Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovui Ž. M. dėl santuokos nutraukimo, ir pagal atsakovo Ž. M. priešieškinį ieškovei G. M. dėl santuokos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini dalinai.

Nustatyta, kad šalys susituokė 2005 m. gruodžio 30 d. Marijampolės Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 416, santuokos liudijimas AA Nr. 178878 (b.l.5). Gyvendami santuokoje, vaikų nesusilaukė. Gyvenant santuokoje šalys nekilnojamojo turto neįsigijo. Santuokoje įgijo kilnojamąjį turtą: automobilį VW GOLF, v/n (duomenys neskelbtini) automobilį VW NEW BEETLE, v/n (duomenys neskelbtini) automobilį VW PASSAT , v/n (duomenys neskelbtini).

Ieškovės teigimu, šalys kartu negyvena nuo 2014-10-21, kai atsakovas paliko šeimą ir išsikėlė gyventi kitur. Atsakovas šios aplinkybės neginčija ir prašo neskirti termino susitaikymui. Šalys teigia, kad šeima iširo galutinai, jokių bendrų interesų nėra, šalys bendro ūkio neveda jau daugiau kaip metai, jokių ryšių nepalaiko. Šalys nori santuoką nutraukti, kartu gyventi nemato prasmės, susitaikyti nepageidauja. Dėl šių priežasčių santuoka laikytina formalia ir nutrauktina (CK 3.60 str.). Todėl ieškinys ir priešieškinys šioje dalyje tenkinti.

Šalys skirtingai supranta šeimos iširimo priežastis. Ieškovės nuomone, dėl šeimos iširimo kaltas atsakovas, nes savo nepagarbiu elgesiu ieškovės atžvilgiu išardė šeimą. Atsakovas nesutinka su ieškovės nuomone, jis įsitikinęs, kad dėl šeimos iširimo kalta ieškovė.

Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės: sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; sutuoktinio neištikimybė; sutuoktinio žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; sutuoktinio šeimos palikimas ir daugiau kaip vienerius metus visiškas nesirūpinimas ja. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tačiau tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo, t. y. kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Reikia pažymėti, kad sutuoktinio kaltė dėl santuokos nutraukimo yra specifinė. Svarbu nustatyti, kad sutuoktinio pareigų pažeidimas yra esminis, lemiantis santuokos pasibaigimą.

Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad šalys faktiškai negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2014 m. spalio mėn. Ieškovė teigia, kad atsakovo kaltė pasireiškė nuolatiniu ieškovės įžeidinėjimu ir žeminimu, absoliučiu nesirūpinimu šeima. Vėliau ieškovė nurodė, jog neprieštarauja, kad kaltė būtų nustatyta abiejų sutuoktinių. Atsakovas nurodo, kad ieškovės motyvai niekuo nepagrįsti. Atsakovas teigia, kad ieškovė nutyli apie tai, kad ji jau bandė vieną kartą nutraukti santuoką. Tuo tikslu ji suklastojo atsakovo parašus ir pateikė Vilkaviškio rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, pateikė ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Visuose dokumentuose, ieškovės pateiktuose teismui buvo ne atsakovo parašai. Atsakovas nurodo, kad jis atsitiktinai sužinojo apie tai ir kreipėsi į Marijampolės apylinkės prokuratūrą. Pagal šį faktą, dėl dokumento klastojimo ieškovės atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jai buvo pareikštas įtarimas pagal konkrečius LR BK straipsnius ir tik atsakovo geranoriškumo dėka ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, ieškovė buvo atleista nuo atsakomybės LR BK 38 str. tvarka, nes atsakovas jai dovanojo, susitaikė su ja. Iš visų šių veiksmų, atsakovo nuomone, akivaizdu, kad jis iš tikro stengėsi išsaugoti santuoką. Nors atsakovas šią aplinkybę nurodo, kaip ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo priežastį ir kaip savo pastangas išsaugoti šeimą, tačiau ši aplinkybė nebuvo santuokos iširimo priežastis. Aptariamas įvykis buvo 2014 metų spalio-gruodžio mėnesiais (b.l. 21-22), šis ieškinys teismui pateiktas 2015 m. sausio mėnesį ir į teismą kreipėsi G. M. (b.l. 1-3). Kitų įrodymų pagrindžiančių vieno ar kito sutuoktinio kaltę, šalys nepateikė.

