Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,

atsakovo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui S. M. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. L. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritoriniam skyriui ir Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas iš dalies tenkinamas.

Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad darbingumo lygis – asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Minėto įstatymo 20 straipsnis reglamentuoja, kad darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės. Darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Darbingumas įvertinamas procentais: jei asmeniui nustatoma 0–25 procentų darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu, t. y. asmuo negali dirbti arba gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje ar pritaikytomis darbo sąlygomis; jei asmeniui nustatoma 30–55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu, t. y. asmuo gali dirbti pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje arba jam nebūtina pritaikyti darbo vietos; jei asmeniui nustatoma 60–100 procentų darbingumo, asmuo laikomas darbingu.

Pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 18 straipsnį Tarnybai suteikti įgaliojimai nustatyti neįgalumo lygį ir darbingumo lygį, jų priežastis. Remiantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 9 dalimi Darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija.

Skundžiamų sprendimų priėmimo metu galiojo socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintas Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas (redakcija, įsigaliojusi nuo 2016-06-18) bei Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas.

Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 14 punktas numato, kad sprendimą dėl asmens darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino priima Tarnybos teritoriniai skyriai. Remiantis Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 35 punktu Tarnyba turi teisę atlikti pakartotinį darbingumo vertinimą, kai asmuo nesutinka su NDNT teritorinio skyriaus priimtu sprendimu.

Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo (toliau –ir Kriterijų aprašas) 3 punktas numato, kad sprendimą dėl asmens darbingumo lygio Tarnyba priima įvertinusi šiuos kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas), ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijų (2 priedas). Darbingumo lygio nustatymo kriterijų apraše numatyta, kad bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę: į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus (4p.). Asmens bazinis darbingumas vertinamas pagal Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 1 priedą, kuriame nurodytos konkrečios ligos, traumos, patologinės būklės ir su tuo susiję funkcijų sutrikimai. Bazinis darbingumas vertinamas procentais nuo 0 iki 100. Gauti bazinio darbingumo procentai negali būti mažesni už 0 ir didesni už 100.

Tuo tarpu asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai vertinami balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam. Asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti vertinami užpildžius Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną. Gauti Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balai prilyginamai koeficientams: 73–76 balai – koeficientui 0,7; 38–72 balai – koeficientui 0,8; 19–37 balai – koeficientui 1; 4–18 balų – koeficientui 1,1; 0–3 balai – koeficientui 1,2. Kriterijų aprašo 11 punkte įtvirtinta, jog apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iš Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas 2017-04-11 kreipėsi į NDNT Alytaus teritorinį skyrių, prašydamas nustatyti darbingumo lygį (I t., b. l. 158). Iki 2017-04-14 laikotarpiais nuo 2014-04-24 iki 2015-04-23 ir nuo 2015-04-15 iki 2017-04-14 jam buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis ( I t., b.l. 17-18).

NDNT Alytaus teritorinio skyriaus 2017 m. balandžio 14 d. Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-1052, kuris yra ginčijamas šioje byloje, pareiškėjui buvo nustatytas 60 proc. darbingumo lygis, t. y. aukštesnis darbingumo lygis, lyginant su iki 2017-04-14 jo darbingumo lygio duomenimis.

Kaip matyti iš 2017-04-14 Darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DL-1052, pareiškėjui juo buvo nustatytas 54 proc. bazinis darbingumas ( I t., b. l. 137,141). Pagal užpildytus Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno atsakymus matyti (I t., b. l. 143-145), jog pareiškėjas surinko 12 balų (9 balus atsakydamas į klausimus, susijusius su Profesinės, darbinės veiklos bei aplinkos prieinamumu ir 3 balus atsakydamas į klausimus, susijusius su Veikla ir gebėjimu dalyvauti). Jo surinkti balai pagal Aprašo kriterijų 10.4 punktą buvo prilyginti 1,1 koeficientui (10.4p. minėtas koeficientas taikomas surinkus nuo 4 iki 18 balų), taigi bazinio koeficiento procentus sudauginus iš Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento, suapvalinus buvo gautas 60 procentų darbingumo lygis (54x 1,1 =59,40).

