- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-01-28
- Bylos Nr.
- PK-193-873/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė
- Kaltinamasis
- A. V., J. F.
- Kategorijos
dalyvaujant privačiam kaltintojui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui, kaltinamajam A. V.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje
J. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – ir BK) 140 str. 1 d., padarymu,
A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. F. 2015 m. birželio 9 d., apie 15.50 val. -16 val., prie „Sportima arena“, adresu Ąžuolyno g. 5, Vilnius, pribėgęs prie A. V. automobilio, pradėjo ant jo šaukti, traukti jį iš automobilio. A. V. išlipus iš automobilio, J. F. sudavė jam kumščiu į galvą, A. V. nukritus, dar kartą sudavė smūgį. Šiais veiksmais J. F. sukėlė A. V. fizinį skausmą ir jį nežymiai sužalojo.
A. V. buvo kaltinamas tuo, kad 2015 m. birželio 9 d., apie 16 val., prie „Sportima arena“, adresu Ąžuolyno g. 5, Vilnius, dešine koja sudavė du smūgius J. F., pirmuoju smūgiu pataikė jam į kairės kojos kelio sritį, antruoju – į pilvo sritį.
J. F. kaltu neprisipažino, duodamas parodymus paaiškino, kad gal dvi savaitės prieš birželio 9 d. buvo atvejis, kai J. F. atvažiavo į treniruotę, į jos pabaigą atėjo A. V. su kitu vyru. A. V. buvo girtas, priėjo prie J. F., ėmė reikšti pretenzijas. Pasakė, kad su juo taip elgtis nereikia, jis ne toks, kaip galvoja J. F.. Padavė ranką pasisveikinti, paskui nesisveikino. J. F. suprato, kad žmogus yra girtas, todėl nepradėjo aiškintis. Paskui draugas tempė A. V. į mašiną, nes jis pats nebūtų nuėjęs. Tuo viskas pasibaigė. Įvykio dieną J. F. važiavo, pamatė, kad A. V. sėdi vienas mašinoje, norėjo paprašyti paaiškinti, kokių turi pretenzijų. Tada iš A. V. pusės buvo keiksmažodžiai, jis ėmė J. F. visaip įžeidinėti. J. F. pasakė jam, kad nutiltų, nes vaikšto tėvai su vaikais, paaiškino, kad jo negalima taip įžeidinėti. Paskui A. V. stovėjo ant kelio, buvo bordiuras. J. F. mostelėjo viena ranka, mostelėjo koja, smūgis nebuvo tikras, nes muštis nenorėjo. Paskui A. V. spyrė J. F., jis, pasiremdamas kaire ranka, sėdo, tada A. V. sėdo į mašiną, pavažiavo iš vienos vietos į kitą. J. F. vėl priėjo, kad užglaistytų konfliktą, bet su žmogumi nebuvo galimybės susitarti. J. F. paskambino treneriui, pasakė, kad buvo konfliktas, treneris perskambino po 5 min., pasakė, kad susitarti su A. V. galimybės nėra. Policininkai J. F. klausė, ar jis rašys pareiškimą. Tada tyrėjas jį iškvietė į komisariatą. Tyrėjas jo paklausė, kas įvyko. J. F. papasakojo. Per tas dvi savaites J. F. buvo nuėjęs į treniruotes, A. V. apsimetė, kad jo nepastebi. J. F. norėjo paklausti, kokios yra pretenzijos. Tuo metu A. V. sėdėjo mašinoje, J. F. į jį kreipėsi, A. V. kažką atsakė, buvo keiksmažodžiai. A. V. atidarė duris, J. F. pasitraukė. A. V. išlipo iš automobilio, pradėjo J. F. kaltinti, keiktis. Jis nepasakė, kokias turi pretenzijas, tik ėmė įžeidinėti, pravardžiuoti visokiais žodžiais. J. F. buvo nuėjęs, bet kai pasigirdo žodžiai, grįžo. J. F. mostelėjo dešine ranka, bet A. V. nekliudė, tada A. V. spyrė jam į koją du kartus. Vieną kartą J. F. atsitraukė, antrą kartą sudavė kaire ranka. Vietoje J. F. nelaukė, paskambino treneriui. Paskui važiavo į komisariatą. Specialisto apžiūrai jis nebuvo nuvykęs, jam buvo mėlynė. Jo policijoje paklausė, ar reikalinga greitoji pagalba, jis pasakė, kad nereikalinga. J. F. priėjo, A. V. jam smogė į koją. J. F. mostelėjo ranka per galvą. A. V. smogė kokius du kartus. J. F. jam vieną kartą sudavė, o A. V. nukrito. J. F. sudavė kaire ranka. Taip išėjo, bet J. F. nesiruošė su juo muštis. Dėl įvykio J. F. kreipėsi į policiją. Jis atvažiavo, ten jau buvo A. V.. Kodėl neskambino policijai, nežino. A. V. jam sukėlė fizinį skausmą.
