Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. R. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir palikimo priėmimo fakto nustatymo, tretieji asmenys – R. R. ir notarė V. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo R. R. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

Atsakovės atstovas ir trečiasis asmuo R. R. į 2019 m. vasario 12 d. teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai, byloje yra rašytinis atsakovės prašymas bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant (b. l. 47), todėl byla nagrinėjama atsakovės atstovui ir trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkinamas.

Nustatyta, kad 1992 m. spalio 21 d. Kauno miesto mero potvarkiu ieškovui L. R. ir jo broliui T. R. buvo nustatyta globa, globėja paskirta močiutė M. R. (b. l. 12). 2000 m. rugsėjo 21 d. M. R. surašė testamentą, kuriuo visą savo turtą lygiomis dalimis paliko T. R., L. R. ir R. R. (b. l. 9). Ieškovo brolis T. R. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 11). M. R. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 10, 14). Butas adresu (duomenys neskelbtini) priklausė M. R., nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (b. l. 7–8, 32–33). Šiuo metu M. R. vardu registruoto turto nėra (b. l. 15). Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 5 d. sprendimu pripažino, kad M. R. turtas valstybei perėjo nuo jos mirties dienos ir priteisė UAB „Būsto valda“ iš valstybės skolą už suteiktas paslaugas butui adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 51–56). Po M. R. mirties yra užvesta paveldėjimo byla, 2017 m. rugsėjo 26 d. išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas (b. l. 16, 48–50). Trečiasis asmuo R. R. savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 13).

Byloje buvo apklaustas liudytojas A. P..

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymima, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymima, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Ieškovas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. R. mirties (duomenys neskelbtini), jis priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovas, žinodamas apie močiutės mirtį, tačiau daugiau kaip 10 metų nepriimdamas palikimo, elgėsi nepateisinamai aplaidžiai. Be to, Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1346-894/2016 buvo pripažinta, kad M. R. turtas nuo jos mirties dienos perėjo valstybei, kuri turi įforminti palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą ir padengti įsiskolinimą už M. R. butui adresu (duomenys neskelbtini) suteiktas komunalines paslaugas.

Ieškovas ir jo atstovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad po M. R. mirties nei ieškovas, nei jo tėvas R. R. į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau ieškovas per tris mėnesius po jos mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, kadangi po testatorės mirties toliau rūpinosi butu adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo dalį mokesčių, perėmė močiutės asmeninius daiktus, gyvendamas su sutuoktine nuolatos atvykdavo jį sutvarkyti, nes tėvas, girtaudamas su draugais, butą buvo pavertęs landyne. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad tėvas butą dar labiau apleido, kai jis išvyko uždarbiauti į užsienį. Tuo metu tėvas visiškai nemokėjo mokesčių, bute buvo atjungta elektra, kaimynai skųsdavosi, jog girtaudamas su draugais R. R. kelia triukšmą. Grįžęs iš užsienio ieškovas toliau aktyviais veiksmais vykdė močiutės valią. Jis ištapetavo buto kambarį, pakeitė sudaužytą klozetą, 3–4 kartus pirko šaldytuvą, nes tėvas juos išardydavo. Ieškovas taip pat 4–6 kartus keitė lauko duris, kurias tėvas vis išlauždavo. Ieškovas, manydamas, kad pagal testamentą jis tapo dalies buto adresu (duomenys neskelbtini) savininku, po santuokos nutraukimo (LITEKO duomenimis santuoka nutraukta 2015 m. spalio 29 d.) susitvarkė butą ir jame apsigyveno. Ieškovo kaimynas, liudytojas A. P. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog minėtas butas, gyvenant R. R., buvo paverstas landyne, jame nuolatos lankėsi įvairūs asmenys, iš buto sklido blogas kvapas. Nurodė, kad ieškovas yra tvarkingas, visą laiką rūpinosi butu, keitė sulaužytas duris, apsigyvenęs bute jį susitvarkė, įsigijo baldų, nusipirko televizorių. M. R. 2000 m. rugsėjo 21 d. Kauno rajono 3-ajame notaro biure sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą lygiomis dalimis paliko T. R., L. R. ir R. R. (b. l. 9). Ieškovas patvirtino, kad M. R. buvo užsiminusi, kad testamentu butą paliko jam. Ieškovo teigimu, jo santykiai su močiute buvo labai artimi, ieškovas ja rūpinosi, pirko maistą, vaistus, ją slaugė bei apmokėdavo dalį komunalinių mokesčių. Taip pat apmokėjo jos laidotuvių išlaidas. Suinteresuotas asmuo R. R. prieštaravimų, jog ieškovas po M. R. mirties priėmė ir pradėjo valdyti testatorės turtą, nepareiškė. Ieškinio patenkinimui neprieštaravo ir notarė. Teismas pažymi, kad ieškovo brolis T. R. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 11). Nors ieškovas pripažino, kad po testatorės mirties bute adresu (duomenys neskelbtini) liko gyventi R. R., tačiau iš teismui pateiktų paaiškinimų matyti, kad ieškovo tėvas butu nesirūpino ir nemokėjo mokesčių, dėl ko susidarė skolos už komunalinius patarnavimus. Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1346-894/2016 pripažino, kad M. R. turtas nuo jos mirties dienos perėjo valstybei ir įpareigojo ją padengti įsiskolinimą už butui adresu (duomenys neskelbtini) suteiktas komunalines paslaugas. Atkreipiamas dėmesys, kad ieškovas apie civilinės bylos Nr. e2-1346-894/2016 nagrinėjimą nežinojo, jis nebuvo byloje įtrauktas trečiuoju asmeniu. Pabrėžiama, kad butui adresu (duomenys neskelbtini) teikiamomis paslaugomis naudojosi jame gyvenęs R. R., todėl ieškovas apmokėdavo tik dalį komunalinių mokesčių. Be to, UAB „Būsto valda“ priteista 755,45 Eur skola susidarė laikotarpyje nuo 2006 m. liepos mėnesio iki 2015 m. rugpjūčio mėnesio, t. y. praėjus trims metams po M. R. mirties. Vadinasi už butui adresu (duomenys neskelbtini) teiktas paslaugas laikotarpyje iki 2006 metų buvo mokama, todėl susidaręs įsiskolinimas už butą, nereiškia, jog ieškovas po M. R. mirties nepriėmė palikimo faktiniu valdymu. Priešingai, byloje esantys įrodymai bei nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas per tris mėnesius po močiutės mirties ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas įgyti nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.

