- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-03
- Bylos Nr.
- I-2577-168/2013
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Mefodija Povilaitienė, Nijolė Sušinskienė
- Pareiškėjas
- UAB „Draugo petys“
- Atsakovas
- Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Mefodijos Povilaitienės ir Nijolės Sušinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjos atstovui G. V., atsakovo atstovui Petrui Pinevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Draugo petys“ skundą atsakovui Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Draugo petys“ (toliau – ir pareiškėja, Administratorius) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydama panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2013-02-07 sprendimą Nr. 3R-40 (AG-24/04-2013) ir Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos (toliau – Departamentas) 2012-12-17 sprendimą Nr. (6.16)A2-4561 „Dėl UAB „Miesto modernizavimo realijos“ bankroto administratoriaus UAB „Draugo petys“ veiksmų“, kaip nepagrįstus.
Departamentas skundžiamame sprendime konstatavo, kad pareiškėja, atsisakydama pateikti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-00168-09, neefektyviai naudojo laiko bei materialinius išteklius, taip pažeisdama Bankroto ir restruktūrizavimo elgesio kodekso (toliau – Kodeksas) 11.3 punkte įtvirtintą efektyvumo principą, tačiau atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 36-2 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą ūkio subjektų veiklos priežiūros minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principą bei į tai, jog poveikio priemonės ūkio subjektui turėtų būti taikomos tik kaip ultima ratio priemonė (VAĮ 36-3 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o pareiškėjos padarytas Kodekso 11.3 punkto pažeidimas iš esmės realių neigiamų pasekmių nesukėlė, nusprendė Administratoriui neskirti nuobaudos, nustatytos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11-7 straipsnio 1 dalyje. Šiame sprendime Departamentas, vadovaudamasis Teismo skiriamo bankroto administratoriaus kandidatūros derinimo ir bankroto administratoriaus kandidatūros siūlymo teismui taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-07-18 nutarimu Nr. 909 (Žin., 2012, Nr. 88-4602, toliau –Taisyklės), 5 punktu, apie nustatytą pažeidimą, kurį padarė pareiškėja, nusprendė pranešti teismams, kai šio bankroto administratoriaus (pareiškėjos) kandidatūra bus siūloma. Taip pat nusprendė apie nustatytą pažeidimą pažymėti Departamento Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacinėje sistemoje.
Šalies argumentai
Pareiškėja paaiškino, kad ĮBĮ 11-7 straipsnio 1 dalyje pateiktas bankroto administratoriui galimų skirti nuobaudų sąrašas yra baigtinis, todėl neskyrus nuobaudos pagal šį straipsnį, pareiškėjai negali būti taikomos jokios kitos sankcijos. Departamentui konstatavus, jog nėra pagrindo skirti nuobaudos, pareiškėja negali patirti jokių neigiamų pasekmių. Pareiškėja neigia, kad pažeidė efektyvumo principą. Efektyvumo principas yra vertinamasis kriterijus, kurio analizė ir vertinimas priklauso nuo konkrečios situacijos aplinkybių. Pažymėjo, kad civilinio ieškinio pareiškimas civilinio proceso tvarka neužvilkins BUAB „Miesto modernizavimo realijos“ bankroto proceso, kadangi civilinio proceso tvarka žalos klausimas būtų sprendžiamas greitai ir operatyviai, nes žalos faktas iš naujo nebūtų nustatomas, o būtų remiamasi teismo sprendimu, priimtu baudžiamojoje byloje (prejudicinis ryšys). Pareiškėja pasirinko ne greičiausią, bet efektyviausią būdą spręsti iškilusią problemą, galutinį sprendimą dėl civilinio ieškinio pateikimo priimti pasitarus su BUAB „Miesto modernizavimo realijos“ kreditoriais, siekiant užtikrinti jų interesus ir teisėtus lūkesčius. Pareiškėja nurodė, kad parašė pareiškimą dėl civilinio ieškinio atsiėmimo, nes jį surašė ikiteisminio tyrimo pareigūnas, o pareiškėja tik pasirašė. Be to, jai nebuvo leista susipažinti su ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-00168-09 medžiaga, kuria remiantis ir buvo prašoma pateikti civilį ieškinį.
Pareiškėja pažymėjo, kad dar nėra parduotas visas BUAB „Miesto modernizavimo realijos“ priklausantis turtas. Buvo atliktas nepriklausomas BUAB „Miesto modernizavimo realijos“ turto vertinimas, kuriuo remiantis su įmonės kreditoriais sprendžiamas klausimas dėl turto pardavimo ir kainų tvarkos nustatymo, ir dėl to likvidacijos procedūra užtruks, todėl net ir nusprendus pateikti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka, tai neužvilkins įmonės bankroto proceso.
Pareiškėja pažymėjo, kad Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas (dabartinis pavadinimas po reorganizavimo – Vilniaus m. apylinkės teismas) 2012-12-17 priimtame apkaltinamajame nuosprendyje išsprendė civilinės žalos klausimą, dėl kurios ir kilo šis ginčas, todėl nebereikės papildomai kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.
