Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-11-21 · Administracinė byla Nr. A-492-2290-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-21
Bylos Nr.
A-492-2290-13
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00648-2013-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Artūras Drigotas, Virginija Volskienė (pran.)
Atsakovas
Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos
Administracinė byla Nr. A492 -2290/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00648-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 26. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Draugo petys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-2577-168/2013 pagal pareiškėjo bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Draugo petys“ skundą atsakovui Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas bankroto administratorius uždaroji akcinė bendrovė „Draugo petys“ (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas, bankroto administratorius) skundu (b. l. 1-7), kurį patikslino (b. l. 51-56), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2013 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. 3R-40 ir Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos (toliau – ir Įmonių bankroto valdymo departamentas, Departamentas) 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. (6.16)A2-4551kaip nepagrįstus.

Nurodė, jog Įmonių bankroto valdymo departamentas 2012 m. gruodžio 17 d. priėmė sprendimą, kuriuo konstatavo, kad pareiškėjas, atsisakydamas pateikti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, neefektyviai naudojo laiko bei materialinius išteklius, tuo pažeisdamas Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 4-887 (toliau – ir Kodeksas) 11.3 punkte įtvirtintą efektyvumo principą, tačiau atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36² straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą ūkio subjektų veiklos priežiūros minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principą bei tai, kad bankroto administratoriaus padarytas pažeidimas iš esmės neigiamų pasekmių nesukėlė, buvo nuspręsta neskirti nuobaudos, numatytos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ir Įmonių bankroto įstatymas). Įvertinęs susiklosčiusią situaciją, Departamentas, vadovaudamasis Teismo skiriamo bankroto administratoriaus kandidatūros derinimo ir bankroto administratoriaus kandidatūros siūlymo teismui taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 909 (toliau – ir Taisyklės), 5 punktu, apie pažeidimą, kurį padarė pareiškėjas, nusprendė pranešti teismams, kai šio bankroto administratoriaus kandidatūra bus siūloma bei apie tokį pažeidimą pažymėti Departamento Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacinėje sistemoje. Pareiškėjas, nesutikdamas su Departamento sprendimu kreipėsi į VAGK dėl šio sprendimo panaikinimo. Komisija 2013 m. vasario 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė ir paliko galioti Departamento priimtą sprendimą. Komisija savo sprendime konstatavo, kad Departamento sprendimas neskirti pareiškėjui jokios nuobaudos, nurodytos Įmonių bankroto įstatymo 11⁷ straipsnio 1 dalyje, o apie pareiškėjo padarytą teisės aktų pažeidimą pranešti teismams, kai šio bankroto administratoriaus kandidatūra bus siūloma bei nustatyto pažeidimo pažymėjimas Departamento Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacinėje sistemoje, nėra baudžiamojo pobūdžio, o yra susijęs su Departamentui nustatytos informacijos teikimo pareigos vykdymu. Tokios informacijos pateikimas pats savaime neturi jokios įtakos pareiškėjo teisių ir pareigų turiniui. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu Komisijos sprendimu, nurodė, kad informacijos pateikimas teismams ir pažymėjimas Departamento Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacijos sistemoje turės tiesioginę įtaką pareiškėjo teisėms ir pareigoms, kadangi svarstant jo kandidatūrą dėl skyrimo bankroto administratoriumi, ši informacija bus vertinama ir jo kandidatūros bus atsisakoma. Pažymėjo, jog Departamentui nusprendus neskirti nuobaudos, numatytos Įmonių bankroto įstatymo 11⁷ straipsnio 1 dalyje, pareiškėjas negali patirti jokių neigiamų pasekmių.

Neigdamas efektyvumo principo pažeidimą, pareiškėjas nurodė, kad savo veiksmais jokių imperatyvias teisės normas reglamentuojančių teisės aktų nepažeidė, jokios neigiamos pasekmės įmonei ir jos kreditoriams neatsirado, civilinio ieškinio klausimą pateikus spręsti civilinio proceso tvarka pats bankroto procesas savaime nebūtų užtęstas, nes iki šiol vyksta įmonės likvidacijos procedūra, civilinio ieškinio klausimą, dėl kurio ir kilo ginčas, teismas išsprendė 2012 m. gruodžio 17 d. priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį.

