Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovės U. B. A. ir trečiojo asmens N. A. atstovams advokatui Tomui Lukoševičiui ir advokatui Justinui Borevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovei U. B. A., dėl rankpinigių sutarties pripažinimo pagrindine sutartimi, tretieji asmenys byloje – A. M., N. A., A. B., antstolis Donatas Kisielius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti 2000-05-30 sudarytą rankpinigių sutartį pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi, ir pripažinti ½ negyvenamųjų patalpų D. B. nuosavybe; 2) priteisti iš atsakovės 3 300,00 Eur kompensaciją už ½ dalį negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-4). Ieškinys iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

1.1. Atsakovė U.-B. A. 2000-02-23 sudarė sutartį dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo Nr. 12-2000 su Vilniaus miesto savivaldybės Taryba, kuria pardavėjas įsipareigojo parduoti ir perduoti nuosavybėn negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2000-04-26 patvirtino, kad pirkėjas t.y. U.-B. A., sumokėjo privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytos pirkimo kainos 25 proc. ir įsipareigojo įvykdyti privatizavimo sąlygas nurodytas;

1.2. U.-B. A. notaro 2000-05-30 patvirtintu įgaliojimu suteikė teisę ieškovei D. B. tvarkyti ir valdyti (su teise parduoti, mainyti, įkeisti, išnuomoti) minėtas patalpas ir atstovauti įgaliotoją seniūnijoje, AB „Lietuvos telekomas”, kitose įstaigose ir organizacijose, Vilniaus miesto savivaldybėje, Hipotekos skyriuje, „Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės” Vilniaus filiale, pasirašyti notarų biure sutartis, atsiskaityti pagal sudarytas sutartis ir atlikti kitus su įgaliojimu susijusius veiksmus;

1.3. U.-B. A. ir D. B. 2000-05-30 sudarė rankpinigių sutartį, kuria pardavėja įsipareigojo parduoti negyvenamas patalpas esančias (duomenys neskelbtini), pirkėja įsipareigojo nupirkti minėtas patalpas už 17200 Lt. Sutarties sudarymo užtikrinimui D. B. sumokėjo 9600 Lt, kuriuos U.-B. A. patvirtina gavusi pasirašydama sutartį. Likusią sumos dalį 7600 Lt pirkėja įsipareigojo sumokėti dalimis į Vilniaus miesto savivaldybės ekonomikos departamento turto valdymo ir privatizavimo skyriui;

1.4. Pagal turimus mokėjimo kvitus D. B. nuo 2000-08-21 iki 2001-10-30 vykdė savo įsipareigojimą t.y. sumokėjo nurodytą sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad tai yra grynųjų pinigų įnešimas į sąskaitą pagal sutartį Nr. 12-2000. Iš viso buvo atlikti aštuoni mokėjimai į Vilniaus miesto savivaldybės sąskaitą. Tai įrodo, kad pareiškėja atliko mokėjimus už U.-B. A. pagal privatizavimo pirkimo-pardavimo sutartį. Šis faktas pagrindžia tai, kad D. B. atlikusi mokėjimus už nekilnojamąjį turtą įgijo nuosavybės teisę į jį, tačiau nuosavybė nebuvo perrašyta, nes pardavėja gavusi rankpinigių sutartyje nustatytą sumą dingo. U.-B. A. be jokio paaiškinimo, neatsakinėjo nei į telefoninius skambučius, nei į rašomus laiškus, su ja susisiekti buvo tiesiog neįmanoma.

1.5. 2000-07-11 įregistruotas hipotekos lakštas, kuriame nurodyta, kad U.-B. A. įkeitė negyvenamas patalpas ir įsipareigojo iki 2002-01-10 sumokėti Vilniaus miesto savivaldybei savo skolinį įsipareigojimą. Šiame hipotekos lakšte taip pat nurodyta, kad už U.-B. A., kaip turto savininkė veikia D. B.;

