- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-07
- Bylos Nr.
- 2-104-594/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01447-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albinas Antanaitis
- Ieškovas
- J. Š.
- Atsakovas
- R. Š.
- Išvadą teikia
- Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisų apsaugos skyriaus
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Albinas Antanaitis, sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei, dalyvaujant ieškovei J. Š. , jos atstovui advokatui E. V. , nedalyvaujant atsakovui R. Š. bei institucijos duodančios išvadą Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisų apsaugos skyriaus atstovui, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-104-594/2013, dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašė nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę, nustatyti sūnaus G. Š. gim. 2002 m. gyvenamąją vietą nustatyti su ja, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 400 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, padalinti santuokoje įgytą turtą pripažįstant jai asmeninės nuosavybės teisę į butą, esantį Vilkaviškio m. (duomenys neskelbtini), atsakovui asmeninės nuosavybės teisę į garažą, esantį Vilkaviškio m. (duomenys neskelbtini)ir automobilį VW Golf. Priteisti iš jos atsakovui 7900 Lt piniginę kompensaciją bei jai iš atsakovo - jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 4-5).
Ieškovė 2013-02-04 parengiamojo posėdžio metu ieškinį prašė tenkinti ir paaiškino, kad tai, jog atsakovas sistemingai vartoja alkoholį, gali patvirtinti buvęs atsakovo viršininkas R. K. , kuris kreipėsi į ją prieš atsakovą atleidžiant iš darbo, kad su atsakovu dėl to pakalbėtų. Kaimynai pastoviai skundžiasi. Daug žmonių matė atsakovą išgėrusį darbo metu. Vaikas kenčia nuo jų barnių ir to, kad atsakovas išgėrinėja. Daug kartų rado vaiką verkiantį, susinervavusį. Tuomet vaikas daugiau mikčioja. Jis turi lankytis pas logopedą. Kalbėjo dėl to su atsakovu. Jis (atsakovas) pastoviai reikalauja iš jos pinigų. Vakar pasakė, kad užstatė butą, kad paimtų paskolą. Ji mato, kad nuo ieškinio padavimo teismui, atsakovas niekuo nepasikeitė tik daugiau ją puldinėja, grasina. Jokių galimybių taikytis nemato. Vaikas pastoviai mato tėtį girtą. Vaikas pats pasakė jai, kad toks tėtis jam nereikalingas. Kol atsakovas gaudavo pašalpą, tol gėrė. Dabar pašalpos negauna, tai negeria. Dešimt metų žmogus turėjo šansą. Ji pati apsirgo anemija, nes namie negali pailsėti. Jis pastoviai kelia pavydo scenas. Ji nemato prasmės toliau kartu gyventi. Kai padavė ieškinį teismui, jis buvo žadėjęs pasitaisyti, bet nepasikeitė. Jis per dešimt metų nepasikeitė ir mano nepasikeis. Ji viena moka už butą. Vien tik praeitą mėnesį už šildymą sumokėjo 713 Lt. Atsakovas ir turėdamas darbą neprisidėdavo prie būsto išlaikymo. Kas trečias mėnuo duodavo jai po 200 Lt.
2013-02-26 posėdžio metu paaiškino, kad su atsakovu susitarti nepavyko, sunku bendrauti, tik grasinimai. Galutinai atsakovas nepasakė savo nuomonės dėl turto dalybų. Vieną dieną vienaip, kitą – kitaip. Vakar vakare atsakovas išvažiavo. Taikiai su atsakovu nepavyko susitarti. Daugiau įrodymų į bylą pateikti neturi. Atsakovas dirbti nelabai nori, įsivaizduoja, kad ji turi jį išlaikyti. Vaiku jis nesirūpina. Jiedu šeimoje nesutaria jau seniai, bet nesiryžo dėl vaiko. Kai atsakovas prarado antrą darbą dėl tos pačios priežasties, jos kantrybė trūko. Vaikas kenčia matydamas tėvą išgėrusį. Atsakovas piktumą ant jos prie vaiko rodo. Ji neturi tikslo trukdyti atsakovui bendrauti su vaiku. Su atsakovu gražiai susitarti nepavyksta. Atsakovas smurtauja žodine prasme, grasina. Pagarbos iš atsakovo jai nėra. Vaikas auga. Kas mėnesį reikia pirkti tai batus, tai kelnes, tai striukę. Jei vaikas įsiserga, tai mėnesį būna ant vaistų. Tenka naudoti vaistus nuo alergijos, kurie dalinai kompensuojami. Šiais metais dar vaistų nereikėjo. Vaikas serga obstrukciniu bronchitu. Praeitą mėnesį už šildymą sumokėjo virš 700 Lt, t.y. 735 Lt. Išnaudojo 3 kubus karšto vandens. Elektros sunaudojo už 105 Lt. Už šiukšles moka kas trys mėnesiai, mėnesiui išeina apie 50 Lt. Kas mėnesį eina pinigai į mokyklą, tai maistui, tai renginiams mokykloje, spektakliams, ekskursijoms. Kas mėnesį moka po 30 Lt už muzikos