Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-115-495/2016

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-04-01
Bylos Nr.: 1A-115-495/2016
Teisminio proceso Nr.: 1-30-1-00108-2014-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Viktoras Kažys, Daiva Pranytė-Zalieckienė (pran.), Rūta Mickevičienė
Nuteistasis: V. E.
Advokatai: Edvardas Staponkus

Baudžiamoji byla Nr. 1A-115-495/2016Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00108-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.3.1.; 1.1.5.1.; 2.1.7.4.; 2.1.7.3.; 1.1.8.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.4.6.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 1 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Daivos Pranytės - Zalieckienės,teisėjų Viktoro Kažio, Rūtos Mickevičienės,sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,nuteistajam V. E.,nuteistojo gynėjui advokatui Edvardui Staponkui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. E. gynėjo advokato Edvardo Staponkaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo V. E. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 12 metų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis, ši paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos bausmės dalimi ir V. E. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 12 metų 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš V. E. P. Ž. ir J. Ž. priteista 2862,21 Eur turtinei žalai atlyginti, P. Ž., J. Ž., G. Ž. - po 28962 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. E. nuteistas už tai, kad jis, 2014 m. balandžio 9 d. apie 5 val. prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su M. Ž. metu, dūrė peiliu pastarajam į veidą, padarydamas pjautinę žaizdą veido kairėje pusėje ant apatinės lūpos ir žando su kiauriniu žando sužalojimu, bei smogė peiliu nukentėjusiajam į krūtinę, padarydamas kiaurinį durtinį-pjautinį krūtinės ląstos ertmės sužalojimą ir vidaus organų pažeidimą, kurie sukėlė sunkų trauminį hemoraginį šoką. Nuo patirtų sužalojimų M. Ž. 2014 m. balandžio 9 d. apie 6 val. 05 min. mirė, taip V. E. tyčia nužudė M. Ž..

Šalies argumentai

Nuteistojo V. E. gynėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. nuosprendį, kuriuo V. E. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, ir priimti naują nuosprendį – V. E. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį išteisinti. Teisėjų kolegijai nusprendus, kad V. E. teisėtai ir pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, prašo pastarojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti M. Ž. provokuojantį ir rizikingą elgesį bei ženkliai sumažinti nukentėjusiesiems priteistą neturtinės žalos dydį.

Apelianto įsitikinimu, nepagrįstai pirmosios instancijos teismas jo ginamojo kaltę grindė liudytojo Č. P. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais. Mano, jog šiam liudytojui ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai darė psichologinį spaudimą. Nors liudytojui Č. P. ir nebuvo taikomos jokios apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės, į teismo posėdį jis buvo atvežtas (duomenys neskelbtini) Nusikaltimų tyrimo biuro Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininko D. B., be to, šis pareigūnas dalyvavo ir liudytojo apklausoje, tuo apklausos metu darydamas apklausiamajam psichologinį poveikį. Nurodo, jog šis vienintelis tiesioginis galimai matytos situacijos liudytojas, susidariusios konfliktinės situacijos kurstytojas ir iniciatorius, įvairiais būdais vengė atvykti į teismą, nors ir žinojo apie nagrinėjamos bylos laiką ir vietą, dėl ko ne tik teismui, bet ir kitiems proceso dalyviams, gynybai nepavyko jam užduoti klausimų, kurie būtų padėję teismui išsiaiškinti ir objektyviai įvertinti jo parodymų patikimumą bei teisingumą.

Atkreipia dėmesį į tai, jog jo ginamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme savo kaltę pripažino iš dalies, tai yra jis neneigė, kad įdūrė M. Ž. peiliu į krūtinės sritį, bet tai jis padarė ne tikslu jį sužaloti ar nužudyti, bet pats gindamasis nuo netikėto ir staigaus M. Ž. užpuolimo. Iš V. E. duotų parodymų matyti, kad 2014-04-09 nakties metu po vidurnakčio jis apie porą valandų buvo bare „(duomenys neskelbtini)“ kartu su M. Ž. ir Č. P., su kuriais kartu leido laiką ir gėrė alų. Bare jį Č. P. apkaltino mobiliojo telefono vagyste, todėl tarp jų kilo konfliktas. Konfliktą norėjęs nuraminti M. Ž., pasikvietė jį į tualetą ir prašė jo nekonfliktuoti. M. Ž. tualete iš jo pasiskolino ir 50 litų. Kadangi konflikto vis tik nepavyko išspręsti, barmenas jo paprašė išeiti iš baro, ką jis neprieštaraudamas ir padarė. Išėjus, netoli baro esančio gyvenamojo namo, jis kartu su L. R. rūkė. Nespėjus surūkyti cigaretės, iš baro išėjo M. Ž. ir Č. P. bei priėjo prie jų. Nieko nesakydamas, M. Ž., kuris pagal sudėjimą už jį fiziškai žymiai stipresnis, pradėjo jam kumščiais daužyti į veidą, galvą, pargriovęs ant žemės, pradėjo spardyti jam į šonkaulius. Šio mušimo metu M. Ž. jam už kaklo sugriebęs nebuvo ir jo nesmaugė, buvo sugriebęs tik už striukės krūtinės pusėje. M. Ž. nustojus jį mušti, jis su L. R. nuėjo pas pastarąjį į butą, o po valandos ar pusantros grįžo namo. Ryte, tėvams išvažiavus į darbą, jis pabudo ir išgirdo kažką po langais švilpiant. Praskleidęs žaliuzes, lauke po langais pamatė stovintį M. Ž.. Tik išėjęs į lauką, jis pamatė, kad už maždaug 30 metrų nuo namo ant takelio stovi ir Č. P.. M. Ž. numetęs cigaretę ir nieko nesakydamas, palipęs laipteliais prie įėjimo į namą, kumščiu trenkė jam į galvą, po ko jis atsitrenkė galva į laiptinės sieną. Kadangi jis kišenėje savigynai turėjo peilį, jį išsitraukė ir pradėjo juo mosikuoti prieš M. Ž., kad šis atsitrauktų. Tačiau M. Ž. neatsitraukė, o čiupo jį viena ranka už kaklo ir pradėjo smaugti. Kadangi jam pradėjo svaigti galva, trūkti oro, aptemo akyse, jis peiliu kažkur įdūrė jį puolančiam M. Ž.. Nuo to smūgio M. Ž. kelis žingsnius paėjo atbulas ir nugriuvo ant šaligatvio. Tik tada jis pamatė priėjusį ir šalia esantį Č. P.. Jis ir Č. P. buvo pasimetę. Tuo metu į namus grįžo jo tėvas R. E. ir jie jo mašina nuvežė M. Ž. į ligoninę. Prieš tai Č. P. telefonu paskambino specialiosioms tarnyboms ir pranešė, kad sužalotam žmogui reikalinga greitoji pagalba.

