- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-05
- Bylos Nr.
- e2-1346-894/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19440-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“
- Trečiasis asmuo
- R. R.
- Advokatai
- Aivaras Škėma
- Kategorijos
Kauno apylinkės teismo teisėja Rasa Urbanavičiūtė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“ ieškinį pareikštą atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“, trečiasis asmuo R. R., dėl įpareigojimo įforminti priimto palikimo procedūras ir skolos už suteiktas paslaugas priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė pareikštu patikslintu ieškiniu prašo: 1) pripažinti, kad Lietuvos Respublikos valstybei M. R. turtas perėjo nuo velionės mirties dienos, t. y, nuo (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti valstybę atstovaujančią, VĮ „Turto bankas“ nedelsiant įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą; 2) priteisti iš atsakovės ieškovės UAB „Būsto valda“ naudai 755,45 Eur įsiskolinimą, už suteiktas administravimo, komunalines ir kitas paslaugas, susidariusį po M. R. mirties, t. y. nuo 2006 m. liepos mėnesio iki 2015 m. rugpjūčio mėnesio, ir patirtas bylinėjimosi išlaidas teikiant šį ieškinį ir pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo (civilinė byla Nr. L2-15902-638/2013); 4) priteisti iš atsakovės ieškovės UAB „Būsto valda“ naudai 48 Eur žyminį mokestį (dokumentas Nr. DOK-16949).
Patikslintame ieškinyje nurodyta, jog ieškovė UAB „Būsto valda“ yra juridinis asmuo, teikiantis butų ir kitų patalpų bendro naudojimo objektų administravimo, komunalines ir techninės eksploatacijos priežiūros paslaugas Kauno mieste, įskaitant ir butui, adresu (duomenys neskelbtini). M. R., gim. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė gyvenamoji patalpa, 1 kambario butas, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 20,83 kv. m. bendro ploto, esantis daugiabučio gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė pažymėjo, jog su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš M. R. (civilinė byla Nr. L2-15902-638/2013). Teismas 2013 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi panaikino 2013 m. liepos 26 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-15902-638/2013 tuo pagrindu, jog M. R. (duomenys neskelbtini) mirė. Ieškovė nurodė, jog pateikusi Kauno miesto 13-ajam notaro biurui užklausą dėl M. R. mirties, galimai egzistuojančių šio asmens palikimo priėmimo faktų, raštu buvo informuota, jog Kauno miesto 13-asis notaro biuras nėra gavęs pareiškimų apie M. R., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimą. Ieškovė nurodė, kad prašoma priteisti skola pradėjo kauptis po M. R. mirties, t.y. nuo 2006 m. liepos mėnesio ir iki 2015 m. rugpjūčio mėnesio, susidarė 755,45 Eur įsiskolinimas (dokumentas Nr. DOK-16949).
2015 m. spalio 30 d. teisme gautas atsakovės atsiliepimas, kuriame nurodoma, jog atsakovė prašo ieškinį atmesti. Atsakovė nurodo, jog patikrinusi duomenis, nustatė, kad Testamentų registre nuo 2007 m. lapkričio 12 d. įregistruotas palikimo priėmimo faktas. Atsakovė pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad mirusiosios M. R. įpėdiniai yra priėmę palikimą, valstybė mirusiosios turto paveldėti negali, todėl ieškovės reikalavimas įpareigoti valstybės įmonę Turto banką įforminti palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Taip pat nurodo, kad valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, yra netinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje. Atsakovė nurodė, kad ieškovė apie M. R. mirtį, kaip teigia, sužinojo 2013 m. rugpjūčio 9 d. iš Kauno apylinkės teismo nutarties, į notarą su paklausimu apie paveldėjimo bylos užvedimą kreipėsi beveik po metų, t.y. 2014 m. gegužės 20 d., o į Valstybinę mokesčių inspekciją su prašymu priimti palikimą kreipėsi tik 2015 m. kovo 13 d., tačiau ieškovė nei Valstybinės mokesčių inspekcijos, nei valstybės įmonės „Turto bankas“, kuris nuo 2015 m. kovo 20 d. administruoja valstybės paveldimą turtą, neinformavo apie suteiktas paslaugas, jų apimtį, esamas ir naujai besikaupiančias skolas, tuo pažeisdama reikalavimą veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Pats faktas, kad ieškovė apie M. R. mirtį sužinojo tik 2013 m. rugpjūčio 9 d., nors įsiskolinimas yra nepadengtas dar nuo 2006 metų, taip pat rodo pačios ieškovės nesąžiningumą ir nerūpestingumą, neatitinka protingumo ir teisingumo principų. Atsakovė pabrėžė, jog ieškovė net ir sužinojusi, kad M. R. yra mirusi, teisės aktuose minimų sąskaitų nepateikė ne tik Valstybinei mokesčių inspekcijai ir/ar valstybės įmonei „Turto bankas“, kad šie galėtų, priėmę valstybei perėjusį/pereisiantį palikimą, jas apmokėti, bet netgi nepridėjo jų prie teismui teikiamo ieškinio. Nei prieš M. R. mirtį, nei po jos valstybė minėtu butu nesinaudojo ir apie įsiskolinimus jai nebuvo žinoma (dokumentas Nr. 18012).
