- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-05
- Bylos Nr.
- e2-730-538/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00657-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Atsakovas
- D. I., K. M., K. G., A. K.
- Ieškovas
- UAB „Ajeras“
- Trečiasis asmuo
- BUAB „Baltic Steel Group“
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.14Atsakomybė už kelių asmenų bendrai padarytą žalą
atsakovų D. I. (Š.), A. K. atstovei advokato padėjėjai V. V., atsakovo K. M. atstovei advokatei G. M., atsakovo K. G. atstovui advokatui A. S., trečiojo asmens atstovui advokatui A. J.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Ajeras“ ieškinį atsakovams K. G., K. M., D. I. (Š.), A. K., trečiasis asmuo BUAB „Baltic Steel Group“, dėl žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovų K. G. ir K. M. solidariai 221 864,26 Eur žalos atlyginimą, taip pat 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Netenkinus šio reikalavimo, priteisti trečiojo asmens BUAB „Baltic Steel Group“ naudai iš atsakovų K. G., K. M., D. I., A. K. solidariai 826 535,69 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad 2014-06-30 tarp ieškovės UAB „Ajeras“, kaip pardavėjos, ir trečiojo asmens UAB „Baltic Steel Group“, kaip pirkėjo, buvo sudaryta Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis), pagal kurią ieškovė trečiajam asmeniui UAB „Baltic Steel Group“ pardavė juodąjį metalą ir juodojo metalo gaminius, o pirkėjas už prekes įsipareigojo sumokėti pagal pardavėjo pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Sutartį iš UAB „Baltic Steel Group“ pasirašė jos direktorius ir akcininkas atsakovas K. G.. Pagal šią Sutartį ieškovė UAB „Baltic Steel Group“ pardavė prekių už 766 052,92 Lt sumą pagal 20 išrašytų PVM sąskaitų - faktūrų. Tačiau nei viena iš šių PVM sąskaitų faktūrų trečiojo asmens UAB „Baltic Steel Group“ nebuvo apmokėta. Teigia, kad trečiojo asmens UAB „Baltic Steel Group“ komercijos direktorius ir akcininkas atsakovas K. M., įmonei vis dar neapmokėjus nė vienos iš 20 ieškovo pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, nors skolų mokėjimo terminai jau buvo suėję, toliau ieškovę įtikinėjo gera įmonės finansine padėtimi pateikdamas 2014-10-14 paaiškinimą bei jame nurodydamas, kad UAB „Baltic Steel Group“ yra nupirkusi konstrukcinio plieno pagal tariamą laidavimo sutartį su UAB „Lakaja“, taip pat esą UAB „Baltic Steel Group“ 2014 m. spalio mėn. gaus apie 1 000 000 Lt pajamų, iš kurių 2014 m. lapkričio mėnesį bus atsiskaityta su ieškove. Teigia, kad trečiojo asmens UAB „Baltic Steel Group“ direktorius bei akcininkas K. G., taip pat komercijos direktorius bei akcininkas K. M., veikdami kartu, ieškovę apgavo, kadangi nuslėpdami savo tikrąją finansinę padėtį, įtikino ieškovę be jokių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių Sutartimi parduoti UAB „Baltic Steel Group“ prekių už 766 052,92 Lt sumą, tuo pačiu iš anksto žinodami, kad UAB „Baltic Steel Group“ yra nemoki ir neapmokės už įsigytas prekes. Be to, ieškovei pagal Sutartį pateikus trečiajam asmeniui UAB „Baltic Steel Group“ prekes, atsakovas K. M. toliau teikė ieškovei tikrovės neatitinkančią informaciją apie planuojamas 1 000 000 Lt UAB „Baltic Steel Group“ pajamas ir atsiskaitymą su ieškove bei klaidindamas ieškovę dėl UAB „Baltic Steel Group“ tariamai geros finansinės padėties. Su ieškove įmonės vardu pasirašė 2014-11-14 ir 2014-11 -19 Reikalavimo teisių perleidimo sutartis, nuslėpdamas, jog šių Reikalavimo teisių perleidimo sutarčių sudarymas pažeidžia