- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-27
- Bylos Nr.
- e2-8936-522/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Ieškovas
- A. O.
- Atsakovas
- V. K.
- Advokatai
- Rimantas Čatrauskas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. O. ieškinį atsakovui V. K. dėl avanso grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 1500 Eur sumokėtą avansą, 777,00 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje, o jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis, siekdamas savo namų valdoje (duomenys neskelbtini), sutvarkyti gerbūvį, kreipėsi į atsakovą dėl trinkelių klojimo. 2019 m. gegužės 15 d. atsakovas el. paštu atsiuntė sutarties projektą. Bendra sutarties vertė 3885 Eur. Atsiųsta sutartis buvo bendrinė, prie jos nebuvo sąmatos, darbai aprašyti bendromis frazėmis, nedetalizuoti. 2019 m. gegužės 17 d. šalys susitarė susitikti sodyboje, kad būtų apžiūrėta teritorija, įvertintas tikslus darbų kiekis, parodyti medžiagų pavyzdžiai, paaiškinta technologija ir sutarta kaina. 2019 m. gegužės 17 d. atsakovas į susitikimą atvyko kartu su keliais darbininkais ir pasiūlė ieškovui, kad darbai būtų atlikti greičiau, iš karto pradėti paruošiamuosius darbus. Per tą laiką, kol buvo aptariamos sutarties sąlygos, darbininkai pradėjo rankomis nukasinėti gruntą, žemes versdami čia pat. Apžiūrėjus teritoriją, aptarus darbus, atsakovas įsipareigojo patikslinti sutartį, pridėti detalią darbų ir medžiagų sąmatą ir atvežti pasirašytus dokumentus. Darbus atlikti atsakovas įsipareigojo iki 2019 m. birželio 1 d. Pagal atsakovo teiktą sutarties projektą numatytos 2 proc. netesybos už kiekvieną pradelstą laiku atlikti darbus dieną. Atsakovas, kad būtų greičiau vykdomi darbai, paprašė duoti 1500 Eur avansą medžiagoms nupirkti, kurį ieškovas sumokėjo atsakovui. Atsakovas jokio apskaitos dokumento ieškovui nedavė. Kitą savaitę atsakovas atvežė apie 6 m3 žvyro, daugiau jokių medžiagų neatvežė. Tai buvo paskutinis kartas, kai ieškovas matė atsakovą. Kurį laiką kėlęs ragelį ir žadėjęs atvažiuoti pabaigti darbus, greitai atsakovas į skambučius nustojo atsakinėti. Nei detalios sąmatos, nei pasirašytos sutarties, nei pinigų sumokėjimo kvito atsakovas ieškovui taip ir nepateikė, medžiagų neatvežė, darbų nepabaigė. Ieškovas 2019 m. birželio 11 d. informavo atsakovą apie sutarties nutraukimą ir paprašė grąžinti pinigus. Atsakovas pinigų negrąžino, o 2019 m. birželio 18 d. informavo, kad dėl finansinių problemų prisiimtų įsipareigojimų įvykdyti negali. Tarp šalių susiklostę santykiai kvalifikuotini kaip vartojimo rangos sutartis, nes užsakovas yra fizinis asmuo, jo užsakyto atlikti darbo rezultato paskirtis – tenkinti užsakovo ir jo šeimos buitinius poreikius, o rangovas yra verslininkas – fizinis asmuo, kuris vykdo veiklą pagal valstybinėje mokesčių inspekcijoje registruotą individualią veiklą. Ginčo atveju, atsakovas, nors ir įsipareigojo, nepateikė būtinos, teisingos ir esminės informacijos apie siūlomus darbus – detalios sąmatos, ketinamų naudoti medžiagų, technologinio proceso aprašymo. Ieškovas suklaidintas rimtų, tačiau tuo pačiu apgaulingų atsakovo ketinimų ir sukurto įvaizdžio, sutiko atsakovui sumokėti avansą. Ieškovui nutraukus sutartį, atsakovas turi grąžinti avansą už medžiagas, sumokėti sutartyje numatytas netesybas. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas sumažino ieškinio reikalavimą 111,32 Eur, nurodydamas kad tiek kainavo vieną kartą atvežtas 6 m3 žvyras.
