- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-08
- Bylos Nr.
- e2S-2152-967/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13320-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Ieškovas
- G. N.
- Atsakovas
- K. P.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo G. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. N. ieškinį atsakovei K. P. dėl tėvystės nustatymo, pavardės pakeitimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. N. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei K. P. (toliau – ir atsakovė), prašydamas: 1) nustatyti, kad ieškovas yra A. P., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, padarant apie tai įrašą vaiko gimimo akte bei pakeisti vaiko pavardę iš „P.“ į „N.“; 2) nustatyti nepilnametės A. P. gyvenamąją vietą su motina K. P.; 3) nustatyti ieškovo nurodytą bendravimo tvarką, taikant 50:50 procentų laiko įgyvendinimo formą; 4) priteisti iš ieškovo dukros A. P. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur, pinigus pervedant į ieškovei K. P. priklausančią banko sąskaitą ir pavedant ieškovę mokamą išlaikymą naudoti uzufrukto teisės pagrindais. Be procesinio pobūdžio prašymų – skirti DNR tėvystės nustatymo ekspertizę ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną ieškovo G. N. ir mažamečio vaiko A. P. bendravimo tvarką, pagal kurią ieškovas bendrauja su vaiku porinių metų savaičių savaitgaliais nuo penktadienio iki sekmadienio, pasiimdamas vaiką iš jo lankomos ugdymo įstaigos po užsiėmimų arba gyvenamosios vietos 15.00 val., jeigu penktadienį dukra ugdymo įstaigos nelanko, ir grąžindamas į gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val.; nustatyti, kad ieškovas su vaiku bendrauja darbo dienomis tokia tvarka: tomis savaitėmis, kada ieškovas bendrauja su dukra savaitgaliais, darbo dienomis bendrauja antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų arba gyvenamosios vietos 15.30 val., jeigu dukra tą dieną nelanko ugdymo įstaigos, ir grąžindamas 20.00 val. į gyvenamąją vietą. Tomis savaitėmis, kada ieškovas nebendrauja su vaiku savaitgaliais, darbo dienomis bendrauja pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais, paimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų arba gyvenamosios vietos 15.30 val., jeigu tą dieną dukra nelanko ugdymo įstaigos, ir grąžindamas 20.00 val. į gyvenamąją vietą.
3. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas nurodo grindžiantis išimtinai nepilnamečio vaiko interesais, atsižvelgiant į susiformavusį vaiko ir tėvo ryšį. Ieškovas pripažino, kad ieškinio padavimo metu nepilnametės A. P. atžvilgiu egzistuoja tik jo socialinė tėvystė, tačiau prašė teismą nesuabejoti jo nuoširdumu ir siekiu bendrauti su vaiku, kurio tėvu iki šiol neįrašytas vien dėl to, kad nenorėdavo konfliktuoti su vaiko motina, vengusia atlikti įrašą, tačiau niekada neginčijusia ieškovo tėvystės. Ieškovas pažymėjo, kad vaiko gyvenime dalyvauja nuo pat jo gimimo, jis buvo šalia atsakovės, kada dukra išvydo pasaulį gimdymo namuose VšĮ Santaros klinikose, išgirdo pirmąjį vaiko verksmą ir stebėjo pirmąją mergaitės šypseną. Ieškovas teigė, kad visada nori būti su vaiku, rūpintis juo maksimaliai pagal savo išgales, ir kai sunku, ir kai lengva.