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimų kontrolės skyrius, gavęs pareiškėjo skundą, atliko pakartotinį pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą ir 2017-05-17 Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-758 ( I t., b. l. 112-119) konstatavo tą patį 60 proc. darbingumo lygį, nurodydamas, jog darbingumo lygio pasikeitimui (padidėjimui) turėjo įtakos dėl lėtinio inkstų funkcijos nepakankamumo pasikeitęs GFG, nes neatitiko Kriterijų VIII. 53.1.3 punkto (buvusio 2015 m.), o pagal esamus medicininius dokumentus duomenys atitiko

KriterijųVII.53.1.2 punktą ( I t., b. l. 118).

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, nagrinėdamas ginčą dėl darbingumo lygio nustatymo, teismas sprendžia tik teisės klausimus. Teismui nesuteikta kompetencija spręsti medicininius ir darbingumo lygio nustatymo (klasifikavimo) klausimus. <...> Teismas turi patikrinti, ar Tarnybos sprendimas dėl darbingumo lygio vertinimo atitinka esminius Viešojo administravimo įstatyme nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, ar jis pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-328/2012). Tarnybos sprendimas turi būti motyvuotas, atitikti objektyvumo ir teisėtumo reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-2122/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, yra konstatavęs, jog kilus ginčui dėl akto, kuriuo asmeniui nustatytas darbingumo lygis, teismo funkcija yra nustatyti, ar asmens darbingumo lygis buvo įvertintas laikantis teisės aktų reikalavimų, ar nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių vertinant darbingumo lygį ištyrimą bei sprendimų dėl darbingumo lygio nustatymo priėmimą ( žr. pvz. 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2625/2011).

Pažymėtina, jog pareiškėjas skunde iš esmės nekelia ginčo dėl skundžiamuose sprendimuose pateikto medicininių kriterijų vertinimo, tačiau kelia procedūrinio pobūdžio pažeidimų klausimą. Jo nuomone, darbingumo lygis buvo nustatytas netinkamai, teritorinio skyriaus vertintojams pažeidus vertinimo procedūrą, atliekant jo asmens veiklos ir gebėjimų vertinimą pagal Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyną. Tvirtino, jog buvo tinkamai nesupažindintas su Asmens veiklos ir gebėjimų vertinimo tvarka ir rezultatais, juos pateikęs vertintojas neprisistatė, klausimai buvo formuluojami ne pagal Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną, daug klausimų iš Klausimyno jam nebuvo užduota, tačiau atsakymai įrašyti, buvo užduota klaidinančių klausimų, šį vertinimą atliko vyras, o pasirašė moteris.

Iš Darbingumo lygio nustatymo teisinio reglamentavimo matyti, jog jį nustatant vykdomos iš esmės dvi savarankiškos procedūros, t. y. atliekamas asmens medicininių kriterijų vertinimas ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijų pagal klausimyną vertinimas.

Kaip jau minėta, Kriterijų aprašo 11 punkte nustatyta, jog apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iš Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento, taigi darbingumo lygio paskaičiavimui tiesioginę įtaką turi Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficientas, kuris nustatomas asmeniui užpildžius Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną.

Darbingumo lygio nustatymo procedūrą reglamentuoja Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neįgalumo lygio, darbingumo lygio, profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio, bendrųjų pirminių specialiųjų poreikių nustatymo vadovas, patvirtintas NDNT direktoriaus 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-27, kurio 7.3.1 punktas numato, jog Teritorinio skyriaus ( toliau –ir TS) vedėjas, gavęs asmens elektroninę bylą ir Asmens bylą, kartu su pateiktais asmens medicininiais dokumentais peržiūri ir kitus dokumentus (siuntimą, išrašus iš ligos istorijų, laboratorinių, instrumentinių ir kitų tyrimų rezultatus ir kt.), atsižvelgdamas į TS darbuotojų darbo krūvį, specializaciją, atliekamų pirminių ir pakartotinių vertinimų pobūdį, TS vedėjas NDNT IS skiria ne mažiau kaip du darbuotojus, atliksiančius asmens darbingumo lygio ( toliau –ir DL) vertinimą,- t. y. asmens medicininių kriterijų (bazinio darbingumo) ir Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno vertinimą. Asmens medicininių kriterijų vertinimą atlieka darbuotojas, turintis aukštąjį biomedicininės krypties išsilavinimą, o Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno vertinimą atlieka kitas darbuotojas, neatliekantis asmens medicininių kriterijų vertinimo, turintis socialinių mokslų srities išsilavinimą ar TS vedėjo pavedimu – darbuotojas, turintis aukštąjį biomedicininės krypties išsilavinimą. Asmens byla perduodama darbuotojams.

