Kauno apylinkės teismo nuosprendis, N1-72-954/2017

Baudžiamoji byla Nr. N1-72-954/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18842-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.11.2; 1.1.11.5; 1.1.11.7; 1.1.11.10; 1.1.11.11.; 1.2.14.3.1.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5. (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 23 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Algirdas Giedraitis,sekretoriaujant Aidai Gaučienei,dalyvaujant prokurorei Genovaitei Ročienei,

kaltinamajam P. T., jo atstovei pagal įstatymą G. T., jo gynėjui advokatui G. Z., kaltinamajam T. P., jo atstovui pagal įstatymą L. J. P., jo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, kaltinamajam S. B., jo atstovei pagal įstatymą A. B., jo gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Svetlanai Čumačenko,

neviešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. T. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, Kauno (duomenys neskelbtini) mokyklos moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas Kauno apylinkės teismo 2017-03-03 baudžiamuoju įsakymu - 6 mėnesiais laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, tęsti mokslus arba dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, teismo baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs,

S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r., Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 7 kl. išsilavinimo, Kauno (duomenys neskelbtini) mokyklos 8 kl. moksleivis, deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r. sav., faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), Kaunas, neteistas, 2016-09-14 patvirtintas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2016-09-13 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-10839-16 jo atžvilgiu, atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 str. pagrindu, ir paskirtos dvi auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas bei elgesio apribojimas 12 mėn. laikotarpiui, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu arba darbu,

T. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, Kauno (duomenys neskelbtini) mokyklos moksleivis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), Kaunas, 2016-09-14 nutartimi patvirtintas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2016-09-13 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr.01-1-10839-16 jo atžvilgiu, atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 str. pagrindu, ir paskirtos dvi auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas 12 mėn. laikotarpiui, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu arba darbu,

kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d.,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. T., S. B. ir T. P. panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent:

jie 2016-04-21, apie 20.30 val., prie gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, būdami nepilnamečiais ir iš anksto susitarę apiplėšti A. K., veikdami bendrai, S. B. ir T. P. saugant aplinką, P. T. spyrė A. K. vieną kartą į nugarą, o nuo šio spyrio A. K. nukritus ant žemės, iš dešinės jo kelnių kišenės pagrobė svetimą, A. K. priklausantį turtą - 10,00 Eur grynųjų pinigų, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d.

Kaltinamasis P. T. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2016 m. balandžio 21 d., į vakarą, buvo su draugais S. B. ir T. P. lauke, vaikščiojo. Visi trys pamatė vyriškį. Susitarė, kad užpuls vyriškį, jis patikrins vieną kišenę, T. P. kitą, o S. B. saugos juos. Jie visi trys priėjo prie vyro, jis įkišo ranką į džinsų kišenę, ištraukė pinigus 3,60 eurų. Smūgio tam žmogui tikrai nesudavė. Sustojo automobilis ir jie pradėjo bėgti, išsiskirstė visi. Tam vyrui, iš kurio paėmė pinigus, nieko nesakė. Nematė ar nukentėjęs buvo nukritęs. Tą vyrą matydavo, kartais praeidavo, nes netoli nakvynės namų gyvena. Pinigus vienas pasiėmė ir vienas juos išleido. Sustojus automobiliui vyras pradėjo gauti, jo nepagavo, policija pagavo kitus. Tikrai nieko nemušė, nespyrė, negrasino, tik ištraukė pinigus ir viskas. Tas vyras buvo girtas, vos pastovėjo. Savo poelgį vertina blogai, labai apgailestauja, nukentėjusiojo kitą dieną atsiprašė, pinigų negrąžino (2 t., b.l. 65, 66);

