- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-12-15
- Bylos Nr.
- 1-2211-674/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31681-2025-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Kaltinamasis
- K. D.
- Nukentėjusysis
- A. D.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. D. smurtavo artimoje aplinkoje, o būtent: 2025 m. rugsėjo 5 d., apie 13:00 val., (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,24 prom.), konflikto dėl asmeninio pobūdžio priežasčių metu, lazda tyčia sudavė vieną smūgį į kairės rankos riešą savo šeimos nariui ir artimajam giminaičiui - broliui A. D., bei stiklo šuke du kartus įpjovė jo kairės kojos blauzdą, tuo jam padarydamas pjautines žaizdas kairėje blauzdoje ir tokiu būdu nukentėjusiajam A. D. nežymiai sutrikdė sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis K. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad sukonfliktavo, apsipyko, buvo neblaivus, apsižodžiavo. Nurodė, kad s lazda sudavė broliui A. D.. Po to apsistumdė, prie namo kampo buvo stiklo šukė, paėmė ir įpjovė broliui du kartus į blauzdą. Susipyko, buvo neblaivus ir taip įvyko. Brolis irgi buvo neblaivus. Konfliktas prasidėjo nuo alkoholio, per daug buvo išgėręs, 2,45 promilės. Gėrė dvi dienas. Pašalinių asmenų nebuvo. Jie dviese buvo ir mama. Po to išsiskirstė, jis nuėjo į kambarį ir įsijungė televizorių. A. D. bėgo kraujas, šis išsikvietė greitąją pagalbą. Bandė kraują stabdyti, bet buvo žaizda, reikėjo siūti. Jį išvežė į Šiaulius. Šiaip nesmurtauja, bet taip išėjo per alkoholį. Alkoholį nedažnai vartoja, per šventes, į mėnesį kartą ar du kartus. Mama blogai reagavo, kad sūnus mušasi. Jis turėjęs didelę traumą, tvarkosi invalidumą. Trauma buvo prieš 15 metų, dabar atsinaujino. Brolio atsiprašė, jie susitaikė, brolis atleido. Prašo bylą nutraukti jiems susitaikius.
Nukentėjusysis A. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis nukraujavo, nes buvo dvi įpjovos kairėje kojoje ir į ranką sudavė su lazda. Jis vienas išgėrinėjo lauke prie gyvenamojo namo, grįžo išgėręs brolis. Paskolino jam, kad parvežtų alkoholio, bet neparvežė. Pasakė, kad daugiau su motoroleriu nevažinės. Nepatiko, griebė tą stiklą. Jis jam bandė spirti ir brūkštelėjo per blauzdą. Parėjo namo, atsisėdo ant lovos, mama atėjo aprišo koją, matė, kad labai kraujuoja, skambino į policiją. Policija atvykusi iškvietė greitąją pagalbą. Motoroleris brolio. Dažnai konfliktuoja su broliu. Pranešimų policijai nebuvo, bet jie daug konfliktuoja. Brolis daug traumų turėjęs, sunku su galvele jam. Pas mamą gyvena abu. Jau seniai gyvena pas mamą, pašlijo sveikata, padeda mamai. Dirbo kol leido sveikata, dirbo lentpjūvėje. Gyvena iš invalidumo. Brolis gyvena pas mamą, nes irgi sveikatos neturi, nesitvarko dėl savo sveikatos. Įtampa didelė namuose. Mamai reikia ramybės. Nesunki žala, mėnesį laiko gydėsi, jaučia ir dabar rankoje skausmą. Vaistus vartoja nuo širdies. Dėl traumos geria vaistus, nuo nervų, tepalus tepa. Kojoje yra randas. Neprašo iš brolio priteisti žalos. Brolis atsiprašė, atleido broliui, pretenzijų neturi. Mano, gali pasitaikyti smurto atvejų, yra šiek tiek neprognozuojamas.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, o kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus, jų nepakeitė ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
Į bylą Pateikti rašytiniai įrodymai:
Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjos Tomos Globienės 2025-09-05 tarnybiniame pranešime "Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo" nurodyta, kad 2025 m. rugsėjo 5 d. apie 13 val. adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, neblaivus (nustatyta 2,24 prom. girtumas) K. D., gimęs (duomenys neskelbtini), stiklo šuke pjovė į kairę koją blauzdos srityje ir trenkė plastikine lazda į kairės rankos riešą neblaiviam (nustatyta 3,19 prom. girtumas) kartu gyvenančiam broliui A. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), taip jį sužalodamas, t.y. įpjaudamas kairės kojos blauzdą dvejose vietose ir prakirsdamas kairės rankos riešą bei sukėlė fizinį skausmą. A. D. įvykio vietoje apžiūrėtas GMP medikų. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima, apžiūros metu fotografuota, paimta plastikinė lazda. Apie įvykį informuotas SKPC. Įtariamasis K. D. sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių AVPK areštinę. Nepilnamečių asmenų šeimoje nėra (b. l. 8-13).
Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjos Tomos Globienės 2025 m. rugsėjo 5 d. tarnybiniame pranešime "Dėl galimo smurto aplinkoje atvejo" nurodyta, kad smurto patyrusio asmens dėl jo fizinės būklės nebuvo galimybės apklausti, ant nukentėjusiojo A. D. kairės kojos pažymėtos dvi žaizdos ir nubrozdinimas ant kairės rankos kaip sukelto fizinio skausmo požymis. Aiškinantis įvykio aplinkybes, nustatyta, kad 2025 m. rugsėjo 5 d. dirbant kartu su Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK RS tyrėja Dovile Šedaityte, 18:07 val. iš Šiaulių apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas: "Brolis su stiklo ŠUKE sužalojo koją pranešėjui prieš 20 min., kraujuoja koja 50 m. pranešėjui. Nepilnamečių nėra. Brolis namuose. Pranešėjas irgi laukia namuose." 18:13 val. atvykus į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), namuose rastas neblaivus (18:17 val. nustatyta 3,19 prom. girtumas) A. D., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad šiandien, t.y. 2025 m. rugsėjo 5 d. apie 13 val. dienos jam būnant gyvenamojo namo kieme prie laiptų jo brolis K. D., gimęs (duomenys neskelbtini), neblaivus (18:19 val. nustatyta 2,24 prom. girtumas) grįžo namo, paprašė cigaretės ir alaus, o pranešėjas atsisakė duoti prašomų daiktų. Broliai dėl to sukonfliktavo, tada K. D. paėmęs prie namo kampo buvusią stiklo šukę su ja puolė pranešėją ir pjovė jam į kairę koją, taip sužalojo kairės kojos blauzdą dvejose vietose, po to paėmė plastikinę lazdą ir ja trenkė į kairę ranką taip nubrozdindamas kairės rankos riešą prie nykščio bei sukeldamas fizinį skausmą. Į įvykio vietą atvykę GMP medikai apžiūrėjo nukentėjusį A. D., jį pristatė į VŠĮ "Raseinių ligoninė" Skubios pagalbos skyrių žaizdų susiuvimui. K. D. paaiškino, kad dienos metu kartu su broliu A. D. vartojo alkoholį ir išgertuvių metu susipyko dėl cigaretės, tada jis paėmė stiklo šukę ir ja įpjovė broliui į koją. K. D. sulaikytas įvykio vietoje ir pristatytas į Šiaulių apskrities VPK areštinę. Namuose nepilnamečių asmenų nėra. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima, apžiūros metu fotografuota, paimta plastikinė lazda. Asmenų blaivumas tikrintas alkoholio matuokliu Alcotest 7510 nr. ARKB-0231, metrologinės patikros Nr. 2267683, patikra galioja nuo 2025-04-30 iki 2025-10-29 (b. l. 14-17).
2025 m. rugsėjo 6 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog 2025 m. rugsėjo 5 d., laikotarpiu nuo 18:25 val. iki 18:35 val., šviesiu paros metu, esant natūraliam apšvietimui buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kiemas. Apžiūros metu nustatyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), matomas baltų plytų vieno aukšto su mansarda gyvenamasis namas, pažymėtas Nr. 15 ir žvyro dangos kelias, vedantis į kiemą. Kelio dešinėje pusėje matomas atremtas į namą mėlynos spalvos dviratis, priekyje jo žalios spalvos elektrinė mikrojudumo priemonė. Tarp dviračio ir elektrinės mikrojudumo priemonės matomi baltos spalvos kelmai su gėlėmis, tarp jų plastikiniai indai ir įvairaus dydžio stiklo šukės. Tarp medinio kelmo ir betoninių į namą vedančių laiptų matoma plastikinės lazdos juodos spalvos nuolauža. Kairėje žvyro dangos keli vedančio į kiemą pusėje matoma sulūžusi plastikinė lazda. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima, apžiūros metu fotografuota, paimta plastikinė lazda ir jos nuolauža, supakuota į popierinę pakuotę, užplombuota plomba Nr. "POLICIJA Nr. S 10076" (b. l. 18-20). Prie 2025 m. rugsėjo 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolo pridėta Fotolentelė (b. l. 21-26).?
