Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-2727-356/2020, pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui S. Ž. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui S. Ž. procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, esant ieškovės prašymui, priimamas teismo sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, įrodymus vertina tik formaliai. Be to, vertina įrodymus tik tos šalies, kuri yra juos pateikusi. Šiuo konkrečiu atveju teismas vertina tik ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, nes atsakovas ieškinio neginčijo, įrodymų neteikė. Ieškovės ieškinys, atlikus formalų pateiktų rašytinių įrodymų (Būsto draudimo liudijimo, nuostolio ir draudimo išmokos paskaičiavimo, lokalinių sąmatų, pranešimų apie žalos atlyginimą, mokėjimo nurodymų, turto sunaikinimo, sugadinimo akto, turto remonto sąmatos, pastatų nuostolio aprašymo, pranešimų, VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro išrašo, nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos fotonuotraukų, nekilnojamojo turto kadastrinių kadastro ir registro bylos fotonuotraukų, sugadinto turto fotonuotraukų, susirašinėjimo e. laiškais kopijų, būsto draudimo taisyklių Nr. 67) vertinimą, tenkintinas.

Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad tarp ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ir T. S. buvo sudaryta būsto draudimo sutartis (būsto draudimo liudijimas TIA Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo laikotarpis: 2016-10-15 – 2017-10-14) (toliau – Draudimo sutartis), kuria buvo apdraustas gyvenamasis būstas - butas, esantis (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte. Šis butas ir jame buvęs namų turtas buvo aplietas vandeniu 2017-08-14 iš atsakovui S. Ž. nuosavybės teise priklausiančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), antrame aukšte. Vadovaujantis Draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“, kompensuodamas dėl užpylimo padarytus nuostolius, išmokėjo iš viso 1 518,33 EUR dydžio draudimo išmoką, kuri paskaičiuota pagal Būsto draudimo taisykles Nr. 067 (2016-05-17 redakcija, galioja nuo 2016-06-01).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.266 straipsnis nustato objekto savininko ar valdytojo atsakomybę be kaltės, t. y. griežtą civilinę atsakomybę, todėl statinio savininkas (valdytojas) privalo atlyginti jam priklausančio statinio trūkumų lemtą žalą nepriklausomai nuo jo kaltės dėl tokių neigiamų padarinių. Pažymėtina, kad kai žala padaroma dėl turto sugadinimo užliejus jį vandeniu iš viršuje esančių patalpų, kuriose prasiveržė vanduo į kitas patalpas, viršuje esančių patalpų savininko (valdytojo) neteisėtais veiksmais laikytinas jo negebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims (CK 6.266 straipsnis, 6.270 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015). Ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškė atsakovui, kaip turto, esančio (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, savininkui. Atsakovas neginčijo aplinkybių dėl įvykusio draudžiamojo įvykio, dėl žalos dydžio. Ieškovė siuntė atsakovui pranešimus dėl žalos atlyginimo, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovei jos reikalaujamą žalos atlyginimą (CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, jog turto, esančio (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, užpylimu patirtus nuostolius buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte, savininkui atlygino ieškovė, ji įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens – atsakovo (CK 6.263, 6.266 straipsniai). Remiantis nurodytomis teisės normomis, iš atsakovo ieškovei priteistina 1 518,33 EUR turtinės žalos atlyginimas.

CK 6.37 straipsnio 1 dalis numato, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Ieškovė iš atsakovo prašo priteisti 67,18 EUR kompensacines palūkanas, apskaičiuotas taikant 5 proc. metinių palūkanų normą už 323 dienas. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl darytina išvada, kad jokių aplinkybių, paneigiančių atsakovo pareigą mokėti kompensacines palūkanas už patirtos žalos atlyginimą, nėra (CPK 176 – 179 straipsniai). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl 67,18 EUR kompensacinių palūkanų (paskaičiuotu už 323 dienas) priteisimo yra tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 585,51 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Už ieškinį yra mokėtinas 36,00 EUR žyminis mokestis. Ieškovė ieškinį apmokėjo 44,00 EUR žyminiu mokesčiu, permoka – 8,00 EUR. Ieškovei grąžintina 8,00 EUR žyminio mokesčio permoka (sumokėta 2018-09-07), žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

Tenkinant ieškovės ieškinį, iš atsakovo ieškovei priteistina 36,00 EUR žyminio mokesčio bei 455,58 EUR už advokato padėjėjos teisines paslaugas (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R–85 patvirtintos „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteisiamos, nes jų suma (1,99 EUR) būtų mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsniu, 285-288 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, naudai: 1 518,33 EUR žalos atlyginimą, 67,18 EUR palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 585,51 EUR sumos už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 36,00 EUR žyminį mokestį ir 455,58 EUR už advokato padėjėjos teisines paslaugas.

Grąžinti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, 8,00 EUR žyminio mokesčio (sumokėta 2018-09-07).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2-3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.