- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-09
- Bylos Nr.
- 2-10-671/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- E. S.
- Suinteresuotas asmuo
- V. G., Z. S., Telšiu rajono 3-iojo notaru biuro
- Kategorijos
- 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Telšiu rajono apylinkes teismo teiseja A. A., sekretoriaujant G. N., dalyvaujant pareiškejo atstovams V. S., advokatui A. J., teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal pareiškejo E. S. pareiškima suinteresuotiems asmenims V. G., Z. S., Telšiu rajono 3-iojo notaru biuro notarui G. P., Telšiu apskrities valstybinei mokesciu inspekcijai, del termino priimti palikima pratesimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustate:
Šalies argumentai
pareiškejas, vadovaudamasis CK 5.11 str. 1 d. 1 p., 5.50 str., 5.57 str. 1 d., praše pratesti del svarbiu priežasciu praleista termina priimti 1997-11-17 Dirvonenu k., Upynos sen., Telšiu r. mirusios seneles Z. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikima pagal istatyma. Nurode, kad jo tevai P. G. ir E. S. nebuvo iregistrave santuokos, ilga laika gyvendami kartu faktineje santuokoje susilauke ir užaugino du vaikus, t. y. ji ir seseri Z. S.. Jo tevas P. G. 2008-04-05 mire nepalikes jokio patvarkymo del savo turto. Abu su seserimi apsisprende, kad tevo palikima priims jis, nes sesuo užimta studijose. Po laidotuviu pradejus rupintis paveldejimo klausimais, paaiškejo, kad jo gimimo liudijime nera irašo apie teva. Kadangi nenustatyta tevyste, jis negali paveldeti tevo turto. Telšiu rajono apylinkes teisme 2008-04-25 užvede byla tevystes juridiniam faktui nustatyti. Teismas 2008-08-05 sprendimu civilineje byloje Nr. 2-824-187/2008 nustate juridine reikšme turinti fakta, kad 2008-04-05 mires P. G. yra jo, E. S., tevas. Taip igijo teise paveldeti tevo turta. 2008-08-05, teismo sprendimui dar neisiteisejus, paaiškejo, kad V. G. notaras G. P. 2008-07-23 išdave paveldejimo teises pagal istatyma liudijima Nr. T3GP-9443. Pagal ši liudijima atsakovas V. G. paveldejo ir VI Registru centro Telšiu filiale iregistravo savo daiktines teises i mirusiam tevui P. G. iki mirties nuosavybes teise priklausiusi 7,76 ha ploto, 12491 Lt vidutines rinkos vertes žemes sklypa, unikalus Nr. 7809-0002-0024, kadastrinis 7809/0002:24, Dirvonenu k.v. (registro Nr. 78/10036). Isiteisejus teismo sprendimui civilineje byloje Nr. 2-824-187/2008 bei ji iregistravus civilines metrikacijos istaigoje, igijo teise pagal istatyma paveldeti P. G. turta, o taip pat kreipiantis i teisma reikalauti pripažinti negaliojanciu išduota paveldejimo teises pagal istatyma liudijima. Tokiu atveju V. G. netektu teises paveldeti P. G. turta, kadangi V. G. yra P. G. brolis, t. y. sutinkamai su CK 5.11 str. 1 d. 4 p., ketvirtosios eiles ipedinis. Sutinkamai su CK 5. 11 str. 2 d., trecios, ketvirtos, penktos ir šeštos eiles ipediniai paveldi, jei nera pirmesnes eiles ipediniu, jeigu šie ipediniai atsisake palikimo arba iš ju atimta paveldejimo teise. Todel 2008-09-30 Telšiu rajono apylinkes teisme užvede civiline byla del paveldejimo teises pagal istatyma liudijimo pripažinimo negaliojanciu ir teisiniu pasekmiu panaikinimo (bylos Nr. 2-64-344/2009), kuri tebera neišnagrineta, nes V. G. pateike prašyma del proceso civilineje byloje Nr. 2-824-187/2008 atnaujinimo, gincydamas joje nustatyta juridine reikšme turinti fakta, kad velionis P. G. yra jo tevas. Ši byla išnagrineta 2009-03-23 nutartimi, kuria V. G. prašymas atmestas kaip nepagristas, o 2008-08-05 sprendimas šioje byloje paliktas nepakeistas. Šiuo pareiškimu yra priverstas kreiptis i teisma kad igytu galimybe paveldeti 1997-11-17 Dirvonenu