mokyklą. Jų butas dviejų kambarių. Ji su vaiku gyvena salone, atsakovas – kitame kambaryje. Didelių patogumų nėra. Atsakovas yra rūkantis. Jis rūko balkone. Vaikas pasyviai kvėpuoja tabaku. Viename bute gyventi kartu su atsakovu galimybių nemato. Jos atlyginimas į rankas apie 1900 Lt. Iš atsakovo išlaikymo vaikui negauna. Paskutinį kartą važiavo apsipirkti rugsėjo mėnesį už 300 Lt. Nuo ieškinio padavimo atsakovas prie šeimos išlaikymo neprisidėjo, tik nuolat reikalauja. Vaikui atneša šokoladuką ir tą paėmęs nuo savo mamos. Atsakovas vaikui nuolat aiškina, kad jau įsiskolinęs 1000 Lt. Su atsakovu dėl kompensacijos už jai atitenkantį turtą pabendrauti nepavyko. Ji galės kompensaciją sumokėti iš karto. Turės tokią galimybę. Atsakovas taip ir nepasakė dėl baldų. Sakė pagalvos iki teismo. Dėl buitinių daiktų mano, kad ginčo tarp jų nekils. Pageidauja pasilikti santuokoje įgytą pavardę „Šuopienė“. Pagrindinė šeimos iširimo priežastis – piktnaudžiavimas alkoholiu. Dabar, kai negauna pajamų, atsakovas negeria. Vaikas mato neblaivų tėvą. Tai daro jam neigiamą įtaką. Atsakovas naudojasi automobiliu, kuris registruotas jo vardu.
Ieškovės atstovas ieškinį prašė tenkinti, kadangi mano jog ieškovei pavyko įrodyti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Ji nurodė, kad atsakovas nesirūpina šeima, pagrindinė priežastis – alkoholio vartojimas, netinkamas elgesys su vaiku, nepagarba sutuoktinei, neteikimas materialinės paramos. Šie veiksmai yra kalti. Atsakovas tokius veiksmus atlieka sąmoningai. Tuo pasireiškianti atsakovo kaltė ir yra pagrindas santuokai nutraukti dėl atsakovo kaltės. Mano, kad 400 Lt išlaikymas vaikui yra reali suma. Atsakovui nėra kliūčių tokį išlaikymą mokėti, nes yra darbingas. Tam pritaria ir Vaiko teisių apsaugos skyrius. Ieškovė turi ir papildomų išlaidų, kurios pagrįstos bylos duomenimis. Ieškovė paaiškino, kad atsakovui dėl bendravimo su vaiku kliūčių nebus. Mano, kad reikalavimai dėl turto padalijimo pagrįsti. Ieškovė sutinka sumokėti piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį. Ieškovė išlaikymo sau nereikalauja, prašo palikti santuokos metu įgytą pavardę. Nors atsakovas ginčijo buto vertę, jokių duomenų nepateikė. Atsakovas nepaneigė aplinkybės, kad santuoka iširo dėl jo kaltės. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2013-02-04 parengiamojo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad nenori santuoką nutraukti. Nori auginti vaiką ir gyventi santuokoje. Dabar aš įsidarbino. Darbas Sasnavoje. Reikia kiekvieną dieną į darbą važinėti, pajamų neturi, nes metai laiko nedirbo. Jau porą mėnesių negeria. Nuo praeitų metų vasario mėnesio nedirbo. Buvo registruotas darbo biržoje. Iš darbo jį atleido. Ten buvo mažas atlyginimas. Jis sūnaus neužgaulioja. Jei bus galimybė, galės mokėti išlaikymą. Darbe pažadėjo minimumą mokėti. Mano, kad 400 Lt per daug vaiko išlaikymui. Žmona per daug vaiką išlepinusi, per daug jam leidžia, jei kokio žaislo negauną, puola į isteriją. Jei jam atiteks garažas, tai jis gyvens garaže. Tegul jam ieškovė nuperka vieno kambario butą ir jis išeis. Dabar toks butas kaip jų kainuoja nuo 60000 Lt iki 70000 Lt. Tokios rinkos kainos. Mano, kad ieškinyje nurodyta buto vertė per mažai įvertinta. Automobilį prieš du metus pirko už 5000 Lt. Garažas ieškinyje panašiai įvertintas. Jis galvoja dirbti, išlaikyti šeimą, vaiką. Negers. Dabar dirba vairuotoju. Stengsis, kad išgėrimų nebūtų. Jis skolinosi pinigus iš tėvų. Jokių paskolų neėmė. Tėvams yra įsiskolinęs 500 Lt. Jis turėjo kortelę kai dirbo. Važiuodavo į Marijampolę ir pirma prapirkdavo jo pinigus nuo kortelės o paskui kiekvienas savo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl santuokos nutraukimo
