Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2021-04-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-452-1124/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-04-26
Bylos Nr.
1-452-1124/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00455-2021-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Bagdžiūtė
Kaltinamasis
A. C.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-452-1124/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00455-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2021 m. balandžio 26 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Bagdžiūtė,sekretoriaujant Laurai Jacinavičienei,dalyvaujant prokurorei Žanai Sokolovskai,kaltinamajai A. C.,laiduotojui V. B.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Trakų r., Lietuvos Respublikos pilietė, įgijusi (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), nedirbanti, registruota užimtumo tarnyboje, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), neteista; kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. C. 2021 m. sausio 1 d. apie 4.55 val. Trakų r. sav., kelyje Trakai–Padvarionis–Semeliškės, 5-ajame kilometre, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jai priklausantį automobilį „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,74 promilių etilo alkoholio koncentracija, t. y. jai nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.

2. Kaltinamoji A. C. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę, gailėjosi. Parodė, kad 2021 m. sausio 1 d. šventė Naujuosius metus, todėl vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 5 val. viena važiavo iš (duomenys neskelbtini) kaimo į (duomenys neskelbtini) pusę, jos vairuojamą automobilį „sumėtė“ ir ji nuvažiavo nuo kelio į griovį. Įvykio metu susitrenkė galvą ir paties įvykio momento neprisimena. Kai atvyko į įvykio vietą greitoji pagalba, jau buvo atgavusi sąmonę. Nurodė, kad jai labai gėda dėl savo tokio poelgio, daugiau toks elgesys nepasikartos. Šiuo metu nedirba, nes neturi galimybės nuvažiuoti į darbą, yra registruota užimtumo tarnyboje. Prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prašo nekonfiskuoti automobilio, taip pat prašo skirti kuo trumpesnį baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą.

3. V. B. teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo laidavimą be užstato. Paaiškino, kad su kaltinamąją palaiko gerus santykius, turi bendrą vaiką, gimusį (duomenys neskelbtini), todėl nuolat bendrauja, dažnai matosi. Jis dirba (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis siekia apie 800 Eur per mėnesį. Po įvykio kalbėjo su kaltinamąja, ji (kaltinamoji) išgyvena dėl šio įvykio. Mano, kad tai daugiau nepasikartos, taip pat mano, kad galėtų daryti kaltinamajai teigiamą įtaką.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamoji.

5. Be kaltinamosios A. C. prisipažinimo, jos kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

5.1. Kaltinamoji A. C., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino, gailėjosi. Paaiškino, kad ji 2021 m. sausio 1 d., galimai apie 4.55 val., vairavo jai priklausantį automobilį „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, nes per Naujuosius metus gėrė šampaną, kiek tiksliai išgėrė, pasakyti negali. Išgėrusi šampano, ji važiavo automobiliu „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kelyje Trakai–Padvarionys–Semeliškės ji norėjo pasukti, tačiau automobilį „sumėtė“, ji nuvažiavo nuo kelio ir įvažiavo į griovį. Automobiliu ji važiavo viena, pati vairavo automobilį. Kas buvo po eismo įvykio, nelabai pamena, ją išvežė greitoji pagalba į ligoninę Vilniuje, kur jai buvo suteikta medicininė pagalba. Dėl savo poelgio labai gailisi, anksčiau niekada nevairuodavo išgėrusi, tai buvo pirmas kartas (b. l. 70–71, 95–96).