Pagal administracinės bylos duomenis nustatyta, jog pareiškėjo prašymo dėl darbingumo lygio nustatymo nagrinėjimui NDNT Alytaus teritorinio skyriaus vedėjas R. A. 3 vertintojus- vyriausiąsias specialistes V. V. ir J. J. ir vedėjo pavaduotoją A. M. , taigi vertintojų skaičius atitiko 7.3.1 punkto reikalavimus, tačiau teismui nepateikta duomenų apie tai, kokiam darbuotojui konkrečiai buvo pavesta atlikti Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno vertinimą. Konkrečiu atveju pagal teismui pateiktus duomenis – vertintojų A. M. ir J. J. rašytinius paaiškinimus (II t.,10-11), atsakovo atstovo išdėstytą poziciją, spręstina, jog Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimus, atliekant G. L. darbingumo vertinimą, pareiškėjui uždavė ir rezultatus kompiuterinėje programoje žymėjo A. M. , o J. J. užpildytą klausimyną iš kompiuterinės programos atspausdino ir pasirašė. Taigi byloje iš esmės nustatyta, jog Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimus pareiškėjui pateikė ne tas asmuo, kuris pasirašė užpildytą anketą. Po Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimynu, kaip šio pobūdžio vertinimą atlikęs asmuo, yra pasirašiusi J. J. , tačiau byloje nustatyta, jog pareiškėjo Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti vertinimą atliko kitas asmuo. Šį procedūrinį pažeidimą atsakovas pripažįsta, tačiau mano, jog jis neturėjo esminės įtakos pareiškėjo darbingumo vertinimui, nes NDNT Alytaus teritorinio skyriaus 2017 m. balandžio 14 d. Darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-1052 pasirašė visi trys vertintojai, kurie turėjo vienodas teises ir pareigas, be to ir pareiškėjas pasirašė po Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti vertinimo užpildytu klausimynu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (žr., pvz., 2016 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-79-624/2016, 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2342-520/2017).

Teismas pažymi, jog Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintas Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas bei Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas, kuriuo remiantis pareiškėjui buvo nustatomas darbingumo lygis, daug kartų teisės aktų leidėjo buvo keičiamas.

Teismas pažymi, jog Aprašo nuostatos, įpareigojančios NDNT vertintojus asmenį pasirašytinai supažindinti su Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyno reikšme, pildymo tvarka, eiga (Aprašo 2 priedas, 43-43.2 punktai), numatant už tai atsakomybę (Aprašo 47p.-48p.) įsigaliojo nuo 2017-07-01. Atsakovas, atlikdamas pareiškėjo vertinimą atliko pagal Skundžiamų sprendimų priėmimo metu galiojusią (įsigaliojusi nuo 2016-06-18) redakciją, kuri tokios tvarkos nenumatė. Tačiau pareiškėjo prašymų nagrinėjimo metu galiojo Viešojo administravimo įstatymo nuostatos, įtvirtinančios gero administravimo principus ( 1 str., 3 str.), taip pat galiojo NDNT direktoriaus 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-27 patvirtintas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neįgalumo lygio, darbingumo lygio, profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio, bendrųjų pirminių specialiųjų poreikių nustatymo vadovas, kuris 2017-03-27 NDNT direktoriaus įsakymu Nr. V-26 buvo pakeistas, įtvirtinant nuostatas dėl tinkamo klausimyno pildymo. Pagal šias nuostatas, prieš pradėdamas vertinimo procedūrą, specialistas – vertintojas privalo prisistatyti asmeniui, klausimyno pildymas pradedamas tik tuomet, kai asmuo ar asmens atstovas supažindinamas su klausimyno pildymo eiga (7.4.2¹ , 7.4.9 ), taigi iki Aprašo aktualių nuostatų įsigaliojimo, pareiškėjo Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti vertinimo metu jau buvo įtvirtinta vertintojo pareiga tinkamai supažindinti su Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyno reikšme, pildymo tvarka, taip pat Neįgalumo lygio, darbingumo lygio, profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio, bendrųjų pirminių specialiųjų poreikių nustatymo vadovo 7.3.1 punkte įtvirtinta vertinimo komisijos sudarymo ir funkcijų vertinimo metu paskirstymo tvarka (atliekant pagal skirtingas procedūras asmens medicininių ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijų pagal klausimyną) vertinimą, tačiau atsakovas nepateikė duomenų apie tai, kad šios tvarkos buvo laikytasi. Jau vien tai, kad pareiškėjo Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti vertinimą atliko kitas asmuo, o ne tas kuris pasirašė po vertinimo rezultatais, teismo vertinimu, yra esminis pažeidimas, kuris galėjo įtakoti neobjektyvų asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti vertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog Teritorinis skyrius nesilaikė Darbingumo lygio nustatymo procedūrą reglamentuojančio teisės akto- Neįgalumo lygio, darbingumo lygio, profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio, bendrųjų pirminių specialiųjų poreikių nustatymo vadovo 7.3.1 punkto reikalavimų dėl Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyno užpildymui, vertinimui konkretaus vertintojo paskyrimo, jį keitusio teisės akto- 2017-03-27 NDNT direktoriaus įsakymo Nr. V-26 7.4.2¹ , 7.4.9 punktų reikalavimų dėl supažindinimo su Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyno reikšme, užpildymo tvarka. Aukščiau nurodytos teisės akto nuostatos buvo įtvirtintos teisės akto leidėjo, siekiant užtikrinti tinkamą darbingumo lygio nustatymo procedūrą, šis tikslas nurodytas minėto įsakymo preambulėje ( II t., b. l. 12). Šį teisės leidėjo tikslą patvirtina ir nuo 2017-07-01nįsigaliojusios Aprašo procedūrinės nuostatos, susijusios su asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyno pildymu, jo vertinimu, vertintojų ir vertinamo asmens atsakomybės nustatymu.