Pareiškėja teigia, kad ji nepažeidė efektyvumo principo, nes nepažeidė imperatyvias teisės normas reglamentuojančių teisės aktų, jokios neigiamos pasekmės įmonei ir jos kreditoriams neatsirado, civilinio ieškinio klausimą pateikus spręsti civilinio proceso tvarka, bankroto procesas savaime nebūtų užtęstas, o civilinio ieškinio klausimą jau išsprendė teismas.
Pranešimas apie neva padarytą pažeidimą (pažeistą efektyvumo principą) teismams ir tokios informacijos pažymėjimas Departamento Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacinėje sistemoje turės tiesioginės įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms, t. y. tokia informacija turės įtakos, svarstant jos, kaip pasiūlyto bankroto administratoriaus, kandidatūrą.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 102–109).
Atsiliepime atsakovas paaiškino, kad Departamentas negalėjo konstatuoti, jog pareiškėja pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punkto ir (ar) Kodekso 8 punkto nuostatas, kadangi Administratorius neatsisako apskritai ginti kreditorių interesų dėl galimai nusikalstama M. M. veika jiems padarytos žalos, o juos ketina ginti ne pareikšdamas civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, tačiau, sulaukęs galutinio sprendimo, kartu su įmonės kreditoriais spręs klausimą dėl civilinio ieškinio pateikimo civilinio proceso tvarka, jeigu bus procesinis pagrindas.
Nurodė, kad įmonės bankroto byla iki šiol nėra baigta. Administratoriaus atsisakymas teikti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje ir sprendimas laukti neatitinka jo veiklai keliamo Kodekso 11.3 punkte įtvirtinto efektyvumo principo. Administratoriui inicijavus civilinę bylą dėl žalos priteisimo iš M. M. tik po to, kai bus išspręsta baudžiamoji byla Nr. 10-2-00168-09, įmonės bankroto procesą užtęstų dar ilgesniam laikui, o tai didintų įmonės bankroto administravimo išlaidas bei mažintų sumą, skirtą kreditorių reikalavimams tenkinti. Civilinio ieškinio pareiškimas baudžiamojoje byloje leistų greičiau išspręsti buvusio įmonės vadovo civilinės atsakomybės klausimą ir, priteisus žalos atlyginimą iš minėto asmens, greičiau tą sumą atgauti bei patenkinti didesnę kitų įmonės kreditorių reikalavimų dalį. Dėl šių aplinkybių Departamentas 2012-12-10 išvadoje Nr. A4-1050 (surašyta 2012-12-07, toliau – Išvada) konstatavo, jog Administratorius, atsisakydamas pateikti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-00168-09, neefektyviai naudoja laiko bei materialinius išteklius, taip pažeisdamas Kodekso 11.3 punkte įtvirtintą efektyvumo principą.
Pažymėjo, kad pranešimai teismams apie bankroto administratoriaus padarytus teisės aktų pažeidimus, kai šio administratoriaus kandidatūra yra siūloma, nėra nuobauda, o Taisyklių 5 punkte nustatyta pareiga, kurią Departamentas privalo vykdyti, jei, tikrindamas administratoriaus veiklą, nustato, kad konkretus administratorius padarė teisės aktų pažeidimų. Tai, kad nustatytas pažeidimas nesukėlė realių neigiamų pasekmių, nepaneigia fakto, jog pareiškėja pažeidė Kodekso 11.3 punktą. Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012-12-17 apkaltinamasis nuosprendis tik patvirtina, jog Administratorius, nereikšdamas civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, veikė priešingai, nei nustatyta Kodekso 11.3 punkte. Minėtu nuosprendžiu operatyviai buvo išspręstas ne tik buvusio įmonės vadovo baudžiamosios atsakomybės klausimas, bet ir įmonės naudai iš jo priteista 9 6716,72 Lt dydžio suma, tačiau ieškinį dėl civilinės žalos atlyginimo pareiškė ne pareigą vykdyti įmonės vadovo ir kartu jos atstovo funkcijas bei ginti įmonės ir jos kreditorių interesus turintis asmuo – Administratorius, o prokuroras, gindamas viešąjį interesą, Administratoriui atsisakius teikti civilinį ieškinį įmonės vardu.
Atsakovo atstovas prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2008-12-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4091-392/08 iškėlė bankroto bylą UAB „Miesto modernizavimo realijos“ ir įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Draugo petys“ (b. l. 57–58).