UAB „Baltic Steel Group“ kreditorių interesus. Kadangi dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ieškovei buvo padaryta žala, ieškovė teikia teismui šį ieškinį, kuriuo teismo prašo iš atsakovų K. G. ir K. M. solidariai priteisti 221 864,26 Eur žalos atlyginimą. Taip pa nurodo, kad tuo atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas aukščiau nurodytą ieškovės ieškinio reikalavimą, nustatytų, kad trečiajam asmeniui UAB „Baltic Steel Group“ iškėlus bankroto bylą nėra sąlygų ieškovei savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo nukreipti tiesiogiai UAB „Baltic Steel Group“ vadovui K. G., faktiniam vadovui ir akcininkui K. M. ar kad šių asmenų neteisėti veiksmai nebuvo nukreipti tiesiogiai į ieškovę, ar kad nėra visų atsakovų K. G. bei K. M. civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, ieškovė, pasinaudodama savo teise, reiškia alternatyvų ieškinio reikalavimą, kuriuo ne tiesiogiai sau, o trečiojo asmens BUAB „Baltic Steel Group“ naudai prašo teismo priteisti 826 535,69 Eur žalos atlyginimą iš UAB „Baltic Steel Group“ vadovo ir akcininko K. G. bei akcininkų D. I., K. M., A. K. solidariai už Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimą.Atsakovas K. M. su ieškiniu nesutinka.Nurodo, kad UAB „Baltic Steel Group“ turėjo realų vadovą - direktorių K. G.. Jo turimų akcijų kiekis buvo lygus kitų trijų akcininkų turimoms akcijoms, todėl jis negalėjo turėti didesnių įgaliojimų, nei kiti akcininkai. Pažymi, kad nevadovavo visai bendrovės veiklai, o atsakė tik už man komercijos direktoriaus pareigų vykdymą, todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo prašyti jo atžvilgiu taikyti CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Pažymi, kad ieškovė pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė 2014-06-30, jis nedarė įtakos dėl sutarties pasirašymo ir neklaidino ieškovo. Mano, kad ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, kurioms esant būtų galima jam taikyti civilinę atsakomybę. Atsakovas K. G. su ieškiniu nesutinka.Nurodo, kad byloje nėra įrodymų, kad atsakovas K. G. veikdamas kartu su akcininku K. M. apgavo ieškovę. Pažymi, kad ieškovės teiginys apie UAB „Baltic Steel Group“ nemokumą 2013-12-31 dienai nėra pripažintas įsiteisėjusiu procesiniu teismo sprendimu. Įmonė buvo veikianti, tai patvirtina Klaipėdos apskrities VMI 2013 m. gruodžio mėnesį atlikto operatyvaus patikrinimo duomenys. Atsakovas K. G., kaip įmonės vadovas, elgėsi apdairiai, rūpestingai ir įmonei tapus nemokiai, nedelsdamas pats kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymi, kad 2014-12-18 įvyko UAB „Baltic Steel Group“ visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame buvo svarstoma įmonės finansinė padėtis. Buvo sprendžiamas klausimas dėl paskolos įmonei suteikimo papildomais akcininkų įnašais. Priėmus sprendimą nesuteikti paskolos, įmonės direktorius sekančią dieną kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taip pat pažymi, kad ieškovė tik lakoniškai nurodo, jog kreditorių žala dėl atsakovų neteisėtų veiksmų sudarytų 826 535, 69 eurus, tačiau jo nurodytos aplinkybės, susijusios su turto pardavimu ir atsiskaitymu su kreditoriais, neįrodo būtent tokio žalos dydžio. Atsakovai D. I. ir A. K. su ieškiniu nesutinka.Nurodo, kad atsakovai D. I. ir A. K. nepažeidė Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Baltic Steel Group“ iškėlimo. Pažymi, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką juridinio asmens dalyvio (akcininko) ir valdymo organo nario civilinė atsakomybė