5.2. Liudytoja T. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad ji gyvena Trakų r., sav., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), kitas šalia esantis kaimas – (duomenys neskelbtini) kaimas. 2021 m. sausio 1 d. apie 4.45 val. ji išėjo į namo terasą parūkyti ir pamatė kelyje Trakai–Semeliškės greitai važiuojantį automobilį. Automobilis važiavo iš (duomenys neskelbtini) pusės į (duomenys neskelbtini) miesto pusę. Kuomet automobilio ji jau nebematė, ji išgirdo trenksmą, matė automobilio šviesas. Tuomet ji apsirengė ir bėgo į tą pusę link jos minėto automobilio, bėgdama paskambino bendruoju pagalbos centro telefonu. Maždaug po 5 minučių ji atbėgo prie automobilio, jis buvo krūmuose. Automobilis buvo tamsios spalvos, automobilyje garsiai grojo muzika, prie automobilio nieko nesimatė. Automobilis buvo nuvažiavęs nuo šlaito. Buvo tamsu, ji neturėjo žibintuvėlio, bet šalia kelio griovyje pamatė siluetą, tai buvo moteris, ji atėjo ant kelio. Moteris jai nepažįstama, jos duomenų ji nežino. Moteriai iš rankos ir kojų bėgo kraujas. Tuomet moteris jos prašė ją nuvežti į namus ir nieko nekviesti. Ji visą laiką buvo su minėta moterimi, nuo jos nuėjusi nebuvo, kol atvyko policijos pareigūnai ir gaisrininkai (jie atvyko maždaug po 15 minučių). Daugiau jokių žmonių aplinkui nebuvo. Matėsi, kad moteris yra neblaivi, ji nerišliai kalbėjo, nuo jos sklido alkoholio kvapas. Ar automobilis buvo labai apgadintas, ji tiksliai pasakyti negali, nežiūrėjo. Po to atvyko medikai, ir ji po kiek laiko išėjo į namus. Gali pasakyti, kad, jai būnant su moterimi ir laukiant pareigūnų, kuomet ji visą laiką buvo kartu su ja, moteris jokių alkoholinių gėrimų nevartojo, tik jos paprašė parūkyti, bet ji nieko su savimi neturėjo (b. l. 40–41).

5.3. Liudytojas V. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriuje, taip pat jis dirbo 2021 m. sausio 1 d., kuomet apie 5 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., kelyje Trakai–Padvarionis–Semeliškės nuo kelio nuvažiavo automobilis, kokia situacija, neaišku, mato tik vieną iškritusį asmenį. Atvykęs į vietą, kelyje Trakai–Padvarionis–Semeliškės (penktame kilometre) pastebėjo stovinčią pranešėją T. B., kuri paaiškino, kad ji, būdama namuose, išgirdo trenksmą prie kelio ir iš karto nuėjo pažiūrėti. Atėjusi prie kelio ji pamatė nuo kelio nuvažiavusį automobilį, prie automobilio rado moterį, kurios duomenų nenurodė. Kai jis atvyko į įvykio vietą, abi moterys buvo kelkraštyje, moteris, kuri, kaip jis suprato, vairavo BMW automobilį, buvo kruvina (jos ranka buvo kruvina), ji pasakė savo vardą, pavardę – A. C.. A. C. jokių įvykio aplinkybių nepaaiškino, nurodydama, kad ji nieko neprisimena. Aplink jokių kitų žmonių nebuvo, tik A. C. ir ją radusi moteris T. B., kuri visą laiką buvo kartu su A. C.. Apžiūrėjus automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinėje keleivio vietoje ant grindų gulėjo viena pilna alaus skardinė ir dvi tuščios sidro skardinės. Automobilis buvo nuvažiavęs nuo kelio (krūmuose), stovėjo ant ratų, buvo apgadintas eismo įvykio metu. Apžiūrinėdamas automobilį jis pastebėjo, kad vairuotojo pusės kilimėlis buvo lengvai drėgnas, o kiti automobilio kilimėliai buvo sausi. A. C. buvo patikrintas blaivumas – 2021 m. sausio 1 d. 5.09 val. jai buvo nustatytas 1,74 promilių neblaivumas, 5.21 val. – 1,75 promilių neblaivumas. Kadangi vairuotoja A. C. eismo įvykio metu susižalojo, atvykę medikai ją išvežė į gydymo įstaigą. Taip pat buvo atvykusi gaisrinė, kuri detaliai apžiūrėjo automobilį bei aplinkinę teritoriją maždaug 100 metrų spindulių, tačiau kitų asmenų rasta nebuvo (b. l. 43–45).