Atsiliepimas
Atsakovas V. K. su pareikštu ieškiniu nesutiko. Jis atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad darbų atlikimo sutartis tarp užsakovo ir jo nebuvo patvirtinta. Su užsakovu susirašė ir el. paštu nusiuntė sutarties pirminį variantą, ir kiek galėtų kainuoti visas atliktas darbas. Susitikę objekto vietoje sutarties sąlygas papildė bendru sutarimu. Jo darbuotojai dalinai paruošė pagrindą trinkelių klojimui, buvo likę tik paruošti nulinį pagrindo aukštį ir sukloti trinkeles, trinkelių kraštus įrėminti plastikiniais borteliais. Kadangi objekte buvo jau įrengta veja, užsakovas pageidavo darbus atlikti rankiniu būdu, nors įprastai tokius darbus atlieka sunkioji technika (ekskavatorius). Darbuotojai kasdami tranšėją trinkelių pagrindui žemes krovė į karučius ir vežė nuo 50 iki 150 metrų atstumu į užsakovo nurodytą vietą rankiniu būdu, o ne krovė vietoje, kaip teigia užsakovas, nes toks buvo jo pageidavimas. Jie užsakovo pageidavimą įgyvendino. Lygiai taip pat ir užpilant tranšėjas žvyru 0/16 frakcija, darbas buvo atliekamas rankiniu būdu naudojant tik karučius, jokios statybinės technikos, išskyrus 100 kg vibroplokštę, pagrindo tankinimui. Prieš užpilant tranšėją žvyru, buvo tiesiama geotekstilė. Gavęs iš užsakovo 1500 Eur avansą, atsakovas įdėjo pinigus į savo asmeninę sąskaitą, kad galėtų padaryti pavedimą parduotuvei „Vienu ypu“ Širvintose, už trinkeles. Kadangi jis turėjo finansinį įsipareigojimą, antstolė nuskaičiavo nuo sąskaitos didžiąją dalį įdėtų pinigų. Savo asmeniniais pinigais privalėjo sumokėti ir darbuotojams atlyginimus, nors tuo metu jau jam buvo skolinga kita įmonė už atliktus darbus, kurių nėra gavęs iki šiol. Jis užsakovui pranešė ir paaiškino telefonu apie situaciją ir paprašė savo ruožtu apmokėti sąskaitą už rezervuotas trinkeles, tačiau užsakovas atsisakė, pareikšdamas, kad yra davęs pakankamą avanso dydį įgyvendinti užsakymą, neatsižvelgdamas į žmogiškuosius faktorius ir iškilusias kliūtis tą padaryti. Užsakovo teigimu, nepavykdavo su juo susisiekti telefonu, o tai būdavo, nes pats fiziškai dirba kiekvieną dieną dideliam technikos ir elektrinių įrankių triukšme, telefono dirbdamas nesinešioja, po gan nemažo dienos krūvio galėjo būti, kad ir pamiršdavo perskambinti. Jis nuo 2019 m. liepos 6 d. buvo priverstas darbuotojus išleisti neapmokamų atostogų iki 2019 m. rugsėjo 2 d. Nurodė, kad žvyras į objektą buvo vežamas du kartus, o objekte buvo dirbama 3 dienas: 1 dieną dirbo 6 darbininkai apie 12 val., 2 dieną dirbo jis ir dar du darbininkai apie 5 val. bei 3 dieną dirbo 3 darbininkai apie 7 val. Jis darbininkams mokėjo už darbą atlyginimus, taip pat vertina ir savo organizacines pastangas ir darbą, kas beveik visiškai sutampa su gautu avansu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad 2019 m. gegužės mėn. ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl trinkelių išklojimo ieškovo namų valdoje, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau -objektas). 2019 m. gegužės 15 d. atsakovas elektroniniu paštu atsiuntė ieškovui sutarties projektą, o 2019 m. birželio 17 d. šalys susitiko ieškovo namuose, kur buvo apžiūrėta teritorija, aptarti darbai, atsakovas įsipareigojo patikslinti sutartį, pridėti detalią darbų ir medžiagų sąmatą ir atvežti pasirašytus dokumentus. Darbus atlikti atsakovas įsipareigojo iki 2019 m. birželio 1 d. Bylos šalims susitarus dėl trinkelių klojimo darbų, tą pačią dieną atsakovo darbuotojai pradėjo darbus, o ieškovas atsakovui sumokėjo 1500 Eur avansą. Po to iki 2019 m. gegužės 31 d., t. y. dvi savaites, jokie darbai nebuvo atliekami. 2019 m. gegužės 31 d. į objektą buvo atvežta 6 m3 žvyro, kuris buvo išpiltas ir atsakovo darbuotojų tankinamas. Atsakovas nurodo, kad viso objekte dirbo 3 dienas. Ieškovas to neginčijo. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad trinkelių klojimo darbų atsakovas iki 2019 m. birželio 1 d., kaip buvo sutarta, neatliko. Ieškovas sutartį su atsakovu nutraukė 2019 m. birželio 11 d.