Byloje yra tiksliai nustatyta, kad tos nakties metu V. E. jokio mobilaus ryšio telefono neturėjo, todėl M. Ž. ir Č. P. telefonu prie savo gyvenamojo namo išsikviesti negalėjo. Kas paneigia liudytojo Č. P. parodymus, kad tai jo ginamasis kvietė M. Ž. ateiti prie jo namo išsiaiškinti, ir patvirtina aukščiau išdėstytus V. E. parodymus. Apeliantas pažymi ir tai, jog M. Ž. prie V. E. namų atėjo būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl dėl girtumo jo elgesys ir veiksmai galėjo būti ir buvo neprognozuojami (jo kraujyje rasta 2,00 promilės, o šlapime 2,47 promilės alkoholio).

Iš 2014-04-15 specialisto išvados matyti, kad prie (duomenys neskelbtini) II laiptinės yra 195 cm ilgio ir 162 cm pločio laiptų aikštelė, ant kurios nuo šaligatvio pasikeliama dviejų betoninių laiptų pakopomis. Dėl namo konstrukcijos ypatybių laiptų aikštelės ir įėjimo į laiptinę iš tos vietos, kurią parodymų patikrinimo metu parodė liudytojas Č. P., negalima matyti. Todėl akivaizdu, kad liudytojas Č. P. nakties metu neapšviestoje vietoje ir būdamas apie 30 metrų nuo namo, negalėjo matyti kas vyksta ant II laiptinės aikštelės prie įėjimo į laiptinę, t. y. negalėjo matyti, kokius veiksmus M. Ž. atliko prieš V. E. laiptinės aikštelėje. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, o taip pat paminėtos specialisto išvados matyti, kad dėmių, panašių į kraują, aptikta ant šaligatvio 58 cm atstumu nuo pirmosios laiptinės pakopos, kas atitinka V. E. parodymus, kad po smūgio peiliu M. Ž. kelis žingsnius atsitraukė ir tik tada susmuko ant šaligatvio.

Bylos medžiaga kategoriškai paneigiama ir liudytojo Č. P. nurodytą aplinkybę, kad tai jo ginamasis M. Ž. vadino „duchu“, kad jis V. nekaltino telefono vagyste, kivirčo dėl telefono nebuvo.

Byloje nustatyta, kad mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso liudytojui Č. P. ir kad būtent iš šio telefono numerio 2014-04-09 5.48 val. buvo skambinta į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau - BPC). Apie tai, kad tai jis skambino į BPC, parodė ir pats Č. P.. Iš BPC pateikto garso įrašo išklotinės matyti, kad skambinusysis asmuo, tai yra Č. P., jau siekė sukurti sau palankią versiją dėl šio įvykio, tarnybai nurodydamas, kad „... ar girdi, V., sakom prie (duomenys neskelbtini)“, o vėliau, perskambinus BPC darbuotojams, patikslino vietą prie (duomenys neskelbtini), tačiau kartu pasakė „ ... dašoko ir dabėgo iki mūsų“, taip norėdamas sukurti versiją, kad jie su V. E. prie M. Ž. sužalojimo niekuo neprisidėjo. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojas Č. P., ligoninėje sužinojęs, kad M. Ž. pristatytas į ligoninę mirė, žinodamas įvykio aplinkybes, iš karto nesikreipė į policiją ir nepranešė apie jam žinomas įvykio aplinkybes. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad jis tik apie 19 val. atvyko į 2-ąjį policijos komisariatą pranešti, kad turi naudingos informacijos apie M. Ž. sužalojimą, kas leidžia daryti prielaidą, kad jis apie susidariusią situaciją pranešė savo tėvui ir visą dieną buvo svarstoma, ką jam šioje situacijoje pranešti policijai (apklausiamas teisme jis parodė, kad „... tėvas paporino, kad sakyčiau visą tiesą“).

Paminėtos aplinkybės, gynėjo nuomone, leidžia konstatuoti, kad apygardos teismas be pagrindo laikė šio liudytojo parodymus patikimais ir jais iš dalies pagrindė apkaltinamąjį nuosprendį.

