Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019 m. kovo 19 d. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovei S. V. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Atsakovė nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į prašymą, į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Vadovaujantis ABTĮ 78 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama proceso šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, bei savo biudžeto sąskaita gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 - 2 punktai numato, jog savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007-03-29 sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurių 6 punktas (Nuostatų redakcijos su vėlesniais pakeitimais) numatė, kad vietinė rinkliava yra Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Nagrinėjamai bylai taip pat yra reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, pagal kurią skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia (liet. tarp kitko, be kita ko) apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis (liet. tiesiogiai, konkrečiai apibrėžta) nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t.y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą.

LVAT 2014-01-28 nutartyje, aiškindamas teisę dėl „atliekų turėtojo” sąvokos, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. LVAT 2010-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. LVAT akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia tai, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis - todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010-11-25 sprendimu Nr. T2-330 patvirtintų Nuostatų 3 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Atliekų turėtojas apibrėžiamas kaip fizinis arba juridinis asmuo, kuris turi komunalinių atliekų, arba kurio veiklos metu susidaro komunalinių atliekų (2007-03-29 sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Taisyklių 2 punktas), o pagal 2008-12-23 sprendimu Nr. Nr. T2-425 patvirtintų Nuostatų 13 punktą atliekų turėtojas suprantamas kaip atliekų gamintojas arba asmuo, kuris turi atliekų. Vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytą Vietinės rinkliavos dydį padauginus iš metinės komunalinių atliekų susikaupimo normos, nurodytos Nuostatų 1 priede pagal nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį (Nuostatų 14 punktas). Tais atvejais, kai vietinė rinkliavos administravimo parametras yra nekilnojamojo turto bendrojo ploto kvadratinis metras, mokėtina vietinės rinkliavos už kalendorinius metus suma apskaičiuojama – metinę vietinę rinkliavą padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto (Nuostatų 15.1 punktas).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 5 - 6) patvirtina, jog nekilnojamojo turtas objekto, adresu, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise ginčo laikotarpiu priklausė Klaipėdos miesto savivaldybei. Minėtas išrašas patvirtina, kad ginčo laikotarpiu buvo sudaryta nuomos sutartis su E. V., kuri pagal Gyventojų registrų tarnybos Išrašą apie asmenį (b. l. 7) yra mirusi. Pareiškėjos į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – Testamentų registro išrašas (b. l. 8) - patvirtina, kad minėto asmens palikimą 2016-08-17 priėmė atsakovė.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2016-03-31 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016 yra išaiškinusi, kad su ginčo nekilnojamojo turto objektais susijusios prievolės, kurios atsirado po šio turto palikėjų mirties, yra atsakovo, nepriklausomai nuo to, kada buvo įformintas palikimo priėmimas. Minėtas palikimo teisinių padarinių retrospektyvus taikymas reiškia ir tai, kad atsakovas pripažintinas disponavęs turto objektu nuo šio turto palikėjų mirties momento (žr., LVAT 2016-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016 ir kt.).

Nustatyta, kad E. V., kurios palikimą 2016-08-17 priėmė atsakovė, mirė (duomenys neskelbtini), todėl laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2015-12-31 prievolė mokėti vietinę rinkliavą už ginčo nekilnojamojo turto objektą savaime nėra atsakovės pareiga. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovė, be kita ko, nebuvo ginčo nekilnojamojo turto savininkė (jo paveldėtoja). Šiuo atveju palikėja E. V. buvo ginčo nekilnojamojo turto objekto nuomotoja, todėl nesant kitų duomenų, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė naudojosi ginčo nekilnojamojo turto objektu ginčo laikotarpiu.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegiją anksčiau minėtoje administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016 taip pat pažymėjo, kad nei Rinkliavų įstatymas, nei Nuostatai nereglamentuoja teisinių santykių, susijusių su mirusio fizinio asmens vietinės rinkliavos prievolių vykdymu (išieškojimu). Todėl šiuo klausimu pirmiausia yra taikytinas panašius santykius reglamentuojantis Mokesčių administravimo įstatymas, kurio 92 straipsnis įtvirtina, kad „mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Civilinio kodekso nustatyta tvarka” (žr., LVAT 2016-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016 ir kt.).

Kreditoriaus reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką reglamentuojančio Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad palikėjo kreditoriai (nagrinėjamu atveju – pareiškėja) turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šioje nuostatoje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 4 dalis).

Pareiga įrodyti (pateikti tai patvirtinančius dokumentus ar (ir) kitus įrodymus), jog yra įvykdytas Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimas pirmiausia tenka kreditoriui (žr., LVAT 2016-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016 ir kt.). Šiuo aspektu pareiškėja nurodo, kad tik 2018-11-13 patikrinus Testamento registro duomenis tapo aišku, kad E. V. palikimą priėmė atsakovė.

Vertinant pareiškėjos argumentus dėl svarbių aptariamo termino praleidimo priežasčių, atkreiptinas dėmesys, kad išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016 pažymėjo, kad dėl tam tikros jo veiklos, susijusios su vietinės rinkliavos administravimu, ypatumų, tais atvejais, kai nekilnojamojo turto savininkai nepraneša apie vietinės rinkliavos mokėtojo duomenų pasikeitimą, vienintelis būdas jam gauti atitinkamą informaciją yra naudojimasis viešais registrais, įskaitant nekilnojamojo turto registrą (žr., LVAT 2016-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo nekilnojamojo turto objekto nuomotoja mirė (duomenys neskelbtini), o atsakovės palikimo priėmimo faktas registre įregistruotas – 2016-08-17. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad nuomos sutarties išregistravimo pagrindas - 2016-04-08 asmens prašymas (įrašas galiojo iki 2016-04-12). Be to, 2017-09-19 sudaryta nauja nuomos sutartis su R. T. Pareiškėja pranešimą apie skolą atsakovei išsiuntė 2018-11-27 (b. l. 10), o į teismą kreipėsi tik 2019-01-31, t. y. praėjus daugiau kaip 2,5 m. nuo palikimo priėmimo fakto bei nuomos sutarties asmens prašymu nutraukimo fakto išviešinimo. Pareiškėja, kuriai šiuo aspektu tenka įrodinėjimo našta, nepateikė jokių duomenų bei paaiškinimų apie tai, kas sutrukdė anksčiau identifikuoti pasikeitusį vietinės rinkliavos mokėtoją, išsiaiškinti šio pasikeitimo priežastis. Šios aplinkybės nagrinėjamu atveju leidžia konstatuoti pareiškėjos nepagrįstą delsimą reiškiant aptariamus reikalavimus, todėl atsisakytina tenkinti jos prašymą dėl ginčo termino atnaujinimo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimą per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.