Statybos rangos sutartys išskiriamos pagal specifinį rangos dalyką – statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas sąlygas statybos darbams atlikti, priimti rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.681 straipsnio 1 dalis). Jei pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės (CK 6.681 straipsnio 4 dalis). Vartojimo statybos rangos sutartis gali būti apibrėžta kaip sutartis, kuria rangovas, besiverčiantis statybos verslu, įsipareigoja per nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo fizinio asmens užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, skirtus vartojimo ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti jų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Šios sutarties pagrindu tarp šalių susiklosto teisiniai santykiai, kuriems įtaką turi statybos proceso specifika, vartojimo rangos institutas ir kurių neapima bendrųjų rangos sutarties nuostatų teisinis reguliavimas. Vartojimo rangos sutarčiai taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis (CK 6.672 straipsnio 1, 2 dalys).
Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016, 31, 32 punktai).
Kaip jau buvo minėta, 2019 m. gegužės 17 d. ieškovas ir atsakovas sudarė žodinę sutartį dėl trinkelių klojimo darbų. Šios sutarties terminas – 2019 m. birželio 1 d. Nagrinėjamos bylos atveju trinkelių klojimo darbus įsigijo fizinis asmuo, minėtus darbus jis įsigijo asmeniniams ir šeimos poreikiams tenkinti, o sutartis buvo sudaryta su fiziniu asmeniu, kuris darbus atlieka veikdamas pagal valstybinėje mokesčių inspekcijoje registruotą individualią veiklą, t. y. su verslininku. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ginčo šalys sudarė žodinę vartojimo statybos rangos sutartį.
Ieškovas nurodė, kad atsakovas neįvykdė vartojimo statybos rangos sutarties ir prašė grąžinti sumokėtą avansą bei priteisti netesybas. Atsakovas su tuo nesutiko ir prašė avansą įskaityti už jo padarytus darbus.
CK 6.645 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu sutartis nenustato ko kita, rangovas darbus atlieka savo rizika ir savarankiškai nustato užsakovo užduoties įvykdymo būdus. Esminis vartojimo rangos šalių teisių ir pareigų reglamentavimo ypatumas – CK 6.673 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta užsakovo teisė bet kada iki darbo rezultato priėmimo nutraukti sutartį, sumokant dalį nustatytos kainos, proporcingą atliktam darbui. Užsakovo teisė nutraukti vartojimo rangos sutartį įstatyme nesiejama su rangovo padarytu sutarties pažeidimu, svarbiomis priežastimis ar kokiomis nors kitomis aplinkybėmis, tai reiškia, kad vartotojas rangos sutartyje gali pasinaudoti CK 6.673 straipsnio 2 dalyje nustatyta teise iki darbo rezultato priėmimo nutraukti sutartį laisva nuožiūra; ši užsakovo teisė galioja tol, kol rangovas nėra atlikęs darbo pagal sutartį, rangovui atlikus darbą, užsakovui atsiranda atliktų darbų priėmimo pareiga (CK 6.662 straipsnis). Taigi ieškovas ir įgyvendino CK 6.673 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisę nutraukti sutartį.