Atsiliepimas
4. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriuo nesutiko su ieškovo prašymu ir prašė jo netenkinti. Atsakovė manė, kad bendravimo tvarka negali būti nustatyta vien dėl to, kad įstatymas teisę ir pareigą bendrauti su vaiku numato tik vaiko tėvams, o ieškovo tėvystė yra dar tik nustatinėjama nagrinėjamoje civilinėje byloje. Taip pat, atsakovė teigė, kad ieškovas nepagrindė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje numatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sąlygų. Ieškinyje nėra nurodyta, kuo konkrečiai pasireiškia būtinybė jau šioje proceso stadijoje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir kokie konkretūs vaiko interesai yra ginami, teikiant tokį prašymą, arba pažeidžiami – nesant laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovė akcentavo, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra aiškiai neadekvačios, neproporcingos ir neįgyvendinamos. Atsakovė pažymėjo, jog laikinųjų apsaugos priemonių įgyvendinimas yra negalimas ir dėl objektyvių priežasčių – dėl galimo neigiamo poveikio mažamečiam vaikui. Vilniaus apskrities VPK ieškovo atžvilgiu atliekamas yra ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) ir 187 straipsnio 1 dalį (turto sunaikinimas ar sugadinimas), nes ieškovas nepilnametės A. P. akivaizdoje smurtavo prieš atsakovę, taip, be kita ko, sukeldamas mažamečiui vaikui šoką ir didžiulį stresą. Atsakovė pabrėžė, jog ieškovas ieškinyje sąmoningai nurodė eilę žinomai melagingų faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, jog šalys kartu gyveno apie 7 metus, jog visą laikotarpį nuo vaiko gimimo ieškovas ją išlaikė ir kt.
Šalies argumentai
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – tarnyba) pateikė išvadą dėl tėvystės nustatymo ir su ieškiniu pateikto prašymo taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones. Tarnyba nenustatė vaiko apsaugos poreikio nei būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir šeimai poreikį, tačiau rekomendavo motinai stiprinti pozityvios tėvystės įgūdžius. Tarnyba nurodė, kad sprendžiant su tėvystę susijusius klausimus, svarbiausiais laikytini vaiko interesai, o vaiko teisė žinoti savo tėvus yra vaiko interesų turinį sudarantis elementas, todėl, tarybos vertinimu, ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo atitinka nepilnametės A. interesus. Tarnyba laikė, jog DNR ekspertizės paskyrimas ir atlikimas, jei byloje iškiltų šio tyrimo būtinybė, neprieštarautų vaiko interesams. Teigė, kad pasitvirtinus aplinkybei, jog ieškovas yra nepilnamečio vaiko tėvas atsirastu faktinis ir teisinis pagrindas priteisti iš jo išlaikymą dukrai iki jos pilnametystės. Paaiškino, kad nepilnamečio vaiko tėvams pradėjus gyventi skyriumi, nepilnametė A. liko gyventi su motina, kuri, tarnybos vertinimu, rūpinasi ja tinkamai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, tarnyba sutiko, kad gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka nepilnametės interesus. Tarnyba pažymėjo, kad nesant pripažintos ieškovo tėvystės, taip pat atsižvelgiant į byloje turimus bei teikiamus duomenis, kad nepaisant turimų duomenų apie nesutarimus vyksiančius dėl ieškovo bendravimo su nepilnamete, atsakovo bendravimas su dukra vyksta, darė išvadą, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių nepilnametės interesai nebūtų iš esmės pažeisti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-17974-1168/2022 ieškovo G. N. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
7. Teismas nustatė, jog nepilnametės A. P., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo įraše vaiko motina nurodyta atsakovė K. P., o tėvas – nenurodytas.
8. Taip pat nustatė, kad vaiko A. P. kilmė iš ieškovo nėra patvirtinta įstatymų nustatyta tvarka, ji dar tik nustatinėjama teismo civilinio proceso numatyta tvarka (CPK 387–392 straipsniai).
9. Teismas akcentavo, kad nors ieškovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžia socialinės tėvystės faktu, tačiau socialinė tėvystė yra tik teisinės tėvystės turinio dalis ir be teisinės tėvystės pripažinimo nesuteikia teisės aktuose numatytų teisių.