Kaltinamasis S. B. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2016 m. balandžio 21 d. vakare vaikščiojo visi trys lauke, pamatė žmogų, iš matymo buvo pažįstamas, kadangi prie nakvynės namų būna. Jis buvo visas girtas. Jie trise susitarė, kad apvogs tą žmogų. Susitarė, kad jis su T stebės aplinką, žiūrės, kad niekas neateina, o P atims iš to asmens pinigus. Nuėjo, P įkišo ranką į nukentėjusiojo džinsų kišenę, jis ir T stebėjo. P ištraukė ranką, tas vyras buvo tiek girtas, kad nukrito pats. Jie pamatė automobilį, žmogus pradaręs langą, pradėjo ant jų rėkti ir jie pabėgo. Niekas netrenkė ir nespyrė tikrai, nukentėjęs buvo girtas, vos pastovėjo ant kojų. P jo nestūmė, tik įkišo ranką ir paėmė apie tris eurus. Jį sulaikė policijos pareigūnai. Savo kaltę pripažįsta, kad stebėjo aplinką, buvo susitarę tiesiog apiplėšti, o mušti nesiruošė. Savo poelgį vertina blogai, gailisi, po įvykio nukentėjusiojo nematė. Mokosi Kauno (duomenys neskelbtini) mokykloje, sekasi gerai, vasarą padirba atsitiktinius darbus (2 t., b.l. 66, 67).

Kaltinamasis T. P. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis 2016 m. balandžio 21 d. vakare, galėjo būti apie 20.30 val. buvo su P. T. ir S. B. kieme ir pamatė neblaivų vyrą, iš matymo matytą prie nakvynės namų, ir susitarė, kad P iš jo kišenės pavogs pinigus, o jis ir S žiūrės, ar niekas neateina. Visi nuėjo link to vyro, P įkišo ranką ir iš džinsų kišenės ištraukė tris eurus su centais. Traukiant pinigus tas vyras nukrito. Tam vyrui nukritus, jie nieko nedarė, nes iš karto sustojo kažkoks automobilis, kažką pasakė ir visi trys pradėjo bėgti, išsiskirstė. Po to jį ir S sulaikė policija. Buvo metro atstumu nuo P. Jis viską matė aiškiai, bet dabar nelabai gerai atsimena aplinkybes, tačiau P tikrai netrenkė ir nespyrė. Blogai vertina savo šitą poelgį, gailisi. Nukentėjusįjį buvo matęs po to, bet labai girtą (2 t., b.l. 67,68).

Motyvuojamoji dalis

Be P. T., S. B. ir T. P. parodymų, jų kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

