- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-04
- Bylos Nr.
- 2-1954/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Pareiškėjas
- V. R.
- Ieškovas
- BUAB „Švaros era“
- Atsakovas
- R. R., V. R.
- Trečiasis asmuo
- V. B., D. K., R. K., J. Š.
- Kategorijos
- 124.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo V. R. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. A2-1208-265/2014 pagal pareiškėjo V. R. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-188-479/2009 pagal ieškovo BUAB „Švaros era“ ieškinį atsakovams R. R., V. R. dėl nepagrįsto praturtėjimo, tretieji asmenys V. B., D. K., R. K., J. Š..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas V. R. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-188-479/2009 ir ieškovo BUAB „Švaros era“ ieškinį atmesti. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimu priteisė solidariai iš jo ir atsakovės R. R. ieškovui BUAB „Švaros era“ 800 000 Lt avansinei įmokai grąžinti, 5 procentus procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. vasario 15 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teismas, priteisdamas šią sumą iš atsakovų, rėmėsi ieškovo išrašytu kasos išlaidų orderiu 800 000 Lt sumai ir sąskaitų aktyvumo ataskaita.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 29 d. priėmė baudžiamąjį įsakymą, kuriuo V. B. pripažino kaltu tyčia vykdžius buhalterinę apskaitą, dėl to teigia, jog atsirado CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyti pagrindai atnaujinti civilinę bylą, nes paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių.
Pareiškėjas teigė, kad baudžiamojoje byloje teismas nustatė, jog V. B., būdamas atsakingas už UAB „Švaros era“ buhalterinės apskaitos organizavimą, tyčia apgaulingai tvarkė UAB „Švaros era“ teisės aktu reikaulaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. balandžio 30 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „Švaros era“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Pareiškėjo teigimu, civilinėje byloje teismai rėmėsi 2 įrodymais – 2006 m. balandžio 12 d. kasos išlaidų orderiu ir kasos knyga už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. balandžio 30 d., kurioje fiksuota, kad 2006 m. balandžio 12 d. iš kasos neva buvo išmokėta 800 000 Lt. Baudžiamuoju įsakymu būtent minėti dokumentai yra pripažinti V. B. padaryto nusikaltimo objektu. Nuteistasis pats pripažįsta, jog tyčia apgaulingai vykdė buhalterinę apskaitą, t. y. nesunaikino negaliojančio 2006 m. balandžio 12 d. kasos išlaidų orderio ir tyčia apgaulingai pildė kasos knygą.
Pareiškėjo nuomone, nors kasos išlaidų orderis ir egzistavo nagrinėjant civilines bylas, tačiau nebuvo prejudicinę galią turinčio Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo baudžiamojoje byloje, kuriuo kasos išlaidos orderis pripažintas niekiniu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, jeigu šios aplinkybės būtų žinomos nagrinėjant civilinę bylą, teismas būtų priėmęs kitokį sprendimą.
Ieškovas BUAB „Švaros era“ su prašymu atnaujinti procesą nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės negali būti pripažintos naujomis, kadangi baudžiamojoje byloje nebuvo nagrinėjamas kasos išlaidų orderio galiojimo ar negaliojimo klausimas. Be to, civilinėje byloje buvo žinomos aplinkybės dėl V. B. apgaulingai vedimo buhalterinės apskaitos. V. B. civilinės bylos nagrinėjimo metu nuolat teigė, kad atsakovams pinigų nemokėjo. Visos šios aplinkybės yra išnagrinėtos ir nustatytos civilinėje byloje. Naujų aplinkybių baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi nutarė pareiškėjo V. R. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymo turinį, konstatavo, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės nekeistų priimtų sprendimų ir jos buvo žinomos bylą nagrinėjant civiline tvarka. Teismas baudžiamojo įsakymo nelaikė pagrindu atnaujinti civilinę bylą, nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo sprendimas ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartis buvo priimti dar iki Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, dėl to pareiškėjo prašymas atnaujinti proceėsą tuo pagrindu, jog buvo priimtas baudžiamasis įsakymas, yra teisiškai nepagrįstas.
