pasiekė ir pataisos procesas toliau gali būti tęsiamas laisvėje, taikant lygtinio paleidimo institutą, nėra pagrindo.

13. Skunde minimos Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Rec(2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“, akcentuojant, kad lygtinio paleidimo kriterijai turi būti aiškūs ir tikslūs, ir kad šie kriterijai būtų taikomi taip, kad lygtinis paleidimas būtų suteikiamas visiems kaliniams, kurie atitinka minimalius reikalavimus. Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, kad minėtos rekomendacijos, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, adresatams tiesioginio teisinio poveikio nedaro, t. y. jos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju – BVK ir BPK. Vertinamu atveju BVK 157 straipsnyje yra įtvirtinti aiškūs kriterijai, kuriuos turi atitikti nuteistieji, siekiantys būti paleisti lygtinai, nuteistojo neatitikimas šiems kriterijams teismo nutartyje yra įvertintas, nurodant motyvus, kodėl lygtinis paleidimas nuteistajam dar negali būti taikomas. Tai, kad apylinkės teismas su nuteistojo pataisos procesu, jo socialine reabilitacija susijusius duomenis vertino kitaip ir priėmė kitokį, nei Komisija, sprendimą, nereiškia, kad lygtinį paleidimą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos. Kaip nurodyta pirmiau, būtent teismui yra suteikta diskrecijos teisė priimti galutinį sprendimą dėl to, ar nuteistais gali būti paleistas lygtinai, ar jo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje. Konstatuoti, kad teismas V. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą išsprendė neteisingai, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Šios išvados kontekste pažymėtina ir tai, kad nuteistasis, nesutikdamas su apylinkės teismo priimtu procesiniu sprendimu, savo nesutikimą grindžia išimtinai jam palankių aplinkybių vertinimu, tačiau išvada, ar nuteistasis gali būti paleistas lygtinai, yra daroma ne selektyviai atrinktų duomenų, o jų visumos vertinimo pagrindu. Šį reikalavimą skundžiamos nutarties turinys, joje nurodyti lygtinio paleidimo taikymui reikšmės turinčių duomenų vertinimo motyvai, neabejotinai atitinka.

14. Dėl skunde minimos Kauno apygardos teismo nutarties byloje Nr. 1S-547-594/2018, kurioje apygardos teismo priimta nutartimi nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas, visų pirma pažymima, kad lygtinio apleidimo iš pataisos įstaigos klausimas dėl kiekvieno nuteistojo sprendžiamas individualiai, įvertinus su konkrečiu nuteistuoju, jo pataisos procesu, jam taikytų poveikio priemonių efektyvumu susijusių duomenų visumą. Be to, nors pirmiau nurodytoje nutartyje lygtinis paleidimas buvo taikytas nuteistajam, kuris buvo nuteistas už dviejų labai sunkių nusikaltimų padarymą, buvo baustas drausmine tvarka, iš pradžių savo kaltės nepripažino, vis tik bausmė jam buvo paskirta už kitos rūšies nusikaltimų (nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį) padarymą, nuteistajam nebuvo nustatyti kriminogeniniai veiksniai, tačiau nustatyti riziką mažinantys veiksniai, nuteistasis neturėjo finansinių įsipareigojimų, buvo skatintas 17 kartų. Taigi, pirmiau nurodytos bylos ir šios bylos aplinkybės reikšmingai skiriasi, dėl to už labai sunkaus nusikaltimo padarymą nuteisto V. V. atžvilgiu priimti tokį patį sprendimą, kaip nurodytoje Kauno apygardos teismo nutartyje, nėra pagrindo.

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, neturi pagrindo spręsti, kad apylinkės teismas neįvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus visą, tiek teigiamai, tiek neigiamai V. V. charakterizuojančią informaciją, kurios visuma šiuo metu dar nesudaro pagrindo neabejotinai išvadai, kad lygtinis paleidimas nuteistajam jau gali būti taikomas. Šios išvados nuteistojo skundo argumentai nepaneigia ir nesudaro pagrindo dėl jo priimti kitokį, nei priėmė apylinkės teismas, sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.