Vilniaus apygardos prokuratūra 2012-10-16 rašte Nr. 1.10-35747 „Dėl bankroto administratoriaus įgalioto asmens neveikimo“ (toliau – ir Raštas) Departamento prašė įvertinti BUAB „Miesto modernizavimo realijos“ bankroto administratoriaus UAB „Draugo petys“ įgalioto asmens G. V. neveikimą, kadangi baudžiamojoje byloje neginami BUAB „Miesto modernizavimo realijos“ kreditorių turtiniai interesai, nors ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte nustatyta bankroto administratoriaus pareiga baudžiamojoje byloje, reiškiant civilinį ieškinį, ginti bankrutuojančios įmonės kreditorių turtinius interesus, jei šie interesai buvo pažeisti, padarant nusikalstamą veiką. Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo teisėja UAB „Draugo petys“ įgaliotą asmenį G. V. informavo, jog jis turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį, nurodė bylos nagrinėjimo datą bei laiką. Tačiau G. V. 2012-10-01 informavo teismą, kad baudžiamojoje byloje nedalyvaus ir jokių civilinių ieškinių šioje byloje nėra pateikęs. Raštas grindžiamas tokiomis faktinėmis aplinkybėmis:
„BUAB „Miesto modernizavimo realijos“ bankroto administratoriaus UAB „Draugo petys” įgaliotas asmuo G. V. ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-00168-09 metu 2012-07-11 pateikė prašymą pripažinti jį civiliniu ieškovu; Vilniaus apskrities VPK NTV ENTS tyrėjo P. D. 2012-07-11 nutarimu BUAB „Mieste modernizavimo realijos“ bankroto administratoriaus UAB „Draugo petys“ įgaliotas asmuo G. V. ikiteisminiame tyrime pripažintas civiliniu ieškovu; Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra 2012-07-17 gavo UAB „Miesto modernizavimo realijos“ bankroto administratoriaus UAB „Draugo petys“ įgalioto asmens G. V. 2012-07-16 prašymą, kuriame nurodyta, jog BUAB „Miesto modernizavime realijos“ bankroto administratorius 2012-07-11 pateikė prašymą dėl pripažinimo civiliniu ieškovu ikiteisminiame tyrime Nr. 10-1-00168-09. Jame teigiama, kad prašymas pripažinti civiliniu ieškovu buvo neapgalvotas ir nepagrįstas, todėl nori atsiimti civilinį ieškinį; Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroras 2012-07-24 nutarimu BUAB „Miesto modernizavimo realijos“ bankroto administratoriaus UAB „Draugo petys“ įgalioto asmens G. V. 2012-07-16 prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad bankroto administratoriui, ginančiam kreditorių interesus bei siekiančiam tinkamai vykdyti savo funkcijas, nederėtų atsisakyti pareikšto civilinio ieškinio ir civilinio ieškovo atstovo suteikiamų procesinių teisių; Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra 2012-08-01 gavo BUAB „Miesto modernizavimo realijos“ bankroto administratoriaus UAB „Draugo petys“ įgalioto asmens G. V. 2012-08-01 skundą dėl 2012-07-24 prokuroro nutarimo ir prašė patvirtinti 2012-07-16 prašymą dėl civilinio ieškinio atsiėmimo; Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus 1. e. vyriausiojo prokuroro pareigas L. G. 2012-08-07 nutarimu BUAB „Miesto modernizavimo realijos“ bankroto administratoriaus UAB „Draugo petys“ įgalioto asmens G. V. 2012-08-01 skundą tenkino, motyvuodama tuo, kad civilinio ieškinio pateikimas ir galėjimas įgyti civilinio ieškovo statusą baudžiamajame procese yra teisė, bet ne pareiga; 2012-08-17 ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-00168-09 baigtas kaltinamuoju aktu ir 2012-09-21 baudžiamoji byla perduota Vilniaus miesto 3-iajam apylinkės teismui; Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo teisėja D. M., paskirta nagrinėti minėtą baudžiamąją bylą, BUAB „Miesto modernizavimo realijos“ bankroto administratoriaus UAB „Draugo petys“ įgaliotą asmenį G. V. informavo, jog jis turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį ir nurodė baudžiamosios bylos nagrinėjimo datą bei laiką. BUAB „Miesto modernizavimo realijos“ bankroto administratoriaus UAB „Draugo petys“ įgaliotas asmuo G. V. 2012-10-01 raštu teismą informavo, kad baudžiamojoje byloje nedalyvaus ir jokių civilinių ieškinių šioje byloje nėra pateikęs“ (b. l. 67–68). Prie Rašto buvo pridėti jame išvardyti faktines aplinkybes pagrindžiantys dokumentai (Komisijos byla, b. l. 83–93).
Departamentas 2012-10-24 rašte Nr. (6.16)A2-3910 pareiškėjai nurodė, kad, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012-03-30 įsakymu Nr. 4-299 patvirtintų Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklių (toliau – Priežiūros taisyklės) 23.2 punktu, nusprendė atlikti UAB „Draugo petys“ veiklos tikrinimą dėl Rašte keliamų klausimų ir, vadovaudamasis Taisyklių 37.1 punktu, prašė iki 2012-11-19 pateikti išsamų paaiškinimą dėl Rašte keliamų klausimų ir pateikti teiginius pagrindžiančius dokumentus (b. l. 66).
