Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-11-07 · Civilinė byla Nr. e2A-719-569/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-07
Bylos Nr.
e2A-719-569/2018
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-00277-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė, Vilija Valantienė
Ieškovas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Atsakovas
S. J., V. J.
Trečiasis asmuo
V. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-719-569/2018 Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00277-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1; 2.6.10.5.2; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 7 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovams S. J. ir V. J. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo V. J..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento 2014 m. rugpjūčio 27 d. dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarytą tarp S. J. ir V. J., pagal kurią buvo dovanota S. J. ir V. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausanti negyvenamoji patalpa-garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos kaina 1 214,95 Eur); pripažinti negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento 2014 m. rugpjūčio 27 d. dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarytą tarp S. J. ir V. J., pagal kurią buvo dovanotas S. J. ½ nuosavybės teise priklausantis turtas: pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-Šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti statiniai inžineriniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos kaina 31 695,58 Eur.); pripažinus 2014 m. rugpjūčio 27 d. dovanojimo sutartis (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) negaliojančiomis actio Pauliana ieškinio pagrindu, nesant galimybės atsakovui V. J. perleisto turto grąžinti atsakovei S. J. natūra, priteisti iš atsakovo V. J. dovanoto turto kainos skirtumo 9 198,18 Eur dydžio ekvivalentą ieškovei, apskaičiuotą tarp 2014-08-27 dovanojimo sutartyje nustatytos 33 518,01 Eur turto vertės ir Telšių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi patvirtintos taikos sutartyje nurodytos ir sumokėtos 24319,83 skolos VSDFV Mažeikių skyriui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2018 m. birželio 22 d. sprendimu atmetė ieškovės VMI ieškinį atsakovams S. J. ir V. J. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir priteisė atsakovui V. J. iš ieškovės VMI 450 Eur bylinėjimosi išlaidas.

3. Teismas konstatavo, kad atsakovo turtas buvo parduotas už 26 500 Eur. Teismas vertino, kad byloje esantys mokėjimo nurodymai – notaro pažyma, sąskaita faktūra Nr. 2920, pasiūlymas ir kasos kvitas, įrodo, kaip gautos sumos buvo paskirstytos. Teismas darė išvadą, jog buvo įvykdyta restitucija piniginiu ekvivalentu. Tokia restitucijos forma įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.146 straipsnyje ir leidžia bylą nagrinėjančiam teismui konstatuoti, kad atsakovai buvo grąžinti į padėtį, kurioje buvo iki kreditoriaus teises pažeidžiančio sandorio sudarymo. Dėl to pripažinti ginčijamų sandorių negaliojančiais šioje byloje dar kartą bei taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu, kaip to prašo ieškovė, nėra teisinio pagrindo.

4. Teismas vertino, kad ieškovės nurodoma situacija, kai turtas parduotas už mažesnę kainą taip pažeidžiant jos kaip kreditorės teises turėtų būti sprendžiamas taikant deliktinės teisės normas, o ne remiamasi actio Pauliana institutu.

5. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė vienos iš civilinės atsakomybės sąlygos žalos, nes turtas buvo parduotas už didesnę, nei priverstinio turto pardavimo kainą, o likusi suma buvo dengiamos su pardavimu susijusios išlaidos bei pervesta antstoliui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

6. Apeliaciniu skundu ieškovė VMI prašo: panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. birželio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – VMI ieškinį tenkinti; netenkinti atsakovų prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Ginčijamame teismo sprendime nepagrįstai konstatuota, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti ginčijamų sandorių negaliojančiais ir taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu. Telšių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.e2-1657-187/2017 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis, kuria ieškovas (VSDFV Mažeikių skyrius) atsisakė nuo visų byloje atsakovams pareikštų ieškinio reikalavimų, t. y. atsisakė nuo reikalavimo pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio) tarp S. J. ir V. J. sudarytą 2014-08-27 Dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014-08-27 Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį ir taikyti restituciją natūra, atsakovams įvykdžius visus Taikos sutartyje nurodytus įsipareigojimus. Minėta teismo nutartimi atsakovų 2014-08-27 sudarytos dovanojimo sutartys nebuvo panaikintos.

6.2. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo pateiktų dokumentų (mokėjimo nurodymai, notaro pažyma, sąskaita faktūra Nr. 2920, pasiūlymas ir kasos kvitas) ar pagrįstai buvo paskirstyta 2040,93 Eur suma, likusi apmokėjus VSDFV Mažeikių skyriaus 24319,83 Eur įsiskolinimą iš gautos sumos už parduotą turtą, sumokant atsakovo patirtas išlaidas.

6.3. Teismo sprendimas, kad ieškinys negali būti tenkintas, ieškovei neįrodžius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygos – žalos, yra nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju, civilinės atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų, kaltės, žalos bei priežastinio ryšio įrodinėti nereikia, nepriklausomai nuo to, ar ginčas sprendžiamas remiantis actio Pauliana institutu, ar taikant deliktines teisės normas.