A. V. savo kaltės nepripažino, duodamas parodymus paaiškino, kad jis pažįsta J. F. porą metų. Birželio 9 d. jis atvažiavo su vaiku, kuriam buvo treniruotė, kalbėjosi mašinoje telefonu. Gal 15.55 val. A. V. pamatė J. F., jis sustojo, išleido vaiką. J. F. priėjo prie A. V., pradėjo rėkti, ko jis iš jo nori, kokių turi pretenzijų, pradėjo jį tempti iš mašinos, laužyti duris. A. V. bandė nusiraminti, bet J. F. atidarė duris, ėmė rėkti keiksmažodžiais, paskui ėmė smūgiuoti A. V.. Smūgis buvo ne vienas, A. V. nukrito ant žemės, tada J. F. vėl smūgiavo. A. V. liko randas, jam nustatytas sužalojimas. J. F. po visko nubėgo į savo mašiną. A. V. sėdėjo savo mašinoje, norėjo išvažiuoti. Atbėgo J. F., vėl atidarė duris, ėmė rėkti. Tada A. V. pasakė, kad iškvies policiją, rinko policijos numerį. Atvažiavo patrulis, paklausė, ar reikia kviesti greitąją, A. V. pasakė, kad galės nuvažiuoti į komisariatą. Komisariate jis pamatė J. F. su žmona. A. V. spaudimas buvo aukštas, ten buvo GMP darbuotojas, pamatavo spaudimą, pasakė, kad jam reikia važiuoti į ligoninę. Kitą dieną jis buvo pas ekspertus. J. F. galvojo, kad A. V. kažką turi prieš jį, jis kalbėjo necenzūriniais žodžiais, klausė, ką nori jam pasakyti, ko iš jo nori. A. V. suprato, kad jis nori išreikšti kažkokias pretenzijas. Anksčiau konfliktų tarp jų nebuvo. Ar J. F. buvo blaivus, pasakyti negali. A. V. automobilio langas buvo pradarytas, J. F. ėmė rėkti necenzūriniais žodžiais. A. V. išlipo iš automobilio, J. F. grįžo, buvo du ar trys smūgiai į veidą kumščiu – į lūpas, dešinį antakį, dar buvo smūgis į galvą, nes A. V. nukrito ant žemės. Dar buvo smūgis į dešinės rankos riešą. A. V. nukrito nuo smūgio į antakį. Porą smūgių jis gavo stovėdamas, gavo per ranką į galvą, paskui su koja, gal su ranka sudavė. A. V. gulėdamas dengėsi rankomis galvą. Jis gavo į galvą per ranką. J. F. paskui pabėgo į savo mašiną. A. V. gynėsi tik žodžiais. Paskui jis pabandė atsistoti, norėjo išvažiuoti Reikėjo įjungti atbulinį bėgį, J. F. grįžo, atidarė dureles, vėl ėmė grasinti. A. V. apie įvykį pranešė policijai. Jis jautėsi blogai. Parašė pareiškimą. Visus dokumentus jis atvežė gruodžio 11 d. Ką J. F. norėjo jam pasakyti, A. V. nežino. Jis klausė, ko iš jo nori, kokias pretenzijas turi, paskui buvo sakomi necenzūriniai žodžiai. A. V. buvo šokiruotas, nes su juo anksčiau nebuvo jokio konflikto, vaikai kartu treniruojasi. Atsakydamas į J. F. gynėjo klausimus parodė, kad prieš dvi savaites iki įvykio su J. F. jis jokių nesusipratimų neturėjo, treniruočių salėje iš viso nebuvo jokių konfliktų. Jį atvežė draugas, nes A. V. buvo draugo gimtadienyje. A. V. nukrito, nes jam buvo suduota. Kaip jį mušė J. F., nežino, užsidengė veidą. Nežino, ar sudavė ranka, ar koja. J. F. jis nespėjo suduoti, tik jautė smūgius, paskui pasidarė bloga. Po smūgio į antakį jam pasidarė bloga, užsidengė galvą, paskui per ranką buvo smūgis. J. F. nešioja žiedą, juo padarė nubrozdinimą. Lūpa buvo nubrozdinta. Papildomai, išklausęs J. F., A. V. paaiškino, kad kai jis pasakė, kad iškvies policiją, J. F. jam pasakė, jog jam vienodai policija, tai buvo pasakyta su necenzūriniais žodžiais.