liudytojo K. V. parodymais, kuriais nustatyta, kad 2016 m. balandžio 21 d. dirbo su D. N. apie 20.30 val. gavo pranešimą. Atvykus į (duomenys neskelbtini) gatvę, buvo pranešėjas E. R. ir asocialus asmuo, kuris sumuštas. Nukentėjusysis sakė, kad buvo spyris, jis pargriuvo ant žemės ir vietiniai, jam matyti paaugliai, apkraustė kišenes ir 10 eurų buvo išėmę iš piniginės, ar iš kišenės. Šito klausė paties nukentėjusiojo, patį faktą paskui tikslinosi su pranešėju, kuris matė viską iš mašinos. Pranešėjas sakė, kad buvo trys paaugliai, apibūdino jų požymius. Jie važinėjo ir ieškojo, pamatė, kad du asmenys šalinasi, ir tuos du asmenis sulaikė. Gali būti, kad jo kolega sulaikė T. P. ir vėliau paklausus, kur yra draugai, kitas asmuo buvo S. B. Paklausė, kur trečias, įvardijo vietą, kur gyvena, paprašė kontaktinio telefono, kad susisiektų, kur randasi. Nuvykus tuo adresu, kur gyvena, mama paaiškino, kad nežino, kur jis šiuo metu gali būti. Vaikinus, kai juos sulaikė, apsiklausė, kodėl bėgo. Jie prisipažino, kad buvo, bet paaiškino visai kitą versiją, kad jų tas trečias draugas, kurio nesulaikė priėjo, paprašė cigarečių ir ištraukė 10 eurų, tačiau liudytojas visai kitą situaciją papasakojo ką matė. Ar nukentėjusysis buvo neblaivus, nepamena. Sužalojimų išorinių, akivaizdžių ant nukentėjusiojo nesimatė. Patvirtino, kad pranešėjas E. R. paaiškino, kad važiuodamas automobiliu (duomenys neskelbtini) namu pastebėjo, kaip trys asmenys užpuolė vyriškį, vienas iš vaikinų spyrė į nugarą, vyras nugriuvo (2 t., b.l. 83);liudytojo D. N. parodymais, kuriais nustatyta, kad 2016 m. balandžio 21 d. buvo gautas pranešimas, kad asmenys (duomenys neskelbtini), R. K. gatvėje, tikslaus adreso neprisimena, trise užpuolė žmogų ir plėšimo būdu pasisavino pinigų ir buvo liudytojas, kuris važiavo pro šalį ir paskambino. Važiavo su kolega K. V.. Atvykus sutiko pranešėją, jis privažiavo prie jų. Nukentėjusysis buvo kitoj pusėj gatvės, jį matė. Vyriškis paaiškino, kad jis ėjo, ar grįžinėjo iš parduotuvės, kai jį užpuolė asmenys. Vienas spyrė, kiti kraustė kišenes. Su nukentėjusiuoju abudu bendravo. Apie 10 eurų paėmė, minėjo, kad trys asmenys, maždaug į kurią pusę pasišalino. Ant nukentėjusiojo veido matėsi kritimo žymės. Kad nukentėjusysis buvo neblaivus, neatmeta galimybės, bet bendravo, nebuvo visiškai neadekvatus, paaiškinti situaciją galėjo. Jis apibūdino jaunuolius daugmaž, kaip atrodė, su kokiomis striukėm ir į kurią pusę pasišalino. Paskui važiavo ieškoti. Sulaikė jaunuolius. Nuvyko kitu adresu, surado S. B. ir dar buvo vieno mama buvo priėjusi. Pranešėjas matė, kas spyrė į nugarą, kiti kraustė kišenes. Ar toliau kokių smūgių sudavė, nepasakys, bet spyris tikrai buvo užfiksuotas. Nukentėjusysis nurodė, kad pinigus jam paėmė, išplėšė iš kišenės, kiek atsimena (2 t., b.l. 92,93);nukentėjusiojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais ir teisiamajame posėdyje pagarsintais, parodymais, kuriais nustatyta, kad 2016-04-21, apie 20.30 val., jam einant į parduotuvę, prie namo adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas prie jo pribėgo trys jaunuoliai, kurie nieko nesakė, spyrė jam koja į nugarą. Jis parkrito ant žemės. Į nugarą jam spyrė aukštas jaunuolis, apie 165 cm ūgio, lieknas, 15 m. amžiaus. Jam parkritus, vienas iš jaunuolių, lieknas, apie 150 cm ūgio, pasilenkė prie jo ir jam iš kišenės ištraukė 10 Eur monetomis. Po to jaunuoliai pabėgo. Trečias jaunuolis tik grasino, kad nukentėjusysis atiduotų pinigus, kitaip užmuš. Jaunuoliai gyvena R. K. gatvėje prie vienos juostos geležinkelio. 2016-05-23 įvykusio asmenų atpažinimo metu jis neatpažino nei vieno jį 2016-04-21 apiplėšusio jaunuolio. Į jokią gydymo įstaigą jis nesikreipė ir nesikreips. Civilinio ieškinio nereikš. Pretenzijų niekam neturi. Nei vieno jį apiplėšusių asmenų neatpažintų. Jų įvardinti negali (1 t., b.l. 5,18);liudytojo E. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais ir teisiamajame posėdyje pagarsintais parodymais, kuriais nustatyta, kad 2016 metais, maždaug prieš mėnesį, tikslios dienos pasakyti negali, vakare, kuomet jau buvo pradėję temti, tikslios valandos pasakyti negali, važiuojant R. K. gatve, Kaune, iš karto už traukinių pervažos, šalia buvusios Petrašiūnų policijos nuovados, pamatė kaip trys vaikinai, kurie akivaizdžiai yra nepilnamečiai, užpuolė jam nepažįstamą vyriškį. Vienas iš vaikinų spyrė vyrui į nugarą, spyrė iš vaikinų grupės pats mažiausias. Vyras nuo spyrio nukrito ant žemės. Tuomet kiti du jaunuoliai taip pat priėjo prie to vyriškio, ir visi trys apieškojo to žmogaus drabužius. Jis matė, kaip tie vaikinai kažką ištraukė iš to žmogaus, tiksliai pasakyti ką, negali. Jis atsidarė automobilio langą ir pradėjo šaukti „ką darot“, jaunuoliai išsigando ir pradėjo bėgti. Jis bandė vytis vaikinus, bet nepavijo, iškvietė policijos pareigūnus. Policijai skambino iš telefono numerio 860879083 (1 t., b.l. 39);liudytojos G. T. parodymais, kuriais nustatyta, kad P yra jos sūnus. Apie šitą įvykį per daug nieko nežino, tik atėjo vienas berniukas ir pasakė, kad prie S namo sulaikė kažką. Nubėgo pasižiūrėti ir policija buvo sugavusi T ir S. Paklausė, kas atsitiko. Jie sakė kažkokio vyro pinigus ištraukė. Praėjus 20 min. parbėgo P namo. Paklausus ką prisidirbai, pasakė, kad iš bomžo paėmė pinigus ir parodė 3 eurus su centais. Ji tuos pinigus padėjo ant šaldytuvo į maišiuką, kad atiduotų tam vyrui. Vyrą buvo sutikus, tačiau šis nieko apie įvykį nesakė. P mokslai sekasi neblogai. Jis mokosi namuose, turi sveikatos problemų, dėl to jis vartoja vaistus (2 t., b.l. 68); liudytojos A. B. parodymais, kuriais nustatyta, kad S. B. yra jos sūnus, o T. P. ir P. T. yra sūnaus draugai. S atžvilgiu daugiau nėra bylų, šita viena. S, kaip vaikas yra geras, ji augina viena vaikus, jie abudu dirba, S pas ją ateina darbe padėti, visą laiką buvo geras. Mokslai S sekasi gerai, jis pasidaręs namų mokymą, atsiskaito, neturi įsiskolinimų. Po šito įvykio pergyveno (2 t., b.l. 68, 69);liudytojo L. J. P. parodymais, kuriais nustatyta, kad T. P. yra jo sūnus, kiti kaltinamieji yra jo kaimynai, pažįsta, kaip T draugus. Apie šitą įvykį sužinojo po kokios savaitės. Sūnus sakė, kad nieko nebuvo, ėjo, atėmė iš to vyro centus. Moksluose T buvo vienas iš geriausių, dabar gal paauglystė įtakojo. Daugiau bylų sūnaus atžvilgiu nėra. Mokykloje sekasi gerai, auklėtoja neskambina (2 t ., b.l. 69);Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos mobilaus būrio vyriausiojo patrulio K. V. 2016-04-21 tarnybiniu pranešimu, kuriuo nustatyta, kad 2016-04-21 dirbant kartu su vyr. patruliu D. N., apie 20:30 val. iš Kauno apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą vykti į (duomenys neskelbtini), pranešėjas matė kaip 1 vyrą apiplėšė ir sumušė, pranešėjas mato, kur pabėgo. Nuvykus į minėtą vietą juos pasitiko pranešėjas E. R. ir paaiškino, kad važiuodamas automobiliu (duomenys neskelbtini) namu, pastebėjo kaip 3 asmenys užpuolė vyriškį, vienas iš jų spyrė nukentėjusiam į nugarą, kuris pargriuvo ant žemės, o kiti 2 jaunuoliai kraustė kišenes, jam surikus „Ką čia darot!!