k., Upynos sen., Telšiu r. mirusios seneles Z. G., t. y. velionio tevo mamos, palikima, apie kuri jam tapo žinoma bylinejimosi del tevystes (po proceso civilineje byloje Nr. 2-824-187/2008 atnaujinimo) metu. Posedžiu metu iš V. G. daromu užuominu sužinojo, kad gali buti, jog iki mirties senele turejo dar viena žemes sklypa Dirvonenu k., Upynos sen., Telšiu r., kuris nepaveldetas. Sutinkamai su CK 5.12 str., nesant testamentines palikejo valios, seneles žeme galejo paveldeti velionis jo tevas ir jo brolis V. G., kaip pirmos eiles ipediniai (CK 11 str. 1 d. 1 p.), vieninteliai mirties momentu gyvi buve veliones vaikai, nes kiti trys seneles Z. G. vaikai, jo tevo ir V. G. broliai, yra mire nepalikdami palikuoniu. Pagal CK 5.12 str., palikejo vaikaiciai ir provaikaiciai paveldi pagal istatyma kartu su paveldinciais atitinkamai pirmos arba antros eiles ipediniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebera gyvo to iš ju tevu, kuris butu buves ipedinis. Jie lygiomis dalimis paveldi ta dali, kuri butu priklausiusi mirusiam ju tevui ar motinai paveldint pagal istatyma. Mano, kad terminas yra praleistas del V. G. nesažiningumo bei jo iniciatyva vykstancio bylinejimosi, taip pat del jo nežinojimo apie nepaveldeto seneles turto egzistavima. Formaliai teise paveldeti tevo ir seneles turta jam atsirado nuo tevystes juridinio fakto iregistravimo momento 2008-09-12, kai CK 5.50 str. 3 d. nustatytas terminas kreiptis del seneles palikimo priemimo jau seniai buvo praejes. Kreiptis del termino palikimui priimti pratesimo tuo metu negalejo, nes šie tevystes duomenys, o kartu ir jo teise paveldeti, V. G. buvo užgincyti atnaujinus procesa byloje Nr. 2-824-187/2008, kuri užbaigta 2009-03-23 nutartimi, isiteisejusia 2009-03-30. Nuo šios datos termino negalima skaiciuoti, nes tada tiksliai nežinojo apie seneles turta. Apie seneles vardu registruota žeme sužinojo tik gaves 2009-05-14 Registro Nr. 78/11704 išraša. Terminas skaiciuotinas nuo šios datos, kada jo paveldetojo teises jau nebebuvo gincijamos ir jis tikrai isitikino paveldimo turto egzistavimu. Taigi formaliai CK 5.50 str. 3 d. nustatytas 3 men. terminas, skaiciuojant nuo sužinojimo datos, net nera praleistas. Daugiau pirmos eiles paveldetoju nera. Be tevo P. G. velioniai seneliai turejo dar keturis sunus - A. G., kuris mire vaikysteje (nesulaukes 6 m.), M. G., mirusi apie 1966 m., J. G., kuris nusižude 51 m. amžiaus, taip pat suinteresuotu asmeniu itraukta V. G.. Jo ir jo mamos žiniomis, vaiku nei vienas G., išskyrus P., neturejo. Z. S., kuri yra jo sesuo (nors dokumentais nepatvirtinta, kad P. G. yra jos tevas), itraukta kaip potenciali ipedine, iki šiol išlaikanti galimybe inicijuoti tevystes nustatymo byla.
Pareiškejo atstovas advokatas A. J. palaike pareiškima ir patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, praše ji tenkinti. Paaiškino, kad pareiškejas praleido termina priimti palikima del svarbiu priežasciu, nes nebuvo nustatytas giminystes ryšys, o ši ryši nustatyti trukde V. G., ivairiais teisiniais budais gincydamas tevystes nustatymo sprendima. Vadovaujantis LR CK 5.57str.1d., praše pratesti pareiškejui termina mociutes palikimui priimti.
Pareiškejo atstove V. S. palaike pareiškima ir praše ji tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Telšiu apskrities valstybinei mokesciu inspekcija pateike atsiliepima i pareiškima, kuriame nurode, kad neprieštarauja, jog pareiškejui butu pratestas praleistas istatymo nustatytas terminas seneles Z. G., mirusios 1997-11-17, palikimui, esanciam Dirvoneliu k., Upynos sen., Telšiu r., priimti, jeigu pareiškejo pareiškime išdestytos aplinkybes bus irodytos bylos nagrinejimo metu.