1.6. Atsakovė U.-B. A. 2000-08-22 sudarė patalpų nuomos sutartį su ieškovės vyru A. B., pagal kurią nuomotoja įsipareigojo vieneriems metams nuo sutarties sudarymo perduoti laikinam naudojimui ankščiau minėtas negyvenamas patalpas. Tuo tarpu nuomininkas įsipareigojo mokėti už visas komunalines paslaugas t.y. elektros energiją, vandenį, apšildymą ir kitas paslaugas susijusias su negyvenamųjų patalpų išlaikymu;

1.7. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ekonomikos departamento turto valdymo ir privatizavimo skyrius 2003-04-24 patvirtino, kad U. B. A. sumokėjo privatizavimo objekto kainą nurodytą sutartyje Nr. 12-2000. Tai reiškia, jog pirkėja įgijo nuosavybės teisę į sutartyje nurodytas negyvenamas patalpas;

1.8. Ieškovė teigia, kad įvykdžiusi privatizavimo sutarties įsipareigojimus U.-B. A. ir privatizavusi negyvenamas patalpas, pagal rankpinigių sutarties įsipareigojimą turėjo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį su D. B., tačiau dėl nenustatytų aplinkybių dingo ir nevykdė savo įsipareigojimo. Su buto pardavėja nebuvo įmanoma susisiekti jokiais įmanomais būdais, nes ji dingo;

1.9. Dėl U.-B. A. ir jos vyro susidariusių skolinių įsipareigojimų 2006-06-07 pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, matoma, kad ½ negyvenamų patalpų, varžytinėse buvo parduota D. K.. Remiantis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu matoma, kad 2012-03-16 mainų sutartimi D. K. perleido savo nuosavybės teisę į ½ negyvenamų patalpų A. M.. Vien dėl U.-B. A. įsipareigojimų nevykdymo ½ negyvenamų patalpų buvo perleista tretiesiems asmenis;

1.10. Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, jog antstolis D. Kisielius 2017-03-06 taikė turto areštą aukščiau minėtoms negyvenamosioms patalpoms. Atsižvelgiant į tokią situaciją, akivaizdu, jog bus pradėti priverstiniai išieškojimo vykdymo veiksmai, ko pasekoje bus parduotas minėtas turtas. Tokiu atveju ieškovė, būdama tikroji nuosavybės savininkė, praprastų galimybę teisėtai ginti ir apsaugoti savo teisę į nuosavybę, nes CK 4.96 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas;

1.11. Ieškovė, kaip buto savininkė, juo faktiškai naudojasi, rūpinasi, moka už jo išlaikymą ir gyvena jame nuo 1999 m.;

1.12. Ieškovės teigimu, U.-B. A. ir D. B. sudarė pagrindinę – pirkimo-pardavimo sutartį, nes sutartyje susitarta dėl konkrečių mokėjimų ir atsiskaitymo už negyvenamas patalpas ir buvo perleista valdymo teisė į šias patalpas. Sutarties 3 punkte nurodyta, jog D. B. įsipareigoja už minėto buto nuosavybės teisės perdavimą sumokėti 7600,00 Lt Vilniaus miesto savivaldybės ekonomikos departamento turto valdymo ir privatizavimo skyriui. Taigi akivaizdu, jog buvo sukurta piniginė prievolė, kurios pagrindu D. B. įsipareigojo sumokėti sutartyje numatytą sumą, o U.-B. A. įsipareigojo perleisti nuosavybės teisę į negyvenamas patalpas;

1.13. Ieškovė teigia, kad ji įvykdė pagrindinę sąlygą norint įgyti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą t.y. pilnai atsiskaitė su atsakove pagal nurodytą sutartį. Sudaryta sutartimi šalys susitarė ne ateityje sudaryti buto pirkimo–pardavimo sutartį, o ją sudarė, nes sutartyje įtvirtino visas pirkimo–pardavimo sutarties būtinas sąlygas bei nustatė jų įgyvendinimo tvarką: sutartyje įvardijo sandorio dalyką, kainą, sandorio įvykdymo terminą, visiško atsiskaitymo pagal sandorį terminus ir tvarką;