Atsakovas akcentavo, jog pareiškėjas Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti užpildytą klausimyną pasirašė (I t., b. l. 29-31), tačiau vien ši aplinkybė, atsižvelgiant į vertinimo metu nustatytus procedūrinius pažeidimus, jų pobūdį nesudaro pagrindo tvirtinti, jog asmens gebėjimų ir veiklos vertinimas vyko objektyviai, laikantis aukščiau nurodytų teisės aktų ir Gero administravimo principų, atsižvelgiant į teisės akto leidėjo įtvirtintus tikslus. Teismas pažymi, jog konkretaus ginčo kontekste svarbu atsižvelgti į vertinamo asmens situaciją (ligotas, socialiai pažeidžiamas), todėl visi prieštaravimai turi būti aiškinami silpnesnės šalies naudai.

Ta aplinkybė, jog visi vertintojai pasirašė DL akte, nepaneigia procedūrinio pažeidimo, kuris buvo padarytas pradiniame etape, nepaskiriant konkretaus vertintojo pareiškėjo asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti kriterijų nustatymui, tinkamai nesupažindinant su šio vertinimo tvarka, įtakos sprendimo pagrįstumui, nes pagal Kriterijų aprašo 11 punktą asmens darbingumo lygis nustatomas bazinio darbingumo procentus dauginant iš Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento, o pareiškėjas tvirtino, jog buvo pažeistos šio pobūdžio vertinimo procedūros, ir šios aplinkybės pasitvirtino teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad NDNT Alytaus teritorinis skyrius atlikdamas pareiškėjo Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti vertinimą, dėl aukščiau nurodytų procedūrinių pažeidimų, kurie pripažintini esminiais, neatliko objektyvaus ir išsamaus visų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimo pagrįstumui, įvertinimo, tai sudaro pagrindą skundą iš dalies tenkinti, aukščiau nurodyta apimtimi (dėl Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti vertinimo) NDNT Alytaus teritorinio skyriaus 2017 m. balandžio 14 d. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-1052 panaikinti ir įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti pareiškėjo G. L. darbingumo lygio vertinimą apimtimi dėl asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti vertinimo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui, pasinaudojus ikiteismine tvarka, aukščiau nurodyti procedūriniai pažeidimai nebuvo pašalinti, tai sudaro pagrindą šia apimtimi panaikinti ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimų kontrolės skyriaus 2017m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. SS-1032, Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. S-120.