Iš bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių spręstina, kad tarp šalių susiklostė netinkami santykiai, šalys nenori ir negali kartu gyventi, kaltina viena kitą šeimos iširimu, neliko pagarbos ir šiltų santykių. Kaip minėta, šalys nepateikė įtikinamų įrodymų, pagrindžiančių kurio nors sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo. Tokiu būdu, spręstina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Dėl šios priežasties ieškinys ir priešieškinys šioje dalyje tenkintini dalinai (CPK 178 str.).

Šalys nepilnamečių vaikų neturi, kreditorių nėra, todėl šie klausimai neaptariami.

Santuokos nutraukimo bylose be kitų klausimų, išsprendžiamas klausimas ir dėl sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalinimo (CK 3.59 str.). Gyvendami santuokoje šalys įgijo turtą: automobilį VW GOLF, v/n (duomenys neskelbtini) automobilį VW NEW BEETLE, v/n (duomenys neskelbtini) automobilį VW PASSAT, v/n (duomenys neskelbtini) (b.l.13-15). Nekilnojamasis turtas gyvenamasis namas, unikalus Nr. 3997-3011-0010, su priklausiniais ir 0,1500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. 3948-0001-001, esantys (duomenys neskelbtini), priklauso asmeninės nuosavybės teise ieškovei (b.l. 6-10). 1,02 ha žemės sklypas, u/n 4400-0894-6170, esantis (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui Ž. M. (b.l. 11-12).

Ieškovė nurodo, kad santuokoje įgytų automobilių vertė yra: automobilio VW GOLF, v/n (duomenys neskelbtini)vertė - 289 Eur, automobilio VW NEW BEETLE, v/n (duomenys neskelbtini) vertė - 289 Eur; automobilio VW PASSAT, v/n (duomenys neskelbtini), vertė - 579 Eur. Atsakovas su šiomis vertėmis nesutinka ir remdamasis visuotinai pripažintų šaltinių www.autoplius.lt. ir www.autogidas.lt pateikiamais duomenimis ir atsižvelgiant į jų faktinį nusidėvėjimą, nurodo, kad automobilio VW GOLF, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 1999-03-11, vidutinė rinkos vertė yra 1059 eurai, automobilio VW NEW BEETLE valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 2000-04-05, vidutinė rinkos vertė yra 2318 eurų, automobilio VW PASSAT valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 1994-10-24, vidutinė rinkos vertė yra 869 eurai. Nei vienas iš šalių automobilio vertę pagrindžiančių dokumentų nepateikia. Todėl teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į šalių pateiktus vertinimus, automobilių gamybos metus, išvestinas vertės vidurkis ir laikytina, kad automobilių vertė: automobilio VW GOLF, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) - 674 Eur; automobilio VW NEW BEETLE valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) - 1300 Eur; automobilio VW PASSAT valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), – 724 Eur. Tokiu būdu, ieškovei tenkančių automobilių vertė - 1974 Eur; atsakovui – 724 Eur. Atsakovui priteistina kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį – 625 Eur (2698 Eur :2 – 724 Eur = 625 Eur).

Abi šalys turi nekilnojamojo turto, priklausančio asmenine nuosavybės teise, todėl šis turtas nedalintinas. Tačiau atsakovas teigia, kad nemažai savo lėšų ir darbo įdėjo gerindamas ieškovei asmenine nuosavybe priklausantį turtą, t.y. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodo, kad investavo visas savo turėtas santaupas, pardavė dalį jam asmenine nuosavybe priklausančio nekilnojamo turto ir gautas lėšas taip pat panaudojo ieškovei priklausančio asmenine nuosavybe gyvenamojo namo kapitaliniam pertvarkymui, įrengimui. Atsakovas teigia, kad pilnai rekonstravo namą, sutvarkė visą aplinką, perdarė namo šildymo sistemą, pakeitė langus, duris, grindis, stogą, atliko viso pastato apšiltinimo darbus, vidaus apdailos darbus. Atsakovo nuomone, santuokos metu šis ieškovei asmenine nuosavybe priklausantis gyvenamasis namas su priklausiniais buvo iš esmės pagerintas atsakovo asmeninėmis lėšomis. Savo teiginius grindžia prie priešieškinio pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis, kitais dokumentais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovas prašo priteisti iš ieškovės piniginę kompensaciją, kurios dydis atsižvelgiant į atsakovo investicijas sudaro 10186,00 Eur.