1.14. Ieškovė teigia, kad nuosavybės teisė į negyvenamas patalpas negalėjo būti perleista tretiesiems asmenims, nes šių patalpų savininkė buvo ir yra D. B.. Kadangi tokia situacija susiklostė dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, nekyla jokių abejonių, jog U.-B. A. yra atsakinga už ieškovės turto sumažėjimą, todėl pripažinus tai, kad D. B. pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo nuosavybės teisę į negyvenamas patalpas yra būtina priteisti iš atsakovės kompensaciją už ½ negyvenamųjų patalpų;

1.15. 2017-03-31 buvo atliktas nekilnojamojo turto esančio (duomenys neskelbtini)vertinimas. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad atsižvelgiant į turto vertei įtaką darančias sąlygas, aplinkybes ir remiantis lyginamuoju turto vertinimo metodu nustatyta, kad turto rinkos vertė yra 6 600,00 Eur. Remiantis kvalifikuoto turto vertintojo ataskaita, ieškovė teigia, kad atsakovė privalo kompensuoti 3 300,00 Eur sumą ieškovei už ½ dalį negyvenamųjų patalpų.

2. Atsakovė U. B. A. ir trečiasis asmuo N. A. pateikė paaiškinimus, nurodė, jog sutinka su ieškovės reikalavimu pripažinti ieškovės nuosavybe ½ dalį negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), tačiau prašė ieškinio reikalavimui dėl 3.300,00 Eur kompensacijos už ½ dalį negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), priteisimo iš atsakovės, taikyti ieškinio senaties terminą ir šio reikalavimo netenkinti. (b. l. 119-121). Paaiškinimai iš esmės grindžiami šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

2.1. Nors ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakove 2000-05-30 sudarė rankpinigių sutartį, tačiau neatskleidė kitų su šios sutarties sudarymu susijusių aplinkybių. Atsakovė nurodė, jog atsakovė 2002-02-23 sudarė sutartį su Vilniaus miesto savivaldybės taryba dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo Nr. 12-2000, tačiau nuo pat pradžių turėjo tikslą šį privatizuojamą objektą parduoti. Šiuo klausimu ji bendradarbiavo su A. K. (dalyvavo ir kaip liudininkas pasirašant rankpinigių sutartį), kuris rado patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), norėjusią įsigyti ieškovę D. B.;

2.2. Dar prieš sudarant rankpinigių sutartį ieškovė su atsakove, dalyvaujant ir A. K., buvo sutarusios, kad dalis pinigų, vykdant atsakovės sudarytą sutartį dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo, bus mokama ne tiesiogiai atsakovei, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės ekonomikos departamento turto valdymo ir privatizavimo skyriui, o galutinai įgyvendinus privatizavimo sąlygas, ieškovė galės įsiregistruoti negyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), kaip savo asmeninę nuosavybę. Būtent dėl tokio šalių susitarimo, rankpinigių sutarties sudarymo metu, 2000-05-30 ieškovei buvo suteiktas įgaliojimas tvarkyti ir valdyti minėtas patalpas, atstovauti atsakovę įvairiose įstaigose, įskaitant notarų biurus, sudarant sutartis. Įgaliojimas tą pačią dieną buvo išduotas taip pat ir A. K. tam, kad jis kartu su ieškove, be atsakovės dalyvavimo galėtų užbaigti nuosavybės teisės į parduotas patalpas perregistravimą. Taigi ieškovė pagal jai išduotą ir notarės Violetos Šeškevičienės patvirtintą įgaliojimą galėjo įregistruoti nuosavybės teisės pasikeitimo faktą, tačiau to nepadarė;

2.3. Atsakovė sutinka, kad 2000-05-30 Rankpinigių sutartis gali būti pripažintina pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi ir ieškovė gali būti laikoma įgijusi nuosavybės teisę į ½ dalį negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), tačiau nesutinka su ieškinyje dėstomais teiginiais, kad atsakovė, gavusi rankpinigių sutartyje nustatytą sumą, dingo ir su ja susisiekti buvo neįmanoma, ko pasėkoje, būtent dėl atsakovės kaltės, nuosavybės teisė į negyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), nebuvo perregistruota;