Suinteresuotas asmuo V. G. pateike atsiliepima i pareiškima, kuriame nurode, kad su pareiškimu nesutinka ir prašo pareiškima atmesti kaip nepagrista, bei priteisti iš pareiškejo jo turetas bylinejimosi išlaidas. Nurode, kad Telšiu rajono apylinkes teismas 2008-08-05 prieme sprendima civilineje byloje Nr. 2-824-187/2008, kuriuo nustate juridine reikšme turinti fakta, kad pareiškejas yra jo mirusio brolio P. G. sunus. Telšiu rajono apylinkes teisme yra nagrinejama civiline byla Nr. 2-64-344/2009 pagal ieškovo E. S. ieškini atsakovui V. G. del paveldejimo teises pagal istatyma liudijimo pripažinimo negaliojanciu ir teisiniu pasekmiu taikymo. 2009-03-30 isiteisejo nutartis, kuria buvo atmestas jo prašymas del Telšiu rajono apylinkes teismo 2008-08-05 sprendimo panaikinimo ir atnaujintas 2008-08-05 sprendimo civilineje byloje Nr. 2-824-187/2008 vykdymas. Pareiškejas jau iki isiteisejus 2009-03-30 teismo nutarciai, žinojo apie jo mamos tureta turta, taciau laiku su pareiškimu i teisma nesikreipe, todel visos nurodytos aplinkybes, kurias pareiškejas laiko svarbiomis, negali buti laikomos svarbiomis. Terminas palikimui priimti negali buti pratestas. Taip pat nera butinu irodymu, patvirtinanciu, jog jo mirusio brolio P. G. mama buvo Z. G., o ivairiuose civilines bukles aktuose yra irašyti skirtingi irašai apie turto palikeja, todel nepanaikinus šiu netikslumu ir prieštaravimu, pareiškimas negali buti tenkintinas. Jo mama Z. G. mire 1997-11-16. Mirties vieta - Statybininku g. 28-3, Klaipedos m. Ši vieta laikoma ir palikimo atsiradimo vieta, nes iki mirties Z. G. kelis menesius gyveno pas ji, adresu Statybininku g. 28-3, Klaipedos m. Keleta metu iki mirties jo mama sunkiai sirgo, nuolat gydesi ligoninese ir beveik nevaikšciojo. Jai buvo reikalinga nuolatine priežiura ir slauga, todel ja pasirupinti jis privalejo. Iki mirties Z. G. gyveno bute, esanciame Statybininku g. 28-3, Klaipedos m. Šiame bute kartu gyveno ir jis su šeima. Bute liko Z. G. asmeniniai daiktai, namu apyvokos ir buities daiktai, kt. Po mamos mirties jis liko gyventi šiame bute ir gyvena iki šiol, todel faktiškai prieme ir valdo palikima, atsiradusi po mamos Z. G. mirties (LR CK 5.51 str. 1 d.). Iki šiol negalejo su pareiškimu kreiptis i teisma, nes nepanaikinti prieštaravimai, esantys civilines bukles aktu irašuose. LR CK 5.12 str. numato paveldejima atstovavimo teise, kuriame nurodyta, kad palikejo vaikaiciai ir provaikaiciai paveldi pagal istatyma kartu su paveldinciais atitinkamai pirmos arba antros eiles ipediniais tik tuo atveju, jei palikimo atsiradimo metu nebera gyvo to iš ju tevu, kuris butu buves ipedinis. Tik tuo atveju jie lygiomis dalimis paveldi ta dali, kuri butu priklausanti mirusiam ju tevui ar motinai paveldint pagal istatyma. Palikimo atsiradimo momentas - jo mamos Z. G. mirties data, t. y. 1997-11-16. Jo brolis P. G. mire 2008-04-05. Vadovaujantis CK 5.12 str. nuostatomis, pareiškejas gali paveldeti pagal istatyma, jei Z. G. mirties diena, t. y. 1997-11-16, jos ipedinis P. G. jau butu mires. P. G. iki savo mirties nesikreipe i notara su pareiškimu priimti palikima, todel palikimo neprieme. Kadangi P. G. palikimo neprieme, nepriimto palikimo negali priimti ir jo ipedinis.
Suinteresuotas asmuo V. G. i teismo posedi neatvyko, apie posedžio vieta ir laika jam buvo pranešta tinkamai.