Ieškovė neginčija aplinkybės, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas su priklausiniais, santuokos metu buvo remontuotas. Tačiau ieškovė kategoriškai neigia, jog atsakovas savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie namo remonto. Jos teigimu, atsakovas dirbo tik trumpais laikotarpiais – po 1-2 mėnesius, gaudavo labai mažas pajamas, daug sirgo ir beveik visos jo gaunamos pajamos buvo išleidžiamos gydymui, o iki santuokos ir santuokos metu jokių asmeninių lėšų neturėjo.

Sutuoktinis, prisidėjęs savo asmeninėmis lėšomis, statybinėmis medžiagomis ir darbu prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, turi teisę gauti piniginę kompensaciją, atitinkančią panaudotų asmeninių lėšų, statybinių medžiagų, darbo vertę. Kai vienas sutuoktinis iš savo asmeninių lėšų ar darbu prisideda prie pagerinimo daikto, priklausančio kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, tai, nors toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo teisei į turto bendrąją jungtinę nuosavybę pripažinti, tačiau sukuria teisines prielaidas sutuoktiniui pagrįstai tikėtis kompensacijos už įdėtus daikto pagerinimus, tokia materialinė kompensacija reikštų sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą, neleistų vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita. Prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo sutuoktinio teisių gynimo būdas, kai nėra turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe sąlygų, nurodytų CK 3.90 straipsnyje, laikytinas tokio turto pagerinimo, atlikto vieno sutuoktinio asmeninėmis lėšomis, darbu, vertės kompensavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje R. K. v. R. K. , bylos Nr. 3K-3-254/2010).

Abi šalys įrodinėja, kiek ir kokiomis lėšomis prisidėjo prie namo remonto. Atsakovas pateikė PVM sąskaitas-faktūras, kuriose nurodytos statybinės medžiagos pirktos 2008-2013 metais (b.l. 51-68). Ieškovės teigimu, namo remontas vyko nuo 2008 m. iki 2011 m. vidurio, šios aplinkybės atsakovas neneigė. Atsakovas pateikė 2005-09-15 išrašytą sąskaitą faktūrą 505,39 Eur sumai (b.l. 56), šis dokumentas išduotas ir pagal jį prekės pirktos dar iki santuokos sudarymo (2005-12-30), todėl šis dokumentas nevertintinas. Teismo nuomone, nors atsakovas teigia, kad į namo remontą įdėtos asmeninės lėšos, gautos už parduotą žemės sklypą, tačiau nuo 2011 m. liepos mėn., kai įvyko pirkimo-pardavimo sandoris, iki 2012 m. rugpjūčio mėn. nepirkta jokių statybinių medžiagų, ir nepateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių šių lėšų panaudojimą remonto darbams.

Atsakovas teigia, kad į namo remontą investavo didelę dalį asmeninių lėšų, kurias sudarė ir motinos skirti pinigai. Šias aplinkybes įrodinėja pinigų išmokėjimo E. M. kvitais (b.l. 147-153), banko mokėjimo kvitais (b.l. 154-183). Atsakovo teigimu, dalį lėšų – 26000 Lt paskolino E. A.. Šią aplinkybę patvirtino liudytojai E. A. ir R. A., kurie nurodė, kad rašytinės paskolos sutarties nebuvo, atsakovas skolą grąžino grynais pinigais. Jokių kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių asmeninių, dovanotų, sutaupytų ar kitaip įgytų lėšų turėjimą, atsakovas nepateikė.

Dalis atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų nevertinti, nes išduoti 2005 m., t.y. iki santuokos sudarymo (b.l. 154-158). Didelė dalis gautų piniginių lėšų iš atsakovo motinos E. M. artimiausiomis dienomis po jų pervedimo į atsakovo sąskaitą buvo išgryninti (b.l.194-195). Duomenų apie šių grynųjų piniginių lėšų panaudojimą 2005 m. - 2006 m. atsakovas nepateikė. Ieškovės teigimu, atsakovas ilgą laiką nedirbo - sirgo, jo gaunamos pajamos 2010-2014 m. - netekto darbingumo pensija- buvo mažos ir visos buvo panaudojamos atsakovo gydymui. Šias aplinkybes patvirtina SODROS pažyma apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas (b.l. 47-50). Atsakovas periodiškai dirbo UAB „Arvi cukrus“, kur darbo užmokestis buvo apie 350 Eur (b.l. 37-43). Be to, kaip tvirtina ieškovė, ko nepaneigė ir atsakovas, ieškovė ilgą laiką neturėjo savo asmeninės sąskaitos ir naudojosi viena, atsakovo vardu registruota banko sąskaita su internetinės bankininkystės sutartimi. Šias aplinkybes taip pat patvirtino liudytoja O. Z., kuri padėjo ieškovei pervedinėti pinigines lėšas per interneto banką. Iš dalies šią aplinkybę patvirtina ir AB Swedbank išduota pažyma apie banko klientus (b.l. 193).