Nuosprendyje teismas, remdamasis liudytojų A. V. ir L. R., mačiusių tarpusavio konfliktą bei muštynes prie baro „(duomenys neskelbtini)“, parodymais, padarė nepagrįstą išvadą, kad būtent tada M. Ž. buvo prispaudęs bei laikė V. E. už kaklo ir sužalojimai kakle V. E. buvo padaryti būtent prie baro „(duomenys neskelbtini)“, o ne V. E. nurodytomis aplinkybėmis. Liudytojas L. R. parodė, kad „... ar laikė prispaudęs neatsimenu, gali būti, nes visko daug buvo.“. Tokie liudytojo parodymai rodo, jog jis neteigia, kad V. E. buvo M. Ž. smaugiamas, o tik neatmeta galimybės, kad galėjo būti prispaudęs prie žemės, kas aiškiai netolygu kaklo smaugimui. Liudytojas A. V. į kaltinamojo klausimą dėl smaugimo atsakė: „... tamsu buvo labai, nemačiau tiksliai kaip laikė, ar tik už kaklo, ar ir už striukės, matėsi, kaip stumdėsi, mušėsi.“. Iš tokių liudytojų parodymų, gynėjo įsitikinimu, teismas negalėjo padaryti aukščiau nurodytos kategoriškos išvados. Be to, gynyba, įvertindama šios aplinkybės reikšmę, šį klausimą teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėją uždavė ir apklausiamam liudytojui Č. P., kuris kategoriškai atsakė, kad nematė, jog V. E. būtų smaugiamas prie baro. Bylos aplinkybėmis nustatyta, kad Č. P. V. E. mušimo metu visą laiką buvo šalia, inicijavo ir palaikė šį mušimą, todėl tokią aplinkybę, kaip smaugimą, tikrai būtų įsidėmėjęs ir nurodęs. Teismas nuosprendyje šių Č. P. parodymų neanalizavo ir nevertino. Tokiu būdu teismas netinkamai įvertino įrodymus ir pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Be kita ko, apeliantas nurodo ir tai, jog skundžiamame nuosprendyje pernelyg sureikšmintas jo ginamojo elgesys iki šio įvykio, nors tai jokios esmės pačiam įvykiui ar jo aplinkybėms neturi. Konstatuota (liudytojos E. Č. parodymai), kad prieš įvykį kaltinamasis buvo agresyviai nusiteikęs, nes eidamas daužė automobilių veidrodėlius. Tačiau tai yra nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo, padaužiškumo, o ne kokio tai agresyvumo požymiai, nes iš tos pačios liudytojos parodymų matyti, kad V. E. su niekuo nekonfliktavo ir nebuvo prieš ką nors konkrečiai agresyviai nusiteikęs. Be to, reikia atsižvelgti ir į tai, kad apie tokias aplinkybes bylos tyrimo metu niekas daugiau neparodė, o pati liudytoja, kaip M. Ž. draugė, yra ir suinteresuotas asmuo. Pernelyg akcentuojamas agresyvus V. E. elgesys bare „(duomenys neskelbtini)“, dėl ko jis buvo išvarytas iš baro, tačiau tai įtakojo būtent liudytojo Č. P. elgesys, kai jis V. E. nepagrįstai apkaltino brangaus mobiliojo telefono vagyste, išvadino jį „žiurke“ ir tai rodė ne V. E. agresyvumą, o pagrįstą pasipiktinimą nepagrįstai jam mestu kaltinimu ir asmenybės įžeidimu. Taigi teismo išvada, kad jo ginamasis prieš įvykį buvo agresyviai nusiteikęs, neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Klaipėdos apygardos teismo nuosprendyje yra prielaidų, kurios nėra vertinamos nuteistojo naudai, jos neatmestos, neobjektyviai ir vienašališkai interpretuotos, ir jomis vadovautasi priimant apkaltinamąjį nuosprendį, taip pažeidžiant baudžiamojo proceso normas.

Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad V. E. buvo padaryti šie sužalojimai: paviršiniai odos nubrozdinimai veido kairėje, poodinė kraujosruva nosie nugarėlėje, grupės poodinių kraujosruvų kako abiejuose šonuose, poodinės kraujosruvos kairio žasto išoriniame paviršiuje, kairės alkūnės paviršiuje, kairio dilbio priekiniame paviršiuje, dešinio dilbio priekiniame dešiniame paviršiuose. Sužalojimai įgauti dėl bukos traumos paveikus nurodytas kūno vietas bukais kietais daiktais - sumušant, atsitrenkiant, smulkesnės poodinės kraujosruvos rankose galėjo atsirasti nuo stipraus spaudimo pirštų galais, grupės poodinių kraujosruvų kakalo šonuose - stipriai užspaudus kaklą smaugimo metu. Taigi išvadoje nurodyta, kad V. E. smaugimo metu buvo stipriai užspaustas kaklas, kas leidžia tikėti jo ginamojo parodymais, kad dėl smaugimo jam pradėjo trūkti oro, aptemo akyse.

Paminėtų aplinkybių pagrindu nustatyta situacija, gynėjo manymu, patvirtina, kad V. E. veiksmai nagrinėjamu atveju turėtų būti vertinami kaip atlikti būtinosios ginties būklėje (BK 28 straipsnis). Peilio jis nebuvo iš anksto pasiruošęs ir neplanavo juo sužaloti ar nužudyti M. Ž., juo pasinaudojo tik neturėdamas kitos išeities bei gelbėdamas savo gyvybę.

Žemesnės instancijos teismas

Jeigu kolegija nuspręstų, kad V. E. veiksmuose nebuvo būtinosios ginties, o Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, mano, kad paskirta už šią nusikalstamą veiką V. E. bausmė yra pernelyg griežta. Skirdamas bausmę virš įstatyme numatytos bausmės vidurkio, teismas neatsižvelgė į tai, kad M. Ž. be jokio realaus pagrindo, kitų asmenų akivaizdoje, tą pačią naktį sumušė už save fiziškai silpnesnį V. E., pats, būdamas stipriai girtas, atėjo prie V. E. namų, pats išsikvietė jį į lauką išsiaiškinti bei išprovokavo konfliktą. Tokie nukentėjusiojo veiksmai, gynėjo manymu, laikytini provokuojančiais ir rizikingais bei švelnina V. E. atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Be to, V. E. yra jauno amžiaus, jokių darbinių pajamų, santaupų ir nekilnojamojo turto neturi bei artimiausiu metu neturės, todėl kiekvienam iš nukentėjusiųjų priteista po 28 962 Eur neturtinė žala yra aiškiai per didelė ir turėtų būti ženkliai sumažinta, atsižvelgus ir į provokuojantį bei rizikingą M. Ž. elgesį.