2.4. Atsakovė teigia, kad ji jokių neteisėtų veiksmų neatliko, ieškovei buvo išdavusi įgaliojimą sudaryti sandorius dėl negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), todėl pačiai ieškovei nebuvus aktyviai ir nepasinaudojus jai suteiktomis teisėmis, ji pati ir privalo prisiimti kilusias pasekmes, t.y. prarastą ½ dalį patalpos;

2.5. Atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu iš atsakovės priteisti 3 300,00 Eur kompensaciją už ½ dalį negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kurios 2006 m. birželio mėnesį vykusių varžytynių metu buvo parduotos D. K., o 2012 m. pastarojo perleistos A. M.. Ieškovė pati nurodo, kad (duomenys neskelbtini), esančiose patalpose gyvena nuo 1999 m. Vadinasi, apie turto pardavimą iš varžytynių ir naujų savininkų atsiradimą ieškovė taip pat turėjo sužinoti dar 2006 metais, o ne 2017 metais prieš teikdama ieškinį. Nuo pat 2006 metų, kai ½ dalis negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), varžytynių metu buvo parduota D. K., ieškovė savo teisių jokiais būdais negynė, t.y. nesikreipė nei į atsakovę, nei į teismą, ieškinys dėl nuosavybės teisės į patalpas pripažinimo surašytas tik 2017-05-31, t. y. praėjus 11 metų nuo dalies patalpų nuosavybės teisės perėjimo D. K..

3. Trečiasis asmuo A. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdžius neatvyko, procesiniai dokumentai jam įteikti ir apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso – toliau – CPK) 130 straipsnis) (b. l. 99-100, 155).

4. Trečiasis asmuo antstolis Donatas Kisielius atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdžius neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 150-151).

5. Teismo posėdžių metu ieškovės atstovas iš esmės palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog ieškovė ėjo pas notarą, tačiau notaras atsisakė tvirtinti buto pardavimo sandorį, kadangi negalima sudaryti sutarties su savimi. Ieškovė buvo atsakovės įgaliota parduoti butą, tačiau ieškovei buvo paaiškinta, kad negali sutapti pirkėjas ir pardavėjas. Vėliau buvo bandyta susisiekti su atsakove, tačiau nepavyko. Teigė, kad sprendimas šioje byloje nepažeis trečiojo asmens A. M. teisių, kadangi šiuo atveju gali pasikeisti patalpų bendrasavininkas, tačiau ieškovė nereiškia pretenzijų dėl ½ patalpų dalies, kuri nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui A. M.. Ieškovės atstovas negalėjo paaiškinti, nuo kurio momento ieškovė sužinojo apie teisę į kompensaciją, paskutinis mokėjimas už butą savivaldybėje atliktas 2003 m. Tačiau ieškovei pritrūko žinių ir išsilavinimo. Senaties termino prašo netaikyti, nes mano, kad šiuo atveju veiksmai buvo tęstiniai, ilgą laikotarpį atsakovės nepavyko rasti. Tame bute iki šiol gyvena ieškovė su savo vyru, A. M. ten nėra buvęs (b. l. 130-132, 163-165).

6. Teismo posėdžių metu atsakovės atstovai palaikė paaiškinimuose nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad atsakovė buvo sudariusi visas galimybes ieškovei, kad būtų laiku įregistruota nuosavybės teisė. Atsakovė neprieštarauja, kad ½ patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), būtų pripažintos ieškovės nuosavybe. Tačiau atsakovė nepripažįsta reikalavimo nei dėl kompensacijos, nei dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovė 11 metų nieko nedarydama pati nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, kad susitvarkytų savo nuosavybės teisę. Sandoris buvo sudarytas 2000 m., tada galiojo kitas civilinis kodeksas, kuriame nebuvo reglamentuotos preliminariosios sutartys. Todėl šalys buvo pasirinkusios tokį variantą, jog kai ieškovė sumokės visus pinigus, atsakovė parašys ieškovei įgaliojimą tam, kad ieškovė galėtų įsiregistruoti patalpas nuosavybės teise. Senajame kodekse nebuvo draudimo sudaryti sandorius su savo artimais giminaičiais. Todėl ieškovė galėjo atsakovės vardu perleisti turtą savo vyrui A. B. ar bet kuriam kitam asmeniui. Teigė, jog nėra atsakovės kaltės dėl to, kad ieškovė septyniolika metų nesinaudojo savo turimomis teisėmis. 2002 m. vykdant išieškojimą iš atsakovės buvo parduota ½ jos formaliai tuomet turėtos nuosavybės. Bendroji ieškinio senatis yra 10 metų, dėl žalos atlyginimo ieškinio senatis – 3 metai. Reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo yra formuluojamas kaip žala, todėl atsakovė prašo šį reikalavimą atmesti taikant ieškinio senaties terminą. Atsakovės atstovas taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal ieškinyje pateiktus duomenis, ieškovė paskutinį mokėjimą savivaldybei atliko 2001-10-30, o įgaliojimas, pagal kurį buvo galima įregistruoti nuosavybės teisę, galiojo iki 2003-05-31 (b. l. 130-132, 163-165).

