Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Mindaugas Plučas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovui J. M. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, įteikti 2020 m. balandžio 9 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – asmeniškai. Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

CPK 285 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad sprendimo dėl atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priėmimo už akių klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus. Esant šioms aplinkybėms, priimamas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir surašo sutrumpintus motyvus. Atlikęs formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas patenkinti ieškinį visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2019 m. rugsėjo 27 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 700 Eur kreditą. Atsakovas savo prievolės tinkamai nevykdė, nesilaikė kredito grąžinimo grafiko. Teismas, atlikęs formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų: vartojimo kredito sutarties, pervedimo išrašo, skolos detalizacijos, pretenzijos, elektroninio pašto ir sms siųstų pranešimų, sąskaitos faktūros vertinimą ir atsakovei nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jos piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, įsitikino, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Pagal CK 6.205 straipsnį sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą. Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). Atsakovas minėtų įstatymo reikalavimų nesilaikė ir laiku sutartinių įsipareigojimų nevykdė, į ieškovės siųstus raginimus nereagavo, prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimų ar jų dydžio nepareiškė, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinas 657,33 Eur negrąžintas kreditas, 129,16 Eur palūkanos ir 2,96 Eur delspinigiai (CK 6.2 straipsnis, 6.38 straipsniai, 6.63 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai, 6.200, 6.205 straipsniai, 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.260, 6.261, 6.870, 6.873–6.874, 6.886 straipsniai, CPK 177, 185 straipsniai).

Už savalaikį kredito negrąžinimą atsakovei kyla sutarties pažeidimo pasekmės – ji turi mokėti ieškovei palūkanas (kompensacines palūkanas) nuo tos dienos, kai kreditas turėjo būti grąžintas, bet nebuvo grąžintas iki jo grąžinimo dienos (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju ieškovė reikalauja 74,59 procentų sutartinių palūkanų nuo 657,33 Eur kredito sumos nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki visiško prievolės įvykdymo. Prašomas priteisti palūkanų dydis nustatytas sutartyje, todėl šis reikalavimas tenkinamas.

Atsakovui, praleidusiam terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla piniginės prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovui įstatyme numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovės reikalavimas priteisti metines palūkanas už priteistą skolos sumą yra pagrįstas įstatymu, todėl tenkintina ir ši ieškinio dalis (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti 119 Eur už paslaugas pagal sutartį, kurios savo esme, teismo vertinimu, yra bylinėjimosi išlaidos. Joms pagrįsti ieškovė pateikė 2020 m. kovo 30 d. detalizaciją 119 Eur sumai. Vertinant šį ieškovės prašymą spręstina, jog šis procesinis reikalavimas yra susijęs su išlaidų atstovavimo paslaugoms, kurias teikė UAB „SE7“ atlyginimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 priimtoje 2015 m. balandžio 15 d. nutartyje suformulavo kelias aptariamam klausimui spręsti reikšmingas teisės aiškinimo taisykles: pirma, asmuo, nepatenkantis į CPK 56 straipsnyje nurodytų atstovų pagal pavedimą sąrašą, negali būti laikomas tinkamu atstovu civilinėje byloje (procesinio dokumento rengimas yra vertinamas kaip atstovavimas teisme); antra, įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovauja advokatas arba advokato padėjėjas, kitokios asmens patirtos atstovavimo išlaidos negali būti priteisiamos; trečia, CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1-8 punktuose; atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl kitam atstovavimo subjektui (teisines paslaugas teikiančiai bendrovei) sumokėtų sumų už atstovavimą atlyginimas negali būti priteisiamas CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė nepagrįstai 119 Eur už paslaugas įskaičiuoja į atsakovo skolą. Atsakovo skolą sudaro kredito sutarties pagrindu atsiradusi skola ir sutarties nevykdymo laiku pasekmės, nustatytas įstatymo ar sutarties (delspinigiai, palūkanos). Tuo tarpu minėtos 119 Eur išlaidos nėra nei kredito sutarties dalykas, nei šios dėl sutarties nevykdymo susidariusios netesybos ar palūkanos.

Ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovei proporcingai patenkintų 87 proc. (789,45 Eur x 100 proc. / 908,458 Eur) reikalavimų daliai priteistinas žyminis mokestis – 17,40 Eur (20 Eur x 87 proc. / 100) (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo, Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 ir 286 straipsniais, 290–292 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo J. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės kreditai“ (juridinio asmens kodas 302513887) 657,33 Eur (šešių šimtų penkiasdešimt septynių eurų 33 ct) negrąžintą kreditą, 129,16 Eur (vieno šimto dvidešimt devynių eurų 16 ct) palūkanas, 2,96 Eur (dviejų eurų 96 ct) delspinigius, 74,59 procentų dydžio sutartines metines palūkanas nuo 657,33 Eur kredito sumos nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki visiško skolos sumokėjimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (789,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17,40 Eur (septyniolikos eurų 40 ct) žyminį mokestį.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau jis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 (dvidešimt dienų) nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 (dvidešimt dienų) nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.