Teismo posėdžio metu nuteistasis V. E. ir jo gynėjas prašė gynėjo skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo V. E. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. E. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl BK 28 straipsnio nuostatų taikymo

Nuteistojo V. E. gynėjo apeliacinio skundo argumentai, kad jo ginamojo veiksmai turėjo būti vertinami, kaip padaryti esant būtinajai ginčiai, yra nepagrįsti ir atmetami.

Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį būtinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Viena iš būtinųjų ginties teisėtumo sąlygų yra pavojingas kėsinimasis, kuris savo ruožtu turi būti realus ir akivaizdus, todėl nesant pavojingo kėsinimosi, nėra pagrindo kalbėti ir apie būtinąją gintį.

Byloje nustatyta, kad V. E. 2014 m. balandžio 9 d. apie 5 val. prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su M. Ž. metu dūrė peiliu pastarajam į veidą, padarydamas pjautinę žaizdą veido kairėje pusėje ant apatinės lūpos ir žando su kiauriniu žando sužalojimu, bei smogė peiliu nukentėjusiajam į krūtinę, padarydamas kiaurinį durtinį - pjautinį krūtinės ląstos ertmės sužalojimą ir vidaus organų pažeidimą, kurie sukėlė sunkų trauminį hemoraginį šoką. Nuo patirtų sužalojimų M. Ž. 2014 m. balandžio 9 d. apie 6 val. 5 min. mirė.

Sprendžiant iš byloje užfiksuotų nuteistojo V. E., beje, gana nenuoseklių, parodymų, pastarasis pripažįsta peiliu sužalojęs M. Ž., tačiau teigia, jog tai padarė gindamasis nuo pastarojo prieš jį panaudoto smurto - smaugimo. Tačiau, tokia nuteistojo gynybos versija objektyviai paneigta bylos medžiaga ir pirmosios instancijos teismo pagrįstai atmesta.

Analizuojant byloje esančius duomenis – nuteistojo V. E., liudytojų Č. P., E. Č. parodymus, matyti, jog nagrinėjamo įvykio vakarą, apie 23 val. nakties, (duomenys neskelbtini) rajone V. E. ir Č. P. susitiko su M. Ž. bei jo mergina E. Č., nuėjo pas M. Ž. į namus, kur vartojo alkoholinius gėrimus, ką patvirtina ir nukentėjusiojo buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros metu ant stalo aptiktas alkoholinio gėrimo beveik tuščias butelis (1 t., b.l. 31-37). Baigus gerti alkoholį, V. E., Č. P. ir M. Ž. apie 1 val. nakties išėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini). E. Č. išvyko namo. Ši liudytoja parodė, jog jai išvykstant namo, V. E. buvo ne tik apgirtęs, bet ir agresyviai nusiteikęs, eidamas gatve daužė mašinų veidrodėlius. V. E., Č. P., M. Ž. būnant minėtam bare prie jų prisijungė ir liudytojas L. R., visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Iš paties nuteistojo, liudytojų L. R., P. R. parodymų matyti, jog jiems besėdint bare tarp Č. P. ir V. E. prasidėjo konfliktas dėl telefono, jie ginčijosi, triukšmavo, vienas kitam grasino. Liudytojai P. R., L. R. patvirtino, jog V. E. buvo priešiškai nusiteikęs, grasino „užnugariu“ iš savo rajono. Tuo tarpu M. Ž. į Č. P. ir V. E. konfliktą nesikišo. Tik vėliau, pasak liudytojo P. R., nukentėjusysis bandė nutraukti konfliktą, liepė nurimti, tačiau V. E. ir toliau neaprimo. M. Ž. buvo nusivedęs V. E. į tualetą apsiraminti, tačiau jiems sugrįžus, pastarasis ir toliau šūkavo, nenurimo, todėl jis (liudytojas P. R.) liepė V. E. išeiti iš baro. V. E. jo klausė ir iš baro išėjo, netrukus išėjo ir L. R., kiek draugiškai pabendravę iš baro išėjo ir Č. P. su M. Ž.. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų vaizdo kamerų, esančių bare „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), įrašų matyti, jog V. E. ir L. R. iš baro išėjo apie 2.23 val., tuo tarpu M. Ž. su Č. P. - praėjus dar 3 minutėms. Sprendžiant iš liudytojų Č. P., L. R. parodymų, išėjus iš baro, kitoje gatvės pusėje Č. P. ir M. Ž. priėjus prie V. E. ir L. R., įvyko žodinis konfliktas. Liudytojai L. R., A. V. patvirtino, jog M. Ž. klausė V. E., kas čia „duchas“. Tuo tarpu Č. P. kurstė konfliktą, vis kartojo, jog V. E. išvadino M. Ž. „duchu“, „gaidžiu“. V. E. gynėsi, kad taip nesakė, o M. Ž. puolė jį mušti.