Įstatymų nustatytas sutuoktinių teisinis režimas reiškia, kad sutuoktiniai gali turėti ne tik bendro, bet ir asmeninio turto (LR CK 3.89 str.). Įstatyme išvardintas turtas priskiriamas prie asmeninės vieno sutuoktinio nuosavybės pagal kelis kriterijus: turto įsigijimo laiką, turto įsigijo pagrindą ir turto pobūdį. CK 3.89 str. 2 d. nurodyta, kokiomis priemonėmis sutuoktinis gali įrodinėti, kad turtas yra asmeninė nuosavybė – šis faktas gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais. Kaip aukščiau minėta, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių faktą apie atsakovo asmeninių lėšų turėjimą iki namo remonto darbų pradžios ir jų investavimą į ginčo namo remontą.

Todėl, įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus bei teismo posėdžio metu nustatytas aplinkybes, spręstina, kad reikalavimas priteisti iš ieškovės atsakovo gyvenamojo namo pagerinimo atsakovo asmeninėmis lėšomis kompensaciją yra neįrodytas, todėl priešieškinys šioje dalyje atmestinas (CPK 178 str.). Reikalavimo dėl kompensacijos už į namo remontą įdėtas bendras sutuoktinių lėšas, atsakovas nereiškia, todėl šis klausimas nespręstinas.

Atsakovas priešieškiniu prašo santuokos metu ieškovės G. M. vardu paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu įgytą nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą, su ūkiniais pastatais, kitais inžineriniais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), tuo pačiu adresu esantį 0,1500 ha žemės sklypą, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti ieškovei G. M., atsakovo Ž. M. vardu dovanojimo sutarties pagrindu įgytą nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą 1,0200 ha esantį (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti atsakovui Ž. M.. Šie reikalavimai nespręstini, kadangi ginčo dėl teisės nėra, o asmeninės nuosavybės teise turtas nedalintinas, tokio reikalavimo šalys nereiškia.

Kiti šalių teismo posėdžio metu nurodyti motyvai nenagrinėtini, kaip neturintys esminės reikšmės bylai.

Ieškinį ir priešieškinį tenkinus dalinai, iš šalių priteistinos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Iš atsakovo ieškovės naudai priteistina: 59,34 Eur žyminio mokesčio (b.l. 4), 450 Eur advokato atstovavimo išlaidų (b.l. 121, 122). Iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 20 proc. jo turėtų bylinėjimosi išlaidų: 20 Eur žyminis mokestis (b.l. 29), 68 Eur advokato atstovavimo išlaidų (b.l. 145-146). Iš atsakovo priteistinos teismo pašto išlaidos valstybei (CPK 93, 96, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti dalinai.

Santuoką, sudaryta tarp G. M., a/k (duomenys neskelbtini) ir Ž. M., a/k (duomenys neskelbtini) įregistruotą 2005 m. gruodžio 30 d. Marijampolės civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 416, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo palikti pavardes – M, M.

ieškovei G. M. priteisti automobilį VW GOLF, v/n (duomenys neskelbtini) vertė - 674 Eur, ir automobilį VW NEW BEETLE, v/n (duomenys neskelbtini) vertė - 1300 Eur; viso turto už 1974 Eur.

Atsakovui Ž. M. priteisti automobilį VW PASSAT, v/n (duomenys neskelbtini)vertė - 724 Eur. Viso turto už 724 Eur.

Priteisti iš atsakovės G. M. atsakovo Ž. M. naudai 625 Eur (šešis šimtus dvidešimt penkis eurus) kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį.

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo Ž. M., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., ieškovės G. M., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., naudai 59,34 Eur (penkiasdešimt devynis eurus 34 ct) žyminio mokesčio ir 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) advokato atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovės G. M., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., atsakovo Ž. M., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., naudai 20 Eur (dvidešimt eurų) žyminio mokesčio ir 68 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus) advokato atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovo Ž. M., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., 5,22 Eur teismo pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.