Atsiliepimas

Atsakovas Įmonių bankroto valdymo departamentas pateikė atsiliepimą (b. l. 102-109), kuriuo nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad pranešimai teismams apie bankroto administratoriaus padarytus teisės aktų pažeidimus, nustatytus Departamentui tikrinant bankroto administratoriaus veiklą, kai šio kandidatūra yra siūloma, nėra nuobauda, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės akte nustatyta pareiga, kurią Departamentas privalo vykdyti, jei, tikrindamas administratoriaus veiklą, nustato, kad konkretus administratorius padarė teisės aktų pažeidimų. Tai, kad nustatytas pažeidimas nesukėlė realių neigiamų pasekmių, nepaneigia fakto, jog bankroto administratorius padarė Kodekso 11.3 punkto pažeidimą. Taip pat pažymėjo, jog pareiškėjo skunde nurodomas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. apkaltinamasis nuosprendis tik patvirtina, jog bankroto administratorius, nereikšdamas civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, veikė priešingai nei nustatyta Kodekse. Minėtu nuosprendžiu operatyviai buvo išspręstas ne tik buvusio įmonės vadovo baudžiamosios atsakomybės klausimas, bet ir įmonės naudai iš jo priteista 96 716,72 litų dydžio suma, tačiau ieškinį dėl civilinės žalos atlyginimo pareiškė ne pareigą vykdyti Įmonės vadovo ir kartu jos atstovo funkcijas bei ginti Įmonės ir jos kreditorių interesus turintis asmuo, o prokuroras, gindamas viešąjį interesą, administratoriui atsisakius teikti civilinį ieškinį įmonės vardu.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 3 d. sprendimu (b. l. 125-133) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, jog bankroto administratoriaus sprendimas ne iš karto kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu baudžiamojoje byloje, o laukti, kol ši byla bus išspręsta ir tik tada spręsti klausimą dėl ieškinio pareiškimo civilinio proceso tvarka M. M. atžvilgiu, pažeidžia efektyvumo principą ir patvirtina, kad pareiškėjas neefektyviai naudojo laiko bei materialinius išteklius. Nors baudžiamoji byla jau išnagrinėta ir civilinis ieškinys tenkintas, tačiau šiuo atveju tai nepaneigia jo, kaip bankroto administratoriaus, teisės pateikti civilinį ieškinį tinkamo įgyvendinimo, siekiant, kad operatyviai būtų įvykdytos ir užbaigtos bankroto procedūros. Kreditorių interesai buvo apginti ne dėl pareiškėjo veiksmų, o prokurorui ginant viešąjį interesą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas tinkamai įvertino ir ištyrė efektyvumo principo pažeidimo aplinkybes. Teismas sutiko su VAGK išvada, kad ginčijamas Departamento sprendimas pareiškėjui jokių teisių ir/ar pareigų šiuo metu nesukuria. Šiuo momentu, kol nepradėta bankroto administratoriaus kandidatūros svarstymo procedūra, Departamento sprendimas pareiškėjui nesukelia jokių neigiamų pasekmių, be to, ne atsakovo sprendimas apie bankroto administratoriaus padarytą pažeidimą pranešti teismams, kai šio administratoriaus kandidatūra bus siūloma, taip pat nustatyto pažeidimo žymėjimas Departamento Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacinėje sistemoje, tačiau jame padaryta išvada, kad pareiškėjas pažeidė Kodekso 11.3 punkte įtvirtintą efektyvumo principą, pareiškėjui sukelia neigiamas pasekmes. Jei sprendime ir nebūtų įrašytas pareiškėjo ginčijama sprendimo dalis, Departamentas, praneštų teismui apie kitus nustatytus pažeidimus, tikrinant pareiškėjo veiklą, nes tai jį įpareigoja daryti teisės aktai.

III.

Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 135-140), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2013 m. vasario 7 d. ir Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimus kaip nepagrįstus.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas pažymėjo, kad nepaisant to, jog Departamento 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs, Departamentas teikė teismams informaciją apie UAB „Draugo petys“ padarytą pažeidimą. Ši informacija neigiamai charakterizuoja pareiškėją, svarstant bankroto administratoriaus kandidatūrą. Apeliantas mano, kad Departamentas neturėjo teisinio pagrindo šią informaciją teikti. Nurodo, kad dėl šios priežasties buvo atsisakyta pareiškėją skirti bankroto administratoriumi net keliose bylose, šie teismų sprendimai paneigia Komisijos ir pirmosios instancijos teismo poziciją, jog ginčijamas Departamento sprendimas nesukelia neigiamų pasekmių pareiškėjui.

Pareiškėjo nuomone, subjektui negali kilti neigiamos pasekmės, jeigu jam nebuvo paskirta oficiali nuobauda. Dar kartą pabrėžia, kad Įmonių bankroto įstatyme numatytos tik dvi nuobaudų rūšys, t.y. įspėjimas ir viešas įspėjimas, kitokių nuobaudų ar alternatyvų nenumatyta. Atsakovui nusprendus neskirti Įmonių bankroto įstatyme numatytos nuobaudos, apskritai jokia sankcija negalėjo būti taikoma. Atkreipia dėmesį į tai, jog Taisyklės yra poįstatyminis teisės aktas, kurio taikymas negali prieštarauti Įmonių bankroto įstatymo nuostatų taikymui, todėl konstatavus, kad pagrindo pareiškėjui skirti nuobaudą nėra, kyla abejonė dėl Departamento sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas dar kartą nurodo, kad savo veiksmais nepažeidė jokių imperatyvių teisės normų, reglamentuojančių bankroto administratoriaus veiklą, jokios neigiamos pasekmės įmonei ir jos kreditoriams neatsirado, civilinio ieškinio klausimą pateikus spręsti civilinio proceso tvarka pats bankroto procesas savaime nebūtų užtęstas, nes iki šiol vyksta įmonės likvidacijos procedūra. Mano, jog efektyvumo principas yra vertinamasis kriterijus, kurio analizė ir vertinimas priklauso nuo konkrečios situacijos aplinkybių. Pranešimas apie nustatytą pažeidimą, su kuriuo bankroto administratorius nesutinka, teismams, ir tokio pažeidimo pažymėjimas Departamento Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacinėje sistemoje savaime reiškia atitinkamos sankcijos pritaikymą. Mano, kad Taisyklių nuostatų, kurių pagrindu Departamentas informuoja teismus apie bankroto administratorių pažeidimus, nors už tuos pažeidimus nėra skiriamos nuobaudos, taikymas yra teisiškai ydingas, prieštaraujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams.

Atsiliepimas

Atsakovas Įmonių bankroto valdymo departamentas, nesutikdamas su pareiškėjo apeliaciniu skundu, pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pirmosios instancijos priimtą sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, kad, vertinant bankroto administratoriaus veiksmus, atsisakant pateikti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, buvo atsižvelgta į tai, kad ši teisė nėra privaloma bankroto administratoriui, atstovaujančiam bankrutuojančią/bankrutavusią įmonę. Dėl šios priežasties, Departamentas negali konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos Įmonių bankroto įstatymo ir Kodekso nuostatos, kadangi pareiškėjas neatsisako apskritai ginti kreditorių interesų, tačiau ketina sulaukęs galutinio teismo sprendimo baudžiamojoje byloje, kartu su kreditoriais spręsti klausimą dėl civilinio ieškinio pateikimo civilinio proceso tvarka, jeigu tam bus procesinis pagrindas. Pažymi, jog vienas iš bankroto proceso tikslų yra kiek įmanoma operatyvesnis bankroto procedūrų vykdymas ir užbaigimas, nes to reikalauja viešasis interesas, kuris tokio pobūdžio santykiuose laikytinas prioritetu. Bankroto administratoriaus pareiga veikti operatyviai ir efektyviai, tiesiogiai įtvirtinta Kodekso 11.3 punkte, kuris įtvirtina efektyvumo principo privalomą taikymą. Šiuo atveju bankroto administratoriaus sprendimas laukti, kol bus išspręsta baudžiamoji byla ir tik tada svarstyti klausimą dėl ieškinio pareiškimo civilinio proceso tvarka neatitinka šio principo. Teigia, jog tai, kad nustatytas pažeidimas nesukėlė realių neigiamų pasekmių, nepaneigia fakto, jog bankroto administratorius padarė Kodekso pažeidimą. Pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis tik patvirtina, jog bankroto administratorius, nereikšdamas civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, veikė priešingai nei nustatyta Kodekso 11.3 punkte, minėtu nuosprendžiu operatyviai buvo išspręstas ne tik buvusio įmonės vadovo baudžiamosios atsakomybės klausimas, bet ir įmonės naudai iš jo priteista 96 716,72 litų dydžio suma.

