Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją byla pagal nuteistojo A. A. K. ir jo gynėjo advokato Anatolijaus Vilko (toliau - apeliantai) apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-09-21 nuosprendžio, kuriuo

Algis A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis ši bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-05-29 nuosprendžiu A.A. K. paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams ir 20 MGL (753,20 eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Civilinis ieškinys patenkintas iš dalies solidariai priteisiant O. P. iš kaltinamųjų J. S. ir Algio A. K. 6952,33 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas J. S.. Nuosprendis jo atžvilgiu neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. K. nuteistas už tai, kad būdamas organizatoriumi visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą, o būtent jis:

2013 m. rugpjūčio 6 d., apie 22.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (duomenys neskelbtini), namo kieme, veikdamas bendrininkų grupėje su J. S., turėdamas tikslą atkeršyti O. P., palenkdamas J. S. daryti nusikalstamą veiką, t. y. tuo tikslu pasiūlydamas J. S. už 200 Lt (57,92 eurų) atlygį padegti O. P. priklausantį ūkinį pastatą, J. S. sutikus su pateiktu pasiūlymu, paduodamas J. S. padegimo priemones - butelį su benzinu, benziną į butelį įpildamas iš savo benzininio pjūklo benzino bakelio, J. S. nuėjus prie O. P. ūkinio pastato, užkišus padegtą butelį su benzinu po ūkinio pastato stogu ir tyčia padegus O. P. ūkinį pastatą, grįžusiam J. S. sumokėdamas pažadėtą 200 Lt (57,92 eurų) atlygį už O. P. ūkinio pastato padegimą, tyčia bendrais veiksmais su J. S. visuotinai pavojingu būdu – padegant sunaikino svetimą turtą – O. P. priklausantį ūkinį pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 15 000 Lt (4344,30 eurų) vertės su jame buvusiais daiktais: 10 vištų, bendros 250 Lt (72,41) vertės, 3 tonomis sauso šieno, bendros 1200 Lt (347,54 eurų) vertės, 14 m3 įvairių medžių malkų, bendros 1400 Lt (405,47 eurų) vertės, benzininiu pjūklu (duomenys neskelbtini), 800 Lt (231,70 eurų) vertės, vaikiška medine lova, 200 Lt (57,92 eurų) vertės, elektrine žoliapjove, 200 Lt (57,92 eurų) vertės, namų kino sistema „Philips“, 200 Lt (57,92 eurų) vertės, lietaus nuvedimo sistemos dalimi, 1000 Lt (289,62 eurų) vertės, žolės smulkintuvu, 500 Lt (144,81 eurų) vertės, dviem kirviais, bendros 300 Lt (86,89 eurų) vertės, dviem kūjais, bendros 300 Lt (86,89 eurų) vertės, remonto raktų rinkiniu, 50 Lt (14,48 eurų) vertės, 7 kg statybinių vinių, bendros 490 Lt (141,91 eurų) vertės, elektros variklio valu, 200 Lt (57,92 eurų) vertės, aliumininiu bidonu, 120 Lt (34,75 eurų) vertės, atsuktuvų rinkiniu, 300 Lt (86,89 eurų) vertės, 40 kg cemento maišu, 15 Lt (4,34 eurų) vertės, tarka betonui lyginti, 80 Lt (23,17 eurų) vertės, dviem komplektais žoliapjovių peilių, bendros 100 Lt (28,96 eurų) vertės, vonios rinkiniu 800 Lt (231,70 eurų) vertės, grindų šildymo sistema 500 Lt (144,81 eurų) vertės, tuo bendrais veiksmais su J. S. padarydamas nukentėjusiajai O. P. bendrą 24005 Lt (6952,33 eurų) turtinę žalą,

Nuteistasis akcentuoja, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta jo įvykių versija, o būtent tai, kad gaisro išvakarėse pas jį užsukus J. S. ir H. P., jie apie jokio gaisro organizavimą nekalbėjo. Apeliantų teigimu, šias aplinkybes teisme patvirtino ir liudytoja J. J., tačiau teismas visiškai nepagrįstai jos parodymus vertino kritiškai. A.A. K. atkreipia dėmesį į tai, kad jis yra senyvo amžiaus, serga sunkia onkologine liga, alkoholio gerti apskritai negali, vaikšto tik su ramentais, tad ir benzopjūklo pakelti ir jo panešti jokiu būdu negalėtų. Apeliantų teigimu, apylinkės teismas liudytojos J. J. parodymus atmetė vadovaudamasis tais pačiais J. S. ir H. P. parodymais, kurie dėl aukščiau nurodytų priežasčių, nelaikytini patikimais įrodymais.