Liudytojas D. B. paaiškino, kad jis pažįsta A. V. ir J. F., santykiai geri, vaikai kartu sportuoja. Buvo, kad D. B. pavežė A. V. į treniruotę, jis sakė, kad po baliaus, negalėjo vairuoti. Jokio konflikto tarp J. F. ir A. V. jis nematė.
Specialistas O. D. paaiškino, kad išvados 1 punkte dėl techninės klaidos neįtraukti visi sužalojimai, aprašyti tiriamojoje dalyje. Buvo padaryta kraujosruva dešinio antakio srityje, dešinio kelio srityje, odos nubrozdinimai dešiniojo antakio srityje, abiejose blauzdose, dešiniame dilbyje, apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimas. Sužalojimai buvo padaryti mažiausiai 8 trauminiais poveikiais. Mažiausiai vienas trauminis poveikis į dešinį antakio sritį, padarant poodinę kraujosruvą ir nubrozdinimą, mažiausiai vienas trauminis poveikis į lūpų sritį padarant nubrozdinimus, mažiausiai vienas poveikis – į dešinį dilbį, į dešinį kelį, penktas ir šeštas trauminis poveikis į dešinę blauzdą, septintas ir aštuntas trauminis poveikis – į kairę blauzdą. Sužalojimai, esantys dešiniame antakyje, griuvimui nebūdingi, lūpų srityje – griuvimui nebūdingi. Sužalojimai dešiniame kelyje, dešinėje blauzdoje, kairėje blauzdoje galėjo būti padaryti nugriuvus, vienam griuvimui nebūdingi. Sužalojimai padaryti 8 trauminiais poveikiais, kad taip būtų atsitikę griuvimo metu – sudėtinga. Nukentėjusiajam griūnant atbulam tokie sužalojimai mažai tikėtina, kad galėtų atsirasti. Tikimybė, kad žmogui griuvus jis susižalos vidinį blauzdos paviršių, yra maža. Negali atmesti, kad sužalojimai priekinio blauzdos paviršiaus galėjo būti padaryti kontaktuojant su kito žmogaus keliu, kad galėtų būti padaryti sužalojimai kontaktuojant su kito žmogaus pilvu, tikimybė labai maža, nes pilvas pakankamai minkštas. Sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu, kumštis ir spyris koja tai atitinka. Nubrozdinimas gali būti padarytas suduodant kumščiu. Susipažinęs su A. V. medicininiais dokumentais specialistas paaiškino, kad jo apžiūros metu A. V. smegenų sutrenkimo nustatyta nebuvo, neurochirurgo apžiūros metu taip pat nebuvo nustatyta smegenų sutrenkimo.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2015-06-11 išvados Nr. G 1899/15(01) duomenimis, A. V. padaryta poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu dešinio antakio srityje, poodinė kraujosruva dešinio kelio srityje, odos nubrozdinimai dešinio antakio srityje, abiejose blauzdose, paveikus kietu buku daiktu ( daiktais), galimai tiriamojo nurodytu laiku (2015-06-09). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu ( b. l. 9-11).
Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikos epikrizės duomenimis, J. F. buvo hospitalizuotas 2013-04-24, išrašytas 2013-04-30, diagnozė: viršutinės pasaito venos trombozė, limfadenopatija, lėtinis cholesistitas ( b. l. 43-45).
Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pranešimo duomenimis, Centro informacinėje sistemoje 2015 m. birželio 9 d., apie 16 val., yra užregistruoti du skambučiai dėl įvykio adresu Ąžuolyno g., Vilniuje, iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ( b. l. 115).
A. V. pateikto Omnitel atsakymo duomenimis, abonentas (duomenys neskelbtini) (A. V.) 2015 m. birželio 9 d., 16.05 val. bei 16.21 val. atliko skambučius trumpuoju pagalbos numeriu 112. Telefoninių įvykių išklotinės duomenimis, A. V. skambino Nr. (duomenys neskelbtini) (trenerio) 2015 m. birželio 9 d., 18.10 val.
J. F. pateiktos telefoninių įvykių išklotinės ( Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis, jis skambino Nr. (duomenys neskelbtini) (trenerio) 2015 m. birželio 9 d., 16.07 val. ir 17.04 val.
Medžiagos Nr. 18-At-02199-15 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą duomenimis, J. F. 2015 m. birželio 9 d. kreipėsi dėl to, kad 2015 m. birželio 9 d., apie 16 val., prie „Sportimos“ tarp jo ir pažįstamo A. V. įvyko žodinis konfliktas. J. F. paklausė jo, kokias turi pretenzijas, A. V. nieko nepaaiškino ir „pasiuntė“ necenzūriniais žodžiais, pirmas smogė J. F. koja du kartus, J. F. pastūmė A. V. į kaktą. A. V. grasindamas J. F. nuėjo prie savo mašinos ir išvažiavo ( l. 10). Apklaustas liudytoju J. F. paaiškino, kad 2015-06-09, apie 16 val., prie sportinio komplekso „Sportima“, Vilniuje, Ąžuolyno g. 5, automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėjo A. V. automobilį. Priėjo prie automobilio, langas buvo atidarytas. J. F. paklausė A. V., ar turi jam pretenzijų, kadangi maždaug prieš dvi savaites, jis, būdamas neblaivus, reiškė savo nepasitenkinimą, kurio esmės J. F. nesuprato. A. V. pradėjo įžeidinėti J. F. necenzūriniais žodžiais. Kadangi J. F. buvo pasilenkęs prie automobilio durų, A. V. jas staigiai atidarė, norėdamas jį nustumti, staigiai išlipo iš automobilio. A. V. tęsė įžeidinėjimus. Kadangi A. V. žodžiai jį supykdė ir įžeidė, J. F. apsisuko ir priėjo prie A. V.. Norėdamas pagąsdinti mostelėjo kumščiu jam prieš veidą. Po šių veiksmų A. V. kelis kartus koja spyrė J. F. į kelio ir pilvo sritį. Reaguodamas į A. V. smūgius, J. F. vieną kartą delnu sudavė A. V. į galvos sritį, po ko jis nukrito. A. V. po smūgio atsistojo ir nuėjo į savo mašiną. A. V. sukėlė J. F. fizinį skausmą, sužalojimai nepadaryti, į Valstybinę teismo medicinos tarnybą jis nesikreips ( l. 15).