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota 2001 m. birželio 15 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 75 (b.l. 8). Ieškovės paaiškinimai dėl atsakovo sutuoktinio pareigų pažeidimo, nepagarbos, nesirūpinimo šeima, piktnaudžiavimo alkoholiu, dalinis paties atsakovo nurodytų aplinkybių pripažinimas (dėl alkoholio vartojimo), patvirtina atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 2, 3 d., 3.27 str. 1 d.). Atsakovas įrodymų kurie leistų padaryti priešingą išvadą ar išvadą, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai nepateikė. CK 3.69 str. 2 d. numato, kad jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Kadangi santuoka nutraukiama dėl atsakovo, o ne ieškovės kaltės, be to šalys turi bendrą vaiką, tenkintinas reikalavimas po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – Šuopienė (CK 3.69 str. 1 d.).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Šalys turi 2002-11-23 gimusį sūnų G. Š. (b.l. 9). Ieškovė nurodė, kad sūnumi visą laiką rūpinasi ji, tėvo įtaka vaikui neigiama. Vaiko teisių apsaugos tarnyba savo išvadoje nurodė, kad ieškovė myli savo vaiką, tinkamai jį prižiūri, rūpinasi, sudaro palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, stengiasi suteikti tinkamas materialines sąlygas, todėl palaiko ieškovės reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja (b.l. 28-29). Raštu pateiktoje nuomonėje G. Š. yra išreiškęs norą gyventi su mama (b.l. 30). Atsakovas prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove neišreiškė. Įvertinus aplinkybes, susijusias su atsakovo kalte dėl santuokos nutraukimo, ieškovės, kaip motinos ir vaiko ryšį, darytina išvada, kad vaiko interesus labiau atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su mama, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 str. 2 d., 3.169 str. 2 d.).
Dėl išlaikymo vaikui priteisimo
Tėvai turi abipusę pareigą išlaikyti savo vaikus. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinant jų apsaugą. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui po 400 Lt kas mėnesį (įvertinus abipusę tėvų pareigą išlaikyti vaiką tai būtų 800 litų per mėnesį), tačiau objektyvių įrodymų pagrindžiančių faktinį tokių poreikių dydį nepateikė. Nors teismų praktikoje laikoma, kad minimalus išlaikymo dydis turėtų būti minimalios mėnesinės algos dydžio, tačiau reikia įvertinti ir tėvų galimybes skirti tokio dydžio lėšas vaikui išlaikyti. Įvertinus ieškovės paaiškinimus dėl išlaidų vaikui dydžio bei tai, kad turto priklausančio šalims išlaikymas negali būti įskaičiuotas į pinigų sumą reikalingą vaikui išlaikyti (vaikas neturi pareigos prisidėti prie ne jam priklausančio turto išlaikymo, į jo išlaikymo sumą neįskaičiuotini tokie mokesčiai, kurie tiesiogiai susiję su turto išlaikymu, kaip kad išlaidos buto šildymui), daro išvadą, kad vaiko poreikius atitinkanti išlaikymo suma, atitinkanti protingumo kriterijus bei galimybę patenkinti vaiko poreikius atitinka 700 Lt suma. Tačiau tai nėra pagrindu teigti, kad šalys esant galimybei negali vaiko išlaikymui skirti ir didesnių sumų savo iniciatyva. Parengiamojo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog įsidarbino, jam pažadėtas minimalus darbo užmokestis. Ieškovės gaunamos pajamos, atskaičius mokesčius vidutiniškai sudaro apie 2300 Lt (b.l. 14). Ji dirba odontologe. Nurodytos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad ieškovės galimybės prisidėti prie išlaikymo vaikui yra didesnės nei atsakovo, todėl ji prie vaiko išlaikymo privalo prisidėti didesne apimtimi nei atsakovas. Įvertinus atsakovo pareigą išlaikyti vaiką, jo galimybę gauti bent minimalaus atlyginimo dydžio pajamas, sūnaus G. Š. išlaikymui iš atsakovo priteistina po 300 litų kas mėnesį mokamos periodinės išmokos nuo 2012-12-01 iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 str., 3.194 str. 1, 3 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Išlaikymas priteistinas nuo 2012-12-01, atsižvelgiant į pareikšto reikalavimo ribas, ieškinio surašymo bei gavimo teisme datas, atsakovui nepateikus įrodymų, kad jis būtų prisidėjęs prie vaiko išlaikymo nuo 2012-12-01. Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis, nukreiptina skubiai vykdyti. J. Š. skirtina vaikui G. Š. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.192 str., 3.194 str.1, 2, 3 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str., (duomenys neskelbtini) str. 2 d., 282 str. 2d. 1 p. CK 3.185 str. 1 d., 3.186 str., 3.190 str. 1 d., 3.203 str., (duomenys neskelbtini) str. 3 d.).
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