6.4. Nepagrįstai teismas ginčijamame sprendime pažymėjo, kad „Atsakovų dovanojimo sutartyje nurodyta turto verte vadovautis nėra pagrindo, kadangi ji suformuota ne tik masinio vertinimo būdu, bet ir sąlygomis, kurios atitinka įprastą, o ne priverstinį turto pardavimą“. Ginčijamas 2014-08-27 dovanojimo sutartys Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) šalys sudarė laisva valia, nustatė dovanojamo turto vertę, ir įregistravo VĮ Registrų centras. Šalys pasirašydamos dovanojimo sutartis su VĮ Registrų centras nustatyta turto verte (masiniu vertinimu) sutiko, jos neginčijo.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai S. J. ir V. J. prašo: taikyti Ieškovės reikalavimo senatį; tuo atveju, jeigu reikalavimo senaties teismas netaikytų, apeliantės apeliacinį skundą atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą; priteisti visas atsakovų šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Apeliantė netinkamai įgyvendina savo teisę į apeliaciją. Apeliantė jokių naujų teisinių argumentų nepateikia, nenurodo, kodėl pirmosios instancijos teismo atliktas bylos faktinių aplinkybių teisinis vertinimas ir kvalifikavimas pažeidžia CPK ir CK atitinkamus straipsnius, o tik nurodo tuos pačius argumentus, kurie jau buvo šalių detaliai išanalizuoti pirmos instancijos teisme.

7.2. Pagal Taikos sutarties 8 punktą atsakovas V. J., siekdamas išvengti priverstinio išieškojimo nukreipimo į jam nuosavybės teise priklausantį turtą, pardavė jam dovanotas turto dalis savo pasirinktam pirkėjui už rinkos vertę, o pagal sudarytą sutartį gautas pinigines lėšas panaudojo atsiskaitymui su S. J. kreditoriumi (VSDFV) pagal Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimą. Sudarius tokio pobūdžio sandorį, kurio pasekoje iš esmės buvo grąžinta dovanojimo sutartimi perleisto turto vertė S. J., V. J. neturi pareigos atsakyti pagal byloje pareikštą ieškinį.

7.3. Nagrinėjamu atveju taikos sutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1657-187/2017 patys atsakovai de facto panaikino 2014-08-27 sudarytas dovanojimo sutartis ir jomis įgytą turtą perleido trečiajam asmeniui, vykdydami įsipareigojimą pagal teismo patvirtintą taikos sutartį ir visos iš dovanoto turto pardavimo gautos lėšos buvo skirtos atsakovės S. J. tos pačios eilės kreditoriaus kaip ir apeliantė reikalavimui patenkinti.

7.4. Apeliantė CPK nustatyta tvarka nepagrindė ir neįrodė nei minėtos 7 018,01 Eur nei ieškiniu prašytos priteisti 9 198,18 Eur dydžio sumos.

7.5. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovų prašymo taikyti ieškinio senatį. Tačiau tiek pradiniame, tiek ir atsiliepime į patikslintą ieškinį, atsakovai laikėsi pozicijos, jog pareikštas ieškinys atmestinas vien tuo pagrindu, jog yra suėjęs įstatyme nustatytas ieškinio senaties terminas. Apeliantė turėjo visas galimybes apie ginčo sandorius sužinoti nuo pat jų išviešinimo viešajame registre momento. Apeliantės pozicija apeliaciniame skunde, kad apie sudarytus ginčijamus sandorius jai neva tapo žinoma tik 2017-02-28 gavus antstolio V. D. pranešimą, tiek ir tai, kad apeliantė neva neturi „nustatytos pareigos domėtis skolininko sudaromais sandoriais“ yra nepagrįsta ir nepatvirtina aplinkybės, jog apeliantei iki 2017-02-28 nebuvo žinoma apie sudarytus ginčo sandorius. Vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog išieškotojai buvo žinoma (turėjo būti žinoma) apie sudarytus ginčo sandorius ir iki 2017-02-28 antstolio V. D. pranešimo, todėl apeliantė laikytina praleidusi sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

