Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal T. Ž. skundą dėl antstolės D. M. veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė D. M. 2016-07-15 patvarkymu atsisakė patenkinti pareiškėjo T. Ž. skundą ir jį persiuntė Prienų rajono apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, jog T. Ž. nėra apribota teisė laisvai disponuoti jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis, esančiomis įkalinimo vietos sąskaitoje, jokių piniginių lėšų į depozitinę sąskaitą nebuvo pervesta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Antstolio veiksmai ir jo įgalinimai vykdymo procese reglamentuojami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veiksmas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolės D. M. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla 0100/16/00134, dėl 251,08 Eur ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš T. Ž., pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. N1-60-305/2015. T. Ž. šiuo metu atlieka bausmę Kybartų pataisos namuose ir juose turi sąskaitą. Antstolė 2016-03-08 surašė patvarkymą areštuoti lėšos ir 2016-06-09 surašė patvarkymą dėl skolos išieškojimo, kuriame nurodė visas LR CPK numatytas sąlygas išieškojimui iš skolininko gaunamų sumų ir visas gaunamas pinigų sumas iš kurių išieškojimas yra negalimas. Antstolė į Kybartų pataisos namus nesiuntė patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir iš T. Ž. sąskaitos Kybartų pataisos namuose pinigų nenuskaitė.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad antstolė D. M. iš T. Ž. sąskaitos, esančios Kybartų pataisos namuose, pinigų nenuskaitė. Pareiškėjo prašoma nustatyti laisvai disponuojama pinigų suma yra nustatyta anksčiau minėtuose CPK straipsniuose ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje, kuriais antstolė vykdydama išieškojimo veiksmus turi vadovautis. Pažymėtina, kad antstolė savo patvarkyme atsisakyti patenkinti skundą nurodo, kad vykdomojoje byloje nėra priimtas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, ir laisvai disponuojamos sumos klausimas galės būti sprendžiamas tik priėmus minėtą dokumentą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skundu prašo nustatyti tai, kas yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisės aktais, be to antstolei dar nepradėjus išieškojimo iš pareiškėjo sąskaitos, esančios Kybartų pataisos namuose, teismas negali atlikti vykdymo veiksmų, kurie turi būti atliekami antstolio, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas.

Esant aukščiau nurodytam teisiniam reglamentavimui, įvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių visetą, darytina išvada, kad antstolė D. M. turėjo teisę pradėti vykdymo veiksmus pareiškėjo T. Ž. atžvilgiu. Todėl antstolės veiksmai laikytini pagrįstais ir teisėtais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, 510 straipsniu,

nutaria:

Atmesti T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl antstolės D. M. veiksmų.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.