Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Fausta Vitkienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ArLit“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė UAB „ArLit“ atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė. Procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d. susidariusios 59,12 Eur dydžio nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovės.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis).

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava suprantama, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose (30 straipsnio 9 dalis). Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Ginčui aktualiu laikotarpiu Pasvalio rajono savivaldybėje buvo įvesta privaloma vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Rinkliava skaičiuojama vadovaujantis 2017 m. birželio 22 d. Pasvalio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-155 patvirtintais vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, kurie pakeisti ir papildyti 2020 m. spalio 28 d. Pasvalio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-209 „Dėl Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. T1-155 „Dėl pritarimo dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įvedimo Pasvalio rajone galimybių subsidijai ir Pasvalio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos ir nuostatų patvirtinimo“ pakeitimu bei 2022 m. vasario 23 d. Pasvalio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-28 „Dėl Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. T1-155 „Dėl pritarimo dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įvedimo Pasvalio rajone galimybių studijai ir Pasvalio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos ir nuostatų patvirtinimo“ pakeitimu (toliau – ir Nuostatai), vietinės rinkliavos administratoriumi paskirta pareiškėja, kuriai Savivaldybė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 44 punkte nustatyta tvarka pavedė administruoti vietinės rinkliavos surinkimą (Nuostatų 4.12 papunktis).

Vietinės rinkliavos administratorius Nuostatų nustatyta tvarka organizuoja ir tvarko vietinės rinkliavos mokėtojų registravimą (Nuostatų 6 punktas), apskaičiuoja vietinę rinkliavą (Nuostatų 20 punktas), organizuoja ir vykdo vietinės rinkliavos surinkimą (Nuostatų 34 punktas) (Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2022 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. T1-28 redakcija 35 punktas), rengia mokėjimo pranešimus (Nuostatų 35 punktas, Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2022 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. T1-28 redakcija 36 punktas), suėjus atsiskaitymo terminams administratorius identifikuoja skolininkus ir pradeda skolų išieškojimo procedūras (Nuostatų 49 punktas, Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2022 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. T1-28 redakcija 54 punktas).

Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą nustatoma visiems savivaldybės teritorijoje esantiems nekilnojamojo turto objektų savininkams arba įgaliotiems asmenims. Vietinė rinkliava susideda iš dviejų dedamųjų – pastovios ir kintamosios (Nuostatų 5 punktas) (Suvestinė redakcija galiojusi iki 2020 m. lapkričio 29 d.). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą nustatoma visiems Savivaldybės teritorijoje esantiems nekilnojamojo turto objektų savininkams arba Įgaliotiems asmenims. Vietinė rinkliava susideda iš dviejų dedamųjų – pastovios ir kintamosios. Už mokamą Vietinę rinkliavą Vietinės rinkliavos mokėtojai turi teisę naudotis Savivaldybės organizuojama komunalinių atliekų tvarkymo sistema Pasvalio rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka: mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo, biologiškai skaidžių atliekų surinkimo ir tvarkymo (arba individualaus kompostavimo priemonėmis), didelių gabaritų atliekų surinkimo apvažiavimo būdu, organizuojamos pakuočių, jų atliekų, stiklo atskiro surinkimo sistemos, tekstilės atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugomis, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių, žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių ir kita komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūra (Nuostatų 5 punktas) (Suvestinė redakcija galiojanti nuo 2020 m. spalio 30 d.). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą (susidedanti iš dviejų dedamųjų – pastoviosios ir kintamosios) nustatoma visiems Savivaldybės teritorijoje esantiems nekilnojamojo turto objektų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims (Nuostatų 5 punktas) (Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2022 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. T1-28 redakcija).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. LVAT 2010-03-29 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Todėl aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose LVAT bylose (administracinėse bylose: Nr. A442-2210/2011; Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 17 d. nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), adresu turtą (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini) paskirtis: gyvenamoji (vieno buto pastatai) 69,77 kv. m; unikalus daikto numeris: duomenys neskelbtini) paskirtis: pagalbinio ūkio 17,00 kv. m; unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini) paskirtis: pagalbinio ūkio 79,00 kv. m; unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini) paskirtis: pagalbinio ūkio 81,00 kv. m; unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini) paskirtis: pagalbinio ūkio 9,00 kv. m;), tai patvirtina į bylą pateiktas 2023 m. balandžio 7 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašas. Taigi minėtas nekilnojamasis turtas yra (duomenys neskelbtini) ir patenka į UAB „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ veikimo sritį, todėl atsakovė turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą.

Už atliekų tvarkymą pareiškėja atsakovei apskaičiavo vietinę rinkliavą ir siuntė vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimą bei įspėjimą dėl skolos, kuri susidarė dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą.

LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2063-556/2018 ir kt.).

Pagal bendrą taisyklę vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu. LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka, ji nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2637-442/2018). Taigi, vietinė rinkliava yra privaloma visiems atitinkamoje teritorijoje esantiems atliekų turėtojams ir jie šią rinkliavą privalo mokėti.

Pagal suformuotą teismų praktiką savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4M-2796/2011; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-719-502/2015).

Nuostatų 53 punkte numatyta, kad nesumokėjus arba pavėluotai sumokėjus vietinę rinkliavą arba jos dalį, skaičiuojami delspinigiai. Taigi pareiškėjos prašymo reikalavimai iš atsakovės priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą bei delspinigius laikytini pagrįstais. Atsižvelgiant į tai, kad nėra pateiktas atsakovės atsiliepimas ar paaiškinimas, kurie prieštarautų pareiškėjos reikalavimams, pareiškėjai priteistina 59,12 Eur suma.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme) bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas). ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje (administracinė byla Nr. AS143-375/2008) yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).

Prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo, nėra išskirtinai sudėtingas nei faktinių aplinkybių, nei teisės aiškinimo bei taikymo klausimais, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija. Šiuo atveju keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Tokių duomenų surašymas gali būti atliekamas ir pareiškėjos, atsakingos už vietinės rinkliavos surinkimą ir nepriemokų išieškojimą, pajėgumais.

Kadangi nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėja turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jos interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“, juridinio asmens kodas 300127004, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ArLit“, juridinio asmens kodas 303003905, 44,37 Eur (keturiasdešimt keturis eurus ir 37 ct) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ir 14,75 Eur (keturiolika eurų ir 75 ct) delspinigių.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ArLit“ bylinėjimosi išlaidas atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ArLit“ teismo sprendimą šioje byloje įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant Nacionalinės teismų administracijos tinklalapyje Teismų pranešimų apie nagrinėjamas bylas skiltyje, esančioje adresu: http://www.teismai.lt/, tokio turinio pranešimą:

„Vilniaus apygardos administraciniame teisme (Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius) 2023 m. spalio 18 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėta administracinė byla Nr. eI-11337-872/2023 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ArLit“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei delspinigių priteisimo. 2023 m. spalio 18 d. priimtas sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-11337-872/2023. Šio teismo pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje diena laikoma teismo pranešimo apie priimtą ir paskelbtą teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-11337-872/2023, taip pat paties teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įteikimo diena. Informacijos galima teirautis Vilniaus apygardos administracinio teismo bendruoju telefonu Nr. (8 5) 264 8703.“