Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2022-11-10 · Civilinė byla Nr. 2S-313-826/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-10
Bylos Nr.
2S-313-826/2022
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-08825-2021-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
Teisėjas
Marius Dobrovolskis (pirm.)
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-313-826/2022Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08825-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.4.5.11 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis J. P., G. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėja, VMI) kreipėsi į antstolį J. P. su skundu, prašydama panaikinti antstolio 2021 m. lapkričio 22 d. patvarkymą Nr. S-21-172-48540 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo. Nurodė, kad, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, antstolis vykdomąjį dokumentą, išduotą teismo nutarimo pagrindu skirti baudą už administracinį teisės pažeidimą, turėjo grąžinti protokolą surašiusiam organui (pareigūnui), o ne pareiškėjai. Pareiškėjos nuomone, kadangi bauda skolininkui paskirta iki 2017 m. liepos 1 d. Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) įsigaliojimo, klausimą dėl tolesnio skolos išieškojimo vykdymo sprendžia protokolą surašęs pareigūnas.

2. Antstolis 2021 m. gruodžio 20 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti teismui. Antstolis nustatė, kad nėra galimybės įvykdyti vykdomąjį dokumentą, todėl jį grąžino išieškotojai (pareiškėjai) ir užbaigė vykdomąją bylą, remdamasis nurodytomis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės normomis. Antstolio nuomone, įstatymas nenumato galimybės vykdomąjį dokumentą grąžinti pareigūnui, surašiusiam administracinio teisės pažeidimo protokolą tuo atveju, kai vykdomieji dokumentai neįvykdyti ar nevisiškai įvykdyti. Pareiškėja, kaip išieškojimo į valstybės biudžetą atstovė, turi visas išieškotojo teises ir pareigas, todėl tuo atveju, jeigu ji mano, kad vykdomasis dokumentas turi būti persiųstas pareigūnui, surašiusiam administracinio teisės pažeidimo protokolą, tai gali atlikti ir pati, o ne teikti skundą dėl antstolio veiksmų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. sausio 11 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

3.1. Teismas nustatė, kad nors bauda skolininkui buvo paskirta 1995 m. gegužės 4 d., t. y. vadovaujantis iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) nuostatomis, tačiau teismas (išdavęs 1995 m. birželio 6 d. vykdomąjį raštą dėl paskirtos baudos išieškojimo) ar protokolą surašęs organas neturi pareigos kontroliuoti nuobaudos vykdymo proceso, o antstolis pagrįstai ir teisėtai pareiškėjai, kuri vykdomojoje byloje užima išieškotojos poziciją ir kuriai yra suteiktos išieškotojo teisės bei pareigos, pateikė 2021 m. lapkričio 22 d. išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-21-172-48537 ir priėmė patvarkymą Nr. S-21-172-48540 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, kuriame nurodė, kad užbaigiama vykdyti vykdomoji byla ir vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Atskiruoju skundu pareiškėja VMI prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjos skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Teismas spręsdamas dėl skundo pagrįstumo taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normas, kuriose reglamentuojamos bendrosios priverstinio išieškojimo taisyklės neturi reikšmės nagrinėjant klausimą šioje byloje, taip pat netinkamai aiškino nuobaudų vykdymo tvarką reglamentuojančias normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, todėl šią bylą išsprendė neteisingai.

4.2. CPK nuostatos taikomos tiek, kiek ATPK nereglamentuoja atitinkamų teisinių santykių. CPK reglamentuoja ne administracinių nuobaudų – baudų vykdymo, bet priverstinio baudų išieškojimo (priverstinio išieškojimo priemonių taikymo) tvarką, o administracinių nuobaudų, paskirtų iki 2016 m. gruodžio 31 d., vykdymą reglamentuoja iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusios ATPK nuostatos. Dėl to, antstoliui vykdant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1995 m. gegužės 4 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje paskirtos pagal ATPK 28,96 Eur baudos išieškojimą iš skolininko G. B., galėjo būti taikomos tik CPK 624 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės. Kitos vykdymo procesą reglamentuojančios CPK nuostatos (CPK 631, 632, 638, straipsniai) galėjo būti taikomos tik CPK 1 straipsnyje nurodytose bylose priimtiems sprendimams vykdyti.

4.3. Teismas netinkamai aiškino administracinių nuobaudų vykdymo tvarką reglamentuojančias ATPK nuostatas (309 straipsnio 2 dalis), iš kurių matyti, kad VMI nebuvo nepavesta atlikti kokių nors veiksmų, susijusių su paskirtos administracinės nuobaudos išieškojimu.

4.4. Pagal 2015 m. birželio 25 d. ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – Įsigaliojimo įstatymas) 5 straipsnio 3 dalį administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai buvo surašyti pagal ATPK ir nebuvo perkvalifikuoti pagal ANK, teisena vyksta pagal iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusį ATPK.