5.4. Liudytojas V. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad A. C. yra jo sugyventinė, su kuria jis gyvena kartu apie penkerius metus, veda bendrą ūkį, turi bendrą mažametį vaiką. Jis dirba, darbovietėje yra charakterizuojamas teigiamai, nėra teistas, yra susijęs glaudžiais ryšiais su A. C. ir gali daryti jai teigiamą įtaką, jis sutinka būti A. C. laiduotoju, ir laiduoti už ją minėtoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Gyvendamas kartu su A. C., jis galės užtikrinti, kad ji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Prašo atleisti A. C. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti ją jo atsakomybėn (b. 1. 49–51).

5.5. 2021 m. sausio 1 d. neblaivumo nustatymo akto duomenimis, A. C. nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. Atlikus tikrinimą prietaisu „Alcotest 6810“, 5.09 val. jai nustatytas 1,74 promilių neblaivumas, 5.21 val. – 1,75 promilių neblaivumas (b. 1. 20–23).

5.6. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo duomenimis, automobilio „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu nustatyti išoriniai transporto priemonės sugadinimai: apgadintas priekinis bamperis, variklio dangtis, priekinis stiklas, stogas ir stoglangis; dešinės pusės priekinis sparnas, galinio vaizdo veidrodėlis, priekinės durys, galinis sparnas, slenkstis; bagažinės dangtis ir galinis stiklas, galinis bamperis; kairės pusės galinis žibintas, galinis sparnas, galinės ir priekinės durelės, priekinis sparnas, nėra priekinio rato (išmušta važiuoklė); suveikusios vairuotojo durelių bei šonine kairės pusės priekinė oro pagalvės. Salono vairuotojo grindų medžiaginis kilimėlis lengvai drėgnas, keleivių grindų medžiaginiai kilimėliai sausi. Daiktai: vaikiška kėdutė ant galinės sėdynės, bagažinėje žemų dažnių garso kolonėlė, priekyje, prie keleivio sėdynės ant grindų guli pilna alaus skardinė, dvi tuščios sidro skardinės, visame salone mėtosi įvairūs smulkūs daiktai. Salono priekinėje dėtuvėje įmautė su TA rezultatų kortele, draudimo dokumentais (b. l. 14–18).

5.7. Policijos pareigūno tarnybinio pranešimo duomenimis, 2021 m. sausio 1 d. apie 4.59 val. buvo gautas pranešimas, kad Trakų r., (duomenys neskelbtini) k., kelyje Trakai–Padvarionis–Semeliškės įvyko eismo įvykis, aplinkybės neaiškios. Atvykus į vietą, kelyje Trakai–Padvarionis–Semeliškės (5 kilometras 830 metrų), pastebėta stovinti pranešėja T. B. ir šalia jos sėdinti mergina, kuri buvo kraujuota, kaip vėliau paaiškėjo, tai – A. C., bei griovyje stovintis apgadintas automobilis „BMW 530“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) Pasiteiravus pranešėjos, kas įvyko, ji papasakojo, kad, jai būnant namuose, ji išgirdo garsų smūgį, išėjusi pastebėjo apgadintą automobilį, kuris buvo krūmų masyve, ir griovyje gulinčią merginą, kuriai ji padėjo paeiti iki kelio, ir iškvietė pagalbą. Šalia automobilio daugiau nieko nebuvo. Paklausus pas A. C., kas nutiko, ji nieko negalėjo paaiškinti, tik teigė, jog nieko nepamena, kas vairavo automobilį, ji nepamena. Kadangi nuo A. C. sklido alkoholio kvapas, jai buvo patikrintas blaivumas, pirmu pūtimu alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. AREN-0448, jai nustatytas 1,74 promilių neblaivumas, po kurio laiko – 1,75 promilių neblaivumas (b. l. 10).

5.8. VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis „BMW 530D“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas A. C. vardu (b. l. 31).