Pareiškėja 2012-11-07 Departamentui pateikė paaiškinimus į 2012-10-24 rašte Nr. (6.16)A2-3910 iškeltus klausimus. Pažymėjo, kad nepažeidė jokių imperatyvių įstatymo normų, reglamentuotų tiek ĮBĮ, tiek kituose teisės aktuose, o kartu ir bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisėtų interesų. Atkreipė dėmesį, kad civilinio ieškinio nepareiškimas ar atsiėmimas baudžiamajame procese, neužkerta kelio civilinį ieškinį, remiantis priimtu sprendimu baudžiamajame procese (res judicata), pateikti civilinio proceso tvarka, t. y. pagal BPK 112 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjos nuomone, civilinio ieškinio pateikimas ir nagrinėjimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-00168-09 tik dar labiau apsunkins ir taip ilgai trunkantį baudžiamąjį procesą, nes be baudžiamosios atsakomybės klausimo teismas privalės spręsti ir civilinio ieškinio klausimą, todėl civilinio ieškinio pateikimas ir nagrinėjimas civilinio proceso tvarka, jeigu bus procesinis pagrindas pasibaigus baudžiamajam procesui, bus efektyvesnis bei ekonomiškesnis, o tuo pačiu ir paprastesnis, kadangi bus sprendžiamas tik civilinio ieškinio klausimas. Pažymėjo, kad bankroto administratorius, nenorėdamas atlikti skubotų veiksmų bei siekdamas tinkamai įvertinti visą situaciją, ketina sulaukti galutinio procesinio sprendimo baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-00168-09 ir, susipažinęs su juo, pateiks bankrutuojančios įmonės kreditoriams išsamią ataskaitą su visa reikalinga medžiaga ir kartu spręs klausimą dėl civilinio ieškinio pateikimo civilinio proceso tvarka, jeigu tam bus procesinis pagrindas (b. l. 69–70).
BUAB „Miesto modernizavimo realijos“ kreditorių susirinkimo pirmininkas (Komisijos byla, b. l. 84), bankrutavusios AB banko „Snoras“ atstovas 2012-11-09 rašte nurodė, jog susipažinęs su Rašte išdėstytomis aplinkybėmis, mano, kad Administratorius ir jo įgalioti asmenys turi pareigą ginti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus, o iš pateiktos informacijos apie ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos metu nustatytas aplinkybes yra pakankamas pagrindas manyti, kad įmonės ir jos kreditorių interesai dėl neteisėtai įmonei atstovaujančių asmenų veiksmų buvo pažeisti, todėl atsisakymas reikšti civilinį ieškinį ir ginti įmonės bei jos kreditorių interesus yra akivaizdus administratoriaus pareigų nevykdymas. Pažymėjo, jog kyla abejonė, ar Administratorius yra išsamiai įvertinęs Įmonės sudarytus sandorius (Komisijos byla, b. l. 98).
Departamento vyriausioji juriskonsultė A. K. 2012-12-07 (registruota 2012-12-10, registracijos Nr. A4-1050) surašė išvadą „Dėl BUAB „Miesto modernizavimo realijos“ bankroto administratoriaus UAB „Draugo petys“ veiksmų“ (toliau – ir Išvada), kurioje, vadovaudamasi Raštu, Veiklos priežiūros taisyklių 23.2 punktu, pradėjo pareiškėjos vykdant BUAB „Miesto modernizavimo realijos“ bankroto procedūrą, veiklos patikrinimą ir, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, padarė išvadą, jog „Administratorius, atsisakydamas pateikti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-00168-09, neefektyviai naudoja laiko bei materialinius išteklius, tuo pažeisdamas Kodekso 11.3 punkte įtvirtintą efektyvumo principą. Atsižvelgiant į VAĮ 36-2 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą ūkio subjektų veiklos priežiūros minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principą, bei tai, jog poveikio priemonės ūkio subjektui turėtų būti taikomos tik kaip ultima ratio priemonė (VAĮ 36-3 straipsnio 1 dalies 5 punktas ), o Administratoriaus padarytas Kodekso 11.3 punkto pažeidimas iš esmės realių neigiamų pasekmių nesukėlė, siūlė Administratoriui ĮBĮ 11-7straipsnio 1 dalyje nustatytos nuobaudos neskirti, tačiau vadovaujantis Taisyklių 5 punktu, apie Administratoriaus nustatytą pažeidimą pranešti teismams, kai šio bankroto administratoriaus kandidatūra bus siūloma, taip pat apie nustatytą pažeidimą pažymėti ir Departamento Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacinėje sistemoje“ (b. l. 71–76).
Pareiškėja 2012-12-13 pateikė nuomonę dėl Išvados, kurioje su ja nesutiko ir nurodė, kad nėra pagrindo teigti, jog ji padarė pažeidimą. Atsižvelgęs į tai, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo apie nustatytą pažeidimą, kurį neva padarė Administratorius, pranešti teismams, kai jo kandidatūra bus siūloma, taip pat apie nustatytą pažeidimą pažymėti Departamento Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacinėje sistemoje (b. l. 71–79).
Departamento vyriausioji juriskonsultė A. K. 2012-12-17 surašė teikimą, kuriame atsižvelgusi į Administratoriaus pateiktą nuomonę, VAĮ 36-2 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 36-2 straipsnio 1 dalies 5 punktą, siūlė nekeisti Išvados bei neskirti administratoriui nuobaudos, nustatytos ĮBĮ 11-7 straipsnio 1 dalyje bei atsakyti prokuratūrai (Komisijos byla, b. l. 50–51).
