Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo M. P. skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 17 d. nutarties, kuria nuteistajam M. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) nedirbančiam, nuo 2010-09-14 įtrauktam į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2014 m. sausio 20 d., panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, ir jas pardavė, o būtent:

M. P. 2010 m. lapkričio 14 d., apie 17.30 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš V. P. įgijo ne mažiau kaip vieną popierinį lankstinuką su 0,082 g gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,007 g narkotinės medžiagos – heroino. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, M. P. 2010 m. lapkričio 15 d., neteisėtai laikomą minėtą narkotinę medžiagą automobiliu BMW 316, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai atgabeno iki (duomenys neskelbtini), kur paminėtame automobilyje, apie 12.45 val., vieną popierinį lankstinuką su 0,082 g gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,007 g narkotinės medžiagos – heroino – už 50 litų pardavė D. N..

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka M. P. laikinai sulaikytas 2011-03-08, paleistas 2011-03-10 (14 t. b.l. 82-84).

Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro D. M. 2011-03-10 nutarimu M. P. buvo paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Lietuvos apeliaciniame teisme 2014 m. sausio 13 d. gautas Alytaus pataisos namų pranešimas iš kurio matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 24 d. nuosprendis, kuriuo M. P. nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme, nebus pradėtas vykdyti, nes nuosprendžiu M. P. nėra paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nuosprendis neįsiteisėjęs. Pranešime taip pat nurodoma, jog M. P. ankstesniu Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas baigėsi 2014 m. sausio 20 d.

Teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo M. P. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. P. skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartis, kuria nuteistajam M. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, yra teisėta ir pagrįsta.

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 24 d. neįsiteisėjusiu nuosprendžiu M. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą laisvės atėmimu ketveriems metams, kas patvirtina, jog yra procesinis pagrindas pastarajam paskirti kardomąją priemonę (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

Skundžiama nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas nuteistajam paskirta nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą - pagrįstą manymą, kad būdamas laisvėje M. P. bėgs (slėpsis) nuo teismo bei BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytas sąlygas.

Apie tikimybę, kad kaltinamasis (nuteistasis) bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (kaltinamojo (nuteistojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes). Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, daro išvadą, jog byloje pakanka faktinių duomenų, kurie pagrįstai leidžia manyti, kad nuteistasis M. P. būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti jam gresiančios laisvės atėmimo bausmės atlikimo, bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir dėl to nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Kaip jau buvo minėta, M. P., Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 24 d. neįsiteisėjusiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Nuteistajam inkriminuota nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta tik terminuoto laisvės atėmimo bausmė – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų. Kaip matyti iš skundžiamo apeliacine tvarka teismo nuosprendžio, M. P. už nusikaltimo, susijusio su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, padarymą, nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Nustatyta aplinkybė pagrįstai leidžia manyti, kad M. P. siekdamas išvengti jam gresiančios laisvės atėmimo bausmės atlikimo, bėgs (slėpsis) nuo teismo. Šią išvadą sustiprina ir tai, kad M. P. nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais: suimtasis nevedęs, iki sulaikymo niekur nedirbo, nuo 2010-09-14 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Be to, M. P. ne kartą teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka. Ir nors, kaip teigiama skunde, suimtasis turi sugyventinę bei dvi mažametes dukras, tačiau šie, pastarojo turimi šeiminiai ryšiai, vertinant juos kitų byloje esančių duomenų kontekste, neleidžia vienareikšmiai teigti, kad tai yra tie socialiniai ryšiai, kurie leistų jam adekvačiai reaguoti į gresiančią bausmę bei sumažintų prognozuojamo pastarojo bėgimo nuo teismo tikimybę.

Reikia pažymėti ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu, į ką skunde prašo atkreipti dėmesį ir nuteistasis, Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2011-03-10 nutarimu, pastarajam šioje byloje buvo paskirtos dvi švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (14 t. b.l. 85-86). Tačiau, priešingai nei mano suimtasis, šios kardomosios priemonės nebuvo pajėgios užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių taikymo tikslų. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, paminėtų kardomųjų priemonių taikymo laikotarpiu šioje byloje, M. P. 2011-07-20 buvo sulaikytas dėl naujos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymo, ir, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-02 nuosprendžiu nuteistas (nuosprendis įsiteisėjęs, bausmė atlikta 2014-01-20).

Taigi, įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes daroma išvada, jog Lietuvos apeliacinis teismas, skundžiama nutartimi paskirdamas nuteistajam M. P. griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Naikinti skundžiamą nutartį nuteistojo M. P. skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo M. P. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.