Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. O. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 21 d. nutarties, kuria ieškovės A. O. M. ieškinys atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, dėl žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. O. M. pateikė ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, kuriuo prašo atlyginti žalą priteisiant jai mirusio tėvo M. M. 15 ha žemę (duomenys neskelbtini), arba jos vertę 4 500 000 Eur, taip pat 450 000 Eur negautas pajamas už naudojimąsi žeme, iš viso 4 950 000 Eur turtinės ir 200 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Ieškovė nurodo, kad žala jai padaryta prokuroro neteisėtais veiksmais, jos 2021 m. lapkričio 26 d. prašymą dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo 2021 m. gruodžio 6 d. raštu Nr.2S-3264 palikus nenagrinėtu. Ieškovė teigia, kad prokuroras įvykdė neteisėtus veiksmus, nes nesurašė motyvuoto nutarimo, kuris gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui, tuo jai padaryta materialinė ir moralinė žala. Neteisėtu prokuroro raštu jai padaryta žala, atlyginant žalą privalo būti grąžinta tėvo žemė arba atlyginta jos vertė 4 500 000 Eur. Dėl to, kad 30 metų žemė užgrobta ir negali žeme naudotis, prašo priteisti 450 000 Eur žalą dėl negautų pajamų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 21 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą.

4. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2879-603/2021 išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės A. O. M. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, kuriuo ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovės Lietuvos valstybės 4 935 000 Eur turtinės žalos ir 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, ieškovei įrodinėjant, kad žala atsirado dėl neteisėtų prokurorų veiksmų, atsisakant atlikti ikiteisminį tyrimą dėl užgrobtos ieškovės mirusio tėvo žemės, esančios (duomenys neskelbtini).

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tiek nagrinėjamoje byloje, tiek neįsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2879-603/2021 ieškovė yra A. O. M., atsakovė yra Lietuvos valstybė, bylose ieškovė prašo teismo priteisti turtinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimą, kurį grindžia mirusio tėvo žemės, esančios (duomenys neskelbtini), verte bei negautomis pajamomis, o neturtinę žalą – pergyvenimais dėl užgrobtos žemės, kadangi nei pagal vieną jos skundą nebuvo atliktas ikiteisminis tyrimas – visi skundai buvo atmesti, o prokurorai ir teisėjai slepia įvykdytą nusikaltimą – žemės užgrobimą. Be to, teismas nustatė, kad abiejose bylose ieškovė nurodė tą patį materialinį teisinį pagrindą – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas, reglamentuojančias valstybės atsakomybę, bei, ieškovės vertinimu, pažeistas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ieškovės gynybos būdas abiejose bylose identiškas.

6. Teismas sprendė, kad ieškinių pagrindas pripažįstamas tapačiu, kadangi abu ieškiniai grindžiami tais pačiais juridiniais faktais, skiriasi tik ieškovės kreipimosi į prokuratūrą data ir prokuratūros rašto data bei numeris, o turinys iš esmės nesiskiria.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Ieškovė A. O. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti nagrinėti. Ieškovės teigimu, jos pareikšti ieškiniai nėra tapatūs, kadangi neteisėtus veiksmus, dėl kurių patirta žala, atliko ne tie patys prokurorai, t. y. dėl skirtingų prokurorų raštų yra inicijuotos bylos.

8. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovė ieškinyje nurodo iš esmės tas pačias faktines aplinkybes, kurios susijusios su vykdytu nuosavybės teisių atkūrimu ir žalos atlyginimu, o dėl šių aplinkybių jau yra priimti teismų procesiniai sprendimai, todėl jos negali būti pakartotinai vertinamos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta palikti ieškinį nenagrinėtą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

12. Apeliantė 2022 m. kovo 1 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose dėstomos aplinkybės dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ieškovės mirusio tėvo žemę, esančią (duomenys neskelbtini).

13. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės pakartojamos aplinkybės, nurodytos atskirajame skunde bei ieškinyje. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir rašytinių paaiškinimų į bylą nepriima.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo

14. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu.

15. Pažymėtina, kad civilinė byla iš esmės išsprendžiama teismui priėmus sprendimą dėl visų šalių pareikštų reikalavimų ir jame nustačius šalių teises ir pareigas (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 265 straipsnio 2 dalis), tačiau įstatymas nustato atvejus, kada byla gali būti užbaigiama nepriėmus sprendimo. Tam, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų, CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Taigi, paliekant ieškinį nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, svarbu nustatyti ieškinių tapatumą.

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: 1) ginčo šalis, 2) ieškinio dalyką ir 3) ieškinio pagrindą. Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisinio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Faktinis ieškinio pagrindas yra ieškinio pareiškime nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015).

17. Šioje byloje abejonių dėl ginčo šalių nekyla, jos yra tapačios. Ginčas byloje kilo dėl ieškinio dalyko ir pagrindo (ne)tapatumo. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškiniai yra tapatūs, kadangi neteisėtus veiksmus, dėl kurių patirta žala, atliko ne tie patys prokurorai, t. y. dėl skirtingų prokurorų raštų yra inicijuotos bylos.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujas ieškinys yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas kitoje nagrinėjamoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais.

19. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad neįsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2879-603/2021 išnagrinėta byla pagal ieškovės A. O. M. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, kuriuo ieškovė prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 4 935 000 Eur turtinės žalos ir 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, argumentuodama, kad žala atsirado dėl neteisėtų prokurorų veiksmų 2021 m. birželio 15 d. ir 2021 m. liepos 21 d. raštais atsisakius atlikti ikiteisminį tyrimą dėl užgrobtos ieškovės mirusio tėvo M. M. 15 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), bei teisėjų veiksmų. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, kuriame prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą, kuri atsirado dėl neteisėtų prokuroro veiksmų 2021 m. gruodžio 6 d. raštu atsisakius atlikti ikiteisminį tyrimą dėl užgrobtos ieškovės mirusio tėvo M. M. 15 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), ir teisėjų veiksmų.

20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tiek nagrinėjamoje byloje, tiek byloje Nr. e2-2879-603/2021 ieškovė prašomą priteisti žalą grindžia neteisėtais prokurorų veiksmais, t. y. ikiteisminio tyrimo dėl galimai užgrobtos ieškovės mirusio tėvo žemės, esančios (duomenys neskelbtini), bei dėl teisėjų veiksmų priimant procesinius sprendimus neatlikimu. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinių pagrindas pripažįstamas tapačiu, kadangi abu ieškiniai grindžiami analogiškais juridiniais faktais, t. y. ikiteisminio tyrimo neatlikimu. Apeliantės argumentas, kad dėl skirtingų prokurorų raštų yra inicijuotos bylos, o tai paneigia ieškinių tapatumą, atmestinas, kadangi prašomos priteisti žalos faktas sietinas ne su prokuroro rašto surašymu, bet su prokurorų veiksmais, susijusiais su ikiteisminio tyrimo nepradėjimo / neatikimo faktu. Pažymėtina ir tai, kad prokuroras, tirdamas kreipimąsi į prokuratūrą, atsakydamas į asmenų raštus, daro tai prokuratūros vardu, o tai reiškia, kad į apeliantės raštą atsakė tas pats asmuo, kurio veiksmai ir skundžiami, kaip neteisėti, t. y. atsisakymas atlikti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjos nurodomą nusikalstamą veiką, apeliantės ieškinyje.

21. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 21 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.