Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) bei Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) L. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-25 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui R. M., tretieji asmenys J. G., UAB „K. K. statybinės medžiagos“, BĮ „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, BĮ „Vilniaus teritorinė muitinė“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas, išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

nepilnametės S. Ū. M. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove;iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnametei dukteriai S. Ū. M. turtu ir periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, t. y.:pripažinti nepilnametei S. Ū. M. asmeninės nuosavybės teisę į 1/2 dalį negyvenamosios patalpos – garažo (bokso), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio bendra vertė sudaro 5 350,00 Eur dydžio sumą; pripažinti nepilnametei S. Ū. M. asmeninės nuosavybės teisę į 1,5000 ha bendro ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., kurio vertė sudaro 804,00 Eur dydžio sumą; pripažinti nepilnametei S. Ū. M. asmeninės nuosavybės teisę į 0,1500 ha bendro ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., bei jame esančius statinius – gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (šulinys, tualetas), kurių vertė sudaro 4 287,00 Eur dydžio sumą; iš atsakovo priteisti S. Ū. M. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 221,34 Eur dydžio sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės; paskirti ieškovę nepilnametės dukters išlaikymui gaunamų piniginių lėšų ir turto tvarkytoja uzufrukto pagrindais;iš atsakovo priteisti nepilnametei dukteriai S. Ū. M. 10 260,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą; iš atsakovo priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2015-06-21 išvadoje nurodė, kad ieškovė ir jos dukros gyvena ieškovei priklausančiame keturių kambarių bute. Nepilnametei dukrai yra sudarytos labai geros sąlygos augti ir vystytis, mokytis bei ilsėtis. Nepilnametė šalių dukra mokosi Vilniaus J. B. progimnazijoje. Po pamokų mergaitė lanko prailgintą grupę, plaukimo treniruotes. Kada matė tėtį negalėjo pasakyti. Nepilnametė aiškiai išsakė norą gyventi su motina. Teigė, kad išlaikymo vaikui forma turi maksimaliai atitikti vaiko interesus, todėl ieškovės pasirinktai vaiko išlaikymo formai neprieštarauja (El. b. t. 2, b. l. 120-121).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pirma, pats atsakovas sutiko dėl išlaikymo priteisimo turtu, ginčas nekilo dėl išlaikymo vaikui formos – turtu ir periodinėmis išmokomis. Taigi, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai motyvavo, kad priteisus vaikui išlaikymą turtu bus pažeisti trečiųjų asmenų interesai, kad išlaikymas turtu nepilnamečiam vaikui neatitiktų teisingumo principo. Teismo išvada, jog byloje turi būti atsižvelgta į kreditorių interesus, pažeidžia vaiko teises ir garantijas, įtvirtintas tarptautinės ir nacionalinės teisės normose. Teigė, kad išlaikymo vien tik periodinėmis išmokomis priteisimas negarantuoja, kad vaikas gaus pinigines lėšas iš atsakovo, kurios yra reikalingos kasdienių vaiko poreikių tenkinimui.

Antra, pagal teismo nuosprendį, atsakovui yra paskirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, taigi, apeliantės teigimu, atsakovo nemokumas tęsis dar eilę metų, kadangi atsakovas tinkamo dydžio išlaikymo dukrai pinigais nemokės, todėl yra vienintelis būdas išsireikalauti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui – priteisti išlaikymą mišria forma (turtu ir periodinėmis išmokomis). Be to, nepilnamečio vaiko tėvas turi įsiskolinimų ir kitiems kreditoriams, todėl vaiko teisė į išlaikymą, į sąlygų užtikrinimą, būtinų jo tinkamam vystymuisi, yra prioritetinė ir ji gali būti užtikrinta vaikui priteisinat išlaikymą turtu, net ir tuo atveju, kai šis turtas yra areštuotas, t. y. nepilnamečio vaiko interesas turi prioritetą prieš tėvų kreditorių interesus.

Trečia, dukters poreikiams patenkinti yra reikalinga 560,00 Eur dydžio suma per mėnesį. Įvertinus byloje esančius įrodymus apie nepilnamečio vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nepilnamečio vaiko interesai yra prioritetiniai, akivaizdu, kad byloje esantys įrodymai neleidžia daryti išvados, jog išlaikymo priteisimas nepilnamečiam vaikui atsakovo turto dalimi pažeis kreditorių interesus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Apeliacinis procesas šiuo atveju vyksta dėl skundžiamo sprendimo dalies, kuriuo pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės reikalavimo nepilnamečiam vaikui priteisti išlaikymą mišriu būdu – ir periodinėmis išmokomis, ir turtu (priteistas tik išlaikymas periodinėmis išmokomis).

Parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi vadovautis CK 3.196 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias išlaikymas gali būti priteisiamas periodinėmis išmokomis, vienkartine pinigų suma arba tam tikru turtu. Nė vienai šių išlaikymo formų įstatyme nenustatyta prioriteto, tačiau išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad užtikrintų vaiko teisės į išlaikymą įgyvendinimą vaikui naudingiausiu būdu. Pažymėtina, kad teismas nesaistomas šalių pateiktų reikalavimų dėl išlaikymo formos ir gali savo iniciatyva parinkti tokią išlaikymo formą, kuri konkrečiu atveju labiausiai atitinka vaiko interesus (CPK 376 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su jame esančiais statiniais, esantis (duomenys neskelbtini); ½ dalis negyvenamosios patalpos – garažo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje; žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo nustatyta, kad visas aukščiau paminėtas atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas buvo areštuotas kreditorių J. G., Vilniaus teritorinės muitinės, Vilniaus apskrities VMI, UAB „K. K. statybinės mašinos“ bei Lietuvos Respublikos reikalavimams užtikrinti. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymą ir turtu sprendė, kad nekilnojamas turtas yra areštuotas, taigi priteisus išlaikymą nepilnametei dukrai areštuotu turtu nebus apsaugoti nepilnamečio vaiko teisėti interesai jau dabar gauti išlaikymą, o ne kada nors ateityje. Be to, pirmosios instancijos teismo vertinimu, priteisus turtą ir natūra būtų apsunkintos kreditorių galimybės išieškoti skolas iš atsakovo, o tai pažeistų trečiųjų asmenų interesus, taip pat turtui išlaikyti reikalingos lėšos, o nepilnamečio vaiko galimybės išlaikyti tokį turtą yra ribotos. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir pažymi, kad išlaikymas turtu gali būti priteisiamas išimtinais atvejais, kai byloje yra įrodyta, jog asmuo, iš kurio prašoma priteisti išlaikymą, negali ir negalės teikti išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ar konkrečia pinigų suma, ir šie pinigai iš asmens negalės būti išieškoti. Nors apeliantė teigė, kad atsakovui buvo paskirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė ir atsakovo nemokumas tęsis dar eilę metų, kadangi atsakovas tinkamo dydžio išlaikymo dukrai pinigais nemokės, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovas atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje nepaneigia aplinkybės, kad atsakovas negalės gauti pajamų ateityje. Skundžiamame sprendime nustatyta, kad atsakovas yra darbingas, turi realias galimybes gauti pajamas ateityje, o byloje nėra duomenų apie atsakovo sveikatos problemas ir kitas objektyvias priežastis, nepriklausančias nuo atsakovo valios, kurios įtakotų atsakovo darbingumą ar galimybę gauti pajamas ateityje. Tokių aplinkybių ieškovė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Apeliantė taip pat nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, jog ir išlaikymo išieškojimas iš atsakovo yra negalimas. Taigi atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, jog atsakovas negalės mokėti priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis.