Ieškovė nurodė bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus, kad šalys santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo šį turtą: butą, su rūsiu, esantį Vilkaviškio m. (duomenys neskelbtini), 22700 Lt vertės, garažą Nr. 1, esantį Vilkaviškio m. (duomenys neskelbtini), 4900 Lt vertės ir automobilį VW Golf, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) įvertintą 2000 Lt (b.l. 13, 21-24). Atsakovas parengiamajame teismo posėdyje nurodė, jog mano, kad buto rinkos vertė yra didesnė, tačiau teismui išaiškinus teisę pateikti priešieškinį bei įrodymus, patvirtinančius kitokią dalintino turto vertę, šia teise nepasinaudojo. Jokio kito dalintino turto šalys nenurodė. (duomenys neskelbtini) str. 3 d. yra įtvirtinas aktyvaus teismo vaidmuo šeimos bylose, taigi ir sutuoktinių turto padalijimo ginčuose, tačiau teismo šeimos bylose aktyvumas neturi būti suvokiamas kaip absoliutus, nes (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatos, kaip vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principo išimčių, suteikia teismui galimybę tik esant būtinybei veikti savo iniciatyva. Iš šeimos teisinių santykių kilusiose bylose, kuriose pagal ieškinio pagrindą ir paaiškėjusias bylos aplinkybes vaiko teisių ir interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, teismas aktyvus tiek, kiek tai būtina šiai apsaugai užtikrinti, o sutuoktinių ginčuose, kuriose su vaikų teisėmis ir interesais susijęs elementas ne toks akivaizdus, – tiek, kiek reikia, kad būtų užtikrintas sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), jų interesų pusiausvyra ar apsaugotos vieno iš sutuoktinių teisės ir interesai, kurių jis dėl kokių nors objektyvių aplinkybių (liga, nedarbingumas ir kt.) negali pats tinkamai ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-98/2007; 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis A. F. v. R. F., bylos Nr. 3K-3-520/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Objektyvių aplinkybių, dėl kurių atsakovas pats nebūtų galėjęs ginti savo teisių, teismas nenustatė, todėl galioja dispozityvumo ir rungimosi principai, ir teismas neturi pareigos veikti savo iniciatyva, todėl procesinę pareigą pateikti visą informaciją apie šalių turimą ir dalijamą turtą (jo kiekį, vertę) bei pareikšti reikalavimą padalyti tokį turtą turi būtent sutuoktiniai ((duomenys neskelbtini) straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena esminių teisingo turto padalijimo garantijų. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai ((duomenys neskelbtini) straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas) ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ „Registrų centro“, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006). Teismas savo iniciatyva išreikalavo naujus duomenis iš VĮ „Registrų centro“ apie šalių nekilnojamąjį turtą, tačiau gauti duomenys atitinka ieškovės pateiktą turto vertę (b.l. 45-48). Teismas kitokių duomenų, paneigiančių ieškovės nurodytą turto vertę neturi, todėl vadovaujasi ieškovės nurodyta dalintino turto verte. Aukščiau paminėtas turtas yra įgytas šalims esant santuokoje, todėl yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendra dalintino turto vertė yra 29600 Lt. Pagrindų, leidžiančių nukrypti nuo lygių dalių principo dalinant turtą teismas nenustatė, todėl pripažintina, kad abiems sutuoktiniams tenkanti turto dalis yra lygi ir matematine išraiška sudaro po 14800 Lt. Bendras sutuoktinių turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam iš sutuoktinių ir jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai teismas priteisia iš šio sutuoktinio kompensaciją kitam sutuoktiniui (CK 3.117 str. 3 d.). Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Tam tikrais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje V. B. v. V. A. B., bylos Nr. 3K-3-139/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis V. R. v. R. R. byloje Nr. 3K-3-523/2008). Įvertinus ieškovės paaiškinimus, kad šalims nesutariant viename bute gyventi kartu neįmanoma, atsakovas prie buto išlaikymo neprisideda, jo elgesys (rūkymas, alkoholio vartojimas, jo ir ieškovės ginčai) neigiamai veikia šalių nepilnametį vaiką, darytina išvada, kad atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko ir abiejų sutuoktinių interesus, ieškovės pasiūlytas turto padalijimo būdas yra optimalus, todėl turtas padalijamas taip: ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistinas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio m., 22700 Lt vertės, o atsakovui