Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-20-159/2008

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

2009 m. sausio 21 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Audriaus Saulėno, sekretoriaujant Antanui Leikui, dalyvaujant ieškovo atstovams S. B., V. G., atsakovui R. S., jo atstovei advokatei Onai Gailiuvienei, viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-172-122/2008 pagal ieškovo V. Z. ieškinį atsakovui R. S., tretiesiems asmenims Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notarei Aldonai Kundrotienei ir Klaipėdos miesto tryliktojo notarų biuro notarei Vilmai Juostei dėl testamento ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiais ir nuosavybės teisės į ½ dalį buto pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Nuo 1997 m. iki mirties, t. y. iki 2000-12-28, I. Z. gyveno pas ieškovą ir dėl pablogėjusios sveikatos ir dėl beveik prarasto regėjimo buvo prižiūrimas jo šeimos Kretingos m., nes ieškovo motina B. Z. dėl garbaus amžiaus ir sveikatos būklės negalėjo rūpintis tėvu.

2000-12-28 mirus I. Z. nei jis, nei motina, nei brolis A. S. nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau ieškovas V. Z. faktiškai palikimą priėmė ir nuosavybės teise pradėjo valdyti dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), nes kaip bendraturtis mokėjo mokesčius už komunalinius patarnavimus, padarė buto einamąjį remontą, dalyvaudavo gyventojų susirinkimuose, įstatė šarvuotas duris. Nuo 2006 metų motina B. Z. visiškai savimi nebegalėjo pasirūpinti dėl progresuojančios Alzheimerio ligos, sunkiai orientuodavosi, todėl ieškovas ją perkėlė gyventi į savo namus Kretingoje. 2007-06-11 mirus motinai ieškovas 2007-09-05 13-ajam notarų biurui pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą. 2007-09-12 iš notarės V. Juostės gavo raštu atsakymą, juo ji atsisakė išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, nes 1994-12-14 B. Z. sudarė testamentą, kurį patvirtino Klaipėdos m. 1-ojo notarų biuro notarė A. Kundrotienė, registro Nr. (duomenys neskelbtini), juo butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko vaikaičiui R. S., gim. (duomenys neskelbtini). Apie sudarytą testamentą ieškovui nebuvo žinoma, nes testamentą rado tik po motinos mirties. 1-ojo notarų biuro notarė A. Kundrotienė negalėjo tvirtinti tokio testamento, nes B. Z. išreikšdama paskutinę savo valią negalėjo viso buto, (duomenys neskelbtini), palikti savo vaikaičiui R. S., nes pagal 1969 m. LR santuokos ir šeimos kodekso 21 str. nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. ½ minimo buto dalis priklausė ieškovo tėvui I. Z., todėl vadovaujantis 1964 m. CK 575 str. testatorius testamentu galėjo palikti tik savo turto dalį. B. Z. sudariusi testamentą negalėjo numatyti, kad ateityje ji valdys visą butą, adresu (duomenys neskelbtini), todėl ieškovas mano, kad pagal 1964 m. CK 60 str. B. Z. sudarytas testamentas turi būti iš dalies pripažintas negaliojančiu.

Po ieškovo tėvo I. Z. mirties 2000-12-28 liko ½ dalis 47,16 kv. m. bendro ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini). Tėvas nebuvo parašęs testamento, todėl paveldėtojais pagal įstatymą buvo ieškovas V. Z., jo brolis A. S. ir motina B. Z., tačiau dėl palikimo priėmimo į notarą nebuvo kreiptasi. Po tėvo mirties ieškovas priėmė palikimą, vadovaujantis 1964 m. 574 str. paveldėjo jo visą asmeninį namų apstatymo ir apyvokos turtą ir faktiškai nuosavybės teise pradėjo valdyti ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), todėl mano, kad jam turi būti pripažinta nuosavybės teisė į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). (b. l .3–7).