Teismas, įvertinęs ieškovo, jo atstovo, notarės bei liudytojo nurodytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad yra pagrindas paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, jog L. R. po močiutės M. R. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CK 5.51 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 8 punktas).

Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu

Valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis). Ši įstatymo norma yra imperatyvaus pobūdžio, nes joje nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.

L. R., priimdamas palikimą faktinio valdymo būdu, savo valią išreiškė konkliudentiniais veiksmais, įpėdinis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjos turto savininku dar 2003 metais, kai mirė ieškovo močiutė ((duomenys neskelbtini)) (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), todėl laikoma, kad M. R. turtas negalėjo pereiti valstybei paveldėjimo teise CK 5.62 straipsnio 1 dalies pagrindu. Nustačius faktą, kad paveldimą turtą nuo (duomenys neskelbtini) faktiškai valdė ieškovas L. R. kaip testamentinis įpėdinis, daroma išvada, kad palikėjos turtas valstybei perėjo nepagrįstai, tai pažeidžia ieškovo teises, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas pripažinti negaliojančiu 2017 m. rugsėjo 26 d. Kauno miesto 13-ojo notarų biuro notarės V. B. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 5186, kurio pagrindu valstybei nuosavybės teise perėjo butas, esantis (duomenys neskelbtini) (CK 5.2 straipsnio 3 dalis, 5.8 straipsnis, 5.62 straipsnio 1 dalis).

Teismas pažymi, kad ieškovas taip pat prašė atnaujinti terminą reikalavimui dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. 5186 pripažinimo negaliojančiu.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.126 straipsnio 2 dalis numato, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Šiuo atveju atsakovė dėl ieškovo prašymo atnaujinti terminą reikalavimui dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. 5186 pripažinimo negaliojančiu nepasisakė ir neprašė taikyti ieškinio senaties termino, todėl teismas dėl šio ieškovo reikalavimo nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Valstybė šioje byloje patyrė 13,80 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą.

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju atsakovė yra Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko. Šios civilinės bylos procesas inicijuotas ne dėl atsakovės kaltų ar neatsargių veiksmų, t. y. ne dėl to, kad atsakovė kaip nors pažeidė ieškovo teises. Atsakovė, skirtingai nei CK 5.11 straipsnyje nurodyti įpėdiniai, neturi teisės pasirinkti ir nepriimti palikimo, CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta valstybės pareiga priimti palikimą (palikimas pereina valstybei), jeigu kiti įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą savo teise į palikimą įstatyme nustatyta tvarka nepasinaudoja. Pats ieškovas per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo ir jokiu kitu būdu neišviešino palikimo priėmimo fakto. Atsižvelgiant į tai, teismas, vadovaudamasis protingumo principu, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą susidarė ne dėl atsakovės veiksmų (Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213-638/2018 ir kt.), todėl 13,80 Eur suma valstybei iš atsakovės nepriteisiama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą – butą su rūsiu adresu (duomenys neskelbtini), pradėjęs faktiškai turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Pripažinti negaliojančiu 2017 m. rugsėjo 26 d. Kauno miesto 13-ojo notarų biuro notarės V. B. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 5186.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.