7. Teismo posėdžio metu liudytojas A. K. paaiškino, kad atsakovę pažįsta asmeniškai, o ieškovę yra matęs tik kelis kartus, paskutinį kartą – sandorio sudarymo metu. 2000 metais liudytojas A. K. užsiėmė nekilnojamojo turto brokerio veikla ir tarpininkavimu. Nurodė, jog jam žinoma, kad 2000 m. atsakovė U. B. A. parašė notariškai patvirtintą įgaliojimą (pas notarę Violetą Šeškevičienę) ieškovei D. B. tvarkyti reikalus, susijusius su butu (duomenys neskelbtini), t. y. susitvarkyti su Turto fondu ir po to tą butą įsiregistruoti nuosavybės teise. Pats liudytojas įgaliojimo neskaitė, tačiau žino, kad toks įgaliojimas buvo parašytas (b. l. 163-165).

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

II. Ginčo esmė

8. Ginčas iš esmės kilo dėl 3 300,00 Eur kompensacijos už ½ dalį negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kurią ieškovė reikalavo priteisti iš atsakovės. Ginčo dėl 2000-05-30 sudarytos rankpinigių sutarties pripažinimo pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi ir ½ negyvenamųjų patalpų pripažinimo ieškovės D. B. nuosavybe iš esmės nekilo, kadangi atsakovė su šiuo ieškovės reikalavimu sutiko. Ieškovė taip pat neginčijo buto ½ dalies parleidimo D. K. bei A. M..

9. Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK 12 ir 13 straipsniai), be kita ko, reiškia, jog tik šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikštus reikalavimus, teismas negali vykdyti įrodinėjimo naštą už šalis. Kiekviena šalis turi procesinę naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šio principo esmę sudaro tai, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių ginčą, todėl šalys negali būti tik abejingos stebėtojos. Be to, pasitelkus aptariamą taisyklę užtikrinamas šalių lygiateisiškumo principo tinkamas įgyvendinimas, sudarant šalims vienodas galimybes įgyvendinti procesines teises. Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, sukelia tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimą, šalies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu.

10. Nagrinėjamu atveju teismas, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą, priminė šalių naštą įrodinėti, siūlė ginčą spręsti taikiai, ne kartą atidėjo bylos nagrinėjimą, suteikdamas šalims teisę papildomai pateikti įrodymus, kurie pagrįstų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.