yra savarankiškos: tiek dalyviui, tiek valdymo organo nariui atsakomybė gali būti taikoma tik už jiems įstatymuose konkrečiai nustatytų pareigų pažeidimą, įrodžius visas būtinąsias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: asmens neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą), nukentėjusiojo asmens nuostolius, kaltę, priežastinį ryšį tarp jo neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir patirtų nuostolių. Teigia, kad ieškovė neįrodo ir neįrodinėja atsakovų D. I. ir A. K. būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Taip pat pažymi, kad bendrovės dalyvis per se nėra juridinio asmens organas ir neatlieka valdymo organui būdingų kasdienės veiklos organizavimo funkcijų. Tokios kompetencijos akcininkams taip pat nenumato Akcinių bendrovių įstatymas ar UAB „Baltic Steel Group“ įstatai. Teigia, kad UAB „Baltic Steel Group“ 2013-12-31 nebuvo nemoki ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme. Mano, kad atsakovai D. I. ir A. K. kaip akcininkai neturėjo pagrindo spręsti, kad UAB „Baltic Steel Group“ yra nemoki, pagal atsakovų turimus įmonės finansinius duomenis įmonė neatitiko nemokumo būsenos ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme, todėl atitinkamai atsakovams nekilo pareiga inicijuoti pelningą ūkinę komercinę veiklą vykdančiai bendrovei bankroto bylą. Teigia, kad neįrodyti ir nepagrįsti ieškovės argumentai, kad atsakovai D. I. ir A. K. pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą kreiptis laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Akivaizdu, kad trečiojo asmens bankrotą sąlygojo ne neteisėti atsakovų veiksmai ar neveikimas, bet nesėkmingas ūkinės veiklos rezultatas, t.y. su UAB „Baltic Steel Group“ neatsiskaitė jos kontrahentai/skolininkai. Atsakovai nepažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos ir jų civilinei atsakomybei kilti nėra įrodytos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, t.y. atsakovai neatliko neteisėtų veiksmų ar neteisėto neveikimo, kurie būtų sukėlę ieškovės prašomus trečiajam asmeniui atlyginti 826 535,69 EUR nuostolius, kurie būtų priežastiniame ryšyje tarp atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusių nuostolių, taip pat neįrodyta atsakovų kaltė. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų ar pagrįstų argumentų dėl atsakovų D. I. ir A. K. civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovai D. I. ir A. K. būtų turėję sąmoningą išankstinį tikslą sukelti UAB „Baltic Steel Group“ ar jos kreditoriams nuostolius, arba, kad tyčia žinodami apie tariamą įmonės nemokumą, tikslingai nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovė nepateikė jokių atsakovų D. I. ir A. K. kaltės įrodymų. Ieškiniu nepagrįstai reikalaujama atsakovų solidarios civilinės atsakomybės. Aplinkybė, kad trečiasis asmuo bankrutavo ir neatsiskaitė su kreditoriais, nepakanka atsakovų atsakomybei atsirasti. Nurodo, kad ieškovė taip pat visiškai nepagrindžia ir neįrodo prašomų atlyginti nuostolių dydžio, formaliai nurodydamas, kad atsakomybė tenka dėl visų trečiojo asmens bankroto proceso metu nepatenkintų kreditorinių 826 535,69 EUR dydžio reikalavimų.Trečiasis asmuo BUAB „Baltic Steel Group“ palaiko ieškinį, prašo jį tenkinti.Sutinka su ieškinyje nurodyta poziciją, kad įmonės akcininkų veiksmų negalima laikyti sąžiningais BUAB „Baltic Steel group“, o per ją ir jos kreditorių atžvilgiu. Pažymi, kad visi akcininkai kartu dalyvavo jų įsteigto juridinio asmens veikloje gaudami iš to tam tikrą finansinę naudą ir pirmiausia