Medžiagos Nr. 18-At-02199-15 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą duomenimis, A. V. 2015 m. birželio 10 d. kreipėsi dėl to, kad 2015 m. birželio 9 d., apie 15.50 val., atvežęs vaiką į treniruotę „Sportima arena“, Ąžuolyno g. 5, Vilnius, liko automobilių aikštelėje. Apie 15.50-16.00 val. prie jo automobilio pribėgo J. F., pradėjo ant jo šaukti, lindo į automobilį, stengėsi suduoti smūgius. J. F. pradėjo traukti A. V. iš automobilio, todėl jis iš išlipo, norėdamas nuraminti J. F. ir taikiai išspręsti situaciją. J. F. sudavė stiprų smūgį kumščiu A. V. į galvą, jis nukrito. J. F. toliau smūgiavo, A. V. neturėjo jėgų atsikelti, rankomis užsidengė galvą, siekdamas išvengti sužeidimų. Kai jis pasijuto geriau, atsistojo, nuėjo prie automobilio. J. F. pribėgo, neleido išvažiuoti. A. V. pasakė, kad skambina į policiją. Jam beskambinant J. F. pabėgo, sėdo į savo automobilį, išvažiavo (l. 11). Apklaustas liudytoju A. V. paaiškino, kad 2015 m. birželio 9 d., apie 15.50 val., Ąžuolyno g. 5, Vilniuje, būdamas savo automobilyje jis kalbėjosi telefonu. Prie jo automobilio priėjo J. F., pradėjo be priežasties priekaištauti, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, o po to pro pravirą automobilio langą bandė ištraukti į lauką. Kadangi J. F. elėgėsi agresyviai, bandė suduoti, A. V. išlipo iš automobilio, bandė žodžiu jį nuraminti. Nereaguodamas į jo žodžius J. F. sudavė A. V. į galvą, po smūgio A. V. nukrito. J. F., jam gulint ant žemės, smūgiavo toliau. Konflikto metu A. V. neatliko jokių veiksmu J. F. atžvilgiu. Vėliau J. F. atsitraukė, A. V. įsėdo į automobilį, ketino važiuoti. J. F. vėl pribėgo prie automobilio, neleido A. V. važiuoti, įžeidinėjo A. V.. Matydamas, kad J. F. nenusiramina, A. V. pasakė, kad iškvies policiją. J. F. matydamas, kad jis skambina telefonu, pabėgo į savo automobilį ir išvažiavo (l. 29).
Pranešimo bendrajame pagalbos centre duomenimis, Lazdynų GMPUL bendrosios praktikos slaugytoja pranešė, kad 2015 m. birželio 9 d., apie 17.30 val., į ligoninės priimamąjį GMP pristatė A. V., med. personalui paaiškino, kad apie 16.00 val. Vilniuje, Ąžuolyno g., sumušė pažįstamas asmuo ( F.). Diagnozuota: galvos sumušimas, po apžiūros paleistas ( l. 19).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vertindamas tarpusavyje prieštaraujančius kaltinamųjų ir privačių kaltintojų parodymus, tiki ir remiasi jais tiek, kiek jie yra patvirtinti kita bylos medžiaga.
Nežymus sveikatos sutrikdymas A. V.
Žemesnės instancijos teismas
A. V. tiek teisiamajame posėdyje, tiek pareiškime policijai, liudytojo apklausoje nuosekliai teigė, jog sveikatos sutrikdymą jam padarė J. F., suduodamas smūgį į galvą, nuo kurio jis nukrito, o paskui jam suduodamas ranka ar koja, tikslaus smūgių skaičių nurodyti negalėjo, nes, kaip aiškino, dengėsi galvą rankomis.