Teismas pažymi, jog administracinėje byloje nustatyta, jog NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2017m. gegužės 17 d. sprendimas Nr. SS-1032, kuriuo buvo paliktas galioti Alytaus teritorinio skyriaus 2017 m. balandžio 14 d. Darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DL-1052, buvo priimtas, remiantis Spendimų kontrolės skyriaus atliktu pakartotiniu darbingumo lygio vertinimu ir jį atliekant priimtu 2017-05-17 Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-758, kurio teisėtumas buvo įvertintas šioje byloje skundžiamu Ginčų komisijos 2017 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. S-120.

Nors dėl 2017-05-17 Darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DL-758 panaikinimo skunde nėra reiškiamas reikalavimas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, tinkamai pasinaudojęs ikiteismine tvarka iš esmės nesutikdamas su aukščiau nurodytais sprendimais išdėstė aplinkybes ir dėl nesutikimo su minėtu aktu, kuris tiesiogiai susijęs su skundo reikalavimais ir sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, todėl teismas apimtimi dėl asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti vertinimo panaikina ir 2017-05-17 Darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DL-758 dalį, dėl nurodytų argumentų laikydamas, jog nebus peržengtos reikalavimo ribos (ABTĮ 80 str.).

Dėl kitos reikalavimų dalies skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas pažymi, jog atsakovo argumentai dėl medicininių kriterijų vertinimo, remiantis medicininiais dokumentais, išaiškinti skundžiamuose sprendimuose, motyvuotai išdėstant priežastis, lėmusias pareiškėjo darbingumo lygio pasikeitimą (padidėjimą), teismas neturi pagrindo abejoti šios dalies skundžiamų sprendimų pagrįstumu ir teisėtumu. Pažymėtina tai, kad pareiškėjas skunde teismui ginčo dėl medicininių kriterijų nekelia, iš esmės akcentuodamas procedūrinio pobūdžio pažeidimus.

Byloje yra duomenų, jog pareiškėjui 2017-06-02 buvo diagnozuotas miego apnėjos sindromas, tai patvirtina į bylą pateiktas medicinos dokumentų išrašas/siuntimas ( I t., b. l. 44), tačiau darbingumo lygio vertinimai buvo atlikti prieš tai, todėl šie medicininiai duomenys, negali turėti įtakos skundžiamiems sprendimams. Teismas pažymi, jog Aprašo 8 punkte įtvirtinta, jog pasikeitus asmens sveikatos būklei (kai diagnozuoti nauji funkciniai sutrikimai), jis gali kreiptis į NDNT iš naujo dėl darbingumo lygio nustatymo ir, kartu su prašymu, pristatyti visus darbingumo lygio nustatymui reikalingus dokumentus, nurodytus Tvarkos aprašo 8,9, 10 punktuose (gydančiojo gydytojo užpildytą siuntimą į NDNT, medicininių tyrimų išrašus ir kt.).

Pareiškėjas, ginčydamas sprendimus, rėmėsi 2017-05-28 jo savarankiškai užpildyto Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvavimo klausimyno rezultatais (I t., b. l. 32). Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad šis klausimynas buvo užpildytas ne darbingumo vertinimo metu, nedalyvaujant vertintojui, negali būti laikomas patikimu įrodymu, kuris galėtų pagrįsti objektyvų asmens veiklos ir gebėjimų rezultatų vertinimą. Pagal Aprašo, įsigaliojusio nuo 2017-07-01, nuostatas, asmuo atsako už jo paties pateiktos informacijos teisingumą, todėl asmuo, atsakydamas į klausimus, negali piktnaudžiauti, siekdamas palankaus sprendimo. Vertinti asmens veiklos ir gebėjimų dalyvavimo klausimyno rezultatus yra priskirta išimtinai NDNT vertintojų kompetencijai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo G. L. skundą iš dalies tenkinti.

Panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus 2017 m. balandžio 14 d. Darbingumo lygio vertinimo akto

Nr. DL-1052 dalį, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimų kontrolės skyriaus 2017-05-17 Darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DL-758 dalį, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimų kontrolės skyriaus 2017m. gegužės 17 d. sprendimo Nr. SS-1032 dalį, Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. birželio 22 d. sprendimo Nr. S-120 dalį apimtimi dėl Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti vertinimo ir įpareigoti atsakovą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iš naujo atlikti pareiškėjo G. L. darbingumo lygio vertinimą apimtimi dėl Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti vertinimo.

Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.