garažas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio m., 4900 Lt vertės ir automobilis VW Golf, 2000 Lt vertės. Ieškovei atitenkančio turto vertė yra 22700 Lt, atsakovo 6900 Lt, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 7900 Lt kompensacija už jai tenkančią didesnę turto dalį (14800 – 6900 Lt). Ieškinyje ieškovė prašė kompensacijos mokėjimą išdėstyti 2 metų laikotarpiui, tačiau bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad išgalės atsakovui kompensaciją išmokėti iš karto. Be to, sprendžiant šį klausimą atsižvelgtina ir į atsakovo interesus, kad priteisus ieškovei natūra visą butą, atsakovas turės spręsti savo gyvenamosios vietos klausimą, todėl kompensacijos mokėjimo išdėstymas 2 metų laikotarpiui neatitiktų jo teisėtų lūkesčių bei teisingumo principo, todėl prašymas dėl kompensacijos mokėjimo už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį išdėstymo 2 metų laikotarpiui netenkintinas ((duomenys neskelbtini) str., 182 str. 5 p., CK 3.88 str. 1d., 3.166 str., 3.117 str. 1 d., 3 d., 3.118 str. 1 d., 3.119 str., AT Civilinė byla Nr. 3K-3-291/2011).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Nors ieškinys tenkintas iš dalies, tačiau dalinai tenkintas tik reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo dalyje, kurio tenkinimas neturi įtakos bylinėjimosi išlaidų dydžiui, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos: 588 Lt sumokėtas žyminis mokestis bei 300 litų išlaidų advokato pagalbai apmokėti viso 888 Lt (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d., b.l. 7, 49).
Iš atsakovo priteistinos 117,80 Lt bylinėjimosi išlaidos valstybei: 9,80 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 108 litų žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (300 x 12 = 3000 x 3 proc. = 108 Lt), kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo už šį reikalavimą yra atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3, 6 p., 96 str. 1 d., 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 270 str., 385 str.
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti R. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 2001 m. birželio 15 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 75, dėl atsakovo R. Š. kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei J. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) palikti santuokinę pavardę: Šuopienė.
Nustatyti nepilnamečio vaiko G. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo motina J. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo R. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą vaikui G. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 300 (tris šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki jo pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti J. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) vaikui G. Š. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis nukreipti vykdyti skubiai.
Padalinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise turimą turtą:
Priteisti ieškovei J. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise butą, su rūsiu, esantį Vilkaviškio m. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 22700 Lt;Priteisti atsakovui R. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise garažą (boksas) Nr. 1, esantį Vilkaviškio m. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 4900 Lt ir automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 2000 Lt.
Priteisti atsakovui R. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) 7900 Lt (septynių tūkstančių devynių šimtų litų) kompensaciją iš ieškovės J. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) Ieškovės J. Š. prašymo dėl komepsacijos mokėjimo išdėstymo 2 metų laikotarpiui netenkinti.
Priteisti iš atsakovo R. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) 888 Lt (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei J. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo R. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) 117,80 Lt (vieną šimtą septyniolika litų, 80 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) , bankas „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Sprendimas, per 30 d. nuo jo priėmimo dienos, apeliaciniu skundu, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.