Departamentas 2012-12-17 sprendime Nr. (6.16)A2-4551 pareiškėjai nurodė, kad remdamasis Raštu, pradėjo bankroto administratoriaus UAB „Draugo petys“ veiklos, vykdant BUAB „Miesto modernizavimo realijos“ bankroto procedūras, patikrinimą. BUAB „Miesto modernizavimo realijos“ kreditorių susirinkimo pirmininkas Departamentui 2012-11-09 rašte nurodė manantis, jog bankroto administratorius turi pareigą ginti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus, o iš pateiktos informacijos apie ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos metu nustatytas aplinkybes yra pakankamas pagrindas manyti, kad atsisakymas reikšti civilinį ieškinį ir ginti bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus yra akivaizdus administratoriaus pareigų nevykdymas, todėl kilo abejonė, ar administratorius yra išsamiai įvertinęs bankrutuojančios įmonės sudarytus sandorius. Pabrėžė, kad civilinio ieškinio pateikimas ar atsiėmimas baudžiamojoje byloje yra asmens teisė, bet ne pareiga. Taigi, tai ir bankroto administratoriaus teisė, bet ne pareiga. Departamentas negalėjo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punkto ir / ar Elgesio kodekso 8 punkto nuostatos, kadangi administratorius neatsisako apskritai ginti kreditorių interesų dėl galimai nusikalstama veika jiems padarytos žalos. Administratorius kreditorių interesus ketina ginti ne pareikšdamas civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, o ketina sulaukti galutinio sprendimo baudžiamojoje byloje ir kartu su kreditoriais spręsti klausimą dėl civilinio ieškinio pateikimo civilinio proceso tvarka, jeigu bus procesinis pagrindas. Tačiau Departamentas nurodė, kad vienas iš bankroto proceso tikslų yra kiek įmanoma operatyvesnis bankroto procedūrų vykdymas ir užbaigimas, nes to reikalauja viešasis interesas, kuris tokio pobūdžio santykiuose laikytinas prioritetiniu. Bankroto administratoriaus, vykdant įmonės bankroto procedūras, pareiga veikti operatyviai ir efektyviai, tiesiogiai įtvirtinta Elgesio kodekso 11.3 punkte. Nagrinėjamu atveju įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto Vilniaus apygardos teismo 2009-09-28 nutartimi, tačiau jos bankroto byla iki šiol nėra baigta. Administratoriaus atsisakymas teikti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje ir sprendimas laukti, kol byla bus išspręsta, ir tik tada svarstyti klausimą dėl ieškinio pareiškimo civilinio proceso tvarka, neatitinka administratoriaus veiklai keliamo efektyvumo principo. Administratoriui inicijavus civilinę bylą dėl žalos priteisimo tik po to, kai bus išspręsta baudžiamoji byla, įmonės bankroto procesas užsitęstų dar ilgesniam laikui, o tai didintų bankroto administravimo išlaidas bei mažintų sumą, skirtą kreditorių reikalavimams tenkinti. Civilinio ieškinio pareiškimas baudžiamojoje byloje leistų greičiau išspręsti buvusio įmonės vadovo civilinės atsakomybės klausimą ir, priteisus žalos atlyginimą iš šio asmens, greičiau tą sumą atgauti bei patenkinti didesnę kitų kreditorių reikalavimų dalį. Departamentas konstatavo, jog administratorius, atsisakydamas pateikti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, neefektyviai naudoja laiko bei materialinius išteklius, taip pažeisdamas Elgesio kodekso 11.3 punkte įtvirtintą efektyvumo principą, tačiau šis pažeidimas iš esmės realių neigiamų pasekmių nesukėlė, todėl Departamentas nusprendė administratoriui neskirti nuobaudos, nustatytos ĮBĮ 11-7 straipsnio 1 dalyje. „Departamentas, vadovaudamasis Taisyklių 5 punktu, apie nustatytą pažeidimą, kurį padarė administratorius, nutarė pranešti teismams, kai šio bankroto administratoriaus kandidatūra bus siūloma bei apie nustatytą pažeidimą taip pat bus pažymėta Departamento Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacinėje sistemoje“ (b. l. 80–84).
Pareiškėja nesutinka su Departamento ir Komisijos sprendimais. Skundą iš esmės grindžia tuo, kad efektyvumo principo nepažeidė bei tuo, kad Departamentas nepagrįstai pagal Taisyklių 5 punktą pritaikė sankciją, kuri turės tiesioginės įtakos pareiškėjos teisių ir pareigų turiniui.