5.9. Automobilio „BMW 530“ vidutinė kaina Lietuvoje „Emprekis“ duomenimis – 4 410 Eur (su PVM) (b. l. 32).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

7. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad A. C. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,74 promilių neblaivumas. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. A. C. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pripažino padariusi nusikalstamą veiką. Jos nurodytas aplinkybes patvirtinta tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama A. C. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jos kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas A. C. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atsakomybės individualizavimo

8. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

9. Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

10. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės – tai asmens, pripažinto kaltu nusikalstamos veikos padarymu, sąlyginis arba besąlyginis atleidimas nuo tų pasekmių, kurios sudaro baudžiamosios atsakomybės turinį, ir teistumo. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės galimas tik pripažinus asmenį kaltu. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą – neprivaloma ir sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, taikoma egzistuojant visų baudžiamajame įstatyme nustatytų sąlygų ir pagrindų visumai. Atidavimas pagal laidavimą kartu traktuojama ir kaip auklėjamoji priemonė. Kaltininkei skiriamas bandomasis – laidavimo, terminas nuo 1 iki 3 metų.

11. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pastarąsias sąlygas atitinkantis kaltininkas nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleidžiamas perduodant jį teismo pasitikėjimo verto asmens, pareiškusio tokį prašymą – laiduotojo – žinion. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos įstatyme numatytos sąlygos atleisti kaltinamąją A. C. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal V. B. laidavimą. Tokia teismo išvada pagrįstina toliau šiame nuosprendyje nurodomų motyvų pagrindu.

12. A. C. kaltinama nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Dėl nusikalstomos veikos padarymo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino kalta, atsakomybės nevengė, nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamo veikos, davė išsamius parodymus, dėl alkoholio vartojimo ir savo poelgio padarė atitinkamas išvadas, savo poelgį vertina kritiškai, nusikalstama veika žala nebuvo padaryta, kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą.

13. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281¹ straipsnyje, ir sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus bei jam taikytą administracinę atsakomybę.

14. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus duomenimis, A. C. administracine tvarka bausta du kartus (b. l. 80). Pažymėtina, kad kaltinamąją teigiamai charakterizuoja tai, kad ji yra sumokėjus jai paskirtas baudas, t. y. ji prisiima atsakomybę už savo veiksmus, padaryti administraciniai nusižengimai nėra priskiriami prie itin šiurkščių. Be to, kaltinamoji nebaustas už analogiškus veiksmus, t. y. vairavimą išgėrus, taip pat nėra baustas ir už kitus administracinius nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu.

15. Atkreiptinas dėmesys, kad neigiamai A. C. charakterizuojančių duomenų baudžiamojoje byloje nėra, taip pat nenustatyta, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo ji vėl būtų pažeidusi baudžiamuosius įstatymus. Duomenų apie sistemingai daromus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus nebuvimas, iš esmės teigiamai A. C. asmenybę charakterizuojantys duomenys, šiuo konkrečiu atveju mažina padaryto nusikaltimo ir jį padariusiojo asmenybės pavojingumą ir sudaro pagrindą vairavimą esant neblaiviam vertinti kaip atsitiktinę nusikalstamą veiką, o ne kaip A. C. susiformavusio nusikalstamo elgesio natūralų rezultatą. Nurodytų duomenų visuma leidžia spręsti, kad ji nėra piktybinė teisės normų reikalavimų pažeidėja, kurią galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis ir yra pagrindas parodyti A. C. pasitikėjimą.

16. Kaip jau minėta, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018).

17. Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad V. B. yra tinkamas būti laiduotoju. V. B. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek teismui pateiktame prašyme paskirti jį laiduotoju ir perduoti jo atsakomybei pagal laidavimą A. C. aiškiai išdėstė poziciją laiduoti už kaltinamąją. V. B. yra neteistas, penkerių metų laikotarpiu nebaustas administracine tvarka, dirba, charakterizuojamas teigiamai (b. l. 56–60), jis su kaltinamąja turi bendrą vaiką – E. B., gimusią (duomenys neskelbtini). Kaltinamosios ir V. B. santykių pobūdis, bendravimo intensyvumas sudaro pagrindą teismui manyti, kad laiduotojas turės galimybę nuolat stebėti kaltinamąją bei daryti teigiamą įtaką jos elgesiui.