Apeliantas skunde kategoriškai teigia, jog byloje esantys įrodymai, nepatvirtina, kad būtent muštynių kitoje baro „(duomenys neskelbtini)“ gatvės pusėje metu V. E. buvo M. Ž. suimtas už kaklo, kuomet ir buvo padarytos jam specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos grupinės poodinės kraujosruvos kaklo abiejuose šonuose, tačiau bylos medžiaga tvirtina priešingai. Faktą, jog būtent paminėtoje vietoje, o ne mirtino smūgio peiliu sudavimo vietoje, V. E. buvo M. Ž. suimtas už kaklo ir smaugiamas, patvirtina liudytojų L. R., A. V., kurie, beje, yra nuteistojo pažįstami, parodymai. Priešingai nei nurodo gynėjas apeliaciniame skunde, minėtų liudytojų parodymai leido pirmosios instancijos teismui padaryti neabejotiną bei kategorišką išvadą, jog M. Ž. sužalojimus V. E. kakle padarė muštynių šalia baro „(duomenys neskelbtini)“ metu. Liudytojas L. R. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog M. Ž. mušė V. E. kojomis ir rankomis, V. E. buvo nukritęs, jį spardė. Liudytojas paklaustas teisėjo apie V. E. kaklo suspaudimą, patvirtino, jog taip galėjo būti, nurodė, jog aplinkybes apklausiamas iš karto po įvykio geriau prisiminė. Iš BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintų L. R. parodymų matyti, jog M. Ž. mušė V. E. gulintį ant žolynėlio, laikė prispaudęs prie žemės V. E. kaklą. Liudytojas A. V. teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog muštynių metu M. Ž. buvo pargriovęs V. E. ant žemės ir jam suėmęs už kaklo. Beje, analogiškas aplinkybes liudytojas A. V. parodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Paminėtų liudytojų parodymus teismas vertina kaip patikimus įrodymus. Byloje nėra duomenų, kad šie liudytojai būtų suinteresuoti V. E. nepalankia bylos baigtimi, siektų jam pakenkti. Priešingai, kaip jau minėta, iš paminėtų liudytojų parodymų matyti, jog šie asmenys buvo būtent V. E. pažįstami, tuo tarpu M. Ž. ir Č. P. įvykio dieną L. R. matė pirmą kartą, A. V. M. Ž., Č. P. pažinojo tik iš matymo. Liudytojų L. R., A. V. parodymų nepaneigia, o tuo pačiu ir V. E. iškeltos versijos, jog jis M. Ž. buvo smaugiamas ne prie „(duomenys neskelbtini)“ baro, o prieš suduodant smūgius peiliu prie jo namo laiptinės, nepatvirtina ir Č. P. pas ikiteisminio tyrimo teisėją duoti parodymai, jog šis nematė, kad V. E. prie baro „(duomenys neskelbtini)“ būtų smaugiamas. Pažymėtina tai, jog tos pačios apklausos metu liudytojas Č. P. patvirtino, jog apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnės davė teisingus parodymus. Tuo tarpu 2014-04-10 apklausos metu liudytojas Č. P., kaip ir liudytojai L. R., A. V., patvirtino, jog matė kaip M. Ž. suspaudęs už kaklo V. E. spaudė prie žemės. Be to, Č. P. parodė ir tai, jog V. E. taip pat laikė M. Ž. už kaklo, tuo tarpu specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), be kitų M. Ž. padarytų sužalojimų, nustatytos ir skersos juostos plote išsidėsčiusios daugybinės smulkios taškinės poodinės kraujosruvos kaklo priekinio paviršiaus vidurinėje dalyje, trys viena žemiau kitos išsidėsčiusios skersų juostų formos poodinės kraujosruvos kaklo vidurinės dalies dešinėje pusėje dešinio galvos sukamojo raumens projekcijos srityje. Specialisto išvadoje nurodyta, jog kaklo sužalojimai gavosi tiesiogiai trauminiu spaudžiamuoju būdu paveikus kaklą kietu buku pailgu daiktu bei tiesiogiai trauminiu spaudžiamuoju – slystamuoju būdu dešinę kaklo pusę paveikus trimis vienas žemiau kito išsidėsčiusiais kietais smulkiais bukabriauniais daiktais, tikėtina spaudžiant suėmus už kaklo ranka. Atlikto tyrimo metu konstatuota, jog kaip ir kiti, taip ir pirmiau paminėti sužalojimai kaklo srityje M. Ž. buvo padaryti šviežiai, neužilgo prieš mirtį. Taigi, paminėtų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, jog specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) V. E. nustatytos grupinės poodinės kraujosruvos kaklo abiejuose šonuose atsirado ne apelianto apklausų metu nurodytomis aplinkybėmis prie nuteistojo namo laiptinės, o būtent muštynių, vykusių šalia baro „(duomenys neskelbtini)“ metu. Juolab, kad pats nuteistasis atliekant medicininį tyrimą teismo medicinos ekspertui papildomai nurodė, jog 2014-04-09 naktį prie baro „(duomenys neskelbtini)“ M. Ž. jį mušė kumščiais, spardė kojomis, smaugė, o tos pačios dienos paryčiais apie 6 val. vėl buvo sumuštas M. Ž. į kairiąją veido pusę.

Liudytojai L. R., A. V., Č. P. bei pats nuteistasis apklausų metu patvirtino, jog pasibaigus muštynėms šalia baro „(duomenys neskelbtini)“, kurios truko apie 15-20 minučių, L. R., A. V. ir V. E. nuėjo pas L. R. į namus, (duomenys neskelbtini), tuo tarpu Č. P. su M. Ž. nuėjo į naktinę alkoholinių gėrimų parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Taigi žodinis konfliktas, prasidėjęs bare „(duomenys neskelbtini)“ ir tęsęsis muštynėmis lauke šalia baro tuo metu (apie 3 val. nakties) ir pasibaigė.

Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, kieno iniciatyva įvyko V. E., M. Ž. ir Č. P. susitikimas prie nuteistojo namų, esančių (duomenys neskelbtini) ir kokiomis aplinkybėmis buvo mirtinai sužalotas nukentėjusysis M. Ž..

Sprendžiant iš liudytojų L. R., A. V. parodymų, V. E. iš L. R. namų išėjo apie 4 val. ryto. Liudytoju apklaustas nuteistojo tėvas R. E. taip pat patvirtino, jog sūnus (V. E.) namo grįžo apie 4 val. ryte, kai tuo tarpu pats nuteistasis teisiamojo posėdžio metu teigė, kad namo grįžo apie antrą-trečią valandą nakties ir nuėjo miegoti.