Klaipėdos miesto apylinkės teismas vadovaudamasis atsakovo ir liudytojų, kurie buvo pakviesti atsakovo prašymu, parodymais klaidingai nusprendė, kad ieškovas po tėvo I. Z. mirties nepriėmė palikimo – 1/2 dalies dviejų kambario buto, esančio (duomenys neskelbtini). Teismas nevertino parodymų, kuriuos davė liudytojai, pakviesti ieškovo prašymu. Tai turėjo esminės reikšmės neteisingo sprendimo priėmimui. Taip pat nurodė, kad iki 2007 m. spalio mėnesio mokėjo už ginčo buto komunalinius patarnavimus (b. l. 162–165).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal CPK 320 str. 1 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad I. Z. ir B. Z. susituokė 1991-12-18 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. 2097 (b. l. 123). Santuokos metu 1992-02-08 B. Z. vardu buvo privatizuotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 132). 1994-12-14 B. Z. sudarė testamentą, kurį patvirtino Klaipėdos m. 1-ojo notarų biuro notarė A. Kundrotienė, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Minimame testamente B. Z. padarė patvarkymą ir mirties atveju jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko vaikaičiui R. S., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 48). I. Z. mirė 2000-12-28 (b. l. 11), tačiau nei ieškovas V. Z., nei jo motina B. Z., nei jo brolis A. S. dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. B. Z. mirė 2007-06-11 (b. l. 12). 2007-07-30 R. S. Klaipėdos miesto 13-ajam notaro biurui pateikė pareiškimą, kad priima palikimą, atsiradusį 2007-06-11 po B. Z. mirties, pagal testamentą (b. l. 120). Klaipėdos miesto 13-ojo notaro biuro notarė V. Juostė 2007-06-11 mirusiosios B. Z. vaikaičiui R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), 2007-09-18 išdavė paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą (b. l. 118). Nuo 2007-09-18 150 894 Lt vidutinės rinkos vertės butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis įregistruotas R. S. vardu (b. l. 15)

Iš ieškinio turinio matyti, kad V. Z., prašydamas teismą pripažinti iš dalies negaliojančiu 1994-12-14 velionės B. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), sudarytą testamentą, patvirtintą Klaipėdos m. 1-ojo notarų biuro notarės A. Kundrotienės, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo paliktas jos vaikaičiui R. S., gim. (duomenys neskelbtini), šį ieškinio reikalavimą grindė tuo, jog 1-ojo notarų biuro notarė A. Kundrotienė negalėjo tvirtinti tokio testamento, nes B. Z. išreikšdama paskutinę savo valią negalėjo viso buto, adresu (duomenys neskelbtini), palikti savo vaikaičiui R. S., nes pagal 1969 m. LR santuokos ir šeimos kodekso 21 str. nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. ½ dalis minimo buto priklausė ieškovo tėvui I. Z., todėl vadovaujantis 1964 m. CK 575 str. testatorius testamentu galėjo palikti tik savo turto dalį. B. Z. sudariusi testamentą negalėjo numatyti, kad ateityje ji valdys visą butą, adresu (duomenys neskelbtini).

Pagal 1964 m. CK 575 str. nuostatas, galiojusias ginčijamo testamento sudarymo metu (1994-05-17 įstatymo Nr. I-495 redakcija), kiekvienas fizinis asmuo galėjo testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, tiek priklausantiems įpėdinių pagal įstatymą ratui, tiek ir nepriklausantiems jam, taip pat valstybei arba atskiroms įmonėms, įstaigoms ar organizacijoms. Tokia fizinių asmenų teisė įtvirtinta ir 2000 m. CK 5.19 str. 1 d.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad pagal ginčijamo testamento sudarymo metu galiojusio 1969 m. LR santuokos ir šeimos kodekso 21 str. nuostatas ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), kaip turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, buvo bendroji jungtinė sutuoktinių I. Z. ir B. Z. nuosavybė. Sutuoktiniai turėjo lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti, turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors buvo įformintas vieno iš jų, t. y. B. Z. vardu.

Pagal CPK 4 str. nuostatas, teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatyme nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 4 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-942/2002 priimtoje nutartyje išaiškinta, kad testamentas yra nustatytos formos palikėjo patvarkymas dėl turto paveldėjimo savo mirties atveju. Jo galia yra nukreipiama į ateitį, tik palikėjo mirties atveju galiojančio testamento pagrindu atsiranda teisinės pasekmės – palikimą priėmusiam įpėdiniui pereina palikėjo turtinės teisės ir pareigos. Kai testatorius pareiškia valią palikti įpėdiniui visą savo turtą, kuris jam priklausys mirties dieną, reiškia, kad testatorius padaro patvarkymą ir dėl to turto, kurį įgis po testamento surašymo, likimo

Esant tokiems kasacinės instancijos teismo teisės taikymo išaiškinimams, teisėjų kolegijai yra pagrindas konstatuoti, kad nagrinėjamos bylos atveju B. Z. ginčijamo testamento sudarymo faktas – 1994-12-14, t. y. jis sudarytas I. Z. ir B. Z. santuokos metu, taip pat faktas, kad ginčo butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo bendroji jungtinė sutuoktinių I. Z. ir B. Z. nuosavybė, tačiau tokie faktai nebuvo teisiškai reikšmingi ir nesudarė pagrindo pirmosios instancijos teismui patenkinti ieškovo V. Z. ieškinio reikalavimo ir pripažinti iš dalies negaliojančiu 1994-12-14 velionės B. Z. sudarytą testamentą, patvirtintą Klaipėdos m. 1-ojo notarų biuro notarės A. Kundrotienės, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ji paliko savo vaikaičiui R. S., tuo pagrindu, kad testatorė testamentu galėjo palikti tik savo turto dalį, t. y. tik ½ ginčo buto dalį, ir kad B. Z. sudariusi testamentą negalėjo numatyti, kad ateityje ji valdys visą butą, adresu (duomenys neskelbtini), nes, kaip jau anksčiau nutartyje buvo minėta, testamento galia yra nukreipiama į ateitį, tik palikėjo mirties atveju galiojančio testamento pagrindu atsiranda teisinės pasekmės – palikimą priėmusiam įpėdiniui pereina palikėjo turtinės teisės ir pareigos. Kai testatorius pareiškia valią palikti įpėdiniui visą savo turtą, kuris jam priklausys mirties dieną, reiškia, kad testatorius padaro patvarkymą ir dėl to turto, kurį įgis po testamento surašymo.