2025 m. rugsėjo 5 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrint A. D., gimusį (duomenys neskelbtini), ant jo kairės kojos blauzdos priekio maždaug ties viduriu blauzdos matoma apie 25 mm ilgio žaizda, panaši į įpjovimą, kairės blauzdos kairėje pusėje žemiau vidurio matoma 30 mm ilgio žaizda, panaši į įpjovimą. Kairės kojos blauzda ištepta raudonos spalvos skysčiu, panašiu į kraują. Ant kairės rankos riešo prie nykščio matomas apie 15 mm odos įtrūkimas, panašus į nubrozdinimą. Kitų išoriškai matomų sužalojimų nestebima (b. l. 31-35). Prie 2025 m. rugsėjo 5 d. asmens apžiūros protokolo pridėta Fotolentelė (b. l. 36-39).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2025 m. rugsėjo 17 d. Specialisto išvadoje Nr. G 1957/2025 (02), nurodoma, kad A. D. konstatuotos pjautinės žaizdos kairėje blauzdoje, padarytos aštriu (-iais) pjaunančiu (-iais) įrankiu (-iais), dviem trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 57-58).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini.
BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. To paties straipsnio 3 dalyje – kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.
Atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis) (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).
Artimas giminaitis baudžiamojoje teisėje yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai (BK 248 straipsnio 1 d.). Šeimos narys - kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai (BPK 38 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju K. D. smutravo prieš broil A. D., jie abu gyvena kartu. Atsižvelgiant į tai kas nustatyta, K. D. smurtavo prieš savo šeimos narį, todėl jam kyla atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
K. D. kaltė įrodyta jo paties prisipažinimu, nukentėjusiojo teismo posėdžio metu duotais parodymais, kita byloje surinkta medžiaga:
Kaltinamasis K. D. savo kaltę pripažino visiškai, pozicijos nekeitė viso proceso metu, tai yra jis pripažino smurtavęs prieš savo brolį – vieną kartą sudavė lazda A. D. į ranką ir du kartus stiklo šuke įpjovęs į kairės kojos blauzdą. Pripažino, kad tam įtakos turėjo alkoholis. Nustatyta, kad tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamasis buvo neblaivūs. Nukentėjusysis patvirtino kaltinamojo nurodytas aplinkybes, nurodė, kad jam sukonfliktavus su broliu, šis griebė stiklo šukę ir brūkštelėjo per blauzdą, nes jis norėjęs broliui įspirti ir pakėlė koją. Tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusysis nurodė, kad įpjautose vietose gausiai bėgo kraujas, todėl teko važiuoti į ligoninę, kad žaizdos būtų susiūtos. Nukentėjusysis mano, kad žala nedidelė, nors ir dabar jaučia skausmą rankoje, ant kojos yra randas. Tačiau žalos atlyginti iš brolio neprašo. Kaltinamojo ir nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes pagrindžia ir rašytiniai įrodymai: Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjos T. Globienės tarnybinis pareiškimas, kur išdėstytos įvykio aplinkybės, nurodyta, kad kaltinamajam buvo nustatytas 2,24 prom. neblaivumas, o nukentėjusiajam – 3,19 prom.; įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotolentelė, kur fiksuota įvykio vieta, rastos stiklo šukės, juodos spalvos plastikinės lazdos nuolauža; asmens apžiūros protokolas, kur nurodyta, kad ant A. D. kairės kojos blauzdos priekio matyti dvi žaizdos panašios į įpjovimą, blauzda ištepta raudonos spalvos skysčiu panašiu į kraują, ant kairės rakos riešo prie nykščio matyti įtrūkimas, panašus į nubrozdinimą; specialisto išvada Nr. G1957/2025(02), kurioje nurodyta, kad A. D. nustatyti sužalojimai: pjautinės žaizdos kairėje blauzdoje, padaryti aštriu pjaunančiu daiktu, nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Teismas, vadovaudamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, juos visus išsamiai ir objektyviai išanalizavus bei sugretinus tarpusavyje pripažįsta, kad kaltinamasis K. D. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui - broliui, tai yra smurtavo artimoje aplinkoje, o būtent: gyvenamojo namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,24 prom.), konflikto dėl asmeninio pobūdžio priežasčių metu, lazda tyčia sudavė vieną smūgį į kairės rankos riešą savo šeimos nariui ir artimajam giminaičiui - broliui A. D., bei stiklo šuke du kartus įpjovė jo kairės kojos blauzdą, tuo jam padarydamas pjautines žaizdas kairėje blauzdoje ir tokiu būdu nukentėjusiajam A. D. nežymiai sutrikdė sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą.