10. Teismas sprendė, kad pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau išnagrinėjus bylą ir teismui sprendimu atmetus ieškovo reikalavimus, nepilnamečio vaiko interesams būtų padaryta didesnė žala nei šioje bylos nagrinėjimo stadijoje netaikant šių laikinųjų apsaugos priemonių, jei ieškinys būtų patenkintas, kadangi, nustačius laikiną ieškovo ir vaiko bendravimo tvarką, ieškinio netenkinimo atveju staigus ryšio nutraukimas įneštų didesnės sumaišties vaiko gyvenime, todėl ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino ieškovo G. N. ir mažamečio vaiko A. P. bendravimo tvarkos nustatymo, atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai
11. Ieškovas G. N. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-17974-1168/2022 ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo G. N. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti – nustatyti laikiną ieškovo G. N. ir mažamečio vaiko A. P. bendravimo tvarką, pagal kurią ieškovas bendrauja su vaiku porinių metų savaičių savaitgaliais nuo penktadienio iki sekmadienio, pasiimdamas vaiką iš jo lankomos ugdymo įstaigos po užsiėmimų arba gyvenamosios vietos 15.00 val., jeigu penktadienį dukra ugdymo įstaigos nelanko, ir grąžindamas į gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val.; nustatyti, kad ieškovas su vaiku bendrauja darbo dienomis tokia tvarka: tomis savaitėmis, kada ieškovas bendrauja su dukra savaitgaliais, darbo dienomis bendrauja antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų arba gyvenamosios vietos 15.30 val., jeigu dukra tą dieną nelanko ugdymo įstaigos, ir grąžindamas 20.00 val. į gyvenamąją vietą. Tomis savaitėmis, kada ieškovas nebendrauja su vaiku savaitgaliais, darbo dienomis bendrauja pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais, paimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų arba gyvenamosios vietos 15.30 val., jeigu tą dieną dukra nelanko ugdymo įstaigos, ir grąžindamas 20.00 val. į gyvenamąją vietą. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
12. Teigė, jog ilgesnis tėvo/motinos nebendravimas su vaiku pats savaime yra žalingas, kelia grėsmę nepilnamečio vaiko interesams. Per nebendravimo su vaiku laikotarpį nėra palaikomas ir silpnėja emociniu artumu grindžiamas tėvo ir vaiko ryšys, o esant tuo suinteresuotai motinai (atsakovei K. P.) ilgainiui jis gali nutrūkti.
13. Paaiškino, jog atsakovė niekada nėra abejojusi, kad ieškovas nėra mažametės A. P. biologinis tėvas. Ieškovui, laikančiam save mažamečio vaiko tėvu, yra ypač svarbus nuo gimimo užsimezgusio ryšio su mažamete A. P. palaikymas, kurį jis pagrindė byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
14. Nurodė, jog bendravimas tarp vaiko ir tėvo nuo 2022 m. gegužės 30 d. nevyksta, kai tuo tarpu ieškovas dalyvavo vaiko gimdyme, su dukra bendravo nuo jos gimimo kiekvieną dieną.
15. Pažymėjo, jog įvertinant mažą vaiko amžių, jam būtiną stabilumą, konkrečioje situacijoje yra būtina palaikyti bendravimą su kiekvienu iš tėvų, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai paneigė šiuos esminius vaiko interesus.
Atsiliepimas
16. Atsakovė K. P. pateikė atsiliepimą į ieškovo atskirąjį skundą, kuriuo prašo ieškovo atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-17974-1168/2022 palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė:
17. A. P. gimimo įraše duomenų apie ieškovo tėvystę nėra. Kol ieškovo tėvystė / vaiko kilmė iš ieškovo nėra nustatyta įstatymo nustatyta tvarka, ieškovas neturi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiojoje knygoje nustatytų teisių, suteikiamų specialiajam subjektui – vaiko tėvui. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo prašymas nustatyti laikiną jo ir A. P. bendravimo tvarką negalėjo ir negali būti tenkinamas vien dėl šios priežasties.
18. Be abstraktaus pobūdžio teiginių, ieškovas akcentuoja tikrus ar tariamus savo (ne vaiko) interesus bei jį apėmusias gilias neigiamas emocijas. Mano, jog tai nėra tinkamas ir pakankamas prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teisinis ir faktinis pagrindimas.