Departamentas savo veikloje vadovaujasi ir Departamento nuostatais, patvirtintais 2007-12-20 Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-535 (bylai aktuali redakcija, galiojusi nuo 2010-08-29 iki 2013-03-24, toliau – ir Nuostatai). Departamento vienas iš veiklos tikslų yra „įgyvendinti valstybės politiką įmonių veiklos restruktūrizavimo ir bankroto procesų srityse ir aptarnauti šios politikos formavimą bei įgyvendinimą“ (6.1 punktas); „Departamentas, įgyvendindamas veiklos tikslus, be kita ko, teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuoja ir bankroto administratorių veiklą“ (7.1 punktas); „pagal teismo paklausimus derina bankroto administratorių kandidatūras“ (7.2 punktas); „analizuoja restruktūrizuojamų, bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių veiklą, restruktūrizavimo ir bankroto procesų teisinio reguliavimo taikymo efektyvumą, įmonių nuostolingos veiklos, nemokumo priežastis“ (7.6 punktas); „valdo Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacinę sistemą (ĮRBIS)“ (7.7 punktas). Įvertinus Nuostatus, darytina išvada, kad Departamentas, teisės aktų nustatyta tvarka, kontroliuodamas bankroto administratorių veiklą, turi teisę vertinti ir bankroto procesų teisinio reguliavimo taikymo efektyvumą, derina bankroto administratorių kandidatūras, valdo informacinę sistemą.
Asmenų, turinčių teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, veiklos priežiūrą reglamentuoja Priežiūros taisyklės, kurių 3 punkte nustatyta, kad administratorių veiklos priežiūra apima: planinius ir neplaninius administratorių veiklos patikrinimus (3.2 punktas); poveikio priemonių administratoriams ir administratorių padėjėjams taikymą Įmonių bankroto įstatymo ir šių taisyklių nustatyta tvarka (3.4 punktas); 4 punkte nustatyta, kad administratorių veiklos priežiūra atliekama vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 36-2 straipsnio 1 dalyje nustatytais principais.
Departamento 2012-10-24 rašte (b. l. 66) nurodyta, kad vadovaujantis Priežiūros taisyklių 23.2 puntu, kuriame nustatyta, jog administratoriaus veiklos neplaninis patikrinimas gali būti atliekamas „turint informacijos, gavus Departamente asmenų pareiškimą, prašymą ar kitą dokumentą (toliau – skundas) dėl administratoriaus veiklos ar kilus kitų pagrįstų įtarimų dėl administratoriaus veiksmų ar neveikimo, kurie gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų nustatytų reikalavimų“, nusprendė atlikti pareiškėjos veiklos tikrinimą dėl Rašte iškeltų klausimų.
Taigi, pareiškėjos atžvilgiu buvo atliktas neplaninis administratoriaus veiklos patikrinimas, remiantis Rašte pateikta informacija (b. l. 67–68), kurio atlikimas reglamentuotas Priežiūros taisyklių IV skyriuje. Pareiškėjos veiklos neplaninis tyrimas atliktas nepažeidžiant Priežiūros taisyklių IV skyriaus nuostatų. Išvada atitinka jai keliamus reikalavimus, įtvirtintus Priežiūros taisyklių 42 punkte. Patikrinimas baigtas, pareiškėjai pateikus savo nuomonę, t. y. 2012-12-13. Direktorius 2012-12-17 priėmė sprendimą dėl nuobaudos skyrimo (šiuo atveju sprendimas neskirti nuobaudos), nepažeidęs nustatyto termino.
Priežiūros taisyklių 46 punkte nustatyta, kad „Už įmonių bankrotą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą arba netinkamą vykdymą ar kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant bankroto administratoriaus veiklą, administratoriui gali būti paskirta poveikio priemonė – nuobauda. Baigus patikrinimą Departamento direktorius, įvertinęs šių taisyklių 42 punkte nurodytą išvadą, administratoriaus raštu pateiktą nuomonę ir papildomus paaiškinimus ir dokumentus, jeigu jie pateikti, priima sprendimą skirti (neskirti) administratoriui nuobaudą. Departamento direktorius gali skirti administratoriui vieną iš ĮBĮ 11-7 straipsnio 1 dalyje nurodytų nuobaudų.“ „Departamento direktoriaus sprendimas skirti nuobaudą įforminamas Departamento direktoriaus įsakymu, o sprendimas neskirti nuobaudos – Departamento atsakomuoju raštu administratoriui ir, prireikus, kitiems susijusiems asmenims“ (50 punktas).
Sisteminė Priežiūros taisyklių analizė rodo, kad administratoriui ir už kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant bankroto administratoriaus veiklą, direktorius turi teisę priimti atitinkamą sprendimą skirti ar neskirti nuobaudos. Šiuo atveju Departamento direktoriaus sprendimas neskirti nuobaudos įformintas 2013-12-17 atsakomajame rašte Nr. (6.16)A2-1554, skirtame prokurorui, pagal kurio Raštą buvo pradėtas pareiškėjos veiklos patikrinimas, bei pareiškėjai, atitinka Priežiūros taisyklių 50 punktą.
ĮBĮ 11-7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už įmonių bankrotą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą arba netinkamą vykdymą ar kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant bankroto administratoriaus veiklą (ir Priežiūros taisyklių 46 punktas), Departamentas administratoriui gali skirti: 1) įspėjimą; 2) viešą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos skelbiamas šio įstatymo 11 str. 10 d. nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje.
Taigi, pareiškėjai skundžiamu sprendimu nebuvo skirta ĮBĮ 17-1 straipsnio 1 dalyje nustatyta nuobauda. Departamento direktorius, konstatavęs, kad pareiškėja pažeidė Kodekso 11.3 punktą, vadovaudamasis Taisyklių 5 punktu, nusprendė „apie Administratoriaus nustatytą pažeidimą pranešti teismams, kai šio bankroto administratoriaus kandidatūra bus siūloma, taip pat apie nustatytą pažeidimą pažymėti ir Departamento Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacinėje sistemoje“.