III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

11. Remiantis byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad atsakovė U.-B. A., kaip pirkėja, 2000-02-23 sudarė sutartį dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo Nr. 12-2000 su Vilniaus miesto savivaldybės Taryba, kaip pardavėju, kuria pardavėjas įsipareigojo parduoti ir perduoti nuosavybėn negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-10). Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2000-04-26 patvirtino, kad pirkėjas t.y. U.-B. A., sumokėjo privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytos pirkimo kainos 25 proc. ir įsipareigojo įvykdyti privatizavimo sąlygas nurodytas sutartyje (b. l. 5). Atsakovė U.-B. A. Vilniaus miesto 21-ojo notaro biuro notarės Violetos Šeškevičienės 2000-05-30 patvirtintu įgaliojimu įgaliojo ieškovę D. B. tvarkyti ir valdyti (su teise parduoti, mainyti, įkeisti, išnuomoti) patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir atstovauti atsakovę seniūnijoje, AB „Lietuvos telekomas”, kitose įstaigose ir organizacijose, Vilniaus miesto savivaldybėje, Hipotekos skyriuje, „Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės” Vilniaus filiale, pasirašyti notarų biure sutartis, atsiskaityti pagal sudarytas sutartis, daryti atsakovės vardu pareiškimus, už atsakovę pasirašyti ir atlikti visus kitus su šiuo pavedimu susijusius veiksmus. Įgaliojimas išduotas trejiems metams (b. l. 146). Ieškovė ir atsakovė 2000-05-30 sudarė rankpinigių sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo parduoti negyvenamas patalpas esančias (duomenys neskelbtini), ieškovė įsipareigojo nupirkti minėtas patalpas už 17 200,00 Lt. Sutarties sudarymo užtikrinimui ieškovė įsipareigojo sumokėti 9600,00 Lt, kuriuos atsakovė patvirtino gavusi pasirašydama sutartį. Likusią sumos dalį (7 600,00 Lt) ieškovė įsipareigojo sumokėti dalimis Vilniaus miesto savivaldybės ekonomikos departamento turto valdymo ir privatizavimo skyriui (b. l. 6). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ekonomikos departamento turto valdymo ir privatizavimo skyrius 2003-04-24 patvirtino, kad U. B. A. sumokėjo privatizavimo objekto kainą nurodytą sutartyje Nr. 12-2000 (b. l. 20). Iš 2006-08-07 pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, matyti, kad ½ negyvenamų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), varžytinėse buvo parduota D. K. (b. l. 21). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, 2012-03-16 mainų sutartimi D. K. perleido savo nuosavybės teisę į ½ minėtų negyvenamų patalpų A. M. (b. l. 22-23).

Dėl rankpinigių sutarties pripažinimo pagrindine sutartimi

12. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas iš esmės neginčijo, jog rankpinigių sutartis būtų pripažintina pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi, teismas išdėsto sutrumpintus motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

13. Nagrinėjamu atveju ieškovė ir atsakovė 2000-05-30 sudarė rankpinigių sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo parduoti negyvenamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) iki 2001-12-31, o ieškovė įsipareigojo nupirkti minėtas patalpas už 17 200,00 Lt. Sutarties sudarymo užtikrinimui ieškovė įsipareigojo sumokėti 9 600,00 Lt, kuriuos atsakovė patvirtino gavusi pasirašydama sutartį. Sutarties 3 punkte nurodyta, jog D. B. įsipareigoja už minėto buto nuosavybės teisės perdavimą sumokėti 7 600,00 Lt Vilniaus miesto savivaldybės ekonomikos departamento turto valdymo ir privatizavimo skyriui (b. l. 6). Taigi sutartyje susitarta dėl konkrečių mokėjimų ir atsiskaitymo už negyvenamas patalpas. Ieškovė įsipareigojo sumokėti sutartyje numatytą sumą, o atsakovė įsipareigojo perleisti nuosavybės teisę į negyvenamas patalpas. Ieškovė visiškai atsiskaitė pagal nurodytą sutartį.

14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei įvertinus tai, kad atsakovė šią ieškinio dalį pripažįsta, teismas daro išvadą, kad 2000-05-30 ieškovės ir atsakovės sudaryta rankpinigių sutartis pripažintina pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi, ir pripažintina ½ negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), ieškovės nuosavybe.