Teismas pažymėjo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. baudžiamuoju įsakymu nebuvo panaikintas 2006 m. balandžio 12 d. kasos išlaidų orderis, šis orderis ir neapskaitytos 61 799,58 Lt įplaukos buvo pagrindas pripažinti, jog trečiasis asmuo V. B. apgaulingai vedė buhalterinę apskaitą, šio orderio galiojimo klausimas baudžiamojoje byloje nebuvo sprendžiamas. Teismo teigimu, baudžiamojoje byloje teismas pagal trečiojo asmens V. B. paaiškinimus konstatavo, kad jeigu kaltinamasis ir nemokėjo pinigų atsakovei R. R., jis turėjo anuliuoti kasos išlaidų orderį, kaip tai numato buhalterinę apskaitą reglamentuojantys teisės aktai. Teismas nurodė, kad baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas neanalizavo, ar kaltinamasis perdavė pinigus R. R., ar ne. Teismo teigimu, pinigų perdavimo faktas atsakovei buvo išnagrinėtas civilinėje byloje, kurioje trečiasis asmuo taip pat teigė, jog atsakovei pinigų neperdavė, šie trečiojo asmens teiginiai bylą nagrinėjusių teismų buvo paneigti ir atmesti byloje esančiais įrodymais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas V. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1) Pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo prašyme dėl proceso atnaujinimo pateiktus argumentus, naujai paaiškėjusias aplinkybes, todėl padarė klaidingą išvadą, nurodydamas, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra naujos, o pats baudžiamasis įsakymas nėra pagrindas naikinti priimtų sprendimų ir atnaujinti procesą. Teismas prašymo atnaujinti procesą pagrindu klaidingai laikė faktą (kaip naujai atsiradusią aplinkybę), kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-296-108/2014 buvo priimtas baudžiamasis įsakymas, kuriuo V. B. buvo pripažintas kaltu, kartu ir aplinkybes dėl padarytos nusikalstamos veikos teismas klaidingai nurodė nesant naujomis;
Šalies argumentai
2) Pareiškėjo teigimu, 2014 m. sausio 29 d. baudžiamasis įsakymas yra prejudicinis faktas, padėjęs atskleisti naujai paaiškėjusias aplinkybes. Teismas asmenį, atsakingą už BUAB „Švaros era“ buhalterinę apskaitą, pripažino kaltu įvykdžius nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 4 dalyje tyčia vykdžius apgaulingą buhalterinę apskaitą. Be to, kaip apgaulingai vestos buhalterinės apskaitos sudedamąja dalimi buvo ir esminiais civilinėje byloje Nr. 2-188-479/2009 laikyti apskaitos dokumentai, kuriais civilinėje grindžiamas turtinis ieškovo reikalavimas. Dėl to, akivaizdu, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo minimos naujai paaiškėjusios aplinkybės - t. y. faktai ir aplinkybės apie V. B. padarytas nusikalstamas veika nebuvo ir negalėjo būti žinomos, nagrinėjant civilinę bylą, nes V. B. kaltu padaręs minėtą nusikalstamą pripažintas tik 2014 m. sausio 29 d., t. y. įsiteisėjus minėtam baudžiamajam įsakymui. Tuo tarpu, civilinėje byloje Nr. 2-188-479/2009 sprendimas buvo priimtas 2009 m. lapkričio 17 d. (įsiteisėjo 2011 m. vasario 15 d.);
3) Teismas, nagrinėdamas faktą buvo ar nebuvo atsakovei perduoti pinigai, rėmėsi vien tik ieškovo pateiktais buhalterinės apskaitos dokumentais, kurie buvo tvarkomi (vesti) apgaulingai. Baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas nustatė buhalterinės apskaitos vedimo taisyklių pažeidimą, nes V. B. minėto kasos orderio neanuliavo buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Iki šių aplinkybių paaiškėjimo priimtas sprendimas buvo laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes jis priimtas remiantis tais faktais, kuriuos teismas, nagrinėdamas bylą, objektyviai galėjo turėti;
4) Vertinant esmine byloje nustatinėtiną aplinkybę, ar 800 000 Lt suma buvo perduota, ar nebuvo perduota atsakovams, teismai rėmėsi tik UAB „Švaros era“ buhalterinės apskaitos dokumentais. Dėl to paaiškėjus, jog minėti buhalterinės apskaitos dokumentai yra buvusio UAB „Švaros era“ vadovo neteisėtos veikos rezultatas, ir konstatuojant, kad civilinę bylą Nr. 2-188- 479/2009 nagrinėjęs teismas sprendimą priėmė remdamasis apgaulingai vestos buhalterinės apskaitos duomenimis bei tai, kad šiuo teismo sprendimu ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovų 800 000 Lt sumos, darytina išvada, kad atnaujinus procesą teismas priimtų kitokį sprendimą. t. y. atmestų BUAB „Švaros era“ ieškinį kaip nepagristą.
Atsiliepimas
Atsakovo BAUB „Švaros era“ bankroto administratorius atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą teigia, kad pareiškėjo nurodomas 2014 m. sausio 29 d. baudžiamasis įsakymas, jame padarytos teismo išvados bei atsiradusios teisinės pasekmės nelemia naujų aplinkybių atsiradimo CPK 366 str. 1 d. 2 p. taikymo aspektu sprendžiant civilinės bylos Nr. 2-188-479/2009 atnaujinimo klausimą, nes tai nėra naujos aplinkybės, jos nėra esminės ir dėl jų buvimo, nebūtų priimtas kitoks sprendimas civilinėje byloje. Minėtame baudžiamajame įsakyme nėra konstatuota, jog UAB „Švaros era“ direktorius V. B. nemokėjo 800 000 Lt pagal 2006 m. balandžio 12 d. preliminariąją sutartį ir 2006 m. balandžio 12 d. kasos pajamų orderį atsakovei R. R.. Teismo proceso, kuriame priimtas baudžiamasis įsakymas V. B., nagrinėjimo dalykas nebuvo mokėjimų pagal 2006 m. balandžio 12 d. preliminariąją sutartį ir 2006 m. balandžio 12 d. kasos pajamų orderį pagrįstumo įvertinimas, šio baudžiamojo proceso tikslas V. B. neteisėtų veiksmų dėl netinkamo UAB „Švaros era“ buhalterinės apskaitos vedimo, įvertinimas baudžiamosios atsakomybės taikymo kontekste. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ne baudžiamasis įsakymas lemia civilinio proceso atnaujinimą, tačiau naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.) nėra nustatyta. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria teismas atmetė pareiškėjo V. R. prašymą dėl proceso atnaujinimo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).