Byloje nėra ginčo, kad ieškovo ir atsakovo nustatytas sutarties objektas nebuvo sukurtas, t. y. trinkelės iki 2019 m. birželio 1 d. nebuvo išklotos. Šios aplinkybės neneigė ir pats atsakovas (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Kaip jau buvo minėta, ieškovas sutartį su atsakovu nutraukė 2019 m. birželio 11 d. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nei ieškovas, nei atsakovas neginčijo ir to, kad dalis darbų visgi buvo atlikta, t. y. nukastos žemės trinkelių pagrindui, išklota geotekstilė, atvežtas žvyras, kuris buvo tankinamas.
Sprendžiant klausimą dėl avanso priteisimo pažymėtina tai, kad bylos šalys neginčijo ir to, kad galutinė darbų atlikimo sutartis su detalia darbų ir medžiagų sąmata tarp ieškovo ir atsakovo pasirašyta nebuvo.
Kartu su atsiliepimu atsakovas pateikė pagrindo darbų sąmatą, kuri yra surašyta jo paties, ir iš kurios matyti, kad kuro išlaidos sudarė 80 Eur, žvyro pirkimas – 222 Eur, atlyginimas darbuotojams – 900 Eur, įrankių nusidėvėjimas – 5 Eur, iš viso 1207 Eur (el.b.l. 54). Vertinant šią atsakovo pateiktą darbų sąmatą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas pagrįsdamas patirtas kuro išlaidas nepateikė jokių kuro įsigijimo dokumentų, čekių ir pan., nenurodė, kokiu automobiliu buvo vykta, nepateikė automobilio techninio paso, sunaudoto kuro kiekiui apskaičiuoti. Tas pats pasakytina ir apie įrankių nusidėvėjimo išlaidas, kadangi nepateikta jokių įrodymų apie tai, kokie įrankiai buvo naudoti ir pan. Iš atsakovo pateikto darbo užmokesčio žiniaraščio matyti, kad 2019 m. gegužės mėn. su atsakovu dirbo 5 darbuotojai, o jų darbo užmokesčiui išmokėta 1293,94 Eur (el.b.l. 65). Tačiau iš pateikto žiniaraščio nėra aišku, kiek dienų per mėnesį, kokiuose objektuose, kiek darbuotojų dirbo. Analogiškai nėra aišku, kiek darbuotojų ir kiek dienų dirbo būtent ieškovo objekte, kadangi ieškovas nurodė, kad dirbta buvo dvi dienas, atsakovas nurodė, kad tris. Taip pat atsakovas nurodė, kad pirmą kartą dirbo 6 darbuotojai, antrą kartą – du darbuotojai ir jis pats, trečią kartą trys darbuotojai. Atkreiptinas dėmesys, kad žiniaraštyje nurodyti tik 5 darbuotojai, o ne 6, be to, nenurodytas pačio atsakovo darbo užmokestis. Be to, atsiliepime atsakovas nurodė, kad darbuotojams atlyginimus mokėjo iš savo asmeninių pinigų, nes tuo metu jau jam buvo skolinga kita įmonė už atliktus darbus, o didžiąją iš ieškovo gauto avanso dalį nuskaičiavo antstolė už atsakovo įsiskolinimus. Apibendrinant konstatuotina, kad iš atsakovo pateikto žiniaraščio nėra aišku, ar buvo ir kiek sumokėta atsakovo darbuotojams už darbą ieškovo objekte. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas, nors ir prašė įskaičiuoti avansą už atliktus darbus, tačiau jokių įrodymų apie tai, kiek ir kokie darbai yra verti, nepateikė. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats atsakovas nurodė, kad jo gautas 1500 Eur avansas nuo jo sąskaitos buvo nurašytas antstolio už skolą. Todėl galima daryti išvadą, kad jis ginčo avanso pagal paskirtį, t. y. ieškovo užsakymo vykdymui, negalėjo panaudoti ir nepanaudojo ir darbų neatliko dėl lėšų tam neturėjimo. Kadangi įrodymų atsakovas nepateikė, galima abejoti ir tuo, kad dėl nurodytos priežasties jis realiai yra atsiskaitęs ir su darbininkais už atliktus darbus ieškovo objekte.