Aplinkybę, kad jis sudavė A. V., pripažino ir kaltinamasis J. F.. Teisiamajame posėdyje J. F. parodė, kad mostelėjo ranka per galvą, vieną kartą sudavė A. V., o jis nukrito. J. F. sudavė kaire ranka. Taip išėjo, bet J. F. nesiruošė su juo muštis. Taip pat teisiamajame posėdyje J. F. teigė, kad mostelėjo viena ranka, mostelėjo koja, smūgis nebuvo tikras, nes muštis nenorėjo. 2015 m. birželio 9 d. pareiškime J. F. nurodė, kad jis pastūmė A. V. į kaktą, apklaustas liudytoju paaiškino, kad norėdamas pagąsdinti mostelėjo kumščiu A. V. prieš veidą, vieną kartą delnu sudavė A. V. į galvos sritį, po ko jis nukrito.
Teismas vertina, kad A. V. parodymai apie jam padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą patvirtinti objektyviais duomenimis – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada. Apklaustas teisme specialistas patvirtino savo išvadą, paaiškino, kad A. V. buvo padaryta kraujosruva dešinio antakio srityje, dešinio kelio srityje, odos nubrozdinimai dešiniojo antakio srityje, abiejose blauzdose, dešiniame dilbyje, apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimas, sužalojimai buvo padaryti mažiausiai 8 trauminiais poveikiais. Mažiausiai vienas trauminis poveikis į dešinį antakio sritį, padarant poodinę kraujosruvą ir nubrozdinimą, mažiausiai vienas trauminis poveikis į lūpų sritį padarant nubrozdinimus, mažiausiai vienas poveikis – į dešinį dilbį, į dešinį kelį, penktas ir šeštas trauminis poveikis į dešinę blauzdą, septintas ir aštuntas trauminis poveikis – į kairę blauzdą. Sužalojimai, esantys dešiniame antakyje, griuvimui nebūdingi, lūpų srityje – griuvimui nebūdingi. Sužalojimai padaryti 8 trauminiais poveikiais, kad taip būtų atsitikę griuvimo metu – sudėtinga. Nukentėjusiajam griūnant atbulam tokie sužalojimai mažai tikėtina, kad galėtų atsirasti. Omnitel atsakymo duomenimis, A. V. apie įvykį telefonu pranešė policijai, pranešimo bendrosios pagalbos centre duomenimis, greitosios medicinos pagalbos jis buvo pristatytas į Lazdynų ligoninę.
Teismas, vertindamas tarpusavyje sutampančius bylos duomenis, daro išvadą, kad jais patvirtinta J. F. kaltė dėl smūgių į galvą sudavimo A. V.. Teismas neturi pagrindo netikėti specialisto paaiškinimu teisme, kuriuo, A. V. padarytas mažiausiai vienas trauminis poveikis į dešinį antakio sritį, padarant poodinę kraujosruvą ir nubrozdinimą, mažiausiai vienas trauminis poveikis į lūpų sritį, padarant nubrozdinimus, sužalojimai, esantys dešiniame antakyje, griuvimui nebūdingi, lūpų srityje – griuvimui nebūdingi. Teismas daro išvadą, kad specialisto išvados, specialisto paaiškinimo teisme duomenimis, kaltinamasis J. F. padarė ne mažiau kaip du trauminius poveikius, kurių atsiradimo galimybė griūnant yra paneigta, tokių parodymų, kad nukentėjusysis būtų griuvęs veidu į žemę, nedavė ir kaltinamasis. Teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo paaiškinimą, jog jis negali nurodyti tikslaus smūgių skaičiaus, abejones ir neaiškumus aiškina kaltinamojo J. F. naudai, todėl privataus kaltinimo formuluotę „jam nukritus smūgiavo“ tikslina, palikdamas tik vieną smūgį (po pirmojo smūgio į veidą). Kaltinamojo veikos kvalifikavimo tai nekeičia. Bylos duomenimis, J. F. nežymiai sutrikdė sveikatą A. V., J. F. kaltė įrodyta, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d.