19. Akcentavo ir tai, jog ieškovas prašo aiškiai neadekvačių, neproporcingų ir neįgyvendinamų laikinųjų apsaugos priemonių. Pavyzdžiui, prašoma nustatyti, jog ieškovas bendrauja su vaiku porinių metų savaičių savaitgaliais nuo penktadienio iki sekmadienio. Pažymėjo, jog A. P. niekuomet nėra nakvojusi nei pas ieškovą, nei kartu su juo. Duktė niekuomet nebuvo išsiskyrusi su mama tokiam ilgam laiko tarpui. A. P. yra mažametė, ji prisirišusi prie mamos, ir bet koks ilgesnis išsiskyrimas jai sukeltų didelį stresą bei kitus neigiamo pobūdžio išgyvenimus. Toks elgesys – mažamečio vaiko ilgalaikis atskyrimas nuo motinos, miegant jai svetimoje ir nežinomoje aplinkoje, neabejotinai būtų prilyginamas žiauriam ir netoleruotinam elgesiui su mažamečiu vaiku.
20. Ieškovas niekuomet neprisidėjo prie A. P. išlaikymo.
21. Vilniaus apskrities VPK yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 140 straipsnio 2 dalies (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) ir 187 straipsnio 1 dalies (turto sunaikinimas ar sugadinimas). Šių veiksmų / pasekmių kaltininkas – ieškovas, kuris 2022 m. gegužės 30 d. A. P. akivaizdoje prieš jos motiną smurtavo, taip be kita ko sukeldamas mažamečiui vaikui šoką ir didžiulį stresą. Taigi, ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių įgyvendinimas yra negalimas ir dėl objektyvių priežasčių, inter alia dėl galimo neigiamo poveikio mažamečiam vaikui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
23. Byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo G. N. ieškinį atsakovei K. P. dėl tėvystės nustatymo, pavardės pakeitimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Ieškovas G. N. pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną ieškovo G. N. bendravimo su mažamečiu vaiku A. P. tvarką, nustatant, kad ieškovas bendrauja su vaiku porinių metų savaičių savaitgaliais nuo penktadienio iki sekmadienio, pasiimdamas vaiką iš jo lankomos ugdymo įstaigos po užsiėmimų arba gyvenamosios vietos 15.00 val., jeigu penktadienį dukra ugdymo įstaigos nelanko, ir grąžindamas į gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val.; nustatyti, kad ieškovas su vaiku bendrauja darbo dienomis tokia tvarka: tomis savaitėmis, kada ieškovas bendrauja su dukra savaitgaliais, darbo dienomis bendrauja antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų arba gyvenamosios vietos 15.30 val., jeigu dukra tą dieną nelanko ugdymo įstaigos, ir grąžindamas 20.00 val. į gyvenamąją vietą. Tomis savaitėmis, kada ieškovas nebendrauja su vaiku savaitgaliais, darbo dienomis bendrauja pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais, paimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų arba gyvenamosios vietos 15.30 val., jeigu tą dieną dukra nelanko ugdymo įstaigos, ir grąžindamas 20.00 val. į gyvenamąją vietą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 8 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Ieškovas G. N., nesutikdamas su teismo 2022 m. liepos 8 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.
10. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei atsisakyta nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su mažamečiu vaiku tvarką, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
11. CPK 144 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šiuo atveju nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi įvertinti, ar yra reali grėsmė vaiko neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ypatingai – užtikrinti vaiko apsaugą nuo bet kokios esamos ar galimos žalos jo psichinei ir fizinei sveikatai.
12. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl ieškovo tėvystės nustatymo A. P., pavardės pakeitimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su mažamečiu vaiku tvarką.
13. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra, abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.
14. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos grindžiamos vaiko kilme (CK 3.137 straipsnio 2 dalis). Vaiko kilmė patvirtinama CK 3.138–3.140 straipsniuose nustatyta tvarka. Prievolė, o tuo pačiu ir teisė, auklėti, rūpintis vaiku, su juo bendrauti atsiranda tėvams, kurių tėvystė (motinystė) įforminta. Teisinė prievolė auklėti, rūpintis vaiku bei su juo bendrauti nesieja vaiko ir jo biologinio tėvo (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nepilnamečio vaiko A. P. kilmė iš ieškovo nėra patvirtinta, ji dar tik bus nustatinėjama teismo civilinio proceso numatyta tvarka (CPK 387–392 straipsniai). Atsižvelgdamas į tai, kad byla dėl ieškovo tėvystės nustatymo vaikui A. P. dar neišnagrinėta ir ieškovo tėvystė vaikui A. P. nėra nustatyta, t. y. nėra įforminta įstatymų nustatyta tvarka, apeliacinės instancijos teismas laiko, jog ieškovas nėra įgijęs CK 3.165 straipsnio 1 dalyje nustatytų tėvo teisių ir pareigų. Tik teismui nustačius ieškovo tėvystę ir ieškovą pripažinus vaiko tėvu, o vaiką – ieškovo vaiku, ieškovui, kaip vaiko tėvui, atsiranda prievolė, o tuo pačiu ir teisė, bendrauti su vaiku, jį auklėti ir juo rūpintis (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Toks aiškinimas nelaikytinas ieškovo interesų pažeidimu, priešingai, tokiu būdu apsaugomi prioritetiniais laikomi nepilnamečio vaiko interesai, vaikas apsaugomas nuo bet kokios galimos žalos jo psichinei ir fizinei sveikatai.
15. Atskirajame skunde ieškovas nurodo, kad šiuo atveju nėra pagrindo atsisakyti taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi sprendžiant klausimą dėl tėvo ir vaiko teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo, reikia atkreipti ypatingą dėmesį į tai, jog šiuo atveju faktiškai susiformavusi tėvystė (socialinė tėvystė) laikoma nuo pat vaiko gimimo, t. y. ieškovas dalyvavo vaiko gimime, su dukra bendravo nuo jos gimimo kiekvieną dieną, tuo tarpu atsakovė niekada nėra pareiškusi, jog ieškovas nėra mažametės A. P. biologinis tėvas.
16. Taigi, apeliacinės instancijos teismas laiko, jog ieškovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžia socialinės tėvystės faktu, tačiau sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog socialinė tėvystė yra tik teisinės tėvystės turinio dalis ir be teisinės tėvystės pripažinimo nesuteikia teisės aktuose numatytų teisių. Kasacinis teismas, nors ir pripažįsta socialinę tėvystę, tačiau taip pat aiškina, kad tėvystė, yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia ir socialinį, ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016).
17. Pažymėtina ir tai, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi vadovautis šalių lygiateisiškumo principu ir atsižvelgti ne tik į ieškovo, bet ir, visų pirma, į vaiko, taip pat atsakovės interesus bei užtikrinti jų pusiausvyrą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog įvertinus vaiko amžių (mažametei A. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini)), vaikui būtiną stabilumą, šiuo konkrečiu atveju pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau teismui sprendimu atmetus ieškovo reikalavimus ir nenustačius vaiko kilmės iš ieškovo, nepilnamečio vaiko interesams būtų padaryta didesnė žala nei šioje bylos nagrinėjimo stadijoje netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, jei ieškinys būtų patenkintas, nes, nustačius laikiną ieškovo ir vaiko bendravimo tvarką, tarp ieškovo ir vaiko galimai susiklostytų emocinis ryšys, o ieškinio netenkinimo atveju staigus ryšio nutraukimas įneštų sumaišties vaiko gyvenime, paveiktų jo psichinę sveikatą, būtų padaryta intervencija į šeimą, sutrikdant normalų šeimos gyvenimo ritmą.
18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į prioritetiškai ginamas nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, daro išvadą, jog ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas šiuo konkrečiu atveju geriausiai garantuoja vaiko gerovės ir tinkamo vystymosi apsaugą iki bus išspręstas ginčas tarp šalių.
Dėl bylos procesinės baigties
19. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl atskirasis skundas netenkinamas ir skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
ieškovo atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-17974-1168/2022 palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.