- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-24
- Bylos Nr.
- e2-13350-1044/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08239-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gerda Sinkevičienė
- Ieškovas
- Š. B.
- Atsakovas
- S. L.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gerda Sinkevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Š. B. ieškinį atsakovei S. L. dėl iškeldinimo iš buto.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Š. B. (toliau ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iškeldinti atsakovę S. L. (toliau ir atsakovę) iš ieškovui priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nustatant ne ilgesnį kaip 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį ji turi išsikelti iš šio buto, kartu su visu jai priklausančiu turtu, kurį galima atskirti nedarant žalos butui, jo priklausiniams ir juose esančiai elektros, šildymo, vėdinimo, vandens tiekimo, kanalizacijos ir kitai įrangai; teismo sprendime nurodyti, kad atsakovei nevykdant šiuo sprendimu nustatytų įpareigojimų atlikti nurodytus veiksmus per teismo nustatytą terminą, yra skiriama 150 Eur dydžio bauda ieškovo naudai už kiekvieną įpareigojimų nevykdymo dieną; priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovas 2019 m. birželio 26 d. laimėjo varžytynes Nr. 172470, kuriose antstolė Inga Karalienė realizavo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Visą kainą ieškovas sumokėjo į antstolės sąskaitą. Buto varžytynių aktas Nr. S-19-139-16636 buvo surašytas antstolės Ingos Karalienės 2019 m. gruodžio 17 d., nuo 2019 m. gruodžio 31 d. VĮ „Registrų centras“ tvarkomame Nekilnojamojo turto registre įregistruotos ieškovo nuosavybės teisės į minėtą butą, iki ieškovui įsigyjant butą iš varžytynių, butas nuosavybės teise priklausė atsakovei, kuri jį iki šiol valdo ir atsisako perduoti ieškovui. Ieškovas siuntė atsakovei prašymus dėl buto atlaisvinimo, tačiau atsakovė nereagavo. Atsakovės tėvas prašė ieškovo pratęsti buto atlaisvinimo terminą, ieškovas geranoriškai sutiko, tačiau suėjus terminui atsakovės tėvas pareiškė, kad nusprendė toliau bylinėtis dėl buto hipotekos nuginčijamo ir nesutinka perduoti buto ieškovui. Buto varžytynių aktas nėra ginčijamas, dėl jo nėra inicijuota byla, taigi atsakovė butu naudojasi neturėdama jokio teisinio pagrindo ir pažeisdama ieškovo kaip savininko teises ir interesus.
Atsakovei S. L. ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo siųsti ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti su atžyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Procesiniai dokumentai taip pat siųsti kitu ieškinyje nurodytu atsakovės adresu (duomenys neskelbtini), tačiau taip pat grįžo neįteikti su atžyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Procesiniai dokumentai atsakovei jos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), įteikti 2020 m. birželio 12 d. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus paliktas 2020 m. gegužės 12 d.). Taip pat procesiniai dokumentai atsakovei siųsti elektroniniu paštu adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė 2020 m. gegužės 8 d. patvirtino elektroniniu paštu siųstų procesinių dokumentų gavimą (CPK 128 straipsnis).
Atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir ieškovui ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis). Byla tokiu atveju nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285-286 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Byloje nustatyta, kad ieškovas Š. B. 2019 m. birželio 26 d. laimėjo elektronines varžytynes Nr. 172470, kuriose antstolė Inga Karalienė realizavo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Antstolė Inga Karalienė 2019 m. gruodžio 17 d. surašė turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-19-139-16636, kuriame nurodyta, kad visa suma už nupirktą turtą (184 003 Eur) įmokėta 2019 m. gruodžio 17 d. Nuo 2019 m. gruodžio 31 d. VĮ „Registrų centras“ tvarkomame Nekilnojamojo turto registre įregistruotos ieškovo nuosavybės teisės į minėtą butą. Iki ieškovui įsigyjant butą iš varžytynių, butas nuosavybės teise priklausė atsakovei, kuri, ieškovo teigimu, minėtą butą iki šiol valdo ir atsisako perduoti ieškovui. Ieškovas siuntė atsakovei 2019 m. gruodžio 19 d. prašymą dėl buto atlaisvinimo, tačiau atsakovė nereagavo. Ieškovo teigimu, minėto buto varžytynių aktas nėra ginčijamas, dėl jo nėra inicijuota byla, taigi atsakovė butu naudojasi neturėdama jokio teisinio pagrindo ir pažeisdama ieškovo kaip savininko teises ir interesus.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Netekęs valdymo teisės, savininkas pas kitą asmenį be teisinio pagrindo atsidūrusį savo daiktą turi teisę išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis). Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos ne vindikaciniu (CK 4.95 straipsnis), o negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis). Asmuo, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: tai, kad jis yra turto savininkas, ir tai, kad jo teisės yra pažeistos (šiuo atveju, kad turtu naudojasi kitas asmuo). Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems aukščiau paminėtiems faktams, atsakovė turi įrodyti, jog jos elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-248/2018). Į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes (CPK 178 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalaja iškeldinti atsakovę iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nustatant ne ilgesnį kaip 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį ji turi išsikelti iš buto su visu jai priklausančiu turtu, kurį galima atskirti nedarant žalos butui, jo priklausiniams ir juose esančiai elektros, šildymo, vėdinimo, vandens tiekimo, kanalizacijos ir kitai įrangai. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas pagal 2019 m. gruodžio 17 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-19-139-16636 įgijo nuosavybės teisę į minėtą butą, esantį (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, minėtas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklauso ieškovui, įrašas galioja nuo 2019 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų, kad tarp ieškovo ir atsakovės yra susiklostę kokie nors teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovė turėtų teisinį pagrindą naudotis ieškovo nekilnojamuoju turtu (CPK 178 straipsnis).Atsakovė apie ieškovui priklausančio turto atlaisvinimą yra įspėta 2019 m. gruodžio 19 d. pranešimu.
Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad atsakovė, neturėdama jokių teisių į ginčo turtą ir neišsikeldama iš jam nebepriklausančių patalpų, toliau gyvena be teisėto pagrindo, yra įspėta dėl išsikėlimo ir patalpų atlaisvinimo, todėl turi būti iškeldinta nesuteikiant jam kitų patalpų (CK 6.612 straipsnis). Įvertinus bylos medžiagą darytina išvadą, kad atsakovės veiksmai atitinka nesąžiningo valdymo turinį (CK 4.26 straipsnio 3 dalis), todėl ieškovas turi teisę CK 4.95 straipsnio pagrindu išreikalauti jam nuosavybės teise priklausantį turtą iš svetimo neteisėto valdymo iškeldinant atsakovę su visais jai priklausančiais daiktais. Kadangi yra visos negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygos, įtvirtintos CK 4.98 straipsnyje, t. y. ieškovas yra buto savininkas, o atsakovė pažeidžia ieškovo teises, ieškovo reikalavimas dėl atsakovės iškeldinimo su visais jai priklausančiais daiktais yra tenkintinas. Ieškovas prašo nustatyti 15 dienų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovei išsikelti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė motyvuotų prieštaravimų nereiškė, neteikė įrodymų, kad ji negali pašalinti pažeidimo (išsikelti) per ieškovo nurodytą terminą, įvertinus tai, kad atsakovo nuosavybės teisė į minėtą butą viešame registre išviešinta 2019-12-31, ieškovo reikalavimas tenkintinas – atsakovė iškeldintina iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nustatant jai 15 kalendorinių dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį ji turi išsikelti iš buto, kartu su visu jai priklausančiu turtu, kurį galima atskirti nedarant žalos buto priklausiniams, elektros, šildymo, vėdinimo, vandens tiekimo, kanalizacijos ir kitai įrangai.
Ieškovas taip pat prašo nustatyti, kad atsakovei nevykdant teismo sprendime nustatytų įpareigojimų atlikti nurodytus veiksmus per teismo nustatytą terminą, yra skiriama 150 Eur dydžio bauda ieškovui kiekvieną įpareigojimų nevykdymo dieną.
CPK 273 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas lėšas. Jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas arba jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmu (CPK 273 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju, siekiant užtikrinti, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas kuo greičiau, ir kad ieškovo teisių pažeidimas netruks ilgiau nei yra būtina, atsakovei nustatytina 30 Eur dydžio bauda už teismo sprendimo kiekvieną neįvykdymo dieną, sumą išieškant ieškovo naudai (CK 1.5 straipsnis, CPK 273 straipsnio 3 dalis, 178, 179, 185 straipsniai).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas patyrė 875 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 75 Eur sumokėtas žyminis mokestis bei 800 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinio reikalavimas dėl iškeldinimo iš buto (pagrindinis ieškinio reikalavimas) tenkintas visiškai, į tai, kad advokato teisinės pagalbos išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatyto maksimalaus užmokesčio už advokato teisinę pagalbą dydžio, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteisiama 875 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje sudaro 8,95 Eur ir yra priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Sumokėjus, teismui būtina pateikti mokėjimą patvirtinančius dokumentus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 273 straipsnio 3 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 771 straipsnio 6 dalimi,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Iškeldinti atsakovę S. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nustatant 15 kalendorinių dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminą kartu su visu atsakovei priklausančiu turtu, kurį galima atskirti nedarant žalos butui, jo priklausiniams, elektros, šildymo, vėdinimo, vandens tiekimo, kanalizacijos ir kitai įrangai.
Nustatyti, kad nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos per 15 dienų atsakovei S. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) neišsikėlus iš ieškovui Š. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovei S. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) skiriama 30 Eur bauda už kiekvieną uždelstą išsikelti dieną, skaičiuojant po 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki faktinio iškeldinimo dienos.
Priteisti ieškovui Š. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės S. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 875,00 Eur (aštuoni šimtai septyniasdešimt penki eurai, 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės S. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 8,95 Eur (aštuoni eurai, 95 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą (kodas 188728821, įmokos kodas 5660).
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.