Anot apelianto, teismas taip pat visiškai nepagrįstai nesivadovavo liudytojo Č. V. parodymais, kurie dar labiau sustiprina abejones dėl nuteistojo J. S. parodymų. Be to, netyrė aplinkybių, susijusių su gaisro kilimu, neatsižvelgė į tai, kad byloje nenustatytos gaisro kilimo priežastys ir vieta, neapklausė nei į gaisro vietą atvykusių, nei įvykį tyrusių pareigūnų ir specialistų. Pasak nuteistojo, esant tokioms aplinkybėms, visos abejonės turėtų būti aiškinamos jo naudai. Tuo tarpu teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog jokių abejonių dėl A.A. K. kaltės nėra. Apeliantų teigimu, teismo padarytos išvados neatitinka byloje surinktų įrodymų. Pasak nuteistojo, pripažindamas jį kaltu, apylinkės teismas akivaizdžiai nesilaikė įstatyme numatytų įrodymų vertinimo taisyklių, išsamiai neišsiaiškino visų aplinkybių, nepašalino iškilusių prieštaravimų ir neaiškumų, nepatikrino visų versijų, neatskleidė galimų A.A. K. veikimo motyvų bei tikslų, kaip to reikalauja įstatymas.

Įvertinus visus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir visgi pripažinus A.A. K. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, nuteistasis prašo teismo atsižvelgti į jo sunkią sveikatos būklę, amžių bei sušvelninti jam pirmos instancijos teismo paskirtą bausmę.

Teismo posėdyje nuteistasis A.A. K. ir jo gynėjas A.Vilkas prašė apeliacinį skundą patenkinti, nuteistojo J. S. gynėjas R.Vanagas dėl apeliacinio skundo nepasisakė, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 str. 1 d. nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.

Pagal BK 187 str. 2 d. atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, išardė ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Pagal BK 24 str. 5 d. kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką.

Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo įrodymus bei padarė teisingas išvadas dėl A.A. K. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 5 d., 187 str. 2 d.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs A.A. K. kaltę įvykdžius BK 24 str. 5 d., 187 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, išanalizavo jo paties parodymus, nuteistojo J. S., nukentėjusiosios O. P. ir liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus bei padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių bei baudžiamojo įstatymo taikymo. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl apelianto kaltės grindė byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Vien tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo, nėra pagrindas teigti apie nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį.

Nuteistasis A.A. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką (t. 2, b. l. 17-18, 42-48, 54-55, t. 4, b. l. 75-76), tačiau teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, tokią jo poziciją vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nuteistasis J. S. pirmosios instancijos teisme nuosekliai ir detaliai parodė, kad 2013-08-06 vakare su H. P. ir A.A. K. pastarojo kieme vartojo alkoholinius gėrimus. A.A. K. pasakė, kad reikia atkeršyti ir padegti D. ūkinį pastatą. A.A. K. išpylė benziną iš benzopjūklo į 0,5 litrų talpos butelį nuo vyno, padavė jam ir pasakė „padek pastatą“. Už tai pažadėjo jam duoti 200 litų, kai grįš padegęs pastatą. Šio pokalbio metu kartu buvo H. P.. Maždaug apie 22.00 – 22.30 val., paėmęs A.A. K. duotą butelį su benzinu, jis nuėjo prie A. D. ūkinio pastato, prie kurio priėjo iš kaimyno Č. V. pusės. Pas Č. V. jis pasiskolino degtukų, apipylė benzinu ūkinio pastato sienas, butelį pakišo po stogu ir padegė. Po to jis nubėgo pas A.A. K., iš kurio kiemo matėsi kilęs gaisras. Pamatęs gaisrą A.A. K. davė jam 200 litų (t. 4, b. l. 73-74). Analogiškas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes nuteistasis J. S. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 161-163, 165-166, 168-182, 185-196, t. 2, b. l. 2). 2013-11-20 garso įrašų suvestinėje užfiksuota, kad pareigūnui tyrimą atlikus neatskleidžiant savo tapatybės ir slapto sekimo metu J. S. nurodė, jog padegė kaimyną paprašytas kito kaimyno, kadangi tai buvo kerštas už įskundimą (t. 1, b. l. 141-150). Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad J. S. piktnaudžiauja alkoholiu ir serga psichine liga, tačiau iš specialisto išvados matyti, kad J. S. netikslinga skirti psichiatrijos ekspertizę, jis pilnai atsakingas už savo veiksmus (t. 3, b. l. 15), todėl netikėti jo parodymais teismas neturėjo pagrindo.

