Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ atstovei pagal įgaliojimą K. S.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rovitonas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Faktinės bylos aplinkybės.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad užsakovė L. S. ir UAB „Rovitonas“, atstovaujamas direktoriaus D. M. 2019 m. balandžio 4 d. sudarė darbų rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Atsakovas įsipareigojo 2019 m. balandžio 5 d. pradėti ir iki 2019 m. balandžio 26 d. atlikti rangos darbus (pastatyti pagalbinį namelį, pagal užsakovės pateiktą pagalbinio namelio projektą), užsakovė L. S. – priimti darbus ir už juos sumokėti 1400 Eur. Šalių susirašinėjimas ir kiti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad užsakovė 2019 m. balandžio 5 d. perdavė rangovui 80 Eur grynaisiais, 2020 m. balandžio 11 d. mokėjimo pavedimu pervedė 600 Eur avansą.

Rangovas pateikė 2019 m. balandžio 8 d. darbų atlikimo aktą, kuriame nurodyta, jog sandėliuko pamato ir grindų įrengimo kaina 585,60 Eur, darbai atlikti 2019 m. balandžio 5 d. Ranka 2019 m. spalio 28 d. atliktas įrašas „Pasirašytą grąžinti arba pateikti pretenziją per 5 kalendorines dienas, kitu atveju aktą laikysime pasirašyta“.

2019 m. balandžio 12 d. rangovas elektroniniu laišku informuoja, kad „langai ir stogas bus ateinančią savaitę, tai po Velykų pas jus su nameliu“ (pastaba – 2019 m. Velykos švenčiamos balandžio 21 ir 22 dienomis).

2019 m. gegužės-birželio mėnesio susirašinėjimo turinys tarp užsakovės ir rangovo telefonu ir elektroniniu paštu patvirtina, kad atsakovas iki Sutartyje nustatyto 2019 m. balandžio 26 d termino prisiimtų darbų neatliko.

2019 m. gegužės 17 d. telefonu užsakovė teiraujasi rangovo „kaip su nameliu? Ar sulauksim iš vis. Nutilot visai. Mums labai neramu. Tiek ilgai laukiam.“ Į ką rangovas atsako, kad „Laba, maksimum užtruksiu iki trečiadienio, jei ne tada reikės ieškoti netradicinio sprendimo“.

2019 m. birželio 2 d. rangovas užsakovei pasiteiravus kada atvyks su nameliu atsako (kalba netaisyta): „Esu kažkaip nenormaliai pakibęs su jūsų nameliu. Kadangi jau dirbu ne vienas, vis nesiseka priimti normalų sprendimą dėl jo. Šiandien išeiginė ir galvoju – gal protingiau būtų grąžinti jums pinigus. Čia tik pamąstymai, aišku tas namelis man nereikalingas, bet gal jums taip geriau būtų?“.

2019 m. birželio 14 d. užsakovė elektroniniu laišku nurodo „laukiu pinigų grąžinimo į sąskaitą“, į ką rangovas atsako „užtruksiu savaitę apytiksliai, tik padarysiu iškart pasuksiu. Atsiprašau“.

2019 m. spalio 16 d. pradinė kreditorė, užsakovė L. S. pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovei UAB „Legal Balance“ perleido reikalavimo teises bei su jomis susijusias papildomas teises, įskaitant, bet neapsiribojant, prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises į skolininką UAB „Rovitonas“.

2019 m. spalio 28 d. rangovas informavo užsakovę, jog atsižvelgiant į gautą laišką iš ieškovės apie reikalavimo teisės perleidimą, praneša, jog nutraukia Sutartį.

2019 m. spalio 28 d. rangovas išrašė sąskaitą faktūra pradinei kreditorei L. S. 585,60 Eur sumai.

2019 m. spalio 30 d. rangovas atliko 14,40 Eur dydžio mokėjimo pavedimą į L. S. sąskaitą.