rūpindamiesi savo turtiniais interesais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės, kad 2014-06-30 tarp ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Baltic Steel Group“ buvo sudaryta sutartis Nr. KL2014/06/30, pagal kurią ieškovė trečiajam asmeniui UAB „Baltic Steel Group“ pardavė juodąjį metalą ir juodojo metalo gaminius, o pirkėjas įsipareigojo už prekes sumokėti pagal pardavėjo pateiktas PVM sąskaitas-faktūras. Pagal sutartį ieškovė pardavė trečiajam asmeniui prekių už 766 052,92 Lt sumą pagal 20 išrašytų PVM sąskaitų faktūrų. Tačiau nei viena iš sąskaitų faktūrų trečiojo asmens UAB „Baltic Steel Group“ nebuvo apmokėta. Ieškovė tvirtina, kad prieš pasirašant sutartį UAB „Baltic Steel Group“ direktorius K. G. suklaidino ieškovę dėl geros įmonės finansinės padėties, pateikdamas tikrovės neatitinkantį 2014-06-30 dienos balansą bei jame atspindėdamas neegzistuojantį turtą - iš įmonės skolininkų gautinas sumas. Po bankroto bylos iškėlimo ieškovei paaiškėjo, kad atsakovai K. G. ir K. M. veikdami kartu, ieškovę apgavo, kadangi nuslėpdami tikrąją finansinę padėtį, įtikino ieškovę be jokių prievolių užtikrinimo priemonių sutartimi parduoti UAB „Baltic Steel Group“ prekių už 766 052,92 Lt sumą, iš anksto žinodami, kad UAB „Baltic Steel Group“ yra nemoki ir neapmokės už įsigytas prekes. Dėl tokių atsakovo K. G. neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė 221 864, 26 Eur žalą, kadangi už tokią sumą pardavė UAB „Baltic Steel Group“ medžiagų, o atsiskaitymo už jas negavo. Reikšdamas alternatyvų reikalavimą visiems atsakovams trečiojo asmens naudai, ieškovė teigia, kad įmonės vadovas ir akcininkai pažeidė savo pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir dėl savo neveikimo turi solidariai atlyginti padarytą žalą, kuri lygi nepatenkintiems kreditoriniams 826 535,69 EUR dydžio reikalavimams.
Dėl netiesioginio ieškinio.
Netiesioginio ieškinio institutu nustatyta viena iš kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų gynimo teisinių priemonių. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CK 6.68 straipsnį, nurodyta, kad šiame straipsnyje įtvirtinto kreditoriaus interesų gynimo būdo, t. y. netiesioginio ieškinio, kurį, įgyvendinant skolininko teises, jo vardu turi teisę pareikšti kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, jeigu skolininkas pats šių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus, paskirtis – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko neveikimo tais atvejais, kai skolininkas nesuinteresuotas įgyvendinti savo teisių į trečiąjį asmenį ir ginti savo interesus. Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį pareikšdamas netiesioginį ieškinį (skolininko skolininkui). Taigi pagrindinė netiesioginio ieškinio ypatybė – teisė inicijuoti civilinį ginčą teisme suteikiama kvalifikuotam subjektui, kuris neturi tiesioginės reikalavimo teisės į atsakovą, t. y. atsakovas nėra pažeidęs ir neginčija kreditoriaus teisės ar įstatymų saugomo intereso. Dėl šios priežasties netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms. Pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių ieškovė neturėtų teisės pareikšti netiesioginio ieškinio, t.y. ieškovė turi neabejotiną ir vykdytiną teisę į trečiąjį asmenį BUAB „Baltic Steel Group“, kuri turėtų teisę reikšti reikalavimą atsakovams dėl žalos atlyginimo, tačiau šios teisės neįgyvendina ir ieškovė tvirtina, kad tuo pažeidžiami jos interesai, todėl teismas, išnagrinėjęs bylą, pasisako dėl ieškovės pareikštų reikalavimų iš esmės.