Proceso atnaujinimą užbaigtose dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu bylose reglamentuoja CPK XVIII skyrius. Proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamomis aplinkybėms. Tai neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014). Šis procesas yra išimtinis ir bylos gali būti peržiūrimos tik konkrečiais įstatymo nustatytais atvejais, esant konkretiems CPK 366 straipsnyje nustatytiems proceso atnaujinimo pagrindams.
Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (CPK 366 str. 1 d. 2 p.) atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad jo nurodytos aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui ir teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; šios faktinės aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui ir turi esminę reikšmę bylai. Procesui atnaujinti nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą. Jie (nauji įrodymai) turi patvirtinti tas aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui ir yra esminės (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).
Byloje nustatyta, kad ieškovas BUAB „Švaros era“ ieškiniu prašė solidariai priteisti iš atsakovų V. R. ir R. R. 800 000 Lt negrąžinto avanso, nors 2006 m. balandžio 12 d. sutartis buvo sudaryta tarp ieškovo ir atsakovės R. R.. Pirmosios instancijos teismas 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį patenkino ir solidariai iš abiejų atsakovų priteisė 800 000 Lt negrąžinto avanso. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. vasario 15 d. nutartimi minėtą sprendimą paliko nepakeistą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 20014 m. sausio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nusprendė V. B. pripažinti kaltu įvykdžius nusikaltimą, numatytą BK 222 str. 1 d., ir paskirti baudą.
Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas proceso atnaujinimo klausimą, visapusiškai neaiškino ir nenustatė reikšmingų klausimų aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismo išvados nėra pakankamai pagrįstos ir pirmosios instancijos teismo nutartis nelaikytina pagrįsta.
Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą tuo pagrindu, jog buvo priimtas baudžiamasis įsakymas, yra teisiškai nepagrįstas. Prašymo dėl proceso atnaujinimo turinys patvirtina, kad pareiškėjas prašė atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant civilinę bylą ir buvo konstatuotos baudžiamuoju įsakymu, t. y. kad V. B., būdamas atsakingas už UAB „Švaros era“ buhalterinės apskaitos organizavimą, tyčia apgaulingai tvarkė UAB „Švaros era“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. balandžio 30 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „Švaros era“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Dėl to pirmosios instancijos teismas tinkamai neatskleidė prašymo dėl proceso atnaujinimo esmės.
Netikslus pirmosios instancijos teismo teiginys, kad baudžiamojoje byloje teismas pagal trečiojo asmens V. B. paaiškinimus konstatavo, kad jeigu kaltinamasis ir nemokėjo pinigų atsakovei R. R., jis turėjo anuliuoti kasos išlaidų orderį, kaip tai numato buhalterinę apskaitą reglamentuojantys teisės aktai. Baudžiamojoje byloje baudžiamuoju įsakymu teismas konstatavo: „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 18 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kuriose nurodyta, kad „pinigų apskaitos dokumentus taisyti draudžiama. Jei padaryta klaida, pinigų apskaitos dokumentas anuliuojamas ir surašomas naujas“ – paaiškėjus, kad pinigai – 800 000 Lt nebus mokami pagal 2006 m. balandžio 12 d. kasos išlaidų orderį, UAB „Švaros era“ direktorius V. B. jame neparašė „Anuliuota“, anuliuotame kasos išlaidų orderyje nenurodė anuliavimo datos, o anuliavimo nepatvirtino dokumentą išrašusio asmens parašu“.
Nepakankamai pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės ne tik nekeistų priimtų sprendimų, bet jos buvo žinomos bylą nagrinėjant civiline tvarka.
Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokios konkrečiai pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl proceso atnaujinimo buvo žinomos ir kaip (kokiu būdu) buvo žinomos nagrinėjant civilinę bylą. Civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino ir apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, remdamiesi 2006 m. balandžio 12 d. kasos išlaidų orderiu ir kasos knygoje užfiksuota sąskaitų aktyvumo ataskaita (t. 1 b. l. 10, 72). Baudžiamojoje byloje baudžiamuoju įsakymu teismas konstatavo, kad V. B., būdamas atsakingas už UAB „Švaros era“ buhalterinės apskaitos organizavimą, tyčia apgaulingai tvarkė UAB „Švaros era“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. balandžio 30 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „Švaros era“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Pirmosios instancijos teismas neaiškino ir nepasisakė dėl paminėtos teismo išvados baudžiamajame įsakyme reikšmės pareiškėjo nurodomam pagrindui dėl proceso atnaujinimo, kasos išlaidų orderio ir kasos knygos duomenims.
Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė klausimo esmės (CPK 327 str. 1 d. 1 p., 338 str.).
Nepaminėti atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam klausimo išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.