Pasisakydamas dėl Departamento direktoriaus sprendimo įsiteisėjimo momento, atsakovas nurodo, kad, jo nuomone, tokio pobūdžio sprendimai įsiteisėja nuo jų pasirašymo dienos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Pareiškėjo UAB „Draugo petys“ apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro informacijos apie bankroto administratoriaus padarytus pažeidimus pranešimo teismams teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas UAB „Draugo petys“ Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4091-392/08, kuria buvo iškelta bankroto byla UAB „Miesto Modernizavimo Realijos“, buvo paskirtas įmonės bankroto administratoriumi.

Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos, patikrinęs bankroto administratoriaus UAB „Draugo petys“, vykdant BUAB „Miesto Modernizavimo Realijos“ bankroto procedūras, veiklos patikrinimą, byloje ginčijamu 2012-12-17 sprendimu Nr. (6.16)A2-4551 nustatė, kad bankroto administratorius nepareiškė civilinio ieškinio Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-00168-09, kurioje M. M. buvo kaltinamas tuo, jog nuo 2006-05-10 būdamas įmonės direktoriumi komercijai, o nuo 2008-10-31 iki 2008-12-31 įmonės direktoriumi, žinodamas, kad įmonei akivaizdžiai grėsė bankrotas ir neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik savo paties reikalavimo dalį 96 7169,72 Lt dydžio, atitinkamai sumažindamas likusių įmonės kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus bei padarydamas jiems žalą. Bankroto administratorius dar ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikęs 2012-07-16 raštą, kuriuo atsiėmė civilinį ieškinį ikiteisminiame tyrime, 2012-10-01 raštu Nr. DR-696/2 „Dėl bylos nagrinėjimo“ informavo baudžiamąją bylą nagrinėjantį teismą, kad 2012-10-15 teisiamajame posėdyje nedalyvaus, jokių ieškinių šioje byloje nėra pateikęs. Departamentas, konstatavęs, kad bankroto adminitratorius, atsisakydamas pateikti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, neefektyviai naudojo laiko bei materialinius išteklius, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010-12-02 įsakymu Nr. 4-887 patvirtinto Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 11.3 punkte įtvirtintą efektyvumo principą, bei atsižvelgdamas, kad padarytas pažeidimas realių neigiamų pasekmių nesukėlė, nusprendė administratoriui nuobaudos neskirti, tačiau, vadovaudamasis Teismo skiriamo bankroto administratoriaus kandidatūros derinimo ir bankroto administratoriaus kandidatūros siūlymo teismui taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-07-18 nutarimu Nr. 909 5 punktu, apie nustatytą pažeidimą, nusprendė pranešti teismams, kai šio bankroto administratoriaus kandidatūra bus siūloma; apie nustatytą pažeidimą taip pat pažymėta Departamento Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacinėje sistemoje. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. I-675-119/2012, M. M. pripažino kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 208 straipsnio 1 dalyje, paskyrė jam 50 MGL (6 500 Lt) baudą ir tenkino prokuroro, ginusio viešąjį interesą, pareikštą civilinį ieškinį, priteisė iš M. M. UAB „Miesto Modernizavimo Realijos“ 96 716,72 Lt.

Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis bankroto administratorių statusą, teises, pareigas bei atsakomybę, yra Įmonių bankroto įstatymas. Šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte yra įtvirtinta administratoriaus pareiga ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus; 8 punkte įtvirtinta, kad administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat padaręs prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių, kreipiasi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Šiame punkte nurodytą 6 mėnesių terminą administratoriaus prašymu teismas gali pratęsti ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui; 23 punkte įtvirtinta, kad administratorius imasi priemonių skoloms išieškoti iš įmonės skolininkų. Minėto straipsnio 11 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad bankroto administratorius (fizinis asmuo) privalo laikytis teisės aktų ir Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso reikalavimų; pastarojo kodekso 8 punkte taip pat nustatyta, kad bankroto administratorius, atlikdamas procedūras, turi siekti, kad jo veikla atitiktų bankrutuojančios, bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesus.

Aptartų teisės aktų nuostatos paneigia apelianto argumentus, kad jis, nereikšdamas civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, nepažeidė Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 11.3 punkte įtvirtinto efektyvumo principo, kuris reikalauja, kad administratorius, atlikdamas procedūras, turi siekti, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kiek įmanoma didesne dalimi, atliekant procedūras, būtų efektyviai naudojami žmogiškieji, laiko ir materialiniai ištekliai; aktyviai talkinti teismo ir kreditorių susirinkimo darbui, nevilkinti proceso savo veiksmais ir neveikimu. Apeliantas savo argumentus grindžia ydingu savo teisės teikti ieškinį baudžiamojoje arba civilinėje byloje interpretavimu. Nurodydamas, kad neprivalo (turi teisę, bet ne pareigą) reikšti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje (pareiškėjo skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2012 m. liepos 24 d. nutarimo), jis neįvertina tų pareigų, kurios neatsiejamos nuo statuso bei administratoriaus paskirties bankroto procese. Bankroto administratorius, skirtingai nuo kitų subjektų, veikia ne savo, bet kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesais. Tinkamas kreditorių interesų ir bankrutuojančios įmonės interesų gynimas yra viešo pobūdžio. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, administratoriaus diskrecija laisvai pasirinkti reikšti ieškinį ar ne yra, skirtingai negu privačiai veikiančių subjektų, labai ribota, nes tokia jo teisė neatsiejama nuo Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8, 14, 23 bei kituose punktuose įtvirtintų pareigų. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad bankroto administratorius ne tik atsisakė ieškinio civilinėje byloje, bet ir neginčijo sandorio, sudaryto nusikalstamai veikiant, per Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte įtvirtintus terminus. Departamentas, ištyręs administratoriaus veiksmus, susijusius su civilinio ieškinio neteikimu baudžiamojoje byloje, pagrįstai konstatavo Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 11.3 punkte įtvirtinto efektyvumo principo pažeidimą, administratoriaus veiksmai neatitiko siekio, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kiek įmanoma didesne dalimi, atliekant procedūras, būtų efektyviai naudojami žmogiškieji, laiko ir materialiniai ištekliai.