Dėl 221 864,26 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovų K. G. ir K. M..
Ieškovė argumentuoja, kad atsakovams K. G. ir K. M. taikytina civilinė atsakomybė, nes jie žinodami apie blogą įmonės padėtį sudarė su ieškove sutartį, be to, klaidino ieškovę 2014-08-06 ir 2014-10-14 raštais, teigdami, kad bendrovės finansinė padėtis gera.Civilinėje byloje, kurioje kreditorius (pardavėjas) prašė iš bankrutuojančios įmonės (pirkėjo) akcininko ir vadovo bei su jais susijusios kitos įmonės solidariai priteisti žalos, atsiradusios įmonei neatsiskaičius pagal sutartis, atlyginimą, kasacinis teismas pasisakė dėl kreditoriaus tiesioginio ieškinio CK 6.263 straipsnio pagrindu sąlygų. Byloje reikalavimas buvo pareikštas akcininkams, kurie kartu buvo ir bendrovės vadovai, todėl teismas suformulavo bendrą taisyklę dėl tiesioginio kreditoriaus ieškinio akcininkui ir valdymo organo nariui CK 6.263 straipsnio pagrindu: toks ieškinys galimas išimtiniais atvejais, kai atsakovo neteisėti veiksmai nėra bendras pareigos bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas, o nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą – veiksmų neteisėtumas turi pasireikšti specifiškai, tik vieno kreditoriaus atžvilgiu, ir atitikti bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Minėtoje byloje kasacinis teismas nurodė, kad neteisėtumas konkretaus kreditoriaus atžvilgiu gali pasireikšti kreditoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos teikimu bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais. Juridinio asmens valdymo organų (tiek vienasmenių, tiek kolegialių organų narių) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis). Kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Paneigti kaltės prezumpciją pareiga tenka bendrovės vadovui. Faktinės bylos aplinkybės pripažįstamos nustatytomis, kai yra pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros su ginčo dalyku susijusios aplinkybės egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Tuo teismas įsitikina vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami įrodymai. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.Iš byloje esančio balanso duomenų matyti, kad 2013-12-31 UAB „Baltic Steel Group“ turėjo 469 251 Lt vertės ilgalaikio turto ir 1 567 431 Lt vertės trumpalaikio turto, iš viso turto už 2 036 682 Lt. Nors balanse nurodyta, kad 2 023 466 Lt suma sudarė per vienerius metus mokėtinas sumas ir įsipareigojimus, tačiau iš bankroto administratoriaus pateiktų duomenų matyti, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai sudarė 827 064,87 Lt, taigi akivaizdu, kad 2013-12-31 UAB „Baltic Steel Group“ buvo moki, taigi atsakovai K. G. ir K. M. neturėjo pagrindo prieš sudarant sandorį informuoti ieškovę, kad įmonės finansinė padėtis yra bloga. Pažymėtina, kad finansinių ataskaitų rinkinys už 2013 m. buvo patvirtintas visuotinio akcininkų susirinkimo 2014-04-30, taigi nei įmonės valdymo organai, nei akcininkai bankroto bylos inicijuoti neturėjo pagrindo. Taip pat iš 2014-06-30 balanso matyti, kad UAB „Baltic Steel Group“ turto vertė yra 3703982 Lt. Bankroto administratorius pateikė duomenis, kad 2014-07-01 UAB „Baltic Steel Group“ pradelsti įsipareigojimai siekė 1385169,59 Lt, turto įmonė turėjo už 2145379 Lt, taigi pagal bankroto administratoriaus pateiktus duomenis, būtų pagrindas daryti išvadą, kad 2014-07-01 įmonė buvo nemoki. Tačiau įmonės buhalterė paaiškino, kad įmonės ir administratoriaus pateikti duomenys skiriasi, nes 2014-07-01 įmonė neturėjo visų duomenų apie įmonės skolas ir turtą, be to, 2014-07-01 ne visos