Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės užsienio bendrovės „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui R. T. (R. T.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinys teisme priimtas 2020 m. rugpjūčio 11 d.; atsakovui nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Teismas procesinius dokumentus (ieškinio su priedais kopijas ir pranešimą apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus) atsakovui R. T. (R. T.) siuntė ieškinyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini); procesiniai dokumentai įteikti tinkamai 2020 m. rugpjūčio 14 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. mamai J. V..

3. Per teismo nustatytą terminą atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, bei ieškovei ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

4. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, bei surašo sutrumpintus motyvus.

5. Iš ieškovės pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovas R. T. su uždaraja akcine bendrove (toliau – UAB) „mogo LT“ 2019 m. balandžio 16 d. sudarė transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. RNTFL16042019/0028 (toliau – Sutartis), pagal kurią UAB „mogo LT“ už mokestį suteikė atsakovui teisę laikinai valdyti ir naudoti transporto priemonę AUDI A6 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, o atsakovas priėmė transporto priemonę ir įsipareigojo mokėti reguliarias mėnesio nuomos įmokas. Transporto priemonės perdavimo faktą patvirtina atsakovo pasirašytas 2019 m. balandžio 16 d. priėmimo-perdavimo aktas Nr. PA16042019/0028. Atsakovui tinkamai neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, pradinė kreditorė UAB „mogo LT“ sutartį su atsakovu nutraukė 2019 m. rugpjūčio 28 d. Apie sutarties nutraukimą atsakovas buvo informuotas 2019 m. rugpjūčio 28 d. pranešimu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs skolą pagal minėtą sutartį (CPK 178 ir 185 straipsniai).

6. Nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „mogo LT“ 2017 m. vasario 28 d. periodine reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą naujam kreditoriui „Risk Management Services“ OU, kuris 2017 m. kovo 1 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą užsienio bendrovei „PlusPlus Capital“ AS, kurią Lietuvoje atstovauja „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialas. Faktinė reikalavimo teisių į atsakovą R. T. (R. T.) perleidimo diena – 2019 m. spalio 16 d.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas 2019 m. gruodžio 3 d. pranešimu.

8. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti už užmokestį transporto priemonę nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.522 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų prievolę įvykdęs (pradinei kreditorei ar ieškovei), ginčijęs skolos dydį ar sutarties sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis sumokėti nuomos įmokas, iš atsakovo ieškovei priteistina 247,24 Eur nuomos mokesčio.

9. Sutarties 8.6 punktu šalys susitarė, kad pasibaigus sutarties terminui ar sutartį nutraukus prieš terminą, atsakovas privalo ne vėliau kaip sekančią darbo dieną grąžinti transporto priemonę. Sutarties 13.9.3 punkte nustatyta, kad atsakovas privalo padengti prarastos, sunaikintos, nepataisomai sugadintos transporto priemonės vertę bei sumokėti PVM. Kadangi byloje duomenų, kad transporto priemonė pagal sutarties sąlygas buvo grąžinta UAB „mogo LT“ nėra, todėl ieškovės reikalavimu iš atsakovo priteistina 529,90 Eur transporto priemonės vertės kompensacija.

10. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.72 straipsnyje nustatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Pagal sutarties 10.3 punktą, sutartinių įmokų pavėluoto mokėjimo atvejais atsakovas nuo pradelstos sumokėti sumos privalo mokėti iki 1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovės paskaičiavimu, atsakovas turi sumokėti 69,94 Eur delspinigius (0,05 proc. norma per dieną), apskaičiuotus už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. liepos 30 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku nesumokėjo nuomos įmokų, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 69,94 Eur delspinigių yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

11. Sutarties 10.8 punktu šalys susitarė, kad jei sutartis nutraukiama dėl atsakovo kaltės, nuo jo priklausančių priežasčių ar jam priskirtų rizikų, atsakovas įsipareigoja mokėti 5 proc. dydžio netesybas nuo pagrindinėse nuostatose nurodytos transporto priemonės vertės konkrečiu laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis tarp atsakovo ir pradinės kreditorės buvo nutraukta atsakovui tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų pradinei kreditorei, todėl priteistina ieškovės prašomos 26,50 Eur baudos (529,90 Eur x 5 proc.)

12. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 873,58 Eur (247,24 Eur + 529,90 Eur + 69,94 + 26,50 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

13. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 20 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

14. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei užsienio bendrovei „PlusPlus Capital“ AS, j. a. k. 11919806, 777,14 Eur skolą, 26,50 Eur baudą, 69,94 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (873,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 20 Eur žyminį mokestį.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.