2015 m. gruodžio 31 d. teisėjos rezoliucija R. R. įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu. Procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui R. R. įteikti 2016 m. vasario 23 d. viešo paskelbimo būdu (2016 m. vasario 23 d. teismo pranešimas „Dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu“). Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
2016 m. sausio 11 d. teisme gautas ieškovės dublikas. Ieškovė pažymi, kad pakeisti atsakovą šioje byloje įmanoma tik nustačius konkrečius M. R. įpėdinius, tačiau atsakovė nurodydama, jog M. R. turtas yra paveldėtas, nepateikia jokių įrodymų apie tikslius M. R. įpėdinius. Ieškovė nurodo, kad kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su prašymu dėl palikimo priėmimo, kuriame nurodė, kad 2003 m. spalio 18 d. mirus savininkei M. R., savininkės turtas nebuvo paveldėtas ir atsižvelgiant į tai, ieškovė nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija privalo neatidėliotinai priimti M. R. palikimą, kurį sudaro butas su bendrojo naudojimo patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini). Ieškovė pabrėžia, jog tik po pusės metų -2015 m. spalio 30 d. Valstybinė įmonė „Turto bankas“ atsiuntė atsakymą dėl turto paveldėjimo, kuriame nurodė, jog M. R. palikimas yra priimtas. Ieškovė nurodė, kad prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (dokumentas Nr. DOK-535).
2016 m. sausio 28 d. teisme gautas atsakovės triplikas, kuriame atsakovė teigia, jog pagal Testamentų registro duomenis, kurie yra galiojantys ir nenuginčyti, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsnio 1 dalies nuostatomis, valstybė negali paveldėti mirusiosios M. R. turto, o tai reiškia, kad taip pat negali atsakyti ir pagal pareikštą ieškinį. Anot atsakovės, ieškovės pateiktuose žiniaraščiuose yra pateikti tik ieškovės atlikti skaičiavimai, tačiau jie neįrodo paslaugų suteikimo fakto, o taip pat ir žiniaraščiuose nurodytų sumų pagrįstumo, nes nėra aišku, pagal kokius konkrečius tarifus buvo paskaičiuoti mokesčiai, kaip nustatyti patys tarifai, nepateikti jokie duomenys, iš kurių būtų galima spręsti, kokiu principu buvo paskirstomos įmokos. Taip pat nėra aišku, ar žiniaraščiuose nurodytos sumos yra apskaičiuotos tik už ginčo butui teiktas paslaugas, ar ir už bendrojo naudojimo objektams priskiriamas paslaugas (dokumentas Nr. DOK-2108).
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkintinas.
Nustatyta, kad ieškovė UAB „Būsto valda“ 2006 m. kovo 7 d. Kauno miesto Aleksoto seniūnijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutartimi Nr. 53-10-5, sudaryta tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Būsto valda“, 2012 m. kovo 7 d. Susitarimu Nr. 53-10-48 „Dėl 2006 m. kovo 7 d. Kauno miesto Aleksoto seniūnijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutarties Nr. 53-10-5 pratęsimo“, 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. A-4866 „Dėl Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos“, paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), administratore. Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė M. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuri (duomenys neskelbtini) mirė. UAB „Būsto valda“ su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama priteisti susidariusį įsiskolinimą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi informavo kreditorę apie skolininkės mirties faktą. 2014 m. gegužės 22 d. Kauno miesto 13-asis notarų biuras informavo UAB „Būsto valda“ apie tai, kad po M. R. mirties ((duomenys neskelbtini)) Kauno miesto 13-asis notarų biuras nėra gavęs pareiškimo apie M. R. palikimo priėmimą (dokumento Nr. CBP-19351 priedai). Ieškovė 2015 m. kovo 13 d. kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - ir VMI) su prašymu priimti M. R. palikimą. 2015 m. balandžio 10 d. VMI raštu aukščiau nurodytą ieškovės raštą pagal kompetenciją persiuntė VĮ „Turto bankas“. Atsakovė 2015 m. spalio 30 d. rašte nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad nuo 2007 m. lapkričio 12 d. Testamentų registre įregistruotas palikimo priėmimo faktas ir mirusiosios palikimas yra priimtas, VĮ „Turto bankas“ neturi teisinio pagrindo tęsti veiksmų dėl galimo turto paveldėjimo valstybės vardu (dokumento Nr. DOK -535 priedai).