9. Byloje kilo ginčas dėl sandorių galiojimo ir ieškovės galimybės ginčyti juos actio Pauliana pagrindu.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad Joniškio rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 10 d. išdavė vykdomąjį raštą, pagal kurį iš atsakovės solidariai su kitais skolininkais buvo priteista ieškovei 44 276,18 Eur. Vykdomasis raštas buvo išduotas Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio pagrindu, kuriuo išnagrinėjus apeliacinius skundus buvo tenkintas Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinys. Iš byloje esančių dovanojimo sutarčių matyti, kad 2014 m. rugpjūčio 27 d. dovanojimo sutartimi (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), S. J. ir V. J. padovanojo savo sūnui V. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančią negyvenamąją patalpą-garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat tos pačios dienos dovanojimo sutartimi (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), S. J. padovanojo savo sūnui V. J. jai ½ nuosavybės teise priklausantį turtą: pastatą –gyvenamąjį namą su žemės sklypu ir statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi buvo patvirtinta tarp atsakovų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus taikos sutartis civilinėje byloje, kurioje VSDFV buvo pareiškusi ieškinį atsakovams dėl minėtų sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu. Ieškovė, pateikusi vykdomąjį dokumentą vykdymui, sužinojo, kad jai priteistos sumos išieškoti iš atsakovės S. J. nėra galimybės, o atsakovei priklausęs nekilnojamasis turtas yra padovanotas, pateikė ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu taip pat actio Pauliana pagrindu.

11. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, nurodė, kad taikos sutartimi, patvirtinta Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi, atsakovai iš esmės pripažino, kad sudarė kreditoriaus interesus pažeidžiantį sandorį ir įsipareigojo pardavus perleistą turtą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui sumokėti ekvivalentą pinigais, pardavus turtą gautos sumos buvo paskirstytos, o ši aplinkybė suponuoja išvadą, kad buvo įvykdyta restitucija piniginiu ekvivalentu. Teismas konstatavo, kad dėl to pripažinti ginčijamų sandorių negaliojančiais šioje byloje dar kartą bei taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu, kaip to prašo ieškovė, nėra teisinio pagrindo.

12. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta, nes minėta teismo nutartimi atsakovų 2014-08-27 sudarytos dovanojimo sutartys nebuvo panaikintos. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais sutinka.

13. Iš Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartyje išdėstyto taikos sutarties, sudarytos tarp VSDFV Mažeikių skyriaus ir atsakovų, turinio matyti, kad VSDFV Mažeikių skyrius sutartimi įsipareigojo atsisakyti ieškinio reikalavimų atsakovų atžvilgiu, o atsakovai – sutartyje numatyta tvarka įvertinti bei parduoti turtą tretiesiems asmenims, pardavus turtą gautas lėšas skirti žalos atlyginimui. Įvertinus sutarties sąlygas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad sudaryti sandoriai liko galioti.

14. Procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo, kuris šalims suteikia teisę disponuoti tiek ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, tiek procesinėmis priemonėmis, išraiškų. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), šalys gali pasirinkti, kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu būdu ir apimtimi išspręs kilusį teisminį ginčą, taip pat kurioje proceso stadijoje tai padarys (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Kadangi esminis šios sutarties bruožas yra tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, tai taikos sutarties sąlygos neturi faktų konstatuojamosios, taigi ir tų faktų prejudicinės reikšmės, tačiau šalims ji svarbi jų subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t. y. ši sutartis turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovams sudarius taikos sutartį su VSDFV Mažeikių skyriumi civilinėje byloje dėl turto dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis actio Pauliana pagrindu, ginčijami sandoriai savaime tapo negaliojantys.

15. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Kreditoriai, teikdami tokį ieškinį, privalo įrodyti visų actio Pauliana sąlygų egzistavimą.

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015). Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui.

17. Pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, jog, sudarius minėtą taikos sutartį atsakovams ir VSDFV Mažeikių skyriui, atsakovų sudaryti dovanojimo sandoriai tapo negaliojantys ir nesiaiškino, ar egzistuoja actio Pauliana sąlygos pripažinti atsakovų sudarytus sandorius negaliojančiais. Todėl, sprendžiant ginčą, liko neatskleista bylos esmė. Atsakovai tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą prašė taikyti ieškovės reikalavimui ieškinio senatį. Sutiktina su atsakovų atsiliepime išdėstytais argumentais, jog teismas, priimdamas sprendimą, dėl ieškinio senaties taikymo nepasisakė, nors šis klausimas neišvengiamai būtų kilęs vertinant actio Pauliana sąlygų egzistavimą.

18. Nenustačius, ar yra pagrindas pripažinti sandorius negaliojančiais, negalima spręsti dėl restitucijos galimybės, būdo bei apimties.

19. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

20. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio yra pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant bylą būtina išsiaiškinti ir nustatyti, ar egzistuoja sąlygos pripažinti atsakovų sudarytus sandorius negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, ar taikytina ieškinio senatis ieškovės reikalavimui, ar taikytina restitucija, jei taip – kokia apimtimi ir kokiu būdu.

21. Nusprendus teismo sprendimą panaikinti ir perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų kaip teisiškai nereikšmingų teisėjų kolegija nepasisako. Teisėjų kolegija taip pat nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, nes šis klausimas turės būti išspręstas nagrinėjant bylą iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. birželio 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Lina Muchtarovienė Vilija Valantienė