Pareiškėjas neigia pažeidęs efektyvumo principą.
ĮBĮ 11 straipsnio 11 dalis nustatyta, kad Administratorius, be kita ko, privalo laikytis teisės aktų ir Kodekso reikalavimų. Kodeksas reglamentuoja bankroto ir restruktūrizavimo administratorių profesinės veiklos etikos principus, kuriais jie turi vadovautis, atlikdami savo funkcijas (1 punktas).
Administratorius savo veikloje turi vadovautis ir efektyvumo principu, reiškiančiu, kad „administratorius, atlikdamas procedūras, turi siekti, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kiek įmanoma didesne dalimi, atliekant procedūras būtų efektyviai naudojami žmogiškieji, laiko ir materialiniai ištekliai; aktyviai talkinti teismo ir kreditorių susirinkimų darbui, nevilkinti proceso savo veiksmais ar neveikimu.“
Teismas sutinka su atsakovo išvada, kad Administratoriaus sprendimas ne iš karto kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-00168-09, o laukti, kol ši byla bus išspręsta, ir tik tada spręsti klausimą dėl ieškinio pareiškimo civilinio proceso tvarka M. M. atžvilgiu, pažeidžia efektyvumo principą ir patvirtina, kad Administratorius neefektyviai naudojo laiko bei materialinius išteklius. Be to, ir kreditorių susirinkimo pirmininkas, susipažinęs su Raštu, pareiškė nuomonę, kad įmonės ir jos kreditorių interesai dėl neteisėtai atstovaujančių asmenų veiksmų buvo pažeisti. Nors pareiškėja teigia, kad baudžiamoji byla jau išnagrinėta ir civilinis ieškinys tenkintas, tačiau šiuo atveju tai nepaneigia jo, kaip bankroto administratoriaus, suteiktos teisės pateikti ir / ar atsiimti civilinį ieškinį tinkamo įgyvendinimo, siekiant, kad operatyviai būtų įvykdytos ir užbaigtos bankroto procedūros. Iš Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012-12-17 nuosprendžio matyti, kad prokuroras, gindamas viešąjį interesą, pareiškė 96 716,72 Lt ieškinį, kurį teismas tenkino ir priteisė UAB „Miesto modernizavimo realijos“ naudai 96 716,72 Lt (b. l. 41–44). Pareiškėja teigia, kad jai nebereikės kreiptis į teismą išsprendus civilinio ieškinio klausimą, tačiau šiuo atveju kreditorių interesai buvo efektyviai apginti ne dėl pareiškėjos veiksmų, įgyvendinant administratoriaus funkcijas, o prokurorui ginant viešąjį interesą. Pareiškėja teigia, kad nebuvo pažeisti kreditorių interesai, tačiau ji neveikė taip, kaip privalėjo veikti vadovaudamasi ir efektyvumo principu. Teismas daro išvadą, kad atsakovas tinkamai įvertino ir ištyrė efektyvumo principo pažeidimo aplinkybes. Pareiškėjas iš esmės neginčija aplinkybių dėl IBĮ 11-7 straipsnio 1 dalies netaikymo jos atžvilgiu, todėl teismas jų neanalizuos.
Taip pat vertintina, ar pagrįstai atsakovas ginčijamame sprendime nusprendė „apie Administratoriaus nustatytą pažeidimą pranešti teismams, kai šio bankroto administratoriaus kandidatūra bus siūloma, taip pat apie nustatytą pažeidimą pažymėti ir Departamento Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacinėje sistemoje.“
ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Įmonės administratorius – tai teismo paskirtas Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba Europos ekonominės erdvės valstybės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėmis (toliau – fizinis asmuo) ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įregistruotas kitos valstybės narės juridinio asmens padalinys (filialas) (toliau – juridinis asmuo), turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka. Administratorius, netekęs teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, negali atlikti įmonių bankroto procedūrų nuo nurodytos teisės netekimo dienos“.