4.5. ATPK 309 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu, sprendžia nutarimą priėmęs organas (pareigūnas), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, – protokolą surašęs organas (pareigūnas). Nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, – protokolą surašiusiam organui (pareigūnui).

4.6. 1995 m. gegužės 4 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje dėl 86,89 Eur pagal ATPK baudos skyrimo skolininkui G. B. buvo priimtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo, o administracinio teisės pažeidimo protokolas šioje byloje, tikėtina, buvo surašytas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, todėl antstolis patvarkymu 1995 m. birželio 6 d. vykdomąjį raštą Nr. 7-329/1995 turėjo grąžinti protokolą surašiusiam organui (pareigūnui), o ne VMI, nes būtent administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusio organo (pareigūno) kompetencija spręsti klausimą dėl tolesnio anksčiau nurodyto vykdomojo rašto vykdymo, kadangi baudos skolininkei skyrimo metu ši kompetencija apeliantei nebuvo priskirta.

Atsiliepimas

5. Suinteresuotas asmuo J. P. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą, juo prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti, palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartį nepakeistą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

5.1. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusiame ATPK ir CPK nenustatyta galimybių grąžinti neįvykdytą ar iš dalies įvykdytą vykdomąjį dokumentą institucijai, priėmusiai nutarimą ar surašiusiai protokolą administracinių teisės pažeidimų byloje, išskyrus, kai sutampa išieškotojas ir nutarimą priėmusi institucija. Tais atvejais, kai pagal vykdomąjį dokumentą išieškomos lėšos į valstybės biudžetą, VMI atstovauja valstybei (CPK 638 straipsnio 2 dalis). Jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, vykdomasis dokumentas pagal CPK 631 straipsnio 2 dalį grąžinamas išieškotojui, antstoliui surašius Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.

5.2. CPK 631 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui per įstatymų nustatytą terminą netrukdo iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti, tačiau VMI nesivadovavo lygiateisiškumo, sąžiningumo, protingumo, ekonomiškumo principais ir savo menamos viršenybės prieš antstolį įrodymui pasirinko antstolio veiksmų apskundimo institutą.

5.3. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimis civilinėse byloje Nr. e2S‑1150-459/2021 ir Nr. e2S-1153-253/2021, išnagrinėjęs analogiškus pareiškėjos VMI atskiruosius skundus, pareiškėjos skundus dėl antstolio veiksmų atmetė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

9. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, konstatavęs, kad nors bauda skolininkui buvo paskirta vadovaujantis iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio ATPK nuostatomis, tačiau teismas ar protokolą surašęs organas neturi pareigos kontroliuoti nuobaudos vykdymo proceso, todėl antstolis pagrįstai ir teisėtai pareiškėjai, kuri vykdomojoje byloje užima išieškotojos poziciją ir kuriai yra suteiktos išieškotojo teisės bei pareigos, pateikė išieškojimo negalimumo aktą ir priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, kuriame nurodė, kad užbaigiama vykdyti vykdomoji byla ir vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojai. Pareiškėja nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, iš esmės argumentuodama, kad, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo nutartimi, skundą grindžia esminiu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio ATPK 309 straipsnio nuostatas, pagal kurias VMI nebuvo nepavesta atlikti kokių nors veiksmų, susijusių su paskirtos administracinės nuobaudos išieškojimu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu pareiškėjos argumentu.

10. Antstolis, vykdydamas vykdomąjį dokumentą, savo iniciatyva ar vykdymo proceso dalyvių prašymu gali savo patvarkymu atidėti vykdymo veiksmus, sustabdyti vykdomąją bylą ar grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui (CPK 625–627 straipsniai). Pagal CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktą vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui, jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, išskyrus šio kodekso 629 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą atvejį. Kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja VMI, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai (CPK 638 straipsnio 2 dalis).

11. Pagal vykdymo proceso taisykles vykdytini ne tik teismo ir arbitražo sprendimai civilinėse bylose ir bylose dėl administracinių teisinių santykių, tačiau ir teismo nutarimai administracinių nusižengimų bylose (iki 2016 m. gruodžio 31 d. nutarimai administracinių teisės pažeidimų, nustatytų ATPK, bylose) tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis J. P. vykdė vykdomąją bylą Nr. 0172/08/00141, pradėtą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1995 m. birželio 6 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 7-329/1995 dėl 28,96 Eur baudos išieškojimo iš skolininko G. B. valstybės, atstovaujamos VMI, naudai. Antstolis 2002 m. gegužės 22 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą ir 2002 m. birželio 4 d. patvarkymu vykdomąjį dokumentą grąžino VMI. 2008 m. vasario 19 d. VMI 1995 m. birželio 6 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 7-329/1995 pateikė antstoliui pakartotinai vykdyti, jis antstolio patvarkymu buvo priimtas vykdyti. Antstolio 2021 m. lapkričio 22 d. patvarkymu nustatyta, kad skolininko paieška nutraukiama, nes atliktomis paieškos priemonėmis jo buvimo vietos nepavyko nustatyti. Antstolis 2021 m. lapkričio 22 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-21-172-48537 ir patvarkymą Nr. S-21-172-48540 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, kadangi įvykdyti teismo pateiktą vykdomąjį raštą nėra galimybės. Vykdomasis raštas grąžintas VMI. Vykdomojoje byloje VMI dalyvavo išieškotojo statusu (CPK 638 straipsnio 2 dalis).