Nagrinėjamos bylos atveju neginčijamai nustatyta, kad paveldėjimas pagal B. Z. 1994-12-14 sudarytą testamentą atsirado tik 2007-06-11 mirus testatorei B. Z., gyvenusiai atskirai nuo sutuoktinio I. Z. ginčo bute, adresu (duomenys neskelbtini), ir praėjus daugiau nei šešeriems metams nuo jos sutuoktinio I. Z. mirties, I. Z. su testatore faktiškai nuo 1993 m. kartu negyvenant ir gyvenant kitame bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2000-12-28 mirus I. Z. jo santuoka su B. Z. pasibaigė (1969 m. LR santuokos ir šeimos kodekso 33 str.), mirusiojo I. Z. pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą jo sūnūs V. Z. ir A. S. dėl palikimo priėmimo per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nepadavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimo apie palikimo priėmimą taip, kaip numatė 1964 m. CK 575 str., ir taip, kaip numato 2000 m. CK 5.50 str.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto V. Z. apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, kad jis po savo tėvo I. Z. mirties, t. y. 2000-12-18, priėmė palikimą ir nuosavybės teise pradėjo valdyti mirusiam tėvui priklausiusius daiktus: baldus, karinius apdovanojimus, jam priklausiusią buto, adresu (duomenys neskelbtini), dalį, nes mokėjo mokesčius už komunalinius patarnavimus, darė buto einamąjį remontą, dalyvaudavo gyventojų susirinkimuose, įstatė šarvuotas duris, nes minimi apelianto apeliacinio skundo teiginiai nebuvo patvirtinti ir įrodyti leistinais įrodymais ir įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str.)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. kovo 7 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-210/2008) išaiškino, kad kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus, kad ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia palikimo priėmimą. Palikėjo daiktą įpėdinis gali paimti kitiems įpėdiniams sutikus, jiems leidus, kaip mirusiojo atminimą. Paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, apdovanojimų, relikvijų ir kt. pasidalijimas tarp įpėdinių ar šių daiktų perdavimas vienas kitam. Toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nesirūpino palikimu, jo netvarkė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje, Nr. 3K-3-247/2006).

Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad apeliantas V. Z. turi nuolatinę gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Nutartyje jau buvo minėta, kad apelianto tėvas I. Z. nuo 1993 m. gyveno kitame bute, adresu (duomenys neskelbtini), šis butas buvo padovanotas V. Z. dar 1993 m., todėl 2000-12-28 mirus tėvui, palikimas į minėtą butą negalėjo atsirasti.

Pirmosios instancijos teisme liudytojos L. B., G. M., J. P., J. Ž., L. D., A. M., D. M. patvirtino, kad B. Z. turėjo dviejų kambarių butą, adresu (duomenys neskelbtini), gyveno viena, baldų nekeitė, butas buvo nuomojamas, nuomininkai keisdavosi, bute buvo atliekami tik minimalūs remonto darbai. Ieškovas V. Z. apie penkerius metus prižiūrėjo savo motiną B. Z., nes veždavo maistą, prieš pusantrų ar dvejus metus iki mirties dėl pablogėjusios sveikatos parsivežė motiną į Kretingą ir ją slaugė (b. l. 149–152). Liudytoja N. Z. – ieškovo sutuoktinė – pirmosios instancijos teisme taip pat patvirtino, kad nuo 2000 metų B. Z. susirgo Alzheimerio liga, ji gaudavo 500 Lt dydžio pensiją, nuo 2000 metų bute pas B. Z. gyveno nuomininkai, kurie nemokėjo nuomos mokesčių, tačiau prisidėdavo prie komunalinių mokesčių sumokėjimo (b. l. 152–153). Minėtoms liudytojoms davus tokius parodymus, teisėjų kolegijai yra pagrindas padaryti išvadą, kad pagal CK 3.205 str., 3.207 str. nuostatas apeliantas V. Z., kaip pilnametis vaikas, privalėjo rūpintis savo nedarbinga, sergančia motina B. Z., ką jis faktiškai darė, tačiau nuo 2006 m. apelianto V. Z. faktinis rūpinimasis sergančia motina savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nėra teisiškai reikšmingas faktas ir nesudarė pagrindo bylą nagrinėjusiam teismui iš dalies panaikinti 2007-09-18 R. S. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini)ir apeliantui V. Z. pripažinti nuosavybės teisę į ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį.