Byloje kilo ginčas ar ieškovė tinkamai informavo atsakovą apie reikalavimo perleidimo sutartį, taip pat ar ieškovė pagrįstai reikalauja grąžinti pradinės kreditorės sumokėtą avansą už neįvykdytą rangos sutartį, o atsakovui priešingai teigiant, kad beveik visa avansu sumokėta suma padengė pagal darbų atlikimo aktą paskaičiuotą sumą už faktiškai atliktus darbus ir ieškovei neturint teisės reikalauti nurodytos sumos iš atsakovo.

Dėl tinkamo informavimo apie reikalavimo perleidimą.

Byloje atsiliepimu atsakovas kelia abejonę dėl netinkamo informavimo apie reikalavimo perdavimo sutartį, jam negavus parašais patvirtintos reikalavimo perleidimo sutarties. Be to nurodo, kad nagrinėjamu atveju atsakovui kreditoriaus asmuo turi esminę reikšmę, todėl prašo teismo perleidimo sutartį laikyti negaliojančia remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 5 punktu.

Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje atsakovas nėra pareiškęs priešieškinio su savarankiškais reikalavimais, neprašo nuginčyti Reikalavimo perleidimo sutarties.

Pažymėtina, kad pagal CK 6.101 straipsnį reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo būdų, kurio esmė yra ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Šis esminis cesijos požymis atskleidžiamas reikalavimo perleidimo instituto normose: CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės, CK 6.107 straipsnio 1 dalyje – kad skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Todėl prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką.

Įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimo būdai, išskyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytą būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Dėl to šią spragą yra užpildęs kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.109 straipsnio 1 dalį ir formuodamas šiuo klausimu vienodą teismų praktiką. CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, kad pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kurio pranešimo, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikimas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą. Dėl to skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Siekiant nustatyti, ar pranešimas apie reikalavimo perleidimą yra tinkamas, turi būti taikomas objektyvusis metodas, t. y. sprendžiama, ar pranešimas yra tiek informatyvus, kad skolininkas, kaip protingas asmuo, pagal pateiktą informaciją suvoktų, jog reikalavimas perleistas.

Nagrinėjamu atveju apie pradinės kreditorės L. S. 2019 m. spalio 16 d. perleistą reikalavimą ieškovei UAB „Legal Balance“ atsakovas buvo informuotas tą pačią dieną, 2019 m. spalio 16 d., išsiunčiant atsakovui pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo žinomais atsakovo kontaktais: telefonu (duomenys neskelbtini) ir el. pašto adresais (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Nors atsakovas teigia, jog jis nėra gavęs originalios su parašais minėtos reikalavimo perleidimo sutarties, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad atsakovas apie cesiją buvo informuotas tinkamai elektroniniu paštu ir telefonu 2019 m. spalio 16 d. Pagal teismų nusistovėjusią praktiką reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas atsakovui kartu su ieškiniu taip pat laikomas tinkamu jo informavimu, neribojančiu jo teisių ir gynybos priemonių. Esant paminėtų aplinkybių visumai, atsakovo aukščiau nurodyti argumentai dėl netinkamo reikalavimo perleidimo atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad atsakovas neįrodinėjo aplinkybių dėl Reikalavimo perleidimo sutarties negaliojimo CK 6.101 straipsnio 5 punkto pagrindu, nereiškė savarankiškų reikalavimų, todėl atsakovo teiginiai, jog be jo sutikimo pradinė kreditorė negalėjo perleisti reikalavimo, nes jos asmuo atsakovui turėjo esminės reikšmės, laikytini atsakovo deklaratyviais teiginiais, nepagrindžiant jų įrodymais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, kad atsakovas apie reikalavimo perleidimo sutartį buvo informuotas tinkamai, dėl ko ieškovas turi teisę reikšti reikalavimą atsakovui dėl skolos priteisimo.

Dėl rangos teisinių santykių ir atliktų darbų priėmimo – perdavimo.

Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prievolių teisėje įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Sutartis įpareigoja šalis atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai.

Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutartyje nustatoma darbų pradžia ir pabaiga. Šalys taip pat gali nustatyti atskirų darbų atlikimo terminus (tarpiniai terminai). Jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, rangovas atsako ir už darbų pradžios ar pabaigos termino, ir už tarpinių terminų pažeidimą. Šalių susitarimu sutartyje nustatyti darbų atlikimo terminai gali būti keičiami rangos sutartyje nustatyta tvarka. Jeigu rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą, tai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius, jeigu dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 1-4 dalys).

Nagrinėjamu atveju Sutarties šalis siejo rangos teisiniai santykiai: atsakovas įsipareigojo 2019 m. balandžio 5 d. pradėti ir iki 2019 m. balandžio 26 d. atlikti rangos darbus - pastatyti pagalbinį namelį, pagal užsakovės pateiktą pagalbinio namelio projektą užsakovės nurodytoje vietoje. Bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, jog Sutartis neįvykdyta. Byloje pateikti pradinės kreditorės (užsakovės) ir atsakovo susirašinėjimai patvirtina, kad atsakovas pažeidė Sutarties įvykdymo terminą, delsė atlikti Sutartimi numatytus darbus, tačiau užsakovė geranoriškai leido vykdyti Sutartį ilgesnį laikotarpį. Šalių procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis nustatyta, kad 2019 m. birželio 2 d. atsakovui iškėlus abejones dėl tolesnio Sutarties vykdymo, Sutarties šalys bendravo telefonu ir susitarė dėl pinigų grąžinimo dalimis, ką patvirtina tolesnis šalių susirašinėjimas, kuriame pradinė kreditorė primena, jog laukia pinigų pervedimo, o taip pat ir atsakovo atsiliepime nurodyti faktai, jog bendru sutarimu Sutarties terminas buvo pratęsiamas, kol galiausiai buvo pasiektas susitarimas, kad UAB „Rovitonas“ kaip kompensaciją už sutarties neįvykdymą ir patirtus nepatogumus palieka užsakovei padarytus darbus ir grąžina sumokėtą avansą, kai bus parduotas užbaigtas namelis.

Sutarties šalys skirtingai traktuoja Sutarties nutraukimo terminą, užsakovei nurodant, kad jau 2019 m. birželio 2 dieną buvo aišku, kad Sutartis nebevykdoma, todėl pareikalauta grąžinti avansą, taigi Sutartis laikoma nutraukta nuo 2019 m. birželio 2 d., o atsakovui nurodant, jog užsakovė išreiškė norą nutraukti Sutartį 2019 m. spalio mėnesį, todėl atsakovas Sutartį nutraukė 2019 m. spalio 28 d. Teismas atkreipia dėmesį, kad nuo 2019 m. birželio iki 2019 m. spalio mėnesio šalys nepateikė jokių įrodymų apie tolesnį šalių bendradarbiavimą. Ieškovė, perėmusi užsakovės reikalavimą nurodo, jog užsakovė prarado viltį atgauti sumokėtą avansą, nes dar kartą 2019 m. spalio 13 d. skambino atsakovui prašydama grąžinti skolą, tačiau pinigų neatgavo, todėl perleido reikalavimo teisę į neatgautą avansą. Atsakovas patvirtina, kad užsakovės vyras ne kartą skambino telefonu ir reikalavo greičiau grąžinti avansą arba atiduoti namelį. Tik gavęs ieškovės informaciją apie Reikalavimo perleidimo sutartį atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų: įformino Sutarties nutraukimą 2019 m. spalio 28 d. pranešimu, pateikė darbų atlikimo aktą ir sąskaitą faktūrą užsakovei išsiųsdamas nurodytus dokumentus registruotu laišku. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė nepateikė aiškios pradinės kreditorės pozicijos, jog ji informuoja atsakovą apie Sutarties nutraukimą, tačiau byloje esančių rašytinių dokumentų pagrindu ir išklausius šalių paaiškinimus nustatyta aiški šalių valia: tiek pradinė užsakovė negavo to, dėl ko sudarė Sutartį, tiek pats atsakovas pripažino, kad nepavyko atlikti darbo, ginčo dėl Sutarties pažeisto termino nėra. Vertinant Sutarties šalių bendravimą elektroniniais laiškais ar telefono žinutėmis, teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės nurodomomis aplinkybėmis, kad pradinė kreditorė išreiškė valią nutraukti Sutartį dar 2019 m. birželio mėnesį, nes nuo to laiko pradėjo aiškiai ir nedviprasmiškai reikalauti atsakovo grąžinti sumokėtą avansą. Akivaizdu, kad užsakovė, kuriai darbai turėjo būti atlikti pagal Sutartį per 21 dieną ir negavus Sutarties rezultato ilgą laiką, Sutartis neteko prasmės.