18. Teismui nekyla abejonių, kad V. B. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jo kaip laiduotojo atsakomybę ir kad jis išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoju. V. B. rūpi jo vaiko motinos ateitis ir už ją laiduoja, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas bylos įrodymų viseto pagrindu sprendžia, kad V. B. turi realias galimybes įgyvendinti savo kaip laiduotojo pareigas, daryti teigiamą įtaką A. C., tai daro ir darys, jis yra vertas teismo pasitikėjimo ir yra tinkamas būti laiduotoju, atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.

19. Apibendrinant darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atleisti A. C. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laiduotojo V. B. laidavimą. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, A. C. asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojo V. B. asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas dvejų metų terminui be užstato bus pakankama poveikio priemonė A. C..

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

20. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra teismo teisė, bet ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis).

21. Vienos iš baudžiamojo poveikių priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

22. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdamas dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismas turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

23. Sprendžiant dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo, pažymėtina ir tai, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, t. y. kai transporto priemones vairuoja neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, padarymą, privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis). Taigi už administracinį nusižengimą privalomai yra skiriamas teisės vairuoti atėmimas nuo 1 metų, tuo tarpu A. C. padarė nusikalstamą veiką, todėl minimalus 1 metų (ar artimas jam) terminas, atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių kontekstą, būtų neteisingas ir neproporcingas jos padarytai veikai.

24. Vadovaujantis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, atsižvelgus į kaltinamosios asmenybę, jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajai taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.

25. BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

26. Teismų praktikoje akcentuojama, kad turto konfiskavimas yra būtina priemonė, siekiant užtikrinti vairavimo apsvaigus kriminalizavimo tikslus – šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju kiltų situacija, kai asmuo turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti, taip nebūtų užtikrintas prevencinis pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-114-1073/2018, Nr. 2K-119-976/2018 ir Nr. 2K-134-1073/2018); taip pat galėtų susidaryti situacija, kad kaltininko asmeniniai interesai vertinami aukščiau nei valstybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.

27. Teismų praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant klausimus dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo, asmens asmenybė, šeimos narių interesai ar automobilio vertė nėra laikomi išimtinėmis aplinkybėmis, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-648/2019).

28. Taigi, automobilis „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso kaltinamajai, pripažintinas nusikalstamos veikos priemone, jį (aptariamą automobilį) kaltinamoji panaudojo nusikalstamai veikai daryti. Įvertinęs pastarąsias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą bei kaltinamosios asmenybę, bei vadovaudamasis BK 72 straipsnio 3 dalimi, teismas sprendžia, kad turto konfiskavimo taikymas šiuo atveju galimas ir laikytinas proporcinga priemone. Teismo vertinimu, turto konfiskavimo taikymas atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus – užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo kaltinamosios teisių ir interesų labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Siekiant užkirsti kelią pakartotiniam tokio pobūdžio visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui, šiuo atveju būtina konfiskuoti kaltinamajai priklausančią transporto priemonę.

29. Kaltinamajai skirtos kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas (b. l. 72–74), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

30. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veiki tirti ir nagrinėti, – vairuotojo pusės oro pagalvė ir šoninė oro pagalvė, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų r. policijos komisariato daiktų saugojimo kameroje (b. l. 19), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini valstybės nuosavybėn (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendė:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, A. C., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojo V. B. laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 2 (dvejų) metų laiduotojo V. B. laidavimo terminą be užstato.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti A. C. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2021 m. sausio 6 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti A. C. priklausantį automobilį „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

A. C. skirtos kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymas, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

A. C. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veiki tirti ir nagrinėti – vairuotojo pusės oro pagalvę ir šoninę oro pagalvę, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų r. policijos komisariato daiktų saugojimo kameroje (2021 m. sausio 12 d. kvitas B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini valstybės nuosavybėn.

Išaiškinti atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. C. ir laiduotojui V. B. kad:

laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja Rasa Bagdžiūtė