Iš 2019 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitos faktūros Serija AND Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovas pirko 12 m3 žvyro, kuris su transportavimo išlaidomis kainavo 222,64 Eur. Iš krovinio važtaraščio Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tą pačią dieną žvyras buvo pristatyta ieškovo adresu. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad ieškovui 2019 m. gegužės 31 d. buvo atvežta tik 6m3 žvyro. Su tuo sutiko ir atsakovas. Nors atsakovas teismo posėdžio metu teigė, kad likusi dalis žvyro buvo atvežta kitą dieną, tačiau tai patvirtinančio krovinio važtaraščio nepateikė. Be to, iš 2019 m. gegužės 31 d. važtaraščio matyti, kad žvyras galimai buvo vežtas į dvi vietas, kadangi važtaraštyje yra išskirtos dvi pozicijos po 6 m3 (el.b.l. 89). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad yra įrodyta, kad ieškovui buvo atvežta 6 m3 žvyro. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas sumažino ieškinio reikalavimą, o būtent dėl 111,32 Eur už atvežtą žvyrą, kadangi žvyras tikrai buvo atvežtas ir ieškovas jį panaudojo.
Pažymėtina, kad CPK įtvirtintas rungtyniškumo principas reiškia, jog kiekviena šalis įrodinėja jai svarbias aplinkybes. Įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Jeigu dalis šalies teikiamų įrodymų yra nekonkretūs ir neinformatyvūs, tai teismas gali pripažinti aplinkybę neįrodyta, jeigu byloje nėra pakankamai kitų įrodymų. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, pagrindžiančių jo atliktų darbų vertę ar darbuotojams išmokėtus atlyginimus.
Išanalizavus išdėstytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus – ieškovo atstovo ir atsakovo paaiškinimus, rašytinę bylos medžiagą, nesant jokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovo atliktų darbų kainą ar išmokėtą darbo užmokestį darbuotojams, ir kuriais remiantis būtų galima iš avanso atimti galimai pagrįstas sumas, taip pat tai, kad galutinis rezultatas nebuvo padarytas, t. y. trinkelės ieškovo kieme nebuvo išklotos, teismas sprendžia, jog ieškovas, būdamas vartotojas, pagrįstai reikalauja nutraukus rangos sutartį grąžinti jam sumokėtą avansą. Byloje nustatyta, kad ieškovas sumokėjo atsakovui 1500 Eur sumą. Ieškovui sumažinus ieškinio reikalavimą 111,32 Eur, ieškovui iš atsakovo priteistina 1388,68 Eur negrąžinto avanso dalis (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.198 straipsnis, 6.655 straipsnio 1 dalis).
Taip pat ieškovas iš atsakovo prašė priteisti netesybas (777,00 Eur palūkanas) už vėlavimą atlikti darbus už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. birželio 11 d. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Vadovaujantis CK 6.72 straipsniu, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. 2019 m. gegužės 15 d. darbų atlikimo sutarties 2.1. yra nurodyta, kad už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojamos 2 procentų palūkanos. Vis dėlto tiek ieškovo atstovas, tiek atsakovas teismo posėdžio metu sutiko su tuo, kad rašytinė sutartis tarp bylos šalių sudaryta nebuvo. Atitinkamai tarp šalių nėra ir rašytinio susitarimo dėl netesybų ir jų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti 777,00 Eur netesybas yra netenkintinas.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Ieškovas pareikšdamas ieškinį sumokėjo 51 Eur žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimus ir patyrė 630 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismui patenkinus 64,12 procentų ieškinio reikalavimų, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, ieškovui iš atsakovo priteisiama 32,70 Eur žyminio mokesčio ir 403,96 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 436,66 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Valstybės naudai iš ieškovo priteisiama 12,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytais teiginiais bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Ieškovo A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 1388,68 Eur negrąžinto avanso ir 436,66 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.