Departamentas, konstatavęs Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso reikalavimų pažeidimą, remiantis Įmonių bankroto įstatymo 11⁷ straipsnio 1 dalimi, turėjo teisę paskirti nuobaudą, tačiau, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad padarytas pažeidimas realių neigiamų pasekmių nesukėlė, nusprendė administratoriui nuobaudos neskirti. Tačiau toks sprendimas, skirtingai negu interpretuoja apeliantas, nereiškia, kad pažeidimas nebuvo nustatytas, nenaikina jo padarymo fakto. Pažymėtina, kad realių neigiamų pasekmių dėl padaryto pažeidimo nebuvo tik todėl, kad ieškinį civilinėje byloje pareiškė gindamas viešąjį interesą prokuroras, taigi ši aplinkybė niekaip nesusijusi su administratoriaus aktyviais veiksmais pasekmes sumažinti ar jų išvengti, todėl esminės reikšmės mažinant pareiškėjo kaltę ir atsakomybės laipsnį negali turėti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nuobaudos administratoriui paskyrimu, remiantis Įmonių bankroto įstatymo 11⁷ straipsnio 1 dalimi, ir duomenų apie nustatytą pažeidimą pranešimu, remiantis Teismo skiriamo bankroto administratoriaus kandidatūros derinimo ir bankroto administratoriaus kandidatūros siūlymo teismui taisyklių 5 punktu, teismams, kai šio bankroto administratoriaus kandidatūra bus siūloma, taip pat pažymėjimu apie nustatytą pažeidimą Departamento Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacinėje sistemoje, siekiama skirtingų tikslų bei pasekmės dėl to kyla skirtingos. Nepaisant dėl padaryto pažeidimo kylančių administratoriui neigiamų pasekmių, duomenų apie nustatytą pažeidimą pranešimas teismams ir nurodymas informacinėje sistemoje nėra nuobauda, nes šie viešojo administravimo subjekto veiksmai neriboja ūkio subjekto laisvo pasirinkimo užsiimti konkrečia ekonomine veikla. Įmonių bankroto įstatymo 11⁷ straipsnio 1 dalyje numatytų nuobaudų paskyrimas, skirtingai negu informacijos perdavimas ir paskelbimas, daro tiesioginį poveikį ūkio subjekto galimybei užsiimti pasirinkta ekonomine veikla, nes Įmonių bankroto įstatymo 11⁵ straipsnio 5 dalies 3 punktas numato, kad bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimas panaikinamas, kai asmuo, kuriam išduotas bankroto administratoriaus pažymėjimas, turi dvi galiojančias nuobaudas, ir komisija šio įstatymo 117 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priima sprendimą siūlyti Ūkio ministerijai panaikinti pažymėjimo galiojimą.

Departamento pareigą informuoti apie asmeniui, kuris siekia teikti įmonės bankroto administravimo paslaugas, skirtas galiojančias nuobaudas bei kitus šio asmens padarytus teisės aktų pažeidimus, suponuoja viešasis interesas, kad skiriamais administratoriais bankrutuojančiose įmonėse būtų pasirenkami asmenys, gebantys geriausiai užtikrinti kiek įmanoma operatyvesnį bankroto procedūrų vykdymą ir užbaigimą, patenkinti kreditorių reikalavimus ir kiek įmanoma išsaugoti skolininko turtą, bei įtvirtina teisės aktai. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas skiriamo administratoriaus kandidatūrą Vyriausybės nustatyta tvarka privalo suderinti su šio straipsnio 10 dalyje įgaliota institucija. Teismo skiriamo bankroto administratoriaus kandidatūros derinimo ir bankroto administratoriaus kandidatūros siūlymo teismui taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-07-18 nutarimu Nr. 909, 5 punktu Departamentas yra įpareigotas teikiant teismui administratoriaus kandidatūrą pranešti apie asmeniui skirtas galiojančias nuobaudas bei kitus teisės aktų pažeidimus, nustatytus tikrinant šio asmens veiklą. Nagrinėjamo ginčo atveju Departamento veiksmai informuojant teismą apie bankroto administratoriaus veiklos patikrinimo metu nustatytus pažeidimus bei įtraukiant duomenis į informacinę sistemą atitiko teisės aktų reikalavimus, laikytini proporcinga priemone bei būtina tikslams, susijusiems su viešu interesu užtikrinti efektyvų bankroto procesą, pasiekti.

Kai teisės aktai nenumato specialaus termino viešojo administravimo subjekto sprendimams įsigalioti, jie yra vykdomi iš karto po jų priėmimo, taigi ir ginčijamo Departamento sprendimai dėl administratorių veiklos metu nustatytų pažeidimų, kai nėra aptarti jų įsigaliojimo terminai, vykdomi iš karto.

Pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes byloje, objektyviai jas vertino, iš esmės teisingai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Draugo petys“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiArtūras DrigotasArūnas SutkevičiusVirginija Volskienė