Atsakovas tikina, jog dalis darbų buvo atlikta, atlikti darbai įvertinti 585,60 Eur už sandėliuko pamato ir grindų įrengimą. Atsakovas teikė atliktų darbų fotonuotraukas į bylą ir mano, kad šią sumą pagrįstai padengė iš užsakovės sumokėto avanso, nesudengtą likutį pervedant užsakovei. Baigiamoji rangos sutarties (arba jos etapo) vykdymo stadija yra darbų perdavimas ir priėmimas. Šie klausimai yra reglamentuojami CK 6.662 straipsnio normomis. Rangovas, atlikęs darbus, praneša apie tai užsakovui, ir pastarasis privalo nedelsiant pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo abi šalys. Rangos sutarčių atveju darbų perdavimo - priėmimo aktas yra įstatymo nustatytas specialus įrodymas, kuris juridinę galią pagal specialias įstatymo nuostatas įgyja net jei jį pasirašo tik viena iš šalių. Nurodytas aktas su jame pateikta informacija apie darbų atitinkamu laikotarpiu atlikimo mastus bei medžiagų įsigijimo bei sunaudojimo kiekius yra reikšmingas tam, kad, palyginus jo duomenis su kitais rangovo teiktais rašytiniais įrodymais, būtų tinkamai nustatytos faktinės bylos aplinkybės apie realiai atsakovo atliktų darbų pagal sutartį mastą bei panaudotų medžiagų kiekį.

Atsakovo pateiktas atliktų darbų aktas visumos byloje nustatytų aplinkybių kontekste vertintinas kritiškai (CPK 185 straipsnis). Pastebėtina, jog 2019 m. balandžio 8 d. darbų atlikimo aktas yra parengtas ir pasirašytas tik atsakovo. Nurodyti darbai atlikti 2019 m. balandžio 5 dieną, t. y. pirmą dieną kai atsakovas pradėjo vykdyti Sutartį ir užsakovė perdavė ieškovui 80 Eur grynaisiais avansu už atliekamus daiktus. Nurodyta suma šalių nebuvo įtraukta į Sutartį, o ir paties atsakovo neskaičiuojami kaip avansas, nes kaip nurodė atsakovas 585,60 Eur patirtas išlaidas už namelio pagrindo „pado“ įrengimą padengė iš 600 Eur sumokėto avanso sumos, 14,40 Eur grąžinant užsakovei. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas atliktų darbų aktą išsiuntė užsakovei, nors jam jau buvo žinoma apie Reikalavimo perleidimo sutartį ir tolesnį įsipareigojimą ieškovei, o ne pradinei kreditorei, nenurodomos priežastys, kodėl atliktų darbų aktas užsakovei išsiųstas daugiau nei po pusės metų nuo jo surašymo. Pateikta sąskaita faktūra ir atliktų darbų aktas teismo vertinimu nėra pakankamas įrodymas spręsti apie atliktų darbų kiekį, kokybę, būtent tokią kainą, atsižvelgiant į tai, jog iš esmės Sutartis nebuvo įvykdyta ir nenurodant kokiu pagrindu Atsakovas įgyja teisę reikalauti iš užsakovės dalinio darbų atlyginimo po Sutarties neįvykdymo. Kitų aplinkybių ir įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti faktinį darbų atlikimą, kainos pagrindimą atsakovas nenurodė.