Dėl kompensacijos už patalpas priteisimo

15. Ieškovė iš esmės įrodinėja, kad nuosavybės teisė į negyvenamas patalpas negalėjo būti perleista tretiesiems asmenims, nes šių patalpų savininkė buvo ir yra ieškovė D. B.. Ieškovė teigia, kad tokia situacija susiklostė dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ir atsakovė U.-B. A. yra atsakinga už ieškovės turto sumažėjimą, todėl pripažinus tai, kad D. B. pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo nuosavybės teisę į negyvenamas patalpas yra būtina priteisti iš atsakovės kompensaciją už ½ negyvenamųjų patalpų (b. l. 1-4 130-132, 163-165). Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė 7 600,00 Lt sumą pagal su atsakove 2000-05-30 sudarytą rankpinigių sutartį, sumokėjo dalimis Vilniaus miesto savivaldybės ekonomikos departamento turto valdymo ir privatizavimo skyriui nuo 2000-08-21 iki 2001-10-30 (b. l. 1-4). Ieškovės atstovas 2017-12-12 vykusio teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti nuo kurio momento ieškovė sužinojo apie teisę į kompensaciją, nurodė, jog ieškovei pritrūko žinių ir išsilavinimo. Senaties termino prašė netaikyti, nes mano, kad šiuo atveju veiksmai buvo tęstiniai, ilgą laikotarpį atsakovės nepavyko rasti (b. l. 163-165). Ieškovė nurodė, jog ji, kaip buto savininkė, juo faktiškai naudojasi, rūpinasi, moka už jo išlaikymą ir gyvena jame nuo 1999 m. (b. l. 1-4).

16. Atsakovė iš esmės įrodinėja, kad ji jokių neteisėtų veiksmų neatliko, ieškovei buvo išdavusi įgaliojimą sudaryti sandorius dėl negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), todėl pačiai ieškovei nebuvus aktyviai ir nepasinaudojus jai suteiktomis teisėmis, ji pati ir privalo prisiimti kilusias pasekmes, t.y. prarastą ½ dalį patalpos. Atsakovės teigimu, ieškovė 11 metų neatlikdama jokių veiksmų pati nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, kad susitvarkytų savo nuosavybės teisę. Reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo yra formuluojamas kaip žala, todėl atsakovė prašo šį reikalavimą atmesti taikant ieškinio senaties terminą (b. l. 119-121, 130-132, 163-165).

17. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012).

18. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimą. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

19. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą ir savo teiginiams, kada sužinojo apie teisės pažeidimą, pagrįsti ieškovas turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis). Tačiau teismas negali apsiriboti vien tik ieškovo paaiškinimu ir tais atvejais, kada atsakovas ginasi ieškinio senaties terminu, o ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektyvinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai ir jo nurodytas kokias nors aplinkybes reikia vertinti pagal kitų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-248/2017).

20. Byloje nustatyta, kad nuo pat 2006-06-27, kai ½ dalis negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), varžytynių metu buvo parduota D. K., ieškovė savo teisių negynė, t. y. nesikreipė į teismą. Įvertinus aplinkybę, kad ieškovė minėtame bute gyvena nuo 1999 m. bei tai, kad informacija apie varžytynes skelbiama viešai (CPK redakcijos, galiojusios nuo 2005-05-01 iki 2006-07-14, 705-706 straipsniai), ieškovė, būdama rūpestinga ir atidi, turėjo visas galimybes sužinoti apie tai, kad vykdomas ½ patalpų, kuriose ji gyvena, pardavimas iš varžytynių. Taigi taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ieškovė apie patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), ½ dalies pardavimą D. K. turėjo sužinoti 2006-06-27, o ieškinį teismui pateikė 2017 m. gegužės mėn., nors vėliausiai galėjo būti pateiktas 2009 m. birželio mėn. Kita vertus, byloje nustatyta, jog 7 600,00 Lt sumos paskutinę įmoką ieškovė atliko 2001-10-30 (b. l. 1-4). Tačiau byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog ieškovė būtų atlikusi aktyvius veiksmus, siekiant įregistruoti turtą, o toks delsimas (16 m.), teismo vertinimu, nepateisinamai ilgas, juo labiau, kad pati ieškovė nurodė, jog mokėdama pinigus ji siekė įsigyti butą. Todėl turėjo ir suprato, jog turi užbaigti nuosavybės teisių į butą įteisinimo savo vardu procedūras.

21. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovė praleido 3 metų terminą ieškiniui pateikti. Net jeigu nagrinėjamu atveju būtų taikomas bendrasis 10 metų senaties terminas, jis taip pat būtų praleistas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios pateisintų ieškovės pasyvų elgiasi bei sudarytų pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminą.