Klaipėdos miesto 13-ojo notarų biuro notarė V. Juostė, vadovaudamasi testamentu, patvirtintu 1994-12-14 Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarės A. Kundrotienės, registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtino, kad B. Z., mirusiosios 2007-06-11, testamente nurodyto turto įpėdinis yra vaikaitis R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), ir 2007-09-18 išdavė paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, jame nurodė, kad paveldimą turtą, kuriam išduotas paveldėjimo liudijimas, sudaro butas (patalpa) su 4,81 kv. m rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), buto vidutinė rinkos vertė – 150 984 Lt (b. l. 118). Minimas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas buvo išduotas, pateikus pažymą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, 2007-07-30 pareiškimą apie palikimo priėmimą, giminystę patvirtinančius dokumentus (b. l. 119–127). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo iš dalies panaikinti notarės V. Juostės 2007-09-18 išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto V. Z. apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 176–185 str., neatsižvelgė į teismų praktikos suformuotus palikimo priėmimo pagrindus, neįvertino liudytojų G. M., J. Ž., N. Z. ir kitų liudytojų parodymų, kad testatorė gaudavo tik 280 Lt pensiją, turėjo problemų su atmintimi, už butą mokėjo ieškovo žmona, dažnai ir ilgą laiką testatorė gulėdavo ligoninėje, paskutinius gyvenimo metus praleido Kretingoje pas ieškovą, nes liudytoja N. Z. patvirtino, kad B. Z. gaudavo apie 500 Lt pensijos, B. Z. buvo skirta 130 Lt pašalpa, ta pati liudytoja paneigė ieškovo V. Z. paaiškinimus, kad ieškovas mokėdavo mokesčius už komunalinius patarnavimus, nes parodė, kad ginčo bute nuo 2000 m gyveno nuomininkai, todėl ne apeliantas V. Z., o nuomininkai prisidėdavo prie komunalinių mokesčių už ginčo butą sumokėjimo (b. l. 153).

Apeliaciniame skunde apelianto V. Z.nurodyti teiginiai, kad trečiojo asmens notarės V. Juostės atsiliepimas gautas teisme ir pridėtas prie bylos 2008-04-23 (b. l. 117) praleidus terminą atsiliepimui pateikti daugiau nei 5 mėnesius ir neprašius atnaujinti praleisto procesinio termino, kad ieškovas tik susipažinęs su byla sužinojo apie tokį atsiliepimą, kad tik bylos iš esmės nagrinėjimo metu trečiasis asmuo notarė V. Juostė pateikė teismui velionės B. Z. paveldėjimo bylą, kad byla nepridėta prie šios bylos, kad teismas nesuteikė galimybės per baigiamąsias kalbas pasisakyti nei ieškovui, nei ieškovo atstovui, tuo pažeisdamas jų teises, numatytas CPK 253 str., yra neteisingi ir nepagrįsti, nes trečiasis asmuo notarė V. Juostė dalyvavo teismo posėdyje, jai ieškovo atstovas V. G. uždavė ne vieną klausimą (b. l. 149), notarės V. Juostės 2008-04-23 į bylą atsiliepimas pateiktas kaip raštiškas paaiškinimas, ieškovo V. Z. atstovui adv. J. Stepanovui buvo suteikta teisė kalbėti per baigiamąsias kalbas, ieškovo atstovas V. G. naudojosi replikos teise (b. l. 154, 156).

Esant šiems įrodymas bei aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių, suformuluotų CPK 176 str.– 185 str., nepažeidė, iki galo ir visapusiškai išaiškino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nustatyta, kad apeliacinės instancijos teisme atsakovo R. S. interesams atstovavo advokatė O. Gailiuvienė. Iš pinigų priėmimo kvitų Nr. 433580, Nr. 433585 matyti, kad 2008-07-18 ir 2008-10-15 R. Zotovas sumokėjo adv. O. Gailiuvienei 1 770 Lt už dokumento surašymą ir atstovavimą (b. l. 198–199), todėl atmetus ieškovo V. Z. apeliacinį skundą, iš jo priteistinos atsakovo turėtos išlaidos už advokatės suteiktą teisinę pagalbą (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

2. Priteisti iš V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 770 Lt išlaidų už advokatės suteiktą teisinę pagalbą R. S., a. k. (duomenys neskelbtini).