Įstatymas numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Byloje pateikti įrodymai ir nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog užsakovė (pradinė kreditorė) savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė, už būsimų darbų atlikimą atsakovei sumokėjo šalių Sutartyje nustatytą avansą, viso 680 Eur. Byloje nėra pateikta tai nuginčijančių įrodymų. Aplinkybė, jog užsakovė nepasirašė atliktų dalies darbų priėmimo – perdavimo akto, visumos byloje nustatytų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo išvadai, jog būtent ieškovė pažeidė prievolę (CPK 185 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Priešingai, užsakovė jau nuo 2019 m. birželio mėnesio išreiškė atsakovui savo valią apie Sutarties nutraukimą, negavusi Sutartyje sutarto rezultato. Mažos dalies darbų atlikimas (įrengtas namelio „padas“ vietoj viso medinio sodo namelio) neatitiko šalių Susitarimo, todėl užsakovė, o vėliau perleidus reikalavimo teisę - ieškovė - įgijo teisėtą pagrindą reikalauti grąžinti visą sumokėtą avansą iš atsakovo. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas, kaip verslininkas, pagal savo veiklos pobūdį privalo žinoti rangą ir atliktų rangos darbų perdavimą – priėmimą reglamentuojančius norminius aktus ir vykdyti juose įtvirtintas pareigas; verslininkui taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, atsakovas turėjo įvertinti savo prisiimamus įsipareigojimus, numatyti negalėjimo įvykdyti Sutartį pasekmes.

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad rangovas pažeidė Sutartyje numatytą darbo atlikimo galutinį terminą, rangovas pažeidė užsakovės žodiniu susitarimu pratęsiamus terminus darbui atlikti, todėl toks prievolės įvykdymas užsakovei prarado prasmę, tapo neaktualus ir užsakovė įgijo teisę reikalauti patirtų nuostolių, t. y. jos patirtų išlaidų (680 Eur sumokėto avanso) už darbą, kurio rezultato negavo. Tuo pagrindu ieškovės perimtas reikalavimas iš pradinės kreditorės priteisti iš atsakovo 665,60 Eur (680 Eur - 14,40 Eur) avanso sumą laikytinas teisėtu ir pagrįstu, ieškovei iš atsakovo priteistina 665,60 Eur skola (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnis).

Dėl palūkanų priteisimo.

Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jų patirtų nuostolių, už termino prievolei įvykdyti praleidimą privalo mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Šios palūkanos, vykdančios nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Atsižvelgiant į tai, kad perimdama reikalavimo teisę, ieškovė įgijo ir su ja susijusias papildomas teises, bei remiantis LR CK 6.38 straipsnio 1, 3 dalimi, 6.256 straipsnio 1 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už laikotarpį nuo tos dienos kai pradinė kreditorė pareikalavo grąžinti sumokėtą avansą iš atsakovo, t. y. 2019 m. spalio 13 d. iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2020 m. sausio 20 d. - viso 8,94 Eur už paskaičiuotas 98 dienas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis 1 dalis). Ieškovė pateikė teismui įrodymus, jog patyrė 184,40 Eur bylinėjimosi išlaidų – 15 Eur už žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 7 punktai, 7 dalis), 169,40 Eur už teisinę pagalbą. Teismui ieškinį tenkinus visiškai šios ieškovės išlaidos priteistinos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rovitonas“ 665,60 Eur (šešių šimtų šešiasdešimt penkių eurų šešiasdešimties euro centų) skolą, 8,94 Eur (aštuonių eurų devyniasdešimt keturių euro centų) kompensacines palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 674,54 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt keturių eurų penkiasdešimt keturių euro centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. sausio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 184,40 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt keturis eurus keturiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.