skolos ir įsipareigojimai buvo pradelsti. Byloje yra duomenys, kad UAB „Baltic Steel Group“ vykdė ūkinę – komercinę veiklą, gaudavo pajamas, laimėdavo konkursus įvairiems rangos statybos darbams vykdyti, tai yra, UAB „Baltic Steel Group“ 2013-06-25 sudarė ilgalaikę pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2013/06/25-BSG su UAB „Apsauginės dangos“, 2013-08-20 sudarė rangos sutartį Nr. PR-13/136 su UAB „Enerstena“, 2014-04-22 UAB „Baltic Steel Group“ sudarė rangos darbų sutartį su UAB „Baltic Technical & Technological Solutions, 2014-05-23 sudarė rangos sutartį Nr. 20140523 su UAB „Lakaja“, 2014-05-28 sudarė rangos sutartį su UAB „Saugos sprendimai“, 2014-06-19 sudarė rangos sutartį Nr. SSK2014/06-19 su UAB „Šilo statyba“, taigi darytina išvada, kad 2014-06-30 sudarant balansą atsakovai negalėjo žinoti, kad įmonė yra nemoki. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vien aplinkybė, kad įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalą įmonei ar jos kreditoriams, dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės-komercinės rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Stagena“ v. AB SEB bankas ir G. S., bylos Nr. 3K-3-420/2013). Dalyvavimas versle yra susijęs su rizika, jog priimami sprendimai gali būti ne tik naudingi, bet ir nuostolingi. Jei įmonės valdymo organų nariai būtų asmeniškai atsakingi už kiekvieną nuostolius sukėlusį sprendimą, tai žlugdytų jų iniciatyvumą, versliškumą, ribotų veikimo laisvę greitų bei ryžtingų sprendimų reikalaujančiose situacijose, skatintų šešėlinį vadovavimą bendrovėms. Siekiant apsaugoti įmonės valdymo organų narius nuo žalos atlyginimo ieškinių, taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė (angį. business judgment rule), pagal kurią preziumuojamas šių asmenų veikimas bona fide geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais. Ši prezumpcija skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus. Dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės - komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal ieškovų UAB „Mitnija “ ir UAB „MG Baltic Investment “ ieškinį atsakovams V. G. ir E. R. dėl žalos atlyginimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu, uždraudimo naudotis akcininko neturtinėmis teisėmis ir atsakovės V. G. priešieškinį ieškovams UAB „Mitnija“ ir UAB „MG Baltic Investment“ dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, žalos grėsmę keliančių veiksmų uždraudimo; tretieji asmenys - B. R., K. M., R. K. ir I. Ž. bylos Nr. 3K-7-124/2014).Iš bylos medžiagos teismas negali daryti pagrįstos išvados, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, kurie būtų specialiai nukreipti prieš ieškovę. Kaip byloje nustatyta, su UAB „Baltic Steel Group“ neatsiskaitė jos skolininkai, tai yra, bankrutuojanti UAB „Šilo statyba“, UAB „Lakaja“ ir liko skolingos įmonei apie 1 mln. litų. Akivaizdu, kad negavusi šių suplanuotų pajamų, UAB „Baltic Steel Group“ negalėjo atsiskaityti su tiekėjais, susidarė skola valstybei, kreditoriai reikalavo grąžinti susidariusia skolas, taigi UAB „Baltic Steel Group“ dėl šių priežasčių prarado galimybę atsiskaityti ir su ieškove. Taip pat pažymėtina, kad siekdami atsiskaityti UAB „Baltic Steel Group“ perleido reikalavimo teises į savo skolininkus, todėl darytina išvada, kad atsakovai nesiekė išvengti skolos apmokėjimo ieškovei, todėl esant šioms nustatytoms aplinkybėms, nurodytam reglamentavimui ir kasacinio teismo praktikai, priteisti ieškovui iš atsakovų K. G. ir K. M. solidariai 221 864,26 Eur žalos atlyginimą nėra pagrindo (CK 6.245-6.249 straipsniai).