Atsižvelgiant į išdėstytą bei į kaltinamojo K. D. atliktus neteisėtus tyčinius veiksmus, į tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir jų pasekmes, bei to norėjo, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo K. D. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Bausmės skyrimas
Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
Už nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje galimos alternatyvios bausmės: arba viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Kaltinamojo K. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismo posėdžio metu K. D. prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam susitaikius. Nukentėjusysis A. D. patvirtino, kad su broliu susitaikė, tačiau neprašė kaltinamąjį, t.y. brolį, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam su kaltinamuoju susitaikius. Teismo posėdžio metu A. D. nurodė, kad jie dažnai su broliu, t.y. K. D., konfliktuoja, tik nebuvę pranešimų. Mano, kad gali pasitaikyti smurto atvejų, nes K. D. yra šiek tiek neprognozuojamas. Atsižvelgiant į tai, klausimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsniu, kaltinamajam su nukentėjusiuoju susitaikius, nespręstinas.
Kaltinamasis K. D. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia prieš brolį, kaltinamasis neteistas (b. l. 145-146), administracine tvarka baustas ir turi galiojančią nuobaudą (b. l. 148-150), nedirbantis (b. l. 151). Kaip nurodė pats kaltinamasis, turėjęs traumą, A. D. patvirtino, kad K. D. turėjęs daug traumų. Nevedęs. Teismas atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo visuomenei laipsnį (nukentėjusysis nurodė, kad jie su broliu dažnai konfliktuoja, K. D. neprognozuojamas), K. D. asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino kaltę ir gailisi) ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veiką padarė neblaivus ir tai turėjo įtakos jos padarymui), tai, kad teisiamas pirmą kartą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti kaltinamajam K. D. paskiriant laisvės apribojimą. K. D. skirtina 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo būvimo vietos pagal nustatyta laiką, kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Nagrinėjamu atveju K. D. laisvės apribojimo bausmė skiriama be intensyvios priežiūros. Siekiant paveikti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, gebėtų kontroliuoti savo elgesį net ir konfliktinėse ar stresinėse situacijose, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, K. d. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, kuri turi būti atlikta per 6 mėnesius (BK 48 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kad E. D. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo nurodytos aplinkybės sutapo su kitais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir surinktais duomenimis, bylos nagrinėjimo metu buvo sutrumpintas įrodymų tyrimas. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas LR BK 64¹ straipsnis ir bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. rugsėjo 5 d. 18 val. 25 min. iki 2025 m. rugsėjo 7 d. 11 val. 00 min. (2 dienos) (b. l 102-106, 120-122) – vieną dieną laikinojo sulaikymo prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktis, 66 straipsnis).
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo K. D. paliktina galioti kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium ar nesiartinti prie nukentėjusiojo (b. l. 133-135, 136-138, 139-144).
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje dėl 65,72 Eur žalos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo (b. l. 78-84). Pateikti prie ieškinio dokumentai pagrindžia paskaičiuotos žalos dydį. Kaltinamasis K. D. žalą sumokėjo, pateikė mokėjimo kvitą (b. l. 178).
Nukentėjusysis civilinio ieškinio nepareiškė, valstybinei ligonių kasai žala atlyginta, todėl šis klausimas toliau nesprendžiamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 301- 308 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia
K. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir paskirti galutinę bausmę - 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti K. D. baudžiamojo poveikio priemonę – 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. rugsėjo 5 d. 18 val. 25 min. iki 2025 m. rugsėjo 7 d. 11 val. 00 min. (2 dienos), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienom.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo K. D. palikti galioti kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium ar nesiartinti prie nukentėjusiojo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
K. D. išaiškinti, kad nuteistasis, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 20 straipsnio 1 dalies 1-4 punktais, privalo:
1) susisiekti pagal gyvenamąją vietą su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;
2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;
3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).
Išaiškinti K. D., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalį, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių [...], ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu, ši bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.