Juolab, kad J. S. nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytojas H. P.. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme liudytojas nurodė, kad 2013-08-06 jis su J. S. užėjo pas A.A. K., išgėrė 2 butelius alaus ir vyno. A.A. K. pasakė, kad reikia padegti bet kokį A. D. pastatą ar turtą ir pasiūlė tai padaryti J. S.. Už padegimą žadėjo jam sumokėti. Liudytojas matė, kaip A.A. K. atnešė 1,5 litro talpos butelį su benzinu. A.A. K. pasakė, kad J. S. paimtų benziną, įpiltų jo ir padegtų. Kitą dieną J. S. jam papasakojo, kad jis padegė A. D. ūkinį pastatą, už tai jam A.A. K. sumokėjo 200 litų. Matė, kad J. S. turi pinigų, nors prieš tai jų neturėjo (t. 1, b. l. 100-101, 102-108, 121-123, t. 4, b. l. 66-68). Liudytojas Č. V. patvirtino, kad J. S. iš jo pasiskolino dėžutę degtukų. Jam išėjus maždaug po 10-15 minučių pamatė degantį kaimynų ūkinį pastatą (t. 1, b. l. 96, 97-98). Byloje nėra jokių įrodymų, jog liudytojai H. P. ir Č. V. būtų suinteresuoti ar galėtų A.A. K. apkalbėti, todėl atmestinas apelianto skundo teiginys, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi šių liudytojų parodymais. Pažymėtina, kad tiek nuteistojo J. S. ir minėtų liudytojų parodymai yra nuoseklūs, vieni kitus papildantys ir vieni su kitais sudaro nuoseklią įrodymų grandinę. Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad teismas be pagrindo atmetė liudytojos J. J. parodymus, kadangi J. S. ir H. P. nurodė, kad ji pokalbio apie padegimą negirdėjo.

Be to, byloje nustatyta, kad tarp A.A. K. ir O. P. buvo konfliktų dėl žemės bei dėl to, kad O. P. įskundė A.A. K., kad jis netinkamai prižiūri savo arklius. Nukentėjusioji O. P. ir liudytojas A. D. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme nurodė, kad A.A. K. grasino jų šeimai susidorojimu, siekė jiems pakenkti. Jie ne kartą kreipėsi į policiją dėl tokio jo netinkamo elgesio. Mano, kad padegimas įvyko dėl A.A. K. keršto. Taip pat nurodė, kad žmonės pasakojo, kad kitą dieną po gaisro J. S. vaikščiojo po kaimą, rodė pinigus ir gyrėsi, kad padegė O. P. ūkinį pastatą (t. 1, b. l. 57-58, 60-62, 90-91, 92-93, 94-95, t. 4, b. l. 70-73, 84-86).

Nuteistojo J. S., nukentėjusiosios O. P. ir liudytojų parodymus papildo rašytiniai bylos įrodymai.

2013-08-07 įvykio vietos apžiūros protokole nustatyta, kad buvo apžiūrėtas sudegęs ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) Pastatas yra apie 15 x 6 m dydžio. Apžiūros metu pastatas stovi be stogo konstrukcijos, viršutinė sienų dalis yra apanglėjusi, apatinė – apdegusi. Dešinės pusės pastato dalys sudegusios iki pamatų. Likusi pastato dalis yra padalinta į 3 patalpas, turinčias atskirus įėjimus. Vidurinėje patalpoje yra sudegusio šieno likučiai (t.1, b. l. 31-44).

2013-08-07 akte dėl kilusio gaisro Nr. 53-1240 nustatyta, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – pašalinis įneštas ugnies šaltinis (tyčinė žmogaus veika) (t. 1, b. l. 55).

2013-08-08 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad gaisras kilo mediniame ūkiniame pastate, pastatas statytas iš medinių rąstų, stogas dvišlaitis, dengtas asbocementiniais lakštais. Gaisro metu sudegė ūkinio pastato stogas, išdegė vidus, jame buvęs turtas, šienas, malkos. Gaisro vieta apžiūrėta kartu su pastato savininke O. P., apžiūrint pastatą, jo apdegimo požymius, gaisro plitimo kelius. Pagal didžiausią terminį poveikį gaisro židinio zona yra pietrytinėje pastato dalyje, viduje pastato, pietrytiniame pastato kampe, medinės pastato konstrukcijos apdegusios, apanglėjusios stipriausiai, kampe rąstų sujungimo vietose matomi kiauryminiai pradegimai. O. P. nurodė, kad gaisro židinio zonoje buvo sukrautos malkos. Elektros instaliacijos pastate nėra, jokių šildymo prietaisų apžiūros metu nerasta. Savaime galinčių užsidegti medžiagų nerasta. Taip pat savininkė nurodė, kad konfliktuoja su šalia gyvenančiu ūkininku, kuris jai ne kartą grasino, todėl jos manymu gaisras buvo sukeltas tyčia, gaisrą galėjo sukelti J. S., kuris prieš gaisrą paėmė iš greta gyvenančio kaimyno degtukus ir pažadėjo padegti ūkinį pastatą. Apibendrinus turimą informaciją, gaisro plitimą, pastato apdegimą, įvertinus liudininkų paaiškinimus, darytina išvada, labiausiai tikėtina gaisro priežastis – pašalinis įneštas ugnies šaltinis (tyčinė žmogaus veika) (t. 1, b. l. 52-54).