22. Praleidus ieškinio senaties terminą, savaime yra pagrindas ieškovų reikalavimus atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Tačiau nepaisant to, teismas iš esmės pasisako dėl ieškovės reiškiamo reikalavimo.

23. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas už ją asmuo.

24. 2000-05-30 notariškai patvirtintu įgaliojimu atsakovė trejiems metams įgaliojo ieškovę D. B. tvarkyti ir valdyti (su teise parduoti, mainyti, įkeisti, išnuomoti) patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (b. l. 146). Ieškovė ir atsakovė 2000-05-30 sudarė rankpinigių sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo parduoti negyvenamas patalpas esančias (duomenys neskelbtini), ieškovė įsipareigojo nupirkti minėtas patalpas (b. l. 6). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ekonomikos departamento turto valdymo ir privatizavimo skyrius 2003-04-24 patvirtino, kad U. B. A. sumokėjo privatizavimo objekto kainą nurodytą sutartyje Nr. 12-2000 (b. l. 20). Ieškovė nurodo, kad 7 600,00 Lt sumą pagal su atsakove 2000-05-30 sudarytą rankpinigių sutartį, sumokėjo dalimis Vilniaus miesto savivaldybės ekonomikos departamento turto valdymo ir privatizavimo skyriui, paskutinį mokėjimą atlikdama 2001-10-30 (b. l. 1-4). Taigi ieškovė, būdama įgaliota atsakovės, už patalpas sumokėjo dar 2001-10-30. Tuo tarpu 2000-05-30 šalių pasirašytas įgaliojimas galiojo iki 2003-05-30. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė, turėdama atsakovės įgaliojimą tvarkyti ir valdyti (su teise parduoti, mainyti, įkeisti, išnuomoti) patalpas, kaip rūpestingas ir atidus žmogus, būtų atlikusi aktyvius veiksmus, kuriais būtų dėtos pastangos įregistruoti patalpų nuosavybės teisę savo vardu, o vien abstraktūs samprotavimai apie tai, kad atsakovė dingo, nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados, juo labiau, kad du kartus buvo perleista buto ½ dalis, o ir buto perleidimo ieškovė neginčija ir neginčijo. Remiantis byloje esančiais duomenimis nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovė būtų atlikusi neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovė prarado ½ patalpų. Atsakovė buvo išdavusi ieškovei įgaliojimą sudaryti sandorius dėl negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), todėl pačiai ieškovei nebuvus aktyviai ir nepasinaudojus jai suteiktomis teisėmis, jai pačiai tenka neigiamų padarinių atsiradimo rizika.

25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog remiantis ieškovės nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo konstatuoti atsakovės veiksmų neteisėtumą ar bendros pareigos elgtis sąžiningai pažeidimą. Taigi nenustačius atsakovės veiksmų neteisėtumo, kaip būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti, ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

26. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju patenkintas ieškinio reikalavimas dėl rankpinigių sutarties pripažinimo pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi ir atmestas reikalavimas dėl 3 300,00 Eur kompensacijos priteisimo.

28. Teikiant teismui ieškinį, ieškovė sumokėjo iš viso 182,00 Eur dydžio žyminį mokestį, iš kurio – 108,00 Eur sumokėta už reikalavimą dėl rankpinigių sutarties pripažinimo pagrindine sutartimi ir 74,00 Eur už reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 ir 3 punktai) (b. l. 25, 85, 84). Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas rankpinigių sutartį pripažinti pagrindine sutartimi tenkintas, iš atsakovės ieškovės naudai priteitina 108,00 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

29. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 15,89 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš ieškovės valstybei priteistina jai tenkanti mokėti išlaidų dalis, proporcinga atmestų reikalavimų daliai, iš atsakovės – proporcinga tenkintų reikalavimų daliai, t. y. lygiomis dalimis po 7,95 Eur iš ieškovės ir iš atsakovės (15,89 Eur x 50 proc.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti 2000-05-30 sudarytą rankpinigių sutartį pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi, ir pripažinti ½ negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ieškovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybe.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės U. B. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 108,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovės U. B. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 7,95 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu pirmosios instancijos teisme. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš ieškovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 7,95 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu pirmosios instancijos teisme. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.