Taisyklių 1 punkte nustatyta, kad jos „nustato teismo skiriamo bankroto administratoriaus kandidatūros derinimo ir bankroto administratoriaus kandidatūros siūlymo teismui tvarką ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais.“
ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Asmuo, pateikdamas pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, pasiūlo teismui administratoriaus kandidatūrą. Tuo atveju, kai pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei teikia įmonės darbuotojai ir jie nepasiūlo administratoriaus kandidatūros, administratoriaus kandidatūrą Vyriausybės nustatyta tvarka turi pasiūlyti šio straipsnio 10 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija. Administratoriaus kandidatūrą gali pasiūlyti ir kiti šio įstatymo 5 straipsnyje išvardyti asmenys. Teismas gali motyvuotai atmesti teikiamo administratoriaus (administratorių) kandidatūrą (kandidatūras) ir pareikalauti pateikti kitą administratoriaus kandidatūrą, jeigu teismui pasiūlyta administratoriaus kandidatūra neatitinka šio įstatymo reikalavimų. Skiriamo administratoriaus kandidatūrą teismas Vyriausybės nustatyta tvarka privalo suderinti su šio straipsnio 10 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija.“
Taisyklių 5 punkte nustatyta, kad „Jeigu asmuo, kurio kandidatūra siūloma, turi galiojančią nuobaudą, nurodytą Įmonių bankroto įstatymo 11-7 straipsnio 1 dalyje, Departamentas, teikdamas teismui Taisyklių 4 ir 7 punktuose nurodytą atsakymą, praneša apie šiam asmeniui skirtas galiojančias nuobaudas. Departamentas taip pat praneša teismui ir apie kitus šio asmens padarytus teisės aktų pažeidimus, nustatytus Departamentui tikrinant šio asmens veiklą.“
Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad „Departamentas, įvertinęs visą informaciją, kuria jis disponuoja teisės aktų nustatyta tvarka, apie asmenį, kurio kandidatūra siūloma, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo paklausimo gavimo raštu arba elektroninėmis priemonėmis pateikia teismui atsakymą dėl administratoriaus kandidatūros, kuriame nurodo, ar asmuo, kurio kandidatūra siūloma, atitinka teisės aktų reikalavimus, keliamus administratoriui.“
Taisyklių 7 punkte nustatyta, kad „Kai teismas kreipiasi į Departamentą, kad šis pasiūlytų administratoriaus kandidatūrą, Departamentas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo kreipimosi gavimo informaciją apie įmonę, dėl kurios pateiktas pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, paskelbia savo interneto svetainėje www.bankrotodep.lt ir nurodo terminą (datą ir valandą), iki kada asmuo, siekiantis teikti įmonės bankroto administravimo paslaugas, turi pateikti Deklaraciją. Deklaracija Departamentui pateikiama asmeniškai arba elektroninėmis priemonėmis. Departamentas atsakymą teismui dėl administratoriaus kandidatūros pateikia raštu arba elektroninėmis priemonėmis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo kreipimosi gavimo.“
Įvertinus šias Taisyklių nuostatas, sutiktina su Komisijos išvada, kad ginčijamas Departamento sprendimas pareiškėjai jokių teisių ir / ar pareigų šiuo metu nesukuria. Šiuo momentu, kol nepradėta administratoriaus kandidatūros svarstymo procedūra, Departamento sprendimas pareiškėjai nesukelia jokių neigiamų pasekmių, tačiau, kaip matyti iš Departamento sprendimo formuluotės, juo nusprendė „apie Administratoriaus nustatytą pažeidimą pranešti teismams, kai šio bankroto administratoriaus kandidatūra bus siūloma, taip pat apie nustatytą pažeidimą pažymėti ir Departamento Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacinėje sistemoje“. Taigi, siūlant pareiškėjos administratoriaus kandidatūrą, minėti duomenys apie jį bus paskelbti, o tai atitinka Taisyklių 5 punktą ir Nuostatus. Be to, kaip anksčiau konstatuota, ne atsakovo sprendimas „apie Administratoriaus nustatytą pažeidimą pranešti teismams, kai šio bankroto administratoriaus kandidatūra bus siūloma, taip pat apie nustatytą pažeidimą pažymėti ir Departamento Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacinėje sistemoje“, tačiau Departamento sprendime padaryta išvada, kad pareiškėja pažeidė Kodekso 11.3 punkte įtvirtintą efektyvumo principą, pareiškėjai būtent ir sukelia neigiamas pasekmes. Net Departamentui sprendime ir neįrašius pareiškėjos ginčijamos sprendimo dalies, Departamentas praneštų teismui apie kitus nustatytus pažeidimus, tikrinant pareiškėjos veiklą, t. y. Kodekso 11.3 punkte pažeidimą, nes tai susiję su paties ginčijamo sprendimo turiniu. Pažymėtina, kad Departamento sprendime teiginys „apie Administratoriaus nustatytą pažeidimą pranešti teismams, kai šio bankroto administratoriaus kandidatūra bus siūloma, taip pat apie nustatytą pažeidimą pažymėti ir Departamento Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacinėje sistemoje“ galėjo būti suformuluotas ne rezoliucinėje sprendimo dalyje, nes jis šiuo atveju yra perteklinis ir nekeičiantis nustatyto pažeidimo esmės. Tačiau tai nesudaro pagrindo naikinti ginčijamos sprendimo dalies. Įvertinus tai, kas išdėstyta, pareiškėjos teiginiai, kad jai neigiamas pasekmes sukelia minėta sprendimo dalis, yra nepagrįsti. Pareiškėja teismui neįrodė ir nepagrindė, kokias šiuo metu jai teises ir pareigas ginčijama sprendimo dalis sukuria.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Departamento sprendimas ir ginčijamas Komisijos sprendimas iš esmės yra teisėti ir pagrįsti, priimti detaliai įvertinus faktines aplinkybes ir tinkamai išaiškinus bei taikius teisės normas, todėl nėra pagrindo jų naikinti, remiantis pareiškėjos skunde išdėstytomis aplinkybėmis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
UAB „Draugo petys“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.