Taigi, priimdamas skundžiamą nuosprendį nuteistojo A.A. K. atžvilgiu, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantai, rėmėsi visais aukščiau aptartais, teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtais ir nuosprendyje aptartais duomenimis, kurie bendrai sudaro vieningą medžiagą, neabejotinai patvirtinančią A.A. K. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo.

Iš ankščiau paminėtų nuteistojo J. S., nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų bei rašytinės medžiagos matyti, kad A.A. K., turėdamas tikslą atkeršyti O. P., palenkdamas J. S. daryti nusikalstamą veiką, t. y. tuo tikslu pasiūlydamas jam už 200 litų atlygį padegti O. P. priklausantį ūkinį pastatą, J. S. sutikus su pateiktu pasiūlymu, paduodamas J. S. padegimo priemones - butelį su benzinu, benziną į butelį įpildamas iš savo benzininio pjūklo benzino bakelio, J. S. nuėjus prie O. P. ūkinio pastato, užkišus padegtą butelį su benzinu po ūkinio pastato stogu ir tyčia padegus ūkinį pastatą, grįžusiam J. S. sumokėdamas pažadėtą 200 litų atlygį už O. P. ūkinio pastato padegimą, tyčia bendrais veiksmais su J. S. visuotinai pavojingu būdu – padegant – sunaikino O. P. priklausantį ūkinį pastatą su jame buvusiais daiktais.

Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad gaisro metu sudegė ne nukentėjusiosios nurodytas ūkinis pastatas, bet menkavertis ir žymiai mažesnis, į kurį negalėjo tilpti civiliniame ieškinyje išvardyti daiktai. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad O. P. priklauso ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 80 m² (t. 1, b. l. 64-66). Tuo tarpu tarnybiniame protokole dėl neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikrinimo, įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose yra užfiksuotas pastato dydis (apie 15 x 6 m) ir kiti duomenys, iš kurių matyti, kad buvo sudegintas būtent kaltinime nurodytas ūkinis pastatas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A.A. K. pripažino kaltu pagal BK 24 str. 5 d., 187 str. 2 d., todėl priimti išteisinamąjį nuosprendį nuteistojo atžvilgiu, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

Apeliantai taip pat prašo suvelninti pirmosios instancijos teismo A.A. K. paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

BK 54 str. reglamentuojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. BK 54 str. 1 d. suformuluota bendra taisyklė, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

BK 187 str. 2 d. nustatytas ne tik laisvės atėmimas iki penkerių metų, bet ir arešto bausmė.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., bei tinkamai vadovavosi bausmių skyrimo nuostatomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, paskirdamas bausmę nuteistajam A.A. K., tinkamai atsižvelgė į jo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui bei nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Nuteistasis A.A. K. padarė tyčinį nusikaltimą, kuris baudžiamojo įstatymo priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. A.A. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme savo kaltę neigė. Be to, nukentėjusiajai nusikaltimu padarytos žalos neatlygino, baustas administracine tvarka, nusikalstamos veikos padarymo metu teistas nebuvo.

Pagal BK 55 str. asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Įvertinusi šias aplinkybes, nusikalstamos veikos pobūdį ir apimtį, vertybes, kurios buvo pažeistos, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A.A. K. paskyrė BK 187 str. 2 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę ir, taikydamas BK 75 str. nuostatas, atidėjo bausmės vykdymą 3 metams, t. y. paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.

Apeliaciniame skunde prašoma atsižvelgti į A.A. K. sveikatos būklę ir amžių, tačiau pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, į šias aplinkybes jau atsižvelgė, todėl dar kartą į jas atsižvelgti nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-09-21 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo Algio A. K. ir jo gynėjo advokato Anatolijaus Vilko apeliacinį skundą atmesti.