Suiteresuoti asmenys Z. S. ir Telšiu rajono 3-ojo notaro biuro notaras G. P. atsiliepimo i pareiškima nepateike, i teismo posedi neatvyko, apie posedžio vieta ir laika jiems pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Iš pareiškimo turinio ir pareiškejo atstovu paaiškinimo, giminyste irodanciu dokumentu (b.l. 3-7; 48, civilines bylos Nr.2-824-187/2008 - b.l.122), Nekilnojamojo turto registro duomenu banko išrašo (b.l.15), matyti kad 1997 11 16 mirus Z. G., liko palikimas. Iš civilines bylos Nr.2-824-187/2008 medžiagos (b.l.122) matyti, kad pareiškejas E. S. tevyste nusistate 2008 08 05 Telšiu rajono apylinkes tesimo sprendimu, po ko suinteresuotas asmuo V. G. iniciavo proceso atnaujinima ir 2009 03 23 Telšiu rajono apylinkes teismo nutartimi V. G. prašymas del Telšiu rajono apylinkes teismo 2008 08 05 sprendimo panaikinimo buvo atmestas, o sprendimo vykdymo sustabdymas buvo panaikintas. Tokiu budu matyti, kad pareiškejas nusistate tevyste jau po savo tevo P. G. ir mociutes Z. G. mirties. Svarstant palikimo priemimo termino pratesimo klausima teismas pirmiausia turi nustatyti ar pareiškejas yra palikejo ipedinis. Pagal LR CK 5.11str. 1dalies 1 ir 2 punktus paveldint pagal istatyma ipediniai lygiomis dalimis yra 1) pirmos eiles – palikejo vaikai (tarp ju ir ivaikiai) ir palikejo vaikai gime po jo mirties; 2) antros eiles ipediniai – palikejo tevai (iteviai), vaikaiciai. LR CK 5.11str.2d. nustatyta, kad antros eiles ipediniai paveldi pagal istatyma tiktai nesant pirmos eiles ipediniu arba jiems nepriemus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visu pirmos eiles ipediniu atimta paveldejimo teise. CK 5.12 str. nustatyta, kad palikejo vaikaiciai ir provaikaiciai paveldi pagal istatyma kartu su paveldinciais atitinkamai pirmos arba antros eiles ipediniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebera gyvo to iš tevu, kuris butu buves ipedinis. Tokiu budu matyti, kad CK numatyti atvejai kai vaikaitis paveldi kaip antros eiles ipedinis ir atvejai, kai jis paveldi atstovavimo teise. Iš notaro G. P. liudijimo (b.l.94), ir 2011 05 04 Klaipedos apygardos teismo nutarties civilineje byloje Nr.2A-218-253/2011 (b.l.91-93, bei „Liteko“ informacine sistema), matyti, kad Z. G. sunus V. G. po mamos mirties kreipesi pas notara del palikimo priemimo ir yra pripažintas ipediniu pagal istatyma (LR CK 5.11str.1d.,1p.), tokiu budu pareiškejas E. S. kaip antros eiles ipedinis negali pretenduoti i mociutes turta. Iš byloje esanciu irodymu matyti, kad pareiškejo mociute mire 1997 11 17 (b.l.3), o pareiškejo tevas P. G. mire 2008 04 05 (b.l.5), t.y. praejus beveik 11 metu. Byloje nera duomenu, kad pareiškejo tevas kreipesi del palikimo, atsiradusio po jo mamos mirties, priemimo, tokiu budu, pareiškejui nepereina ir atstovavimo teise. Mirus pareiškejo mociutei, galiojo 1964m. CK redakcija. LR 1994 05 17 istatymu Nr.I-459 1964 metu CK 573str. buvo pakeistas, mirusio asmens vaikaicius priskiriant prie antros eiles ipediniu pagal istatyma, paveldinciu lygiomis dalimis su kitais antros eiles ipediniais, bei nustatant, kad palikejo vaikaiciai ir provaikaiciai, proseneliai ir proseneles, sunenai ir dukterecios, bei pusbroliai ir pusseseres paveldi ta dali, kuri butu priklausiusi mirusiam šaukiamos eiles ipediniui, paveldint pagal istatymus (573str.4d.). Tokiu budu, palikimo atsiradimo momentu galiojusiame 1964m. CK 573str. taip pat buvo nustatytos dvejopos mirusio asmens vaikaiciu paveldejimo pagal istatyma taisykles. Pareiškejo tevas nei per 1964m. CK nustatyta 6 menesiu termina, nei veliau - iki pat savo mirties, nesikreipe i notara del palikimo, likusio po Z. G. mirties, priemimo - palikimo neprieme, todel pareiškejas negali priimti palikimo atstovavimo teise. Remiantis nurodytais motyvais, pareiškimas kaip nepagristas – atmestinas.
Dalyvaujanciu byloje asmenu bylinejimosi išlaidos neatlyginamos (LR CPK 443str.6d.).
Rezoliucinė dalis
nutare:
pareiškima atmesti.
Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali buti skundžiama Šiauliu apygardos teismui per nutarti priemusi teisma.