“ visi jaunuoliai pabėgo į skirtingas puses. Kaip vėliau paaiškėjo nukentėjusysis asmuo benamis A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis R. K. nakvynės namuose, teigė, kad jį užpuolė 3 asmenys iš matymo žinantis kas tokie, iš jo pagrobė apie 10 eurų. Vyriškis išoriškai nebuvo sužeistas, pasiūlius GMP jis atsisakė, teigė, kad šiuo metu yra truputį išgėręs pareiškimo dabar nerašys, kreipsis kitą dieną į Petrašiūnų nuovadą ir parašys pareiškimą. Pagal liudininko ir nukentėjusio apibūdintus jaunuolius, važinėdami R. K. ir aplinkinėse gatvėse po kiek laiko pastebėjo 2 asmenis, kurie juos pamatę pradėjo bėgti į skirtingas puses. Kolega vieną asmenį sulaikė, kito asmens jis nerado. Vėliau paaiškėjo, jog sulaikytasis T. P., gim. (duomenys neskelbtini), kurį apklausus kur kiti draugai jis pasakė kur gyvena kitas draugas, kuris bėgo kartu nuo jų. Nuvykus į asmens nurodytą adresą kur jis gyvena, prie jų priėjo kitas nuo jų bėgęs asmuo S. B., gim. (duomenys neskelbtini) , paklausus jų kur trečias asmuo kartu su jais buvęs plėšime jie nežinojo, tačiau bendraujant su jais prie jų priėjo ieškomo trečio asmens mama G. T., kuri nurodė, kad nežino, kur jos sūnus. Trečias plėšime dalyvavęs asmuo P. T.. Sulaikyti minėti 2 jaunuoliai neneigė, kad dalyvavo plėšime (1 t., b.l.8);Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos mobilaus būrio vyriausiojo patrulio D. N. 2016-04-21 tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyto analogiškos aplinkybės kaip ir K. V. tarnybiniame pranešime (1 t., b.l.9) 2016-04-21 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo nustatyta, kad nusikalstama veika padaryta Kaune, prie (duomenys neskelbtini) namo (1 t., b.l.12-15); kaltinamasis P. T., suvestas akistaton su kaltinamuoju S. B., parodė, kad jis kartu su S. B. ir T. P. buvo susitarę užpulti nukentėjusįjį. S. B. taip pat patvirtino, kad toks susitarimas buvo. P. T. parodė, kad jie visi trys buvo susitarę, ką kiekvienas darys. Jis turėjo įkišti ranką į kišenę, S. B. ir T. P. turėjo jam padėti, jeigu nukentėjusysis priešinsis. Jis ranką į kišenę įkišo, ką kiti du darė, jis nematė. S. B. taip pat patvirtino, kad visi buvo susitarę, ką kiekvienas darys. P. T. turėjo kišti ranką į kišenę, jei nukentėjęs kažką darys, jie su T turės padėti jam. P į kišenę ranką įkišo vienas. Jis su T. P. tik žiūrėjo. Jie nieko nedarė, nes vyriškis nesipriešino, jų pagalbos nereikėjo. Kuomet pamatė vyriškį, kuris kažką jiems šaukti pradėjo, visi pabėgo (1 t., b.l.40-41);kaltinamasis P. T., suvestas akistaton su kaltinamuoju T. P., parodė, kad jis kartu su įtariamuoju S. B. ir T. P. buvo susitarę užpulti nukentėjusįjį. T. P. taip pat patvirtino, kad toks susitarimas buvo. P. T. parodė, kad jie visi trys buvo susitarę, ką kiekvienas darys. Jis turėjo įkišti ranką į kišenę, S. B. ir T. P. turėjo jam padėti, jeigu nukentėjusysis priešinsis. Jis ranką į kišenę įkišo, ką kiti du darė, jis nematė. T. P. taip pat patvirtino, kad visi buvo susitarę, ką kiekvienas darys. P. T. turėjo kišti ranką į kišenę, jei nukentėjęs kažką darys, jie su S. B. turės padėti jam. P į kišenę ranką nukentėjusiajam įkišo. T. P. su S. B. tik žiūrėjo. Jie nieko nedarė, vyriškis nesipriešino, jų pagalbos nereikėjo. Kuomet pamatė vyriškį, kuris kažką šaukti pradėjo visi pabėgo (1 t., b.l. 42-43).asmens parodymų atpažinti metu nukentėjusysis A. K. jį apiplėšusių asmenų neatpažino (1 t., b.l. 44-51); asmens parodymų atpažinti metu liudytojas E. R. atpažino asmenį - P. T., kuris vieną kartą spyrė nukentėjusiajam į nugarą. Kitų asmenų neatpažino (1 t., b.l. 52-57);kaltinamasis P. T. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo metu, kuriuose nurodė, kad kas, kaip spyrė vyriškiui nurodyti negali (1 t., b.l. 58-61);kaltinamasis S. B. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo metu, kuriuose nurodė, kad P. T. nepažįstamas vyriškiui kišo ranką į kišenę, vyriškis nugriuvo (1 t., b.l. 62-65);kaltinamasis T. P. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo metu, kuriuose nurodė, kad P. T. pagriebė vyriškiui už kišenės, parvertė vyriškį (1 t., b.l. 66-69); P. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b.l.107,108);S. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b.l.148-150).

BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Būtinieji plėšimo objektyvieji požymiai yra turto pagrobimas ir prievartos (tiek fizinės, tiek psichinės) panaudojimas. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Taigi, kvalifikuojant veiką pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad kaltininkas turėjo sumanymą, siekė pagrobti svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis kasacinėje byloje Nr.2K-580-895/2015).

Išklausius teisme liudytojų parodymų, pagarsinus nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, įvertinus byloje esančius policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus, apžiūros protokolus bei kitą surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, teismas sprendžia, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, būtent kaltinamieji P. T., S. B. ir T. P., S. B. ir T. P. saugant aplinką, P. T. spyrus A. K. vieną kartą į nugarą, o nuo šio spyrio A. K. nukritus ant žemės, iš dešinės jo kelnių kišenės pagrobė svetimą, A. K. priklausantį turtą - 10,00 Eur grynųjų pinigų. Kaltinamieji savo kaltę pripažino iš dalies, sutiko, kad paėmė nukentėjusiojo A. K. pinigus, tačiau neigė, kad P. T. spyrė jam į nugarą, dėl ko nukentėjusysis nukrito. Toks neigimas laikytinas gynybinio pobūdžio pasirinkta pozicija, kurios nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. Kaltinamųjų nurodytas aplinkybes paneigia nukentėjusiojo A. K. ikiteisminio tyrimo duoti ir teisiamojo metu pagarsinti parodymai, kad jam spyrė į nugarą, dėl ko jis nukrito. Jam nukritus vienas iš jaunuolių iš kišenės ištraukė 10 Eur monetomis. Aplinkybes dėl spyrio į nugarą patvirtina ir liudytojo E. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamajame posėdyje pagarsinti parodymai, kad jis matė, kaip vienas iš vaikinų spyrė vyrui į nugarą, vyras nuo spyrio nukrito ant žemės, visi trys apieškojo to žmogaus drabužius ir kažką ištraukė iš to žmogaus. Liudytojas E. R. asmens parodymų atpažinti metu atpažino T. T., kaip asmenį, kuris spyrė nukentėjusiajam. Nukentėjusiojo ir liudytojo E. R. nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytojais apklausti policijos pareigūnai K. V. ir D. N., kurie atvyko į įvykio vietą, ir jiems tiek nukentėjusysis, tiek ir pranešėjas E. R. nurodė, kad nukentėjusiajam buvo spirta į nugarą ir vėliau iš jo pagrobti pinigai.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamųjų veika 2016-04-21, apie 20.30 val., prie gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, pasireiškė tyčia, jie veikdami bendrai iš anksto susitarę apiplėšti A. K., S. B. ir T. P. saugant aplinką, P. T. panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. K. ir spirdamas jam vieną kartą į nugarą, nuo šio spyrio A. K. nukritus ant žemės, iš dešinės jo kelnių kišenės pagrobė svetimą, A. K. priklausantį turtą - 10,00 Eur grynųjų pinigų, numatė, kad turto savininkui bus padaryta žala ir norėjo šį turtą užvaldyti. Kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. sudėtį, kvalifikuota teisingai ir įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamiesiems bausmę, vadovaujasi BK 54 str. išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei BK 80-81 str., 90-91 str. numatytais bausmių skyrimo ypatumais nepilnamečiams, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jo sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytų poveikio priemones ir jų veiksmingumą, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui P. T., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryta tyčinė nusikalstama veika), kaltės formą (nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikalstama veika padaryta siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), padarytas vienas apysunkis nusikaltimas, kaltinamojo asmenybę, jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą. P. T. teistas vieną kartą, teismo baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs, jo atžvilgiu nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla (1 t., b.l.76,77), administracinėmis nuobaudomis nebaustas (1 t., b.l.79). Kauno (duomenys neskelbtini) mokykloje vertinamas patenkinamai, neturėjo drausmės pažeidimų (1 t., b.l.84). Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1 t., b.l.86), VšĮ Kauno (duomenys neskelbtini) poliklinikos Psichikos sveikatos centro apskaitoje nėra registruotas (1 t., b.l.88). G. T. Kauno m. VTAS socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikų, sąraše nėra įrašyta (1 t., b.l.91). P. T. yra įtrauktas į Kauno apskrities VPK Kauno miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Veiklos skyriaus policiją dominančių vaikų informacinę apskaitą nuo 2014-10-10 (1 t., b.l.95).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės priemonių parinkimo nepilnamečiui, prioritetas turi būti teikiamas nepilnamečio pataisymui, neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. paskiriant auklėjamojo poveikio priemones, kontroliuojant nepilnamečio elgesį, sulaikant jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo bei palaipsniui pripratinant jį prie normalaus (visuomenei priimtino) gyvenimo būdo, tokiu būdu prisidedant prie jo pilnavertės asmenybės ugdymo. Realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nepilnamečiui turi būti paskutinė priemonė (ultima ratio), kuria siekiama paveikti nusikaltusį asmenį. Skiriant nepilnamečiui realią laisvės atėmimo bausmę itin atidžiai turi būti įvertinta tai, ar tokia bausmė yra būtina siekiant pakeisti nepilnamečio nusikalstamus polinkius, ar šiam tikslui pasiekti pakaktų ir laisvės atėmimo bausmės nepilnamečiui paskyrimo, atidedant jos vykdymą. Nesant tokiam būtinumui paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neatitiktų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, prieštarautų teisingumo, proporcingumo imperatyvams.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, bei įvertinus kaltinamojo elgesį teismo posėdžio metu, jį charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad jis yra nepilnametis, šiuo metu mokosi, todėl BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė – areštas, negali būti skiriamas, nes būtų sutrikdytas jo mokymosi procesas, jis būtų izoliuotas nuo visuomenės, todėl šiuo atveju, nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina savo rūšimi griežčiausia iš BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytų bausmių – terminuotas laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, įvertinus tai, kad jis nepilnametis, bausmės dydis nustatytinas artimas bausmės minimumui.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis P. T. iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi, yra nepilnametis, jauno amžiaus, mokykloje vertinamas patenkinamai, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad P. T. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti bausmės vykdymą atidedant minimaliausias terminui, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones.

Teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui S. B., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryta tyčinė nusikalstama veika), kaltės formą (nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikalstama veika padaryta siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), padarytas vienas apysunkis nusikaltimas, kaltinamojo asmenybę, jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą. S. B. neteistas, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 str. pagrindu (1 t., b.l.114,115, 2 t., b.l.16-21), administracinėmis nuobaudomis nebaustas (1 t., b.l.117). Kauno (duomenys neskelbtini) mokykloje vertinamas patenkinamai, neturėjo drausmės pažeidimų (1 t., b.l.121,122). A. B. Kauno m. VTAS socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikų, apskaitoje dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaikų nepriežiūros registruota nuo 2016-05-19, jai yra teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos (1 t., b.l.124). Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1 t., b.l.86), VšĮ Kauno (duomenys neskelbtini) poliklinikos Psichikos sveikatos centro įskaitoje neregistruotas (1 t., b.l.130). S. B. nėra įrašytas į Kauno apskrities VPK Kauno miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Veiklos skyriaus policiją dominančių vaikų informacinę apskaitą (1 t., b.l.134).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės priemonių parinkimo nepilnamečiui, prioritetas turi būti teikiamas nepilnamečio pataisymui, neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. paskiriant auklėjamojo poveikio priemones, kontroliuojant nepilnamečio elgesį, sulaikant jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo bei palaipsniui pripratinant jį prie normalaus (visuomenei priimtino) gyvenimo būdo, tokiu būdu prisidedant prie jo pilnavertės asmenybės ugdymo. Realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nepilnamečiui turi būti paskutinė priemonė (ultima ratio), kuria siekiama paveikti nusikaltusį asmenį. Skiriant nepilnamečiui realią laisvės atėmimo bausmę itin atidžiai turi būti įvertinta tai, ar tokia bausmė yra būtina siekiant pakeisti nepilnamečio nusikalstamus polinkius, ar šiam tikslui pasiekti pakaktų ir laisvės atėmimo bausmės nepilnamečiui paskyrimo, atidedant jos vykdymą. Nesant tokiam būtinumui paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neatitiktų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, prieštarautų teisingumo, proporcingumo imperatyvams.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, bei įvertinus kaltinamojo elgesį teismo posėdžio metu, jį charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad jis yra nepilnametis, šiuo metu mokosi, todėl BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė – areštas, negali būti skiriamas, nes būtų sutrikdytas jo mokymosi procesas, jis būtų izoliuotas nuo visuomenės, todėl šiuo atveju, nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina savo rūšimi griežčiausia iš BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytų bausmių – terminuotas laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, įvertinus tai, kad jis nepilnametis, bausmės dydis nustatytinas artimas bausmės minimumui.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis S. B. iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi, yra nepilnametis, jauno amžiaus, mokykloje vertinamas patenkinamai, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad S. B. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti bausmės vykdymą atidedant minimaliausias terminui, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones.

Teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui T. P., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryta tyčinė nusikalstama veika), kaltės formą (nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikalstama veika padaryta siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), padarytas vienas apysunkis nusikaltimas, kaltinamojo asmenybę, jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą. T. P. neteistas, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 str. pagrindu (1 t., b.l.156,157, 2 t., b.l.16-21), administracinėmis nuobaudomis nebaustas (1 t., b.l.159). R. P. ir L.J. P. Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS socialinės rizikos grupės šeimų, auginančių vaikų, apskaitoje dėl girtavimo, socialinių įgūdžių stokos ir vaikų nepriežiūros registruota nuo 2009 m. T. P. Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS socialinės rizikos grupės vaikų apskaitoje dėl delinkventinio elgesio neregistruotas (1 t., b.l.165). Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1 t., b.l.167), VšĮ Kauno (duomenys neskelbtini) poliklinikos Psichikos sveikatos centro apskaitoje nėra registruotas (1 t., b.l.169). Kauno (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje vertinamas patenkinamai, kartais nesilaiko mokinio taisyklių (1 t., b.l.173). T. P. yra įrašytas į Kauno apskrities VPK Kauno miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Veiklos skyriaus policiją dominančių vaikų informacinę apskaitą nuo 2016-06-03 (1 t., b.l.177).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės priemonių parinkimo nepilnamečiui, prioritetas turi būti teikiamas nepilnamečio pataisymui, neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. paskiriant auklėjamojo poveikio priemones, kontroliuojant nepilnamečio elgesį, sulaikant jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo bei palaipsniui pripratinant jį prie normalaus (visuomenei priimtino) gyvenimo būdo, tokiu būdu prisidedant prie jo pilnavertės asmenybės ugdymo. Realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nepilnamečiui turi būti paskutinė priemonė (ultima ratio), kuria siekiama paveikti nusikaltusį asmenį. Skiriant nepilnamečiui realią laisvės atėmimo bausmę itin atidžiai turi būti įvertinta tai, ar tokia bausmė yra būtina siekiant pakeisti nepilnamečio nusikalstamus polinkius, ar šiam tikslui pasiekti pakaktų ir laisvės atėmimo bausmės nepilnamečiui paskyrimo, atidedant jos vykdymą. Nesant tokiam būtinumui paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neatitiktų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, prieštarautų teisingumo, proporcingumo imperatyvams.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, bei įvertinus kaltinamojo elgesį teismo posėdžio metu, jį charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad jis yra nepilnametis, šiuo metu mokosi, todėl BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė – areštas, negali būti skiriamas, nes būtų sutrikdytas jo mokymosi procesas, jis būtų izoliuotas nuo visuomenės, todėl šiuo atveju, nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina savo rūšimi griežčiausia iš BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytų bausmių – terminuotas laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, įvertinus tai, kad jis nepilnametis, bausmės dydis nustatytinas artimas bausmės minimumui.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis T. P. iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi, yra nepilnametis, jauno amžiaus, mokykloje vertinamas patenkinamai, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad T. P. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti bausmės vykdymą atidedant minimaliausias terminui, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktinių įrodymų nėra.

P. T. ir S. B. paskirtos kardomosios priemonės - rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str., 273 str., 291 str., 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 313 str. 3 d., 432 str. 3 d.,

nusprendžia:

P. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 92 str., 82 str. 1 d. 3, 5 p., 85 str., 87 str. 2 d. 2 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. bei tęsti mokslą ar dirbti, nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus, įpareigojant nuteistąjį per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, išdirbant per mėnesį ne mažiau kaip po 10 (dešimt) valandų.

S. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 92 str., 82 str. 1 d. 3, 5 p., 85 str., 87 str. 2 d. 2 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. bei tęsti mokslą ar dirbti, nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus, įpareigojant nuteistąjį per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, išdirbant per mėnesį ne mažiau kaip po 10 (dešimt) valandų.

T. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 92 str., 82 str. 1 d. 3, 5 p., 85 str., 87 str. 2 d. 2 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. bei tęsti mokslą ar dirbti, nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus, įpareigojant nuteistąjį per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, išdirbant per mėnesį ne mažiau kaip po 10 (dešimt) valandų.

Kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Algirdas Giedraitis