Liudytojas Č. P. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją patvirtino, jog apie 5 val. V. E. pradėjo M. Ž. rašyti grasinančias žinutes, kvietė Mantą ateiti į alėją, susitikti. Liudytojas ikiteisminio tyrimo metu parodė ir tai, kad įvykio naktį V. E. grasinančias žinutes siuntė ir į jo „Facebook“ profilį, kur jis pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“, o V. E. „(duomenys neskelbtini)“, pateikė socialiniame tinkle įvykio naktį V. E. jam rašytas žinutes. Iš pateikto susirašinėjimo matyti, jog asmeniui, pasivadinusiam „(duomenys neskelbtini)“, asmuo, vardu „(duomenys neskelbtini)“, grasinančio ir įžeidžiančio pobūdžio žinutes siuntė 2014-04-09 4.56 val. (1 t., b.l. 183-185). Teisiamojo posėdžio metu V. E. patvirtino, jog minėtame socialiniame tinkle vardu „(duomenys neskelbtini)“ pasivadinęs būtent jis. Beje, tai, kad įvykio naktį apie 5 val. ryte socialiniame tinkle „Facebook“ V. E. rašė žinutes, patvirtino ir liudytojas A. V.. Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją bei ikiteisminio tyrimo pareigūnės, liudytojas Č. P. nuosekliai parodė, jog jam su M. Ž. einant (duomenys neskelbtini) taku link nuteistojo namų, būtent V. E., stovėdamas prie namo laiptinės, sušvilpė juos kviesdamas. M. Ž. pribėgus prie V. E., pastarasis iš karto rankoje turėtu blizgančiu daiktu sumojavo M. Ž. prie veido, M. susiėmė iš pradžių už veido, po to V. E. dūrė į krūtinę ir M. sukniubo. Liudytojas Č. P. nuosekliai visų apklausų metu parodė, jog M. Ž. pribėgus prie V. E., jokių grumtynių, muštynių nebuvo, V. E. iš karto nukentėjusįjį sužalojo. Be to, liudytojas parodė, jog V. E. M. Ž. sužalojo šalia laiptinės, M. nebuvo užlipęs ant laiptų. Tuo tarpu jis stovėjo 5 metrų atstumu. Paminėtus nuoseklius savo parodymus liudytojas Č. P. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Netikėti šiais, tiesiogiai įvykį mačiusio, liudytojo parodymais, teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismui nebuvo pagrindo. Priešingai nei nurodoma gynėjo apeliaciniame skunde, dėl esminių įvykio aplinkybių šio liudytojo parodymai buvo nuoseklūs ir neprieštaringi. Būtent liudytojo Č. P. nurodytoje M. Ž. sužalojimo vietoje ir buvo aptiktos į kraują panašios dėmelės įvykio vietos apžiūros metu (0,58 m nuo laiptų pirmos pakopos, 1,10 m pločio ir 1,58 m ilgio plote), tuo tarpu ant betoninės aikštelės prie įėjimo į laiptinę durų dėmių panašių į kraują nebuvo rasta.

Tuo pačiu pažymėtina ir tai, jog apelianto skundo argumentai, jog liudytojui Č. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo daromas psichologinis spaudimas yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti jokiais objektyviais bylos duomenimis. Vien tai, kad liudytojas buvo atvežtas į apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją, dalyvavo jį apklausiant, beje dėl ko nei pats nuteistasis, nei jo gynėjas neprieštaravo, nesuteikia pagrindo teigti, kad šiam liudytojui buvo daromas psichologinis poveikis. Pažymėtina, kad tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme buvo imtasi visų įmanomų priemonių liudytoją Č. P. apklausti teisme, tačiau išnaudojus visas galimybes to padaryti nepavyko. V. E. teisė užduoti liudytojui klausimus nebuvo suvaržyta, šia teise nuteistasis ne tik galėjo, bet ir pasinaudojo liudytojo Č. P. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu. Taigi dėl paminėtų aplinkybių liudytojo Č. P. duotus parodymus pripažinti nepatikimais ir jais nesivadovauti, grindžiant V. E. kaltę, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo.

Priešingai liudytojo Č. P. parodymams, paties nuteistojo parodymai dalyje dėl iniciatyvos susitikti prie jo namų, M. Ž. prieš jį panaudoto smurto, sužalojimo vietos, sužalojimo metu panaudoto peilio nebuvo nuoseklūs. Iš pradžių nuteistasis parodė, jog M. Ž. rašė jam į socialinį tinklapį „Facebook“ grasinančias žinutes, siūlė susitikti ir viską išsiaiškinti gražiuoju, po ko jis išėjo į laiptinę ir stovėdamas ant lauko laiptų, pamatė M. Ž. ir Č. P. einančius dviračio taku link jo namų. M. Ž., priėjęs prie jo ir nieko nesakęs, kumščiu jam sudavė į kairės pusės skruostą, tuo tarpu jis kišenėje turėtu peiliu įpjovė M. Ž. skruostą. M. Ž. jį čiupo už kaklo ir pradėjo smaugti, tuomet jis dūrė M. peiliu iš priekio. Kai smaugė, jis nebuvo priremtas prie sienos, bet jį stipriai smaugė, jam pradėjo trūkti oro. Tuo metu Č. P. stovėjo šalia 1,5-2 metrų atstumu. Kai jis M. Ž. įdūrė peiliu, pastarasis jį iš karto paleido, kažką pasakė ir susmuko. Peilis buvo kišeninis, jis jį visada nešiojosi su savimi savigynai. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis, atliekant medicininį tyrimą, teismo medicinos ekspertui papildomai nurodė, jog 2014-04-09 naktį prie baro „(duomenys neskelbtini)“ M. Ž. jį mušė kumščiais, spardė kojomis, smaugė, o tos pačios dienos paryčiais apie 6 val. vėl buvo sumuštas M. Ž. į kairiąją veido pusę. Parodymų patikrinimo vietoje metu nuteistasis, be pirmiau nurodytų aplinkybių parodė, jog M. Ž. jį užpuolė ant laiptinės lauko laiptų aikštelės, nurodė, jog abu sužalojimus peiliu padarė tuo metu, kai jį M. Ž. smaugė. Po dūrio peiliu į krūtinę, M. Ž. paleido jo kaklą ir paėjęs kelis žingsnius laiptais, prie laiptų – 1,10 m atstumu, nukrito. Iki sužalojimo peilį jis laikė dešinėje kelnių kišenėje. Apklausiamas teisme V. E. parodė, kad apie antrą, trečią valandą grįžęs namo, kompiuteriu parašė Č. P., kad rytoj susitiks pasikalbėti, M. Ž. žinučių nerašė, pavalgė ir nuėjo miegoti. Apie pusę penkių tėvai kėlėsi į darbą, jis prabudo, įsijungė kompiuterį. Išgirdo po langais švilpiant, tėvai tuo metu jau buvo išvažiavę. Pravėręs žaliuzes pamatė prie lango, 2-3 metrų atstumu, stovintį vieną M. Ž.. Išėjo į lauką ir pamatė maždaug 30 m atstumu nuo laiptinės aikštelės ant takelio stovintį Č. P.. M. Ž. metė nuorūką ir trenkė jam į galvą, nuo ko jis trenkėsi galva į sieną ir jam apsvaigo galva. Tuomet jis išsitraukė peilį ir pradėjo mosikuoti, kad M. Ž. nuo jo atsitrauktų. Tuomet M. Ž. pradėjo jį smaugti, jis buvo užspeistas į kampą, jam svaigo galva, trūko oro, todėl jis M. Ž. dūrė dar kartą. Peilį jis visada su savimi nešiojosi striukės neužsegamoje kišenėje. Peilis sulenkiamas, geležtė mažojo piršto ilgio. V. E. tik teisme parodė ir aplinkybę, kad į lauką, pašvilpus M. Ž., išėjo, galvodamas, kad šis atnešė bare „(duomenys neskelbtini)“ iš jo pasiskolintus 50 litų.