Apeliantė teigė, kad teismo išvada, jog byloje turi būti atsižvelgta į kreditorių interesus, pažeidžia vaiko teises ir garantijas, įtvirtintas tarptautinės ir nacionalinės teisės normose, be to, nepilnamečio vaiko interesas turi prioritetą prieš tėvų kreditorių interesus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad atsakovui turint reikšmingų įsiskolinimų kitiems kreditoriams, vaiko interesai negali būti tenkinami maksimaliai, kitų kreditorių interesų visiškai nepaisant, nes tokia vaiko teisių gynyba neatitiktų teisingumo principo, kuris reikalauja siekti protingos skirtingų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003-03-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2003). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš byloje esančio turto arešto registro išrašo matyti, kad atsakovo turto atžvilgiu buvo pritaikyti areštai pagal skirtingus dokumentus, t. y. atsakovo turtui areštus pritaikė Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas (apribojo automobilio Audi 100 disponavimo teises), antstolis Vytautas Mitkus (išieškotojas – J. G.; vykdomosios bylos Nr. 0240/11/00589; turto arešto mastas – 5 240,98 Eur + 5 945,91 Eur + 6 procentai metinių palūkanų; areštas taikytas visam atsakovo nekilnojamajam turtui), antstolis Darius Bliznikas (išieškotojas – Vilniaus teritorinė muitinė; vykdomosios bylos Nr. 0035/11/01640; turto arešto mastas – 411,05 Eur + 229,38 Eur; areštuotas automobilis Mercedes Benz bei garažas, esantis (duomenys neskelbtini) Vilniuje), antstolė Daiva Prunskienė (išieškotojas – Vilniaus apskrities VMI; vykdomosios bylos Nr. 0068/12/00737; turto arešto mastas – 1 303,29 Eur dydžio suma; areštuotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)), antstolis Darius Stakeliūnas (išieškotojas UAB „K. K. statybinės mašinos“; vykdomosios bylos Nr. 32-476/2012; turto arešto mastas 4 804,36 Eur + 6 487,14 Eur; areštuotas visas atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas), antstolė Palma Kiselienė (išieškotojas – Lietuvos Respublika; vykdomosios bylos Nr. 0093/13/00107; turto arešto mastas – 889,13 Eur; areštuotas visas atsakovui nuosavybės teise priklausantis turtas), Kauno apygardos prokuratūra (baudžiamoji byla Nr. 20-1-00375-12; areštuotas visas atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas bei atsakovo atsiskaitomosios sąskaitos bankuose) (El. b. t. 1, b. l. 47-68). Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismas 2015-02-23 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-485/2015 priteisė iš atsakovo 179 819,28 Eur dydžio žalą trečiojo asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono Aplinkos apsaugos departamento naudai (El. b. t. 1, b. l. 167-168). Bylos duomenimis, atsakovo turimo nekilnojamojo turto vertė – 7 766,00 Eur (šią sumą sudarė atsakovui priklausanti ½ dalis garažo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuri įvertinta 2 675 Eur dydžio suma (5 350 Eur X 1/2 = 2 675 Eur); žemės sklypas, esančio (duomenys neskelbtini), kuris įvertintas 804 Eur dydžio suma bei žemės sklypas su statiniais, kurie įvertinti 4 287 Eur dydžio suma (723 Eur + 2 760 Eur + 265 Eur + 38 Eur + 63 Eur + 386 Eur + 52 Eur = 4 287 Eur)) (El. b. t. 1, b. l. 32-40). Išanalizavus atsakovo turimo turto vertę ir esamus skolinius įsipareigojimus matyti, jog turimo nekilnojamojo turto neužtenka kreditorių (trečiųjų asmenų) reikalavimams patenkinti, o kreditorinių reikalavimų suma, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovui nagrinėjamu atveju yra ženkli. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nagrinėjamu atveju būtina užtikrinti ir kreditorių (trečiųjų asmenų) turtinius interesus, nes priešingu atveju būtų apskritai paneigtos kreditorių teisės atgauti bent dalį kreditorinių reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog priteisiant išlaikymą natūra būtina vertinti ir prašomo priteisti turto rūšį, būsimas turto išlaikymo išlaidas, turto likvidumą, kadangi minėti duomenys reikšmingi sprendžiant klausimą dėl išlaikymo formos, kuri labiausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti ½ dalį nebaigto statyti garažo (negyvenamosios patalpos, kurios baigtumas – 75 procentai), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis žemės ūkio, taip pat žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriam taikomos specialiosios žemės miško naudojimo sąlygos bei gyvenamąjį namą ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), kurių fizinio nusidėvėjimo procentas svyruoja nuo 28 iki 67 procentų (El. b. t. 1, b. l. 21-31). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovo nekilnojamajam turtui taikomos papildomos naudojimo sąlygos (saugotini medžiai ir krūmai) bei įregistruoti juridiniai faktai (nebaigta statyba, 28-67 procentų turto nusidėvėjimas, žemės ūkio sklypo paskirtis), turi sudėtingesnes likvidumo galimybes, mažesnę paklausą rinkoje siekiant tokį turtą parduoti ar kitaip realizuoti (pavyzdžiui, išnuomoti), papildomai nustato tam tikrų pareigų (turto mokestis, nekilnojamojo turto priežiūra), be to, didžioji turto dalis yra toli nuo apeliantės ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, kas taip pat turi įtakos tokio turto naudojimui. Taigi įvertinus atsakovo nekilnojamojo turto charakteristikas darytina išvada, kad šiuo atveju išlaikymo priteisimas ieškovės nurodytu atsakovui priklausančiu nekilnojamuoju turtu neatitiktų vaiko interesų, o priešingai – toks turtas, palyginus jo vertę bei esamas papildomas nekilnojamojo turto ypatybes, nurodytas viešame registre, nepilnamečiui vaikui nustatytų papildomų pareigų.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė priteistą išlaikymą, jeigu atsakovas tokio nemokėtų, taip pat turi teisę išieškoti priverstine tvarka, o išlaikymo išieškojimas yra tenkinamas pirmąją eile (CPK 754 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad į esminius apeliacinio skundo klausimus atsakyta, o kitos apeliantės nurodytos aplinkybės bei argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, taigi sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-25 sprendimą palikti nepakeistą.