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kauno miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-19018-713/2007 nagrinėjo pareiškėjos Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prašymą palikimo priėmimo tikslu sudaryti palikėjos M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) turto, atsiradusio po jos mirties ((duomenys neskelbtini)), apyrašą. Kauno miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-19018-713/2007 priėmė 2007 m. lapkričio 12 d. nutartį, kuria Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą patenkino ir nutarė „Pavesti pareiškėjo pasirinktai antstolio kontorai per dvi savaites nuo kreipimosi į antstolį dienos, sudaryti turto, likusio po M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), apyrašą“. Ši nutartis 2007 m. lapkričio 20 d. įsiteisėjo. Šios nutarties pagrindu Testamentų registre 2007 m. lapkričio 12 d. įregistruotas M. R. (gim. (duomenys neskelbtini)) palikimo priėmimo faktas (dokumentas Nr. Q2074; dokumentas Nr. W9810).
Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 str. 3 d.). Civilinio kodekso 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė. CK 5.62 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami atvejai, kada paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, vienas jų – nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo (CK 5.62 str. 1 d. 3 p.). Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 str. 3 d.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti. Veiksmai, kuriuos įpėdinis privalo atlikti, kad būtų pripažintas priėmusiu palikimą, nurodyti Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalyje. Palikimo perėjimą valstybei patvirtinantis paveldėjimo teisės liudijimas gali būti išduodamas valstybei atstovaujančiai institucijai pareiškimo, paduodamo palikimo atsiradimo vietos notarui, pagrindu (CK 5.66 str.).
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 2002 m. lapkričio 15 d. Priėmimo-perdavimo akto Nr. 8345 pagrindu butą, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė M. R.. Centrinės hipotekos įstaigos 2015 m. lapkričio 13 d. duomenimis įregistruotas M. R. palikimo priėmimo faktas, palikimo priėmimo data nurodant 2007 m. lapkričio 12 d.
Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad Testamentų registre nuo 2007 m. lapkričio 12 d. esant įregistruotam M. R. palikimo priėmimo faktui, valstybė mirusios turto paveldėti negali. Minėta, jog aptartas Testamentų registro įrašas atliktas teismo nutarties, kuria tenkintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos pareiškimas M. R. palikimo priėmimo tikslu sudaryti jos turto apyrašą, pagrindu. Vadinasi, šiuo įrašu užfiksuotas būtent valstybės, kaip įpėdinės, palikimo priėmimo faktas. 2015 m. kovo 13 d. priimtu LR Vyriausybės nutarimu Nr. 259 buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės. Pagal šių taisyklių nuostatas Valstybės Įmonė „Turto bankas“ nuo 2015 m. kovo 20 d. yra įpareigota paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovauti valstybę. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nors buvo priimta Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-19018-713/2007, atsakovė neatliko reikiamų veiksmų, kad būtų tinkamai įformintas įstatymo pagrindu įvykęs palikimo perėjimo valstybei juridinis faktas, išduodant jai paveldėjimo teisės liudijimą.
Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti. Valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Minėtoje nutartyje teismas pažymėjo, kad nors įstatyme valstybė priskiriama prie įpėdinių pagal įstatymą (CK 5.5 str. 1 d. 1 p.), tačiau valstybės palikimo priėmimas savo turiniu yra kitokią teisinę reikšmę turintis veiksmas, nei kitų įpėdinių atliekami palikimo priėmimo veiksmai. Jei kiti įpėdiniai neatliks palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų (CK 5.50 str. 2 d.), jie nedalyvaus paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Dėl to aplinkybė, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti, reiškia ne tai, kad ji privalo pareikšti savo valią dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir šiuo klausimu suformuota teismų praktika, atsakovė, nė vienam iš įpėdinių nepriėmus palikimo po M. R. mirties, privalėjo atlikti palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, todėl ieškovės reikalavimai tenkintini ir pripažintina, kad Lietuvos Respublikos valstybei M. R. turtas perėjo nuo jos mirties dienos (2003 m. spalio 18 d.). Atsakovė įpareigotina įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą.
Ieškovė pareiškė reikalavimą dėl skolos už laikotarpiu nuo 2006 m. liepos mėnesio iki 2015 m. rugpjūčio mėnesio suteiktas administravimo, komunalines ir kitas paslaugas priteisimo. Atsakovė šį reikalavimą ginčija tuo, jog ieškovė neteikė jai sąskaitų už paslaugas, nepagrindė apyvartos žiniaraščiuose įtrauktų sumų. Teismo vertinimu, minėti atsikirtimų į ieškinį argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio ir patys savaime nepaneigia atsakovės prievolės sumokėti už jos paveldėtam turtui suteiktas paslaugas.
Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti skolą, susidariusią nuo 2006 m. liepos mėnesio, t. y. jau po M. R. mirties. Reikalavimas priteisti skolą, atsiradusią iki palikėjos mirties, byloje nepareikštas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo atsakovei pareikštas kaip naujajai turto savininkei, bet ne kaip palikėjos įpėdinei.
Kasacinis teismas minėtoje 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 išplėtojo teisės taikymo praktiką ir išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. R. mirė (duomenys neskelbtini), taigi ši diena laikytina palikimo atsiradimo diena. Nuo šios dienos visos prievolės, susijusio su paveldimu turtu, tampa naujojo savininko prievolėmis, nepriklausomai nuo to, kada jis įformins palikimo perėjimo jam faktą. Nuo palikimo atsiradimo dienos palikėjos turto perėmėjai pereina ir pareiga rūpintis paveldėtu turtu ir jo išlaikymu, taigi kartu atsakovei kaip naujai turto savininkei perėjo ir pareiga mokėti su butu susijusias išlaidas už ieškovės teikiamas komunalines, administravimo ir techninės priežiūros paslaugas. Atsižvelgiant į šiuos motyvus, atsakovės argumentas, kad skolos priskaičiavimo laikotarpiu ieškovės ir atsakovės nesiejo jokie prievoliniai santykiai, atmestinas, kaip nepagrįstas. Nustatyta, kad nuo M. R. mirties ((duomenys neskelbtini)), atsakovei perėjo nuosavybės teisė į M. R. priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita (CK 4.86 str. 1 d.). Administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 str. 9 d.). Paskyrus bendro naudojimo objektų administratorių, už vykdomą bendrojo naudojimo objektų administravimą butų ir kitų patalpų savininkai privalo mokėti proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.38 str., 6.59 str.). Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė buto, esančio (duomenys neskelbtini), apyvartos žiniaraščius. Atsakovė nepateikė priešingų įrodymų dėl skolos už ieškovės suteiktas paslaugas dydžio. Todėl teismas vadovaujasi apyvartos žiniaraščiais, kaip įsiskolinimo dydį pagrindžiančiais dokumentais. Bendra įsiskolinimo suma už ieškovės suteiktas administravimo, komunalines ir techninės priežiūros paslaugas nuo 2006 m. liepos mėnesio iki 2015 m. rugpjūčio mėnesio sudaro 771,25 Eur (2 662,97 Lt). Byloje nėra duomenų, kad ši įsiskolinimo suma ieškovei būtų sumokėta, todėl ieškovės reikalavimas dalyje dėl 755,45 Eur priteisimo tenkintas, kaip pagrįstas ir įrodytas.
Dėl kitų šalių argumentų, kaip dėl teisiškai nereikšmingų ginčo išsprendimui, teismas nepasisako.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Ieškovė pateikė atstovavimo sutartį su advokatu Aivaru Škėma. Iš rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė patyrė 121,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (dokumento Nr. CBP-19351 priedai). Advokatas parengė ieškinį, patikslintą ieškinį, dubliką (dokumento Nr. DOK-535). Ieškovo išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus dydžio. Šios išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovės, kaip pagrįstos ir įrodytos. Ieškovė sumokėjo 79 Eur žyminio mokesčio (dokumento Nr. CBP-19351 priedas; dokumento Nr. DOK-16949 priedas). 2016 m. sausio 14 d. nutartimi ieškovei grąžinta 31,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistina 48 Eur žyminio mokesčio (79,00 Eur-31,00 Eur) ir 121,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 79 str., 93 str.).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 3 dalis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259, 263–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį tenkinti.
Pripažinti, kad Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės „Turto bankas“, M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) turtas perėjo nuo jos mirties dienos ((duomenys neskelbtini)) ir įpareigoti Lietuvos Respubliką atstovaujančią Valstybės įmonę „Turto bankas“, į. k. 112021042, buveinės adresas Kęstučio g. 45, LT-08124 Vilnius, įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą.
Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės „Turto bankas“, į.k. 112021042, buveinės adresas Kęstučio g. 45, LT-08124 Vilnius, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“, į. k. 132125543, buveinės adresas Chemijos g. 11, Kaunas, naudai 755,45 Eur (septyni šimtai penkiasdešimt penki eurai 45 ct) įsiskolinimą, už suteiktas administravimo, komunalines ir kitas paslaugas, susidariusį po M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (nuo 2006 m. liepos mėnesio iki 2015 m. rugpjūčio mėnesio), 48 Eur (keturiasdešimt aštuoni eurai 00 ct) žyminio mokesčio ir 121,00 Eur (vienas šimtas dvidešimt vienas euras, 00 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.