Kolegijos vertinimu, nėra pagrindo tikėti šiais nuteistojo nenuosekliais ir kitiems bylos įrodymams prieštaraujančiais V. E. parodymais, kaip ir jo pateikta versija, kad nukentėjusįjį M. Ž. jis mirtinai sužalojo gindamasis nuo realaus ir akivaizdaus pavojingo kėsinimosi.

Įvertinusi išdėstytą, teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, daro išvadą, kad V. E. veiksmuose nėra nustatyta būtinosios ginties sąlygų, dėl to nėra ir pagrindo V. E. atžvilgiu taikyti BK 28 straipsnio nuostatas. Šios išvados nepaneigia ir apelianto argumentas, kad M. Ž. už V. E. buvo fiziškai stipresnis. Vien tai, kad tam tikras asmuo ar asmenys dėl savo fizinio pajėgumo gali būti vertinami kaip pavojingi, dar nesudaro situacijos, kurioje galima būtinoji gintis, nes šis baudžiamosios teisės institutas skirtas gintis nuo pavojingų kėsinimųsi, o ne nuo pavojingų asmenų (kasacinė nutartis Nr. 2K-173/2011). Toks pavojingas kėsinimasis, kaip jau aukščiau konstatuota, šioje byloje nenustatytas. Be to, nukentėjusiojo M. Ž. asmenybė, vien dėl to, kad jis daugiau nei penkeriais metais vyresnis už nuteistąjį, aukštesnis, iš viso negali būti vertinama, kaip pavojingesnė. Tuo tarpu V. E., sprendžiant iš bylos duomenų, iki šios nusikalstamos veikos padarymo, jau buvo patekęs į teisėsaugos pareigūnų akiratį, buvo kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, du kartus teistas už nusikalstamų veikų, susijusių su fizinio smurto panaudojimu, padarymą.

Dėl paskirtos bausmės

Kolegijos vertinimu, nepagrįsti yra ir apelianto skundo argumentai, susiję su aiškiai per griežtos bausmės jo ginamajam paskyrimu.

Teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją privalo laikytis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgti į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Taip pat ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas paminėtų bausmės skyrimą reglamentuojančių nuostatų nepažeidė. Teismas, skirdamas V. E. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 6 dalies nuostatas yra priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Baigtas nusikaltimas žmogaus gyvybei buvo padarytas veikiant tiesiogine tyčia, tikslu atkeršyti M. Ž. už tai, kad šis jį sumušė. Nusikalstamos veikos pasekmės neatstatomos, dėl nuteistojo veiksmų mirė jauno (24 metų) amžiaus žmogus.

Skundžiamu nuosprendžiu nenustatyta kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių, pastarojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog priešingai nei teigiama gynėjo apeliaciniame skunde, nėra pagrindo V. E. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jo nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014).