13. Pagal Įsigaliojimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalį tais atvejais, kai administracinių teisės pažeidimų protokolai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir veika vadovaujantis Įsigaliojimo įstatymo 4 straipsniu nebuvo perkvalifikuota pagal ANK, bylų teisena vyksta pagal iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusį ATPK. Šiuo atveju nenustatyta, kad skolininko G. B. padaryta veika būtų perkvalifikuota pagal ANK, todėl taikytinos ATPK nuostatos.

14. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo VMI kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje, kurioje taip pat buvo kilęs ginčas tarp VMI ir antstolio J. P. dėl antstolio veiksmų, grąžinant pareiškėjai VMI 2008 m. teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl baudos už administracinį teisės pažeidimą išieškojimo, priėmus išieškojimo negalimumo aktą, nesant skolininko turto ir (ar) lėšų, iš kurių būtų galima priverstinai išieškoti baudą, ir užbaigus vykdomąją bylą, teisėtumo. Kasacinis teismas 2022 m. spalio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-701/2022 išaiškino, jog pagal ATPK, galiojusio nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., nuostatas nutarimo skirti baudą už administracinį teisės pažeidimą vykdymo kontrolė buvo pavesta VMI, kuriai, be kita ko, vykdant priverstinį išieškojimą, neradus skolininko turto ir (ar) lėšų, iš kurių būtų galima priverstinai išieškoti baudą, antstolis grąžina sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo. Tačiau ši baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimo vykdymo tvarka galioja tik baudoms už administracinius teisės pažeidimus, kurios paskirtos po 2015 m. liepos 1 d. Tuo tarpu iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusio ATPK 312 straipsnyje įtvirtinta, kad nutarimą skirti baudą vykdo antstolis šio kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Pagal tos pačios redakcijos ATPK 309 straipsnio 2 dalį nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, – protokolą surašiusiam organui (pareigūnui). Tos pačios redakcijos ATPK 314 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, rajono (miesto) apylinkės teismo (apylinkės teismo teisėjo) nutarimu arba kito organo (pareigūno), priėmusio nutarimą skirti baudą, nutarimu ir su pažeidėjo sutikimu bauda gali būti pakeista nemokamais ne ilgesnės kaip 400 valandų trukmės viešaisiais darbais, skaičiuojant vieną nemokamų viešųjų darbų valandą už dvidešimt litų baudos.

15. Vadinasi, remiantis nagrinėjamam klausimui aktualiu kasacinio teismo išaiškinimu ir atsižvelgiant į tai, kad antstolio J. P. vykdyta vykdomoji byla buvo vykdoma pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1995 m. gegužės 4 d. nutarimą, kuriuo paskirta bauda už administracinį teisės pažeidimą iki ATPK pakeitimų, priimtų įstatymu Nr. XII-601, įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.), vadovaujantis iki 2015 m. birželio 30 d. imtinai galiojusio ATPK redakcijos 309 straipsnio 2 dalimi, 312 straipsniu, antstolis, priėmęs patvarkymą užbaigti vykdomąją bylą, vykdomąjį dokumentą turėjo grąžinti nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui), o jeigu nutarimą priima teismas ar administracinė komisija prie savivaldybių tarybų, – protokolą surašiusiam organui (pareigūnui), kuriam priskirtina nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė.

16. Nors antstolis atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas, 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimis civilinėse byloje Nr. e2S 1150-459/2021 ir Nr. e2S-1153-253/2021 išnagrinėjęs analogiškus pareiškėjos VMI atskiruosius skundus, pareiškėjos skundus dėl antstolio veiksmų atmetė, tačiau po minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-701/2022 ši antstolio nurodyta Klaipėdos apygardos teismo praktika yra nebeaktuali.

17. Dėl šių priežasčių skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų tenkinamas ir antstolio J. P. 2021 m. lapkričio 22 d. patvarkymas Nr. S-21-172-48540 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo panaikinamas.

18. Antstolis J. P. atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą taip pat prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tenkinus pareiškėjos atskirąjį skundą, šios suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio veiksmų ir panaikinti antstolio J. P. 2021 m. lapkričio 22 d. patvarkymą Nr. S-21-172-48540 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo.

Teisėjas Marius Dobrovolskis