Dėl reikalavimo priteisti trečiojo asmens BUAB „Baltic Steel Group“ naudai iš atsakovų K. G., K. M., D. I., A. K. solidariai 826 535,69 Eur žalos atlyginimą.
Vertinant pareikšto reikalavimo priteisti trečiojo asmens BUAB „Baltic Steel Group“ naudai iš atsakovų K. G., K. M., D. I., A. K. solidariai 826 535,69 Eur žalos atlyginimą, pagrįstumą, pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog nenustačius, kad akcininkas faktiškai žinojo apie įmonės nemokumą, nėra pagrindo nustatyti neteisėtus veiksmus nevykdant pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017).Kaip minėta, 2013-12-31 balanso duomenimis UAB „Baltic Steel Group“ buvo moki, todėl 2014-04-30 akcininkų susirinkime patvirtinus balansą akcininkai neturėjo pagrindo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Baltic Steel Group“. Taip pat kaip byloje nustatyta, pagal 2014-06-30 įmonės balansą nebuvo pagrindo kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, nes balansas buvo sudarytas vidiniam naudojimui ir akcininkai su juo nebuvo supažindinti. Byloje nustatyta, kad 2014 m. lapkričio mėnesį sudarius balansą ir paaiškėjus, kad įmonės finansinė padėtis sunki ir pagrindiniai skolininkai su įmone neatsiskaitys, 2014-12-18 įvykusiame UAB „Baltic Steel Group“ visuotiniame kreditorių susirinkime buvo nuspręsta įpareigoti įmonės direktorių kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Vykdydamas akcininkų susirinkimo sprendimą, atsakovas K. G. 2014-12-19 pateikė Klaipėdos apygardos teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bankroto byla įmonei buvo iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2015-01-21 nutartimi, taigi nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovai pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytas pareigas, nes jų civilinei atsakomybei kilti nėra įrodytos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, t.y. atsakovai neatliko neteisėtų veiksmų ar neteisėto neveikimo, kurie būtų sukėlę trečiajam asmeniui 826 535,69 EUR nuostolius (CK 6.245-6.249 straipsniai), todėl reikalavimas priteisti trečiojo asmens BUAB „Baltic Steel Group“ naudai iš atsakovų K. G., K. M., D. I., A. K. solidariai 826 535,69 Eur žalos atlyginimą taip pat atmestinas. Atmetus ieškinį, įsiteisėjus teismo sprendimui, naikintinos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Klaipėdos apygardos teismo 2016-09-16 nutartimi (CPK 150 straipsnio 2 dalis), taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovams iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas K. M. patyrė 2420 eurų, atsakovas K. G. 2600 eurų, atsakovė D. I. 2417,58 eurus, A. K. 2417,58 eurus teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovų byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatyto Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose užmokesčio dydžio, todėl iš ieškovės atsakovams jos priteistinos (CPK 98 straipsnio 1,2 dalys). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2016-09-16 nutartimi – atsakovų K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) I. (Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, o jo nesant ar esant nepakankamai – piniginių lėšų, priklausančių atsakovams ir esančių pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, neviršijant 826 535,69 eurų sumos, areštą.
Priteisti iš ieškovo UAB „Ajeras“ atsakovui K. G. 2600 eurų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo UAB „Ajeras“ atsakovui K. M. 2420 eurų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo UAB „Ajeras“ atsakovui A. K. 2417, 58 eurus bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo UAB „Ajeras“ atsakovei D. I. (Š.) 2417, 58 eurus bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.