Šioje nutartyje jau minėta, jog konfliktas ir muštynės, kurių metu M. Ž. padarė V. E. nežymų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus, prie baro „(duomenys neskelbtini)“ pasibaigė įvykio vakarą apie 3 val. nakties (šiame kontekste reikia atkreipti dėmesį į tai, kad muštynių prie baro metu tam tikrus kūno sužalojimus, kurie taip pat atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, M. Ž. padarė ir V. E.). Tuo tarpu M. Ž. prie nuteistojo namų buvo sužalotas tą pačią naktį apie 5 val. ryto. Byloje nustatyta, jog, būtent, pats V. E. pasikvietė prie savo namų M. Ž. su Č. P.. Iš nuoseklių betarpiško įvykio liudytojo Č. P. parodymų matyti, kad tuo metu jokių muštynių, grumtynių tarp M. Ž. ir V. E. neįvyko. Nuteistasis M. Ž. peiliu sužalojo vos pastarajam prie jo priėjus. Tokiu būdu, nėra pagrindo teigti, kad nuteistojo neteisėtus, nukentėjusiojo mirtį įtakojusius veiksmus nulėmė provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio elgesys. Šios išvados nepaneigia ir aplinkybė, kad nukentėjusysis prie V. E. namų atėjo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Skirdamas V. E. bausmę, pirmosios instancijos teismas, kaip ir privalu, įvertino pastarojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Bylos medžiaga patvirtina, jog nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu jis buvo du kartus teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su fizinio smurto panaudojimu (2 t., b.l. 160-164, 3 t., b.l. 30-37), taip pat jis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-11 nuosprendžiu, vadovaujantis BK 93 straipsnio nuostatomis, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas (2 t., b.l. 156-159). Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-01-04 nutartimi V. E. paminėtu 2012-10-11 nuosprendžiu paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, už netinkamą įpareigojimų vykdymą (patikrinimų metu nerastas namuose, nesimokė, neįsidarbino) pakeista į kitą auklėjamojo poveikio priemonę - nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus. Be to, labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei nuteistasis padarė praėjus nepilnai keturiems mėnesiams po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-18 nuosprendžio priėmimo, kuriuo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas dvejiems metams ir paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-14 nutartimi už piktybišką teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymą (neįsidarbino, nesimokė, padarė administracinės teisės pažeidimą, kviečiamas be pateisinamų priežasčių neatvyko į probacijos tarnybą), V. E. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-18 nuosprendžiu paskirtos 1 metų ir 20 dienų laisvės atėmimo bausmės (3 t., b.l. 38-39). Paminėtos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis yra linkęs nusikalsti, nesilaiko visuomenėje priimtų elgesio normų, iš savo ankstesnių teistumų nedaro teigiamų išvadų. Sprendžiant iš bylos duomenų, pastarasis nusikalstamos veikos padarymo metu ne kartą buvo baustas ir administracine tvarka už alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo (2 t., b.l. 166-168). Be to, V. E. niekur nedirbo, nesimokė.

Taigi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuteistojo V. E. asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, pagrįstai pastarajam paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu tik nežymiai viršija straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkį. Nuteistajam paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir ją švelninti, apeliaciniame skunde nenurodžius jokių pagrįstų ir teismo neįvertintų argumentų, nėra pagrindo, priešingu atveju nebūtų pasiekta bausmės paskirtis, įgyvendintas teisingumo principas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka ir su iš jo ginamojo nukentėjusiesiems priteistu neturtinės žalos dydžiu. Nurodo, jog V. E. yra jauno amžiaus, pajamų, santaupų ir nekilnojamojo turto neturi bei artimiausiu metu neturės, todėl kiekvienam iš nukentėjusiųjų priteista po 28 962 Eur neturtinė žala yra aiškiai per didelė ir turėtų būti ženkliai sumažinta.

Pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas nukentėjusiesiems P. Ž., J. Ž., G. Ž. atlygintinas neturtinės žalos dydis yra per didelis, kad jis nustatytas netinkamai aiškinant ir taikant CK 6.250 straipsnio nuostatas bei vadovaujantis netinkamu neturtinės žalos dydžio kriterijų reikšmės vertinimu, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, jog apygardos teismas, nustatydamas nukentėjusiesiems V. E. nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos dydį, laikėsi paminėtų įstatymo nuostatų. Teismas įvertino, jog nusikaltimo pasekmės neatstatomos, buvo nužudytas jauno amžiaus vaikinas, kurio savarankiškas gyvenimas iš esmės tik prasidėjo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apygardos teismo išvadai, jog dėl sūnaus, brolio netikėtos, staigios smurtinės mirties P. ir J. Ž., G. Ž. patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sielvartą, sukrėtimą. Bylos duomenimis nustatyta, jog nukentėjusieji su M. Ž. artimai bendravo, nuolat palaikė ryšius (dažnai susitikdavo, bendravo telefonu). G. Ž. su nužudytuoju nuo pat vaikystės buvo labai artimi, iki pastarojo išsikraustymo iš tėvų namų prieš pusmetį gyveno viename kambaryje, kartu lankė sporto klubą, lenktyniavo dėl geresnių rezultatų. P. ir J. Ž. su sūnumi siejo savo ateitį, kad šis senatvėje jiems padės ir jais kartu su broliu pasirūpins. G. Ž. teigimu, netikėtai dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų netekus brolio, jam teko keisti savo ateities planus, nutraukti darbinę veiklą Anglijoje ir grįžti į Lietuvą, kad pasirūpintų savo palūžusiais tėvais, kartu išgyventų netekties skausmą. Be kita ko, apygardos teismas, siekdamas išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusiųjų asmenų teisės į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusio V. E. teisėtų interesų, atsižvelgė į nuteistojo materialinę padėtį, formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, dėl ko perpus sumažino nukentėjusiųjų P. ir J. Ž. prašomos priteisti neturtinės žalos dydį. Sprendžiant iš bylos duomenų, V. E. niekur nedirba, neturi legaliai gaunamų pajamų šaltinio. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad jis turėtų santaupų ar nekilnojamojo turto, į kurį būtų galimybė nukreipti priteistos žalos išieškojimą. Kita vertus, nuteistasis yra jauno amžiaus, darbingas, todėl tiek atlikdamas jam paskirtą bausmę, tiek išėjęs į laisvę turės galimybę įsidarbinti, gauti pajamas ir tuo pačiu įvykdyti pareigą - atlyginti nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, jog kaltininko turtinė padėtis, jo mokumas gyvybės atėmimo bylose negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Tokios pozicijos, formuodamas teismų praktiką, laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Taigi nagrinėjamoje byloje, priešingai nei savo skunde nurodo apeliantas, apygardos teismas, nustatydamas nukentėjusiesiems P. Ž., J. Ž., G. Ž. neturtinės žalos dydį, nepažeidė ne tik nukentėjusiųjų teisių į adekvatų, proporcingą atsiradusiems padariniams neturtinės žalos atlyginimą, bet ir protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros. Todėl nukentėjusiesiems priteista po 28 962 Eur neturtinė žala negali būti vertinama pernelyg dideliu žalos už patirtus išgyvenimus atlyginimu ir dėl to mažinama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. E. gynėjo advokato Edvardo Staponkaus apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Daiva Pranytė - ZalieckienėViktoras KažysRūta Mickevičienė