Fizinio skausmo sukėlimas J. F.
J. F. teisme teigė, kad A. V. jam įspyrė du kartus, analogiškai jis nurodė pareiškime policijai ir liudytojo apklausoje. A. V. tiek teisiamajame posėdyje, tiek pareiškime policijoje ir liudytojo apklausoje neigė bet kokio smurto naudojimą J. F.. J. F. dėl medicininės pagalbos nesikreipė, specialisto apžiūra jam nebuvo atlikta, liudytojo apklausoje jis nurodė, kad jam sukeltas fizinis skausmas, sužalojimai nepadaryti, į Valstybinę teismo medicinos tarnybą jis nesikreips.
Teismas vertina, kad jokių įvykio liudytojų nebuvo, objektyvūs duomenys J. F. parodymų nepatvirtina. Specialistas, apklaustas teisme, atsakydamas į klausimus apie sužalojimus, nustatytus A. V., atsakė, kad negali atmesti, jog priekinio blauzdos paviršiaus sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kito žmogaus keliu, kad jam galėtų būti padaryti sužalojimai kontaktuojant su kito žmogaus pilvu, tikimybė labai maža, nes pilvas pakankamai minkštas. Teismas atkreipia dėmesį, kad specialistas atsakė į klausimus apie A. V. (ne J. F.) padarytus sužalojimus. Konkretus sužalojimas A. V. padarytas blauzdoje, nors, kaip teigė J. F., A. V. jam spyrė – teismas pažymi, kad blauzda nėra vieta, kuria spiriama. Teismas daro išvadą, kad, be kaltinamojo J. F. parodymų, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog A. V. jam sukėlė fizinį skausmą, taip pat, J. F. parodymai, teismo vertinimu, neatitinka ir paties kaltinamojo nurodytai situacijai. Taip, kaltinamojo J. F. parodymais, jis ėjo prie A. V., norėdamas išsiaiškinti, A. V. žodžiai jį supykdė ir įžeidė, J. F. apsisuko ir priėjo prie A. V., norėdamas pagąsdinti mostelėjo kumščiu jam prieš veidą – paties kaltinamojo parodymais konflikto ir fizinės jėgos panaudojimo iniciatorius buvo būtent jis, J. F.. Teismas vertina, kad J. F. nurodyto konflikto su A. V. dvi savaitės iki įvykio taip pat nepatvirtina jokie bylos duomenys, apklaustas liudytojas D. B., matęs minimą dieną abu – J. F. ir A. V. – teisme parodė nepastebėjęs jokio konflikto.
Teismas, vertindamas bylos duomenų visumą, daro išvadą, kad jų nepakanka A. V. kaltei įrodyti, jis išteisintinas.
A. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 19,69 Eur turtinės žalos ir 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ( b. l. 3-6).
Civilinio ieškinio duomenimis, A. V. sumokėjo 19,69 Eur už specialisto apžiūrą. Kvito duomenimis, 2015-06-10 Valstybinei teismo medicinos tarnybai pervesta 19,62 Eur ( b. l. 14).
Civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos duomenimis, A. V. dėl kaltinamojo elgesio patyrė fizinius sužalojimus, kaltinamasis, naudodamas fizinį smurtą, jį pažemino. A. V. iki šiol jaučiasi nesaugiai, bijo susidurti su kaltinamuoju, patyrė fizinį skausmą. A. V. teko lankytis pas gydytojus, jis buvo pažemintas, patyrė dvasinį sukrėtimą.
J. F. kaltės ir civilinio ieškinio nepripažino.
Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas, dėl neturtinės žalos – tenkintinas iš dalies.
A. V. pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog patyrė 19,62 Lt dydžio išlaidas –specialisto apžiūrai apmokėti. Teismas pripažįsta, kad šios išlaidos susijusios su J. F. veika, todėl pripažintinos turtine žala, jų dydis įrodytas, ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2015-06-11 išvados Nr. G 1899/15(01) duomenimis, A. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 d. numatyta, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinė: ja siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusius negatyvius padarinius. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikaltimo pasekmės, nusikaltimu pažeista vertybė, jos reikšmingumas. Kitas reikšmingas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį – žalą padariusio asmens kaltė, veikos pobūdis, jos pavojingumo laipsnis. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir į kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat vadovaujamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. A. V. nusikaltimu patirtos neturtinės žalos dydį pagrindė patirtu fiziniu skausmu, dvasiniu sukrėtimu, stresu, kuris atsiliepė sveikatai. Teismas daro išvadą, kad bylos duomenys patvirtina, jog A. V. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo jautė skausmą, dvasinį sukrėtimą, stresą, pažeminimą, jam buvo padaryta neturtinė žala. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas vertina, kad nusikalstama veika buvo padaryta žala A. V. sveikatai – nežymiai sutrikdyta jo sveikata, bei su tuo susiję kiti neigiami padariniai, nepatogumai – sužalojimai padaryti galvos srityje, asmeniui, kuris turi padidintą kraujospūdį. Neturtinė žala šioje byloje padaryta J. F. tyčiniais smurtiniais veiksmais, kurie atitinka nesunkaus nusikaltimo požymius, J. F. ir A. V. - dirbantys, padarytos turtinės žalos dydis nežymus. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime byloje Nr. 33/3 suformuluota nuostata, kad vienas iš veiksnių, turinčių lemiamą reikšmę užtikrinant bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, yra tai, kad bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose gali būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, taip pat tai, kad toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose. Jau esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą). Nuo esamų precedentų gali būti nukrypstama ir nauji precedentai gali būti kuriami tik tais ypatingais išimtiniais atvejais, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, ir tik deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant. Teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiškose bylose: atlyginimui dėl neturtinės žalos, padarytos nusikalstama veika, atitinkančia BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius, priteisiama nuo 500 iki 5000 Lt ( nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2014, Nr. 2K-261/2014, Nr. 2K-270/2014). Įvertinus bylos aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad A. V. ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, atlygintina 600 Eur neturtinės žalos. J. F. pareiškė ieškinį dėl 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ( b. l. 39-41). Kadangi A. V. išteisintinas, civilinis ieškinys atmestinas ( BPK 115 str. 3 d. 1 p.). Kaltinamojo J. F. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam J. F., atsižvelgia į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. J. F. neteistas (b. l. 79), baustas administracinėmis nuobaudomis, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 86-87), į Vilniaus miesto priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas ( b. l. 89), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas ( b. l. 95, 98). J. F. galiojančio teistumo neturi, veika, už kurią yra teisiamas šiuo nuosprendžiu, priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant artimą minimaliam, taip pat skiriant įpareigojimus, galinčius teigiamai paveikti jo elgesį. J. F. kardomoji priemonė nepaskirta, iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirtina. A. V. asmens sveikatos istorija po nuosprendžio įsiteisėjimo grąžintina VšĮ Šeškinės poliklinikai. Medžiaga Nr. 18-At-02199-15 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 5 d. 2 p., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas nusprendžia : J. F. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., skirti bausmę - laisvės apribojimą 5 mėnesiams, uždraudžiant visu laisvės apribojimo laikotarpiu bendrauti su A. V.. A. V. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. išteisinti, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. A. V. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti, dėl neturtinės žalos – tenkinti iš dalies, priteisti iš J. F. 19,62 Eur turtinei žalai atlyginti, 600 Eur neturtinei žalai atlyginti A. V. naudai. J. F. civilinį ieškinį atmesti. A. V. sveikatos istoriją nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti VšĮ Šeškinės poliklinikai. Medžiagą Nr. 18-At-02199-15 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK, baudžiamojoje byloje